- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- e2-1115-999/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00112-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- R. N.
- Advokatai
- Diana Kaunienė, Gintaras Kieliauskas
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) atstovei Gintarei Zeigienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui R. N. dėl išlaikymo vaikams padidinimo ir atsakovo R. N. priešieškinį ieškovei I. N., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-944-824/2016 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti sūnaus J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš R. N., lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisės pagrindu lėšas mokant ir tvarkant ieškovei I. N., išlaikymą priteisiant iki sūnaus J. N. pilnametystes;
1.2. pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-944-824/2016 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti dukros K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos po 380 Eur. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš R. N., lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisės pagrindu lėšas mokant ir tvarkant Ieškovei I. N., išlaikymą priteisiant iki dukros K. N. pilnametystes;
1.3. priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 7 d. Palangos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-944-824/2016 priėmė sprendimą, kuriuo iš tėvo R. N. priteisė vienam vaikui išlaikymą kas mėnesį po 100 Eur, bendrai dviem vaikams 200 Eur per mėnesį. Atsakovas nuo teismo sprendimo priėmimo momento ieškovei vaikų išlaikymui kas mėnesį moka tik 200 Eur sumą, kas akivaizdžiai neatitinka esamos bendros šalies ekonominės pragyvenimo situacijos (minimalios algos ženklaus pokyčio, iš esmės padidėjusios infliacijos, prekių ir paslaugų kainų pasikeitimo didėjimo link), taip pat vaikų poreikių ir interesų (vaikai auga ir natūraliai didėja jų pokyčiai ir materialiniai poreikiai). Abu vaikai gyvena kartu su ieškove, kuri augina ir prižiūri, ir faktiškai savo lėšomis išlaiko vaikus, dalinai padedant ieškovės mamai. Be to, ieškovė deda maksimalias pajamas tam, kad jos vaikų poreikiai būtų užtikrinti maksimaliai pagal jos realias galimybes, dėl šios priežasties ieškovė dirba keliose darbovietėse (duomenys neskelbtini). Sūnui J. pripažintas sunkus neįgalumas. 2023 m. liepos 24 d. Neįgalumo ir darbingumo tarnybos Panevėžio teritorinis skyrius nurodė ir atskirų poreikių sąrašą sūnaus sveikatingumui didinti, be to, tas pats Neįgalumo ir darbingumo prie socialinės apsaugos ministerijos Panevėžio skyrius 2023 m. liepos 24 d. sprendimu nurodė, jog būstas turi būti pritaikytas vaiko poreikiams, kadangi sūnus turi protinę negalią, jo elgesys dažnu atveju būna nenormalus ir neadekvatus (šūkauja, bėgioja naktį, atlieka kitokius sau ir aplinkai pavojingus ir/ar neįprastus veiksmus ir pan.). Egzistuojant vaiko sunkiai negaliai būtinos papildomos investicijos padidinat gyvenamosios patalpos garso izoliaciją, taip pat padaryti tam tikri pertvarkymai būste, kad sūnus neiššoktų pro langą ar kitaip nesusižalotų, taip pat įrengti ir kiti sūnui pagerinimai, taigi sūnaus išlaikymas susijęs ne tik su būtinaisiais poreikiais, tačiau ir specialiaisiais. Be to, sūnaus sveikatinimo tikslais, jis nuolat vežamas į vairaus pobūdžio stovyklas, užsiėmimus, sveikatinimo procedūras, teikiama psichologo, kineziterapeuto, masažisto pagalba. Be to, dėl sūnaus sunkaus sveikatos sutrikimo, jam būtina nuolatinė priežiūra, todėl mama ne visada dėl didelio užimtumo ir darbo dviejose darbovietėse, taip pat dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti vaiką, todėl vaiką prižiūri jos mama, kuri prisideda ir finansiškai prie vaikų poreikių, taip pat sūnų padeda prižiūrėti ir kiti pažįstami asmenys. Dukra K. mokosi (duomenys neskelbtini), muzikos klasėje, yra gabi muzikai, dalyvauja įvairiuose muzikiniuose pasirodymuose (koncertuose ir pan.), tai ši jos veikla taip pat reikalauja papildomų lėšų muzikos instrumentams, gražesnei ir unikalesnei aprangai, tam tikriems aksesuarams, taip pat dažnai tenka vykti muzikuoti į kitus miestus į koncertus. Be to reikia kiekvieną mėnesį mokėti mokesčius muzikos mokyklai, tačiau prie šių išlaidų atsakovas visiškai neprisideda. Papildomai pažymi ir tai, kad atsakovas turi objektyvias galimybės tinkama apimtimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, be kita ko, turi butą adresu (duomenys neskelbtini) ir kurį nuomoja, atsakovas jaunas ir darbingas vyras, todėl akivaizdu, jog turi ar gali turėti ir kitos rūšies pajamų ir galimybes skirti vaikams ne mažiau kaip 380 Eur (kiekvienam iš jų) per mėnesio laikotarpį, be to, neturi daugiau jokių išlaikytinių.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. N. atsiliepime, triplike nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad dukrai K. N. būtų padidintas išlaikymas iki 200 Eur per mėnesį. Sūnaus J. N. išlaikymo dydžio prašo nekeisti ir toje dalyje ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
4. Atsakovas R. N. 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikė priešieškinį, kurio pirmuoju reikalavimu prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-06-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 5617-1030/2022 nustatytą nepilnamečio sūnaus J. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) Tačiau nustatyta, kad padaryta akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-944-824/2016 ir sprendime išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai. Atsižvelgiant į tai, teismas tikslina priešieškinio pirmąjį reikalavimą, teisingai nurodydamas teismo, priėmusio sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo pavadinimą, datą ir civilinės bylos numerį.
5. Taigi, atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė teismo:
5.1. pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-944-824/2016 nustatytą nepilnamečio sūnaus J. N., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
5.2. priteisti iš ieškovės I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui J. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant išmokas į atsakovo sąskaitą iki mėnesio 15 dienos; nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo tėvas R. N.;
5.3. nustatyti ieškovės I. N. ir atsakovo R. N. bendravimo su nepilnamečiais vaikais – sūnumi J. N., gim. (duomenys neskelbtini)., ir dukra K. N., gim. (duomenys neskelbtini)., tvarką:
5.3.1. tėvas bendrauja su dukra K. N. ne mažiau kaip du kartus per mėnesį, suderintą su dukters motina dieną, laiką ir trukmę, atsižvelgiant į dukters užimtumą (duomenys neskelbtini), paimdamas dukterį ir grąžindamas ją į iš anksto su motina (ieškove) sutartą vietą;
5.3.2. motina bendrauja su sūnumi J. N., kas antrą savaitgalį porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio, paimdama sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.; jeigu į tėvo (motinos) savaitgalio bendravimą patenka šventinė diena, per kurią bendrauja su vaiku motina (tėvas), tai pirmenybė teikiama bendravimo tvarkai savaitgalį, išskyrus Motinos ir Tėvo dienas bei motinos (tėvo) gimtadienius;
5.3.3. motina bendrauja su sūnumi poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24–25 d.), pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 18 val. ir pristatydama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 12 val.; neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmosios dienos (gruodžio 25 d.) 12 val. ir pristatydama sūnų gruodžio 26 d. į jo gyvenamąją vietą iki gruodžio 31 d. 18 val.;
5.3.4. motina bendrauja su sūnumi neporinių kalendorinių Naujųjų metų (pvz., 2025, 2027 ir t.t.) išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų sausio 1 d., pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės sutartos (vaiko antros žiemos atostogų savaitės) atostogų dienos 18 val.;
5.3.5. motina bendrauja su sūnumi per Šv. Velykas: poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų išvakarėse pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 18 val. ir grąžindama Šv. Velykų pirmąją dieną iki 18 val.; neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindama vaiką tos pačios svaitės sekmadienį į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.;
5.3.6. motina bendrauja su sūnumi per jo gimtadienius (balandžio 22 d.) kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val., jeigu tai ne darbo diena, arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindama sūnų ateinančią po gimtadienio dieną į jo gyvenamąją vietą 18 val., jeigu ateinanti diena yra ne darbo diena, arba 20 val. tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą, jei ateinanti diena yra darbo diena;
5.3.7. kiekvieno iš tėvų gimtadienį, Motinos dieną ir Tėvo dieną sūnus praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis, Motinos ar Tėvo yra švenčiamas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu vaiko tėvo gimtadienio diena (birželio 9 d.) sutampa su vaiko motinos bendravimo su vaiku savaitgaliu, motina su vaiku bendrauja pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos kitą dieną po gimtadienio, t. y. birželio 10 d. 12 val., ir grąžindama vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.; motina turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais per motinos gimtadienį (rugpjūčio 14 d.), pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos motinos gimtadienio dieną nuo 12 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą rugpjūčio 15 d. (Šv. Žolinių diena) iki 12 val., jei motinos gimtadienis nesutampa su motinos ir sūnaus bendravimo savaitgaliu; motina turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val., jei Motinos diena nesutampa su motinos ir sūnaus bendravimo savaitgaliu; tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), jei Tėvo diena sutampa su motinos ir sūnaus bendravimu savaitgaliu, motina pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki Tėvo dienos 12 val.;
5.3.8. motina bendrauja su sūnumi kiekvienais poriniais kalendoriniais metais: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val.; motina bendrauja su sūnumi kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val.;
5.3.9. motina turi teisę praleisti su sūnumi poriniais metais visas vaiko rudens atostogas, vieną vaiko žiemos atostogų (Kalėdų) savaitę (antrą), neporiniais metais – visas pavasario (Velykines) atostogas, vieną vaiko žiemos atostogų (Kalėdų) savaitę (pirmą). Motina pasiima sūnų atostogoms jų išvakarėse iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jo gyvenamosios vietos 18 val., jei tai nėra šventinė diena, ir grąžina į gyvenamąją vietą iki paskutinės sutartos atostogų dienos 18 val.; motina turi teisę praleisti su sūnumi pusę vasaros atostogų, bet ne ilgiau kaip 14 dienų nepertraukiamai. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį, bet ne anksčiau kaip 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, informuojant vaiko tėvą elektroniniu paštu arba SMS žinute. Motina užtikrina, kad atostogų metu bus galimybė susisiekti su vaiku telefonu nuo 18 val. iki 21 val. (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų įkrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma;
5.3.10. motina (tėvas) ketindami išvykti su sūnumi į kitą valstybę, apie tai prieš protingą terminą turi raštu (t. y., SMS žinute ar kitu būdu) informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos Šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi raštu (t. y., SMS žinute ar kitu būdu) gauti kitos šalies sutikimą (kitos Šalies bendravimo laikotarpio dienoms) susiderinant kelionės datą su kita šalimi. Vienas iš tėvų, kuris išvyksta su vaiku į užsienį atostogų, įpareigojamas kitam iš tėvų raštu pranešti apie vaiko laikiną gyvenamąją vietą, esant būtinumui apie vaiko sveikatos būklę bei užtikrinti kitam iš tėvų ne retesnį nei 1 kartą per savaitę pokalbį su vaiku telefonu ar kitomis komunikacijų priemonėmis;
5.3.11. sūnaus tėvas (motina) privalo vaiko kelionės į užsienį su vienu iš tėvų tikslu perduoti šiam vaiko asmens dokumentą (kopiją) bei savo sutikimą vaiko kelionei (jei toks sutikimas vaiko kelionei yra reikalingas). Jeigu vaikas neturi asmens dokumento, toks dokumentas yra užsakomas ir gaminamas šalims apmokant lygiomis dalimis, t. y. kiekvienai šaliai padengiant ½ dalį vaiko asmens dokumento gaminimo išlaidų, o pasibaigus kelionei, vaiko asmens dokumentas privalo būti grąžinamas tėvui kartu su vaiku;
5.3.12. vaikų tėvai bendru susitarimu gali susitarti ir dėl kito (papildomo) bendravimo su vaikais;
5.3.13. abu tėvai vienas kitą informuoja ir/ar susitaria dėl bendravimo su vaikais būdo ir laiko raštu: SMS žinutėmis, el. laiškais, nuotolinio bendravimo programėlėmis, pavyzdžiui, Skype, Telegram, Whatsup, Messenger ar kitu joms priimtinu būdu;
5.3.14. kiekvienas iš tėvų privalo 24 val. laikotarpiu nuo kito tėvo (motinos) paklausimo gavimo atsakyti į vaikų tėvui (motinai) užduotus su vaikais susijusius klausimus arba perskambinti. Motina (tėvas), negalėdami pasiimti vaiko ir (ar) būti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai kitam iš tėvų pranešti ne vėliau kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaikais telefonu, užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų įkrauta, įjungta ir vaikams pasiekiama, ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikai yra pas kitą iš tėvų; telefoninis bendravimas su kiekvienu iš tėvų, pas kurį tuo metu būna vaikai, turi būti užtikrintas atsižvelgiant į vaikų norus, jų interesus ,vaikų ugdymo procesą, poilsio rėžimą;
5.3.15. pasikeitus kurio nors iš tėvų gyvenamajai vietai ir/ar telefono numeriui, apie tai šalys privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas; sūnaus tėvas privalo visais atvejais ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų informuoti vaiko motiną apie sūnaus gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos ar papildomo ugdymo pasikeitimą;
5.3.16. vaikams susirgus, prioritetas dėl vaikų priežiūros turi būti teikiamas vaikų tėvams – motinai ir tėvui; kai sergančiu vaiku dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, liga, komandiruotė, užimtumas darbe) negali pasirūpinti asmeniškai tas iš tėvų, pas kurį vaikas yra pagal nustatytą bendravimo tvarką, pasirūpinti vaiku turi kitas iš tėvų, o vaiko motina (tėvas), pas kurį yra vaikas, negali trukdyti kitam iš tėvų paimti vaiką; jei nė vienas iš tėvų dėl objektyvių priežasčių negali asmeniškai pasirūpinti sergančiu vaiku, juo turi teisę pasirūpinti kiti šeimos nariai – vaiko močiutė ir (ar) seneliai; tam iš tėvų, kuris dėl objektyvių priežasčių negalėjo bendrauti su vaikais nustatytu grafiku, turi teisę bendrauti su vaikais tiek pat dienų kitą savaitę, nepaisant, kad pagal grafiką bendravimas su vaikais nustatytas kitam iš tėvų.
5.4. Netenkinus atsakovo reikalavimo dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatyti alternatyvią atsakovo R. N. bendravimo su nepilnamečiais vaikais – sūnumi J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra K. N., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:
5.4.1. tėvas bendrauja su dukra K. N. ne mažiau kaip du kartus per mėnesį, suderintą su dukters motina dieną, laiką ir trukmę, atsižvelgiant į dukters užimtumą (duomenys neskelbtini), paimdamas dukterį ir grąžindamas ją į iš anksto su motina (ieškove) sutartą vietą;
5.4.2. tėvas bendrauja su sūnumi J. N., kas antrą savaitgalį porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio, paimdama sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.; jeigu į tėvo (motinos) savaitgalio bendravimą patenka šventinė diena, per kurią bendrauja su vaiku motina (tėvas), tai pirmenybė teikiama bendravimo tvarkai savaitgalį, išskyrus Motinos ir Tėvo dienas bei motinos (tėvo) gimtadienius;
5.4.3. tėvas bendrauja su sūnumi poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24–25 d.), pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 18 val. ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 12 val.; neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmosios dienos (gruodžio 25 d.) 12 val. ir pristatydamas sūnų gruodžio 26 d. į jo gyvenamąją vietą iki gruodžio 31 d. 18 val.;
5.4.4. tėvas bendrauja su sūnumi neporinių kalendorinių Naujųjų metų (pvz., 2025, 2027 ir t.t.) išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų sausio 1 d., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir sūnų grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės sutartos (vaiko antros žiemos atostogų savaitės) atostogų dienos 18 val.;
5.4.5. tėvas bendrauja su sūnumi per Šv. Velykas: poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų išvakarėse pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 18 val. ir grąžindamas Šv. Velykų pirmąją dieną iki 18 val.; neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaiką tos pačios svaitės sekmadienį į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.;
5.4.6. tėvas bendrauja su sūnumi per jo gimtadienius (balandžio 22 d.) kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val., jeigu tai ne darbo diena, arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas sūnų ateinančią po gimtadienio dieną į jo gyvenamąją vietą 18 val., jeigu ateinanti diena yra ne darbo diena, arba 20 val. tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą, jei ateinanti diena yra darbo diena;
5.4.7. kiekvieno iš tėvų gimtadienį, Motinos dieną ir Tėvo dieną sūnus praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis, Motinos ar Tėvo yra švenčiamas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu vaiko motinos gimtadienio diena (rugpjūčio 14 ) sutampa su vaiko tėvo bendravimo su sūnumi savaitgaliu, tėvas su sūnumi bendrauja pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kitą dieną po motinos gimtadienio, t. y. rugpjūčio 15 d. 12 val., ir grąžindamas vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.; tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais per tėvo gimtadienį (birželio 9 d.), pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos šventės išvakarėse nuo 18 val., ir grąžindamas sūnų į jos gyvenamąją vietą tėvo gimtadienio dieną iki 19 val., jei tai ne darbo diena, jeigu sekanti diena yra darbo diena, tą pačią dieną iki 20 val.; tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val., jei Tėvo diena nesutampa su tėvo ir sūnaus bendravimo savaitgaliu; motina turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmą sekmadienį), jei Motinos diena sutampa su tėvo ir sūnaus bendravimu savaitgaliu, tėvas pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki Motinos dienos 12 val.;
5.4.8. tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienais poriniais kalendoriniais metais: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val.; tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val.;
5.4.9. tėvas turi teisę praleisti su sūnumi poriniais metais visas sūnaus rudens atostogas, vieną vaiko žiemos atostogų (Kalėdų) savaitę (antrą), neporiniais metais – visas pavasario (Velykines) atostogas, vieną vaiko žiemos atostogų (Kalėdų) savaitę (pirmą). Tėvas pasiima sūnų atostogoms jų išvakarėse iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jo gyvenamosios vietos 18 val., jei tai nėra šventinė diena, ir grąžina į gyvenamąją vietą iki paskutinės sutartos atostogų dienos 18 val.; tėvas turi teisę praleisti su sūnumi pusę vasaros atostogų, bet ne ilgiau kaip 14 dienų nepertraukiamai. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį, bet ne anksčiau kaip 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, informuojant vaiko motiną elektroniniu paštu arba SMS žinute. Tėvas užtikrina, kad atostogų metu bus galimybė susisiekti su vaiku telefonu nuo 18 val. iki 21 val. (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų įkrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma);
5.4.10. motina (tėvas) ketindami išvykti su sūnumi į kitą valstybę, apie tai prieš protingą terminą turi raštu (t. y., SMS žinute ar kitu būdu) informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos Šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi raštu (t. y., SMS žinute ar kitu būdu) gauti kitos šalies sutikimą (kitos Šalies bendravimo laikotarpio dienoms) susiderinant kelionės datą su kita šalimi. Vienas iš tėvų, kuris išvyksta su vaiku į užsienį atostogų, įpareigojamas kitam iš tėvų raštu pranešti apie vaiko laikiną gyvenamąją vietą, esant būtinumui apie vaiko sveikatos būklę bei užtikrinti kitam iš tėvų ne retesnį nei 1 kartą per savaitę pokalbį su vaiku telefonu ar kitomis komunikacijų priemonėmis;
5.4.11. sūnaus tėvas (motina) privalo vaiko kelionės į užsienį su vienu iš tėvų tikslu perduoti šiam vaiko asmens dokumentą (kopiją) bei savo sutikimą vaiko kelionei (jei toks sutikimas vaiko kelionei yra reikalingas). Jeigu vaikas neturi asmens dokumento, toks dokumentas yra užsakomas ir gaminamas šalims apmokant lygiomis dalimis, t. y. kiekvienai šaliai padengiant ½ dalį vaiko asmens dokumento gaminimo išlaidų, o pasibaigus kelionei, vaiko asmens dokumentas privalo būti grąžinamas tėvui kartu su vaiku;
5.4.12. vaikų tėvai bendru susitarimu gali susitarti ir dėl kito (papildomo) bendravimo su vaikais;
5.4.13. abu tėvai vienas kitą informuoja ir/ar susitaria dėl bendravimo su vaikais būdo ir laiko raštu: SMS žinutėmis, el. laiškais, nuotolinio bendravimo programėlėmis, pavyzdžiui, Skype, Telegram, Whatsup, Messenger ar kitu joms priimtinu būdu;
5.4.14. kiekvienas iš tėvų privalo 24 val. laikotarpiu nuo kito tėvo (motinos) paklausimo gavimo atsakyti į vaikų tėvui (motinai) užduotus su vaikais susijusius klausimus arba perskambinti. Motina (tėvas), negalėdami pasiimti vaiko ir (ar) būti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai kitam iš tėvų pranešti ne vėliau kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaikais telefonu, užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų įkrauta, įjungta ir vaikams pasiekiama, ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikai yra pas kitą iš tėvų; telefoninis bendravimas su kiekvienu iš tėvų, pas kurį tuo metu būna vaikai, turi būti užtikrintas atsižvelgiant į vaikų norus, jų interesus, vaikų ugdymo procesą, poilsio rėžimą;
5.4.15. pasikeitus kurio nors iš tėvų gyvenamajai vietai ir/ar telefono numeriui, apie tai šalys privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas; vaikų motina privalo visais atvejais ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų informuoti tėvą apie vaikų gyvenamosios vietos, gydymo ir vaikų ugdymo įstaigos ar papildomo ugdymo pasikeitimą;
5.4.16. vaikams susirgus, prioritetas dėl vaikų priežiūros turi būti teikiamas vaikų tėvams – motinai ir tėvui; kai sergančiu vaiku dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, liga, komandiruotė, užimtumas darbe) negali pasirūpinti asmeniškai tas iš tėvų, pas kurį vaikas yra pagal nustatytą bendravimo tvarką, pasirūpinti vaiku turi kitas iš tėvų, o vaiko motina (tėvas), pas kurį yra vaikas, negali trukdyti kitam iš tėvų paimti vaiką; jei nė vienas iš tėvų dėl objektyvių priežasčių negali asmeniškai pasirūpinti sergančiu vaiku, juo turi teisę pasirūpinti kiti šeimos nariai – vaiko močiutė ir (ar) seneliai; tam iš tėvų, kuris dėl objektyvių priežasčių negalėjo bendrauti su vaikais nustatytu grafiku, turi teisę bendrauti su vaikais tiek pat dienų kitą savaitę, nepaisant, kad pagal grafiką bendravimas su vaikais nustatytas kitam iš tėvų.
6. Priešieškinyje nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog sūnus J. beveik apskritus metus gyvena ne namuose, bet valdiškose įstaigose, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) pagal bendrojo (pagrindinio) ugdymo individualizuotą programą, dieniniame skyriuje. Mokymosi dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) sūnus gyvena mokyklos bendrabutyje. 2023 m. pasibaigus mokslo metams (duomenys neskelbtini), sūnus visai vasarai buvo išvežtas į Kūdikių ir sutrikusio intelekto vaikų stovyklą Giruliuose. Šiais metais, sūnus vėlgi vasarą praleido šioje stovykloje. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad 2023 m. liepos - rugpjūčio mėn., taip pat 2024 m. birželio - rugpjūčio mėn. sūnus praleido Kūdikių ir sutrikusio intelekto vaikų stovykloje Giruliuose. Po stovyklos sūnus vėl išvežamas į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Taigi, beveik visą laiką sūnus būna valdiškuose namuose. Sūnus namuose pas ieškovę būna tik savaitgaliais, tačiau, kaip nurodo ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, dėl nuolatinio darbo ji negali visada būti su sūnumi ir tuo metu su juo būna ieškovės mama arba samdomi tretieji asmenys. Teigia, kad šiuo atveju, ieškovė iš esmės perkėlė sūnaus auginimo naštą kitiems asmenims. Tuo tarpu atsakovas turi galimybę ir yra pasirengęs sūnų auginti pats, todėl siekia, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti šalių sūnaus J. gyvenamąją vietą, ją nustatant su atsakovu. Atsakovas gali visiškai užtikrinti sūnaus poreikius. Atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą savo bute (duomenys neskelbtini)., kur sūnus turi atskirą jam pritaikytą kambarį ir sudarytos visos sąlygos sūnui saugiai augti ir vystytis. Atsakovas žino, kaip prižiūrėti sūnų, nes sūnus susirgo dar šalims gyvenant santuokoje. Anksčiau, kai dar ieškovė netrukdė atsakovui bendrauti su vaikais, sūnus (taip pat ir duktė) pasilikdavo pas atsakovą nakvoti, jokių problemų dėl to nekildavo ir ieškovė jokių grėsmių nematė, todėl ieškovės (ar jos atstovo) argumentai, kad atsakovas nežino kaip prižiūrėti sūnų, atsakovo gyvenamoji aplinka nėra saugi, neatitinka tikrovės. Vaikų teisių tarnyba nenustatė, kad atsakovo gyvenamoji vieta sūnui būtų nesaugi ar netinkama. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, sūnus lankytų Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklą, kuri yra apie 500 metrų atstumu nuo atsakovo namų, todėl nereikėtų vaiko vežioti. Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje sūnus būtų ugdomas pagal tą pačią ugdymo individualizuotą programą, kaip yra mokomas (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau po pamokų sūnus gyventų ne mokyklos bendrabutyje, kaip dabar, o grįžtų į namus pas tėvą - į šeimą, o šeimos aplinka teigiamai veikia autizmu sergančio vaiko raidą.
6.1. priešieškinyje taip pat nurodo, jog teismui nustačius šalių sūnaus J. gyvenamąją vietą su atsakovu, atsakovas prašo iš ieškovės I. N. priteisti išlaikymą sūnui J. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo tėvas R. N.. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir mokamas išmokas - VSDFV mokama Eur šalpos neįgalumo pensija, Palangos m. savivaldybės administracijos mokami 152,90 Eur vaiko pinigai, Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus mokama 181,50 Eur priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, kurių bendra suma yra 728,40 Eur, prašoma priteisti 200 Eur išlaikymo suma yra daugiau nei pakankama užtikrinti ne tik minimalius, bet visus sūnaus poreikius.
6.2. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pažymėjo, kad nutraukiant santuoką šalys susitarė vienas kitam netrukdys bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir tai numatyta jų sutartyje. Ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais, todėl siekiant išvengti ginčų, mano, kad tikslinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Teismui pakeitus sprendimu nustatytą sūnaus Justino gyvenamąją vietą ir ją nustačius su atsakovu, atsakovas prašo nustatyti ieškovės I. N. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. N., gim. (duomenys neskelbtini), bei atsakovo R. N. bendravimo su dukterimi K. N., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, kuri nurodyta priešieškinio 30 punkte ir jo papunkčiuose, o teismui netenkinus prašymo pakeisti sūnaus gyvenamosios vietos reiškia alternatyvų reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, kuri nurodyta priešieškinio 31 punkte ir jo papunkčiuose.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, priešieškinio reikalavimus prašė atmesti.
8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Institucija neturi duomenų, kad ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, todėl vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, šiai dienai nėra pagrindo keisti vaiko J. gyvenamąją vietą. Institucija dėl bendravimo tvarkos nustatymo pažymėjo, jog yra būtina išlaikyti, kurti sveikus ir artimus, atskirai gyvenančio tėvo ir vaiko šeimyninius ryšius, nes vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais, todėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti orientuota į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Nurodė, jog pagal byloje esančius duomenis, Institucijos vertinimu problema yra ne vieno iš vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, o bendravimo su vaiku/-ais tvarka. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra pakankamai konfliktiški, jie nebegeba tarpusavyje komunikuoti, konstruktyviai spręsti iškilusiais problemas, surasti bendrų sprendimų atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus. Galimai į tėvų tarpusavio konfliktus yra įtraukiami ir vaikai, o tai daro vaikams neigiamą įtaką, vaikai galimai išgyvena lojalumo konfliktą. Institucijos vertinimu, atsižvelgiant į sūnaus J. sveikatos būklę tikslingiausia, kad dėl bendravimo tvarkos šalys susitartų geranoriškai, atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus ir poreikius. Nepavykus šalims susitarti tada tikslinga ir reikalinga ne keisti vieno vaiko gyvenamąją vietą, o šalims nusistatyti dėl nepilnamečio J. aiškesnę ir konkretesnę bendravimo tvarką kiek tai įmanoma įvertinus vaiko sveikatos būklę ir jo poreikius, nes jos geranoriškai laikantis, sumažėtų konfliktinių situacijų tarp šalių, būtų užtikrintas vaikui stabilumas, saugumas, užtikrinta vaiko galimybė bendrauti su abiem tėvais, ir nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jų tėvų teisės bei teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu Institucijos turimus duomenis, nesant pagrindų pakeisti J. N. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu, todėl sekančiai pasisakytina tik dėl atsakovo alternatyvaus reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo tvarką su dukra, numatant, kad tėvas su dukra K. N. bendrauja ne mažiau kaip du kartus per mėnesį, suderintą su dukters motina dieną, laiką ir trukmę, atsižvelgiant į dukters užimtumą (duomenys neskelbtini), paimdamas dukterį ir grąžindamas ją į iš anksto su motina (ieškove) sutartą vietą. Ieškovė su tokia bendravimo tvarka nesutinka, nurodoma, kad Karolinai 15,5 m., tokio amžiaus vaikas iš esmės savarankiškai planuoja savo dienotvarkę, bendravimą su bendraamžiais ir tėvais, nusimato popamokines veiklas, taigi suvokia savo veiksmų, norų esmę ir prasmę, todėl konkrečių dienų ir valandų nustatymas nėra tikslingas, todėl paliktinas individualiems tėvo ir dukters susitarimams suderintiems su ieškove. Pažymėtina, kad buvo išklausyta K. nuomonė, kuri nurodė, kad „su tėčio prašoma nustatyti bendravimo tvarka nenorėtų sutikti. Vien faktas, kad jis bando sukurti bendravimo taisykles jai nėra priimtina, atrodo kvailai. K. patvirtino, kad mama jokių kliūčių jos ir tėčio bendravimui nedaro. Jei ji norės, turės laiko tai ir susitiks su tėčiu“. Atsižvelgiant į K. amžių, jos nuomonę, bei nesant byloje objektyvių duomenų, kad ieškovė trukdytų atsakovui bendrauti su dukra, todėl Institucijos vertinimu ieškovės prašomas nustatyti bendravimo tvarkos modelis - nustatant, kad atsakovas ir K. N. gali bendrauti su tėvu pagal jų (tėvo ir dukros) individualų susitarimą, kuris negali prieštarauti jos interesams (ugdymo procesams, popamokinei ir užklasinei veiklai) atsižvelgus K. N. užimtumo grafiką, tačiau toks bendravimo laikas ne vėliau kaip prieš 24 val. turi būti suderintas su ieškove, labiau atitiktų nepilnametės interesus. Dėl prašomos nustatyti atsakovo ir sūnaus J. bendravimo tvarkos, Institucija vienareikšmiškai pasisakyti neturi galimybių, kadangi vaikas turi sveikatos sutrikimų, specialiųjų poreikių. Nepavykus šalims geranoriškai išspręsti šio klausimo bendru sutarimu, atsižvelgiant į išimtinai J. interesus ir poreikius, yra reikalinga nustatyti aiškesnę ir konkretesnę bendravimo su J. tvarką, kiek tai įmanoma įvertinus vaiko sveikatos būklę. Nurodė, jog atsakovas su vaiku susitinka jau antrą sekmadienį, didelių iššūkių dėl bendravimo su vaiku po ilgo nebendravimo laikotarpio, galimai atsakovui nekilo. Institucijos vertinimu ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su J. bendrauja tik sekmadieniais, yra pakankamai minimali ir neapgrįstai eliminuojanti vaiko tėvą iš vaiko gyvenimo, dalyvavimo ugdant bei auklėjant. Ieškovė byloje nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas negebėtų ar negalėtų užtikrinti vaikui saugią aplinką, negalėtų tinkamai juo pasirūpinti. Taip pat tokia bendravimo tvarka apriboja ir pačios ieškovės galimybes praleisti laiką su vaiku, nes vaikas nuo pirmadienio iki penktadienio mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini) mokykloje, o šeštadieniais važiuoja į užsiėmimus. Tai iš esmės ieškovei pačiai laiko su vaiku lieka tik sekmadieniais. Todėl galėtų būti numatyta bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas kas antrą savaitgalį pasiima Justiną iš ugdymo įstaigos penktadienį (pasibaigus ugdymo procesui) ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val., tuo pačiu numatant atsakovui pareigą (esant vaiko poreikiams) nuvežti į stovyklą ir parvežti iš stovyklos Giruliuose, ar į kitus reikalingus užsiėmimus. Tokia bendravimo tvarka galėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant išimtinai į vaiko sveikatos būklę, emocinę savijautą, nes vaikas turi žymių sveikatos sutrikimų ir jam yra nustatyti specialieji poreikiai. Tam tikru pereinamuoju laikotarpiu iki kol vaikas adaptuosis tėvo namuose su nakvyne tikslinga numatyti ieškovės pasiūlytą sąlygą, kad jei sūnui J. N. prasideda emociniai priepuoliai (verkia ar/kitaip išreiškia neigiamas emocijas) vaiką nedelsiant grąžinti ieškovei. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka šventiniu laikotarpiu (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas, per gimtadienius, motinos/tėvo dieną) galimai nepažeistų vaiko interesų ir galėtų būti įgyvendinama, tačiau turi būti atsižvelgiama į vaiko sveikatą, emocinę būseną, ugdymo procesą, lankomus užsiėmimus. Atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), yra perteklinis ir neturėtų būti tenkinamas, kadangi kalba eina apie sveikatos problemas turinti vaiką, tokios būklės vaikui visų gyvenimiškų situacijų, Lietuvoje esančių švenčių, numatymas bendravimo tvarkoje yra neįmanomas. Dėl tokio ypatingo vaiko, šalys turi bendradarbiauti ir geranoriškai tartis atsižvelgiant išimtinai į J. N. interesus. Be to, pats atsakovas bendravimo tvarkoje numato, kad vaikų tėvai bendru susitarimu gali susitarti ir dėl kito (papildomo) bendravimo su vaikais. Institucijos vertinimu bendravimo tvarka atostogų laikotarpiu (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) nepažeistų vaiko interesų ir galėtų būti įgyvendinama, su sąlyga jei tai bus suderinama su vaiko sveikata, ugdymo procesu, užsiėmimais ir kita vaikui svarbia ir reikalinga veikla. Atsakovo bendravimo tvarkoje numatytas kompensavimo mechanizmas (tam iš tėvų, kuris dėl objektyvių priežasčių negalėjo bendrauti su vaikais nustatytu grafiku, turi teisę bendrauti su vaikais tiek pat dienų kitą savaitę, nepaisant, kad pagal grafiką bendravimas su vaikais nustatytas kitam iš tėvų) esant šalių konfliktiniams santykiams, be to, atsižvelgiant į Justino sveikatos būklę, jo užimtumą ugdymo įstaigoje, papildomuose užsiėmimuose, yra sunkiai įgyvendinamas, todėl neturėtų būti tenkinamas.
Atsiliepimas
9. Teismo posėdžio metu ieškovė I. N. pareikštą ieškinį palaikė, o priešieškinį prašė atmesti. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė palaikė atsiliepime į priešieškinį išdėstytus argumentus ir motyvus. Teismo posėdžio metu detaliai aptarė vaikų išlaikymo poreikių lenteles. Papildomai pažymėjo, jog ieškovės nuomone, atsakovas turi pakankamai pajamų mokėti didesnį išlaikymą. Nurodė, jog už Justiną iš valstybės gauna apie 700 Eur šalpos išmoką, dar papildomai vaikų pinigai. Ieškovė turi kabinetą (duomenys neskelbtini) medicinos centre, uždirba apie 2000 Eur į rankas, vasaros sezono metu daugiau. Justinui būtina nuolatinė priežiūra, ieškovei padeda mama. Dukra K. mokosi (duomenys neskelbtini), šiuo metu būrelių nebelanko, nes yra dideli krūviai, tai vaiko poreikių lentelėje nurodyta suma už būrelius yra šiek tiek mažesnė. K. negyvena bendrabutyje, pagyveno dvi dienas, bet nepatiko. K. į mokyklą kartais važiuoja su mama, kartais su autobusu. Kelionės į Klaipėdą kainą ieškovė yra paskaičiavusi prie dienpinigių. Atsakovas turi butą (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo metu tas butas nebuvo dalinamas. Įmokų už tą butą ieškovė nemoka, nuomos už tą butą negauna. Nesutinka su priešieškiniu, su sūnaus gyvenamosios vietos nustatymu su tėvu, dėl alternatyvios bendravimo tvarkos, pasiūlytos priešieškinyje, taip pat nesutinka. Nesutinka dėl J. miegojimo pas tėvą, ten yra penktas aukštas, J. gali iššokti per langą. Geriau tiktų kiekvieną sekmadienį, kaip yra nustatyta dabar pritaikius laikinąsias apsaugos priemones byloje. Per šventes irgi turėtų būti be nakvynės bendravimas su J. Iš dalies sutinka su ta bendravimo tvarka, tačiau be nakvynės. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gintaras Kieliauskas nurodė, kad palaiko jų poziciją išdėstytą procesiniuose dokumentuose, prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai pažymi, kad vaikų poreikių lentelėse yra aiškiai nurodytos sumos kiek ir ko vaikams reikia, jos pagrindžia didesnio išlaikymo reikalingumą. Taip pat pažymėjo, kad J. serga sunkia liga, sunku yra toki vaiką prižiūrėti ir pinigine prasme jam reikia daugiau resursų nei sveikam vaikui. Abu vaikai smarkiai vystosi, auga, todėl ir rūbų ir kitų priemonių vaikams reikia daugiau. Atsakovas ilga laiką mokėjo itin mažą išlaikymą. Vaikų bazinio išlaikymo suma šiuo metu yra pakilusi, į tai taip pat reikėtų atsižvelgti. Dėl atsakovo turtinės padėties, tai turtas yra įvertintas keliais šimtais tūkstančių eurų, o ieškovės turtas: butas, automobilis yra visas paimtas su kreditu, kurį ieškovė moka. Atsakovas yra darbingas, neturi jokių kitų išlaikytinių, bet šiuo metu, mano, kad atsakovas oficialaus darbo vengia, kai tuo tarpu ieškovė dirba dvejose darbovietėse, kad galėtų patenkinti vaikų poreikius. Dėl J. gyvenamosios vietos pakeitimo, tai atsakovo toks noras atsirado tik proceso metu, tikėtina, kad tai yra dėl materialinio aspekto. Vaikai – brolis ir sesė turi augti kartu, jų išskirti negalima. J. yra devyni metai, ir jis visus tuos metus gyveno su mama. Jeigu J. gyvenamoji vieta būtų pakeista, tikėtina, kad jam būtų labai sunku adaptuotis. Atsakovas šiuo metu gyvena su kita moterimi, tai koks atsakovo draugės būtų požiūris į J., ar ilgai iškentėtų J. elgesį, vaikas tai moteriai yra svetimas. Dėl bendravimo tvarkos pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, jog nenori, kad atsakovas bendrautų su vaikais. Pažymėtina, kad K. yra beveik 16 metų ir ji pati pilnai gali reikšti savo poziciją, o dėl J. faktiškai jo laisvadienis yra tik sekmadienį, tai galimybė bendrauti su tėčiu lieka tik sekmadieniais. Todėl prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, o priešieškinį atmesti.
11. Teismo posėdžio metu atsakovas R. N. prašė priešieškinio reikalavimus tenkinti pilnai priešieškinyje išdėstytais motyvais, su ieškinio reikalavimais nesutinka. Papildomai nurodė, kad su vaikais iki šio momento bendravo nuolat, gerai sutarė. Niekada nevengė tenkinti vaikų poreikius, noriai tai darydavo. Ieškovė darėsi remontus, tai tuo metu vaikai gyveno pas atsakovą, kartu švęsdavo ir Šv. Kalėdas, ir Naujus metus, ir gimtadienius. J. tris mėnesius gyveno pas atsakovą. Situacija su vaikais suprastėjo prieš metus laiko: dėl dukros atsakovas galvodavo, kad čia yra paauglystė, nenorėdavo atvažiuoti, nenorėdavo, kad atsakovas (tėtis) ją pasiimtų, telefono nekeldavo, nustojo bendrauti; dėl sūnaus - tai sūnus yra užblokavęs per programėlę per kurią bendraudavo su tėvu. Dėl atsakovo finansinės padėties, jis yra grįžęs iš užsienio prieš pusantrų metų, šiuo metu gyvena iš santaupų, sužadėtinė padeda, tėvai. Šiuo metu mokosi masažuotojo specialybės ir nuo 2025 m. sausio mėnesio pradės dirbti – atlikti praktiką (duomenys neskelbtini). Ieškovei yra sumokėjęs 8000 eurų už vaikų išlaikymą į priekį, todėl šiuo metu išlaikymo vaikams neteikia. Norėtų, kad sūnus gyventų su atsakovu, kad vaikas daugiau būtų su šeimos nariais. J. mama dažnai nebūna namuose, tai tęsiasi metai iš metų. Jau per mediaciją atsakovas minėjo, kad norėtų pasiimti sūnų pas save. Vaikas po pamokų grįžtų pas atsakovą, o ne liktų mokyklos bendrabutyje. Su spec. poreikiais susitvarkytų, nes vaiką gerai pažįsta, užtikrintų vaiko saugumą.
12. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Diana Kaunienė nurodė, jog priešieškinį palaiko pilna apimtimi, procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Papildomai pažymėjo, kad išlaikymo dydis galėtų būti padidintas, tik ieškovei įrodžius, kaip iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai. Įrodymų, kad šalių sūnaus ir dukters poreikiai iš esmės pasikeitė taip, kad jų tenkinimui iš atsakovo būtina priteisti po 380,00 Eur per mėnesį išlaikymą, ieškovė nepateikė. Atsakovo nuomone, ieškovės prašoma nepilnamečių vaikų išlaikymo suma yra per didelė, neatitinka vaikų realių poreikių. Vertinant kaip pasikeitė sūnaus poreikiai, atkreiptinas dėmesys, kad iki santuokos nutraukimo šalys jau žinojo apie sūnaus ligą, specialiuosius poreikius, rūpinosi sūnumi ir užtikrino jo visus spec. poreikius. Byloje yra pateiktas gydytojų komisijos 2024-03-26 išduotas pažymėjimas kuris, priešingai nei teigia ieškovė, patvirtina, jog sūnui jau 2014-11-05 nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, vaikystės autizmas ir lengvas protinis atsilikimas. Palangos lopšelio – darželio „Žilvinas“ 2024-03-19 rašte Nr. (4.3)-R2-46 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad Palangos švietimo pagalbos tarnyboje 2015-03-03 J. N. buvo diagnozuoti mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos, nustatyti vidutiniai specialieji ugdymo(si) poreikiai; nuo 2015-12-09 iki 2016-12-30 perkeltas į specialiąją mišraus amžiaus vaikų grupę; darželio lankymo laikotarpiu teikta specialiojo pedagogo, logopedo ir judesio korekcijos mokytojo pagalba; buvo ugdomas pagal jam sudarytą individualią ugdymo programą. Taigi, nors sūnaus spec. poreikiai atitinkamu sprendimu dar nebuvo nustatyti, tačiau faktiškai jie egzistavo kelis metus iki šalių santuokos nutraukimo ir apie tai ieškovė žinojo sudarydama su atsakovu susitarimą dėl vaikų išlaikymo. Tai, kad ieškovė kreipėsi dėl sūnaus neįgalumo ir specialiųjų poreikių nustatymo tik 2017 m., savaime nepaneigia fakto, jog sūnus iki santuokos nutraukimo jau sirgo ir jam buvo reikalinga speciali priežiūra, todėl ieškovės argumentai, kad sūnaus J. negalios faktas ir specialūs poreikiai išaiškėjo bei finansinė našta ieškovei iš esmės padidėjo tik 2017 metais yra nepagrįsti. Įrodinėdama iš esmės išaugusius vaikų poreikius ieškovė pateikė vaikų poreikių lenteles, kuriose nurodoma, kad dukters išlaikymui reikia per mėnesį 1194 Eur plius 1000 Eur kelionei į užsienį, o sūnui –1739 Eur. Atsakovo nuomone, lentelėse patekti duomenys yra užaukštinti ir nerealūs, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad tokias išlaidas vaikams realiai patiria. Pati ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad pateiktoje lentelėje duomenys nebeatitinka tikrovės. Susumavus išlaidas pagal ieškovės patikslintus duomenis, gavosi, kad sūnaus poreikiams per mėnesį reikia ne daugiau nei 700 Eur. Atsakovas pripažįsta, kad dukters poreikiams patenkinti reikia didesnės sumos nei priteista Sprendimu, tačiau, atsižvelgiant, kad duktė sveikatos sutrikimų ar kitų specialių poreikių neturi ir į atsakovo turtinę padėtį, atsakovas sutinka dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti po 200 Eur. Atsakovo nuomone, ši suma yra pakankama dukters poreikiams patenkinti. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo J. N., atsižvelgiant į tai, kad aplinka vaikui gyventi pas atsakovą yra saugi ir tinkama, vaiko ir tėvo ryšys atkurtas, K. paaiškino, kad J. po bendravimo su tėvu grįžo ramus, vaikas turi galimybę gyventi ne bendrabutyje, bet namuose, bendrauti su kitais šeimos nariais (močiute, seneliu), šalių sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją su tėvu, šiuo metu labiau atitiktų vaiko interesus. Teismas spręsdamas ginčą turi įvertinti ir kitus šalių pateiktus įrodymus, kurie, atsakovo nuomone, įrodo atsakovo nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu sūnaus geriausius interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Šiuo atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą ir pakeisti sūnaus J. N. gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu. Dėl bendravimo tvarkos su vaikais, atsižvelgiant į tai, kad duktė gyvena su mama, kuri, kaip matė iš ieškovės pasisakymų viso teismo proceso metu, labai priešiškai nusiteikusi prieš atsakovą, akivaizdu, kad mamos įtaka dėl nebendravimo su tėvu yra labai didelė, jau nekalbant apie sugalvotą tėvo išgėrinėjimą. K. taip pat paaiškino, kad mama jos neskatina rašyti tėvui ir ar kitaip bendrauti su tėvu. Esant šalių konfliktiškiems santykiams, ieškovės neigiami pasisakymai atsakovo atžvilgiu, turi didelę įtaką K. nenorui bendrui su tėvui, tai galėtų būti vertinama, kaip netiesioginiu trukdymu bendrauti su tėvu, todėl atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su K. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su J. tvarka atitinka sūnaus interesus ir tėvo galimybes. Kaip jau minėjo, nėra jokių duomenų, kad bendraujant su tėvu su nakvynėmis, vaikui būtų nesaugu. Tarnyba, pasisakydama dėl atsakovo alternatyvaus reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, savo išvadoje atkreipė dėmesį, jog yra būtina išlaikyti, kurti sveikus ir artimus, atskirai gyvenančio tėvo ir vaiko šeimyninius ryšius, nes vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais, todėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti orientuota į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Taigi atsakovas prašo priešieškinį tenkinti, o ieškinį tenkinti iš dalies, padidinant išlaikymą dukrai K. iki 200 Eur, kitoje dalyje atmesti.
13. Teismo posėdžio metu liudytoja Ž. P. nurodė, jog yra atsakovo sugyventinė, su atsakovu bendrauja apie 8 metus, gyvena kartu mažiau. Yra tekę bendrauti su atsakovo sūnumi J. Atsakovas pasiimdavo vaikus ir jie kartu susitikdavo, būdavo ir su nakvyne. Atsakovo vaikų santykiai su liudytoja normalūs, gal J. iš pradžių nejaukiai jausdavosi, bet kai geriau susipažino, jokių problemų nebuvo. Per paskutinius susitikimus su vaikais ji irgi dalyvavo. Per pirmą susitikimą J. buvo šiek tiek pasimetęs, gal ilga pertrauka buvo. Kitame susitikime jau geriau J. buvo. Ir su K. viskas gerai buvo, per pirmą susitikimą nematė, kad J. būtų verkęs, bet ieškovė prašė jį parvežti namo. Kadangi ji pažįsta J., jokių problemų nėra, kad jis gyventų pas juos Grįžimas vakarais pas juos į namus, bendravimas su tėvu ir seneliais, J. būtų geriau negu dabar. Jei negalės atsakovas, ji galėtų pasirūpinti J., seneliai irgi galėtų. Atsakovui mokslai jau baigiasi, o ji savo darbo grafiką pati susireguliuoja. Ji užsiima probleminių pėdų priežiūra. Kabinetas yra jos asmeninė nuosavybė, yra jos vardu paimta paskola. Atsakovas pas ją nedirba. Buvo atvykusi Valstybinė darbo inspekcija, pažeidimų nenustatė. Atsakovas jai padeda ūkiškais klausimais. Ji norėjo atsakovą patraukti į savo darbo pusę, siūlė jam pabandyti, tačiau jis nelabai norėjo, bet dalyvavo mokymuose, padirbo su keliais modeliais, buvo įdėtas atsakovo telefono numeris. Tačiau daugiau norinčių nebuvo ir atsakovas praktiškai to darbo nedirbo. Su K. santykiai geri. Atsakovo grafikas keičiasi kas savaitę, tėvas ilgai nebendravo su vaikais, nes buvo konfliktinė situacija dėl stovyklos. J. telefonas buvo užblokuotas, K. gal ignoruodavo.
14. Liudytoja nepilnametė K. N., dalyvaujant teismo psichologei Dovilei Godelytei, teismo posėdžio metu nurodė, kad jai yra 15 metų, gyvena su mama ir broliu. Su tėčiu nuo praeitų metų beveik visiškai nebendrauja. Buvo susitikę 2024 m. spalio viduryje, o prieš tai pavasarį buvo susitikę. Anksčiau dažniau susitikdavo. Ji nenori su tėčiu būti. Jau anksčiau nenorėjo bendrauti, bet neturėjo drąsos pasakyti. Tėčio bendravimo maniera, toks jausmas, kad tėtis iš K. išsityčios, jo tonas nepriimtinas. Yra seniau buvę, kad išsityčiojo, kad K. groja violončele, prieš kelis metus iš K. svorio išsityčiojo, jai buvo 11 m. Dar iš brolio tyčiojosi, bet nepamena, ką. 2024 m. spalio mėnesį K. buvo su broliu pas tėtį, bendravimas su tėčiu buvo tuščias. Buvo kartu gal tris valandas, bet nedaug kalbėjo. Apie mokslus paklausė, elementarių dalykų, o valandą iš viso nebendravo. Brolis apsiverkė per tą susitikimą, nepamena, kad tėtis būtų jį guodęs. Tėtis siūlė dar susitikti, bet K. atsisakė. Per tą laiką, kai nebendravo, tėtis siūlė susitikti, bet K. nenorėjo. Su Kalėdomis parašė žinutę, per gimtadienį. Ji nebūtų norėjusi su juo susitikti ir dabar nenori. Mama stengiasi dėl jos ir brolio, nėra griežta, daug dirba, bet K. supranta, kodėl. Mama neprieštarauja dėl bendravimo su tėčiu. Brolis yra susitikęs su tėčiu vienas, paskutinį kartą iš tokio susitikimo grįžo ramus. K. buvo gerai, kai visai nebendravo su tėčiu, norėtų visai su juo nebendrauti. Su seneliais iš tėčio pusės visai nebendrauja. Tėtis neklausdavo, ką jie norėtų veikti per susitikimą su juo. Paaiškino, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini), rytais važiuoja su mama mašina, vakarais grįžta kartais su mama, o kitomis dienomis autobusu. Ji turi „Revolut“ kortelę, ją davė tėtis. Nežino, ar ten yra pinigų, nes negali pažiūrėti, nelabai naudoja. Kažkada bandė susimokėti, bet neleido, tėtis sakė, kad lėšų nebuvo, bet K. manė, gal tėtis užblokavo, nes su juo nebendrauja. Tėtis klausė, ar aš kortelę naudoja, kai buvo susitikę. Tėtis ragino ja naudotis, bet nesakė, ar ten yra pinigų. Tėtis anksčiau dažnai nupirkdavo kažką, planšetę, ausines, telefoną, drabužių, bet čia anksčiau. Vėliau nieko, tik broliui kai ką nupirkdavo. Nenorėtų visai bendrauti su tėčiu, o jei ir norėtų, nebūtų laiko, nes su mokslais labai užsiėmusi. Gal per atostogas galėtų susitikti. K. nejauku su tėčiu susitikus, bet kažkaip iškentėtų. Tėtis su broliu kaip su šunimi elgdavosi. Žino apie tėčio draugę, ir per paskutinį susitikimą ji buvo. Jai jokio skirtumo, ar draugė yra, svarbu, kad nesikabinėtų prie K. ir brolio. Draugė net yra draugiškesnė negu tėtis. K. nemano, kad ilgiau pabendravus bus lengviau bendrauti su tėčiu. Kas antrą savaitgalį savanoriauja, sekmadieniais prižiūri brolį, kartais mama ir pati prižiūri brolį, tada ji susitinka su draugais. Ji nenorėtų sekmadieniais susitikti su tėčiu, jai jau būtų per daug. Ji rūbus perka pati, mama duoda pinigų. Nurodė, kad gana greitai nuims breketus, gal jau kitą savaitę, bet vis tiek reikės dar važinėti pas gydytoją. Kompiuterį nupirko mama pakankamai seniai, tada K. savo seną atidavė broliui, o tą seną kompiuterį buvo pirkęs tėtis. Konservatorijoje jai patinka, visi draugiški, turi kelis draugus, bendrabutyje nenorėtų gyventi, nes reikės su kažkuo dalintis kambariu. Penktadieniais eina į masažą dėl nugaros, tada važiuoja namo, mama nuperka maisto iš kavinės, savaitgaliais mama dažniausiai dirba. Šeštadieniais brolis važiuoja į tokią įstaigą Giruliuose. Su mama retai pramogauja. Tėtis su savo drauge dažnai gerdavo, mama sakė, kad geriau paminėti, tai beveik kiekvieną kartą gerdavo. Brolis stipriai pasikeitė į gerą, kai pakeitė mokyklą. Dabar beveik nebeliko priepuolių. Atsirado daugiau savarankiškumo. Geriau būtų susitarti su tėčiu dėl kiekvieno konkretaus susitikimo, o ne turėti grafiką iš anksto. Mama neturi įtakos jos bendravimui su tėčiu. Kartais mokykloje būna koncertai, dažniausiai per šventes ir mokslo metų pabaigoje, nei mama, nei tėtis juose nedalyvauja. Kai vyko remontai ir brolis gyveno pas tėtį, nepamena, kad būtų kažkas blogo tada. Svarbu, kad broliui nebūtų dirgiklių, būna, kad koks vaikas lauke verkia ir tai jį labai erzina. Brolis yra iššokęs per langą vieną kartą. Per remontą K. gyveno namuose, o brolis pas tėtį, gal kelis mėnesius tai truko, brolis dažnai pas tėtį gyveno tuo metu.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdyje 2024 m. gruodžio 10 d. Institucijos atstovė nedalyvavo. Institucija 2024 m. gruodžio 10 d. pateikė galutinę išvadą, kurioje nurodė, jog nesutinka su atsakovo reiškiamu reikalavimu dėl J. N. gyvenamosios vietos pakeitimo, o dėl bendravimo tvarkos nustatymo savo poziciją išsakė išvados dėstomojoje dalyje, kurią pilnai palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-944-824/2016 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta jų pateikta teismui sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad jų nepilnamečių vaikų dukters K. N., (duomenys neskelbtini)asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus J. N., (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su mama I. N.. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams teikia išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam, bendroje sumoje 200 Eur, iki vaikų K. N. ir J. N. pilnametystės. Vaikų auklėjime abu tėvai dalyvauja lygiomis teisėmis ir sutaria geruoju. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2023 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. STS-2844 dėl neįgalumo nustatymo lygio matyti, kad J. N. nustatyta diagnozė F84.0 vaikystės autizmas, F70.0 lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus, F83 mišrūs specifiniai raidos sutrikimai. Iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokyklos 2024 m. vasario 6 d. rašto matyti, kad J. N. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokykloje, dieniniame skyriuje nuo pirmadienio iki penktadienio, nemokamai gyvena mokyklos bendrabutyje, taip pat nemokamai yra suteikiamas ir maitinimas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas, matyti, kad nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki šiol yra mokama šalpos išmoka, taip pat yra mokami ir valstybės teikiami vaiko pinigai. Iš Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos 2024 m. birželio 10 d. pažymos matyti, kad K. N. 2024 m. baigė septynių metų trukmės violončelės pagrindinio ugdymo programą. Iš Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos 2024 m. rugpjūčio 2 d. pažymos matyti, kad K. N. nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. mokosi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. Iš Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro pažymos matyti, kad R. N. 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, antrame kurse, dieniniame skyriuje, pagal masažuotojo modulinę tęstinę profesinio mokymo programą. Modulis „Įvadas į darbo rinką“ vyks nuo 2025 m. sausio 6 d. iki 2025 m. vasario 7 d. Asmens įgytų kompetencijų vertinimo teorinės dalies egzaminas turėtų vykti 2025 m. gruodžio 10 d. - 2025 m. gruodžio 14 d., o praktinės dalies egzaminas – 2025 m. vasario 17 d. – 2025 m. vasario 21 d.
17. Taigi, šalys yra nepilnamečių vaikų - sūnaus J. N., gimusio (duomenys neskelbtini)asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters K. N., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai, o šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo vaikams priteisimo padidinimo, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo. vietos pakeitimo.
18. Teismas pažymi, kadangi šioje byloje nagrinėjamas iš šeimos teisinių santykių kilęs ginčas, tai teismas, atsižvelgdamas į ieškinio, taip pat į priešieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, kiek jie tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio / priešieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis). Tuo pagrindu teismas patikslino 2024 m. rugsėjo 19 d. atsakovo pateikto priešieškinio pirmąjį reikalavimą, ištaisydamas rašymo apsirikimo klaidą.
Dėl ieškinio reikalavimų
19. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis).
20. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį; savo turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Pabrėžtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia tam tikros faktinės aplinkybės, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Tokios iš esmės pasikeitusios aplinkybės (lyginant su anksčiau teismo procese nustatytomis aplinkybėmis toje dalyje).
22. Pirmiausia svarbi ginčo aplinkybė, kad ieškovė pateikė teismui šioje byloje ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo 2024 m. sausio 26 d., iš esmės praėjus aštuoneriems metams nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. priimto sprendimo. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-944-824/2016 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta jų pateikta teismui sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad jų nepilnamečių vaikų dukters K. N., gimusios (duomenys neskelbtini)asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus J. N., gimusio (duomenys neskelbtini)asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su mama I. N.. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams teikia išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam, bendroje sumoje 200 Eur, iki vaikų K. N. ir J. N. pilnametystės.
23. Ieškovė prašo padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį, kiekvienam vaikui po 380,00 Eur iki jų pilnametystės. Prašymą grindžia tuo, kad ne tik iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai tenkinant jų minimalius, kasdienius būtinuosius poreikius (maistas, drabužiai, avalinė, mokymosi priemonės ir pan.), tačiau padidėjo vaikų poreikiai jų laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, lavinamiems gabumams ar žaidimams. Be to, sūnus pripažintas turintis negalią, dukra mokėsi muzikos mokykloje, o bylos nagrinėjimo metu pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), faktiškai vaikų išlaikymo visa finansinė našta tenka ieškovei, taip pažeidžiamas tėvų lygiateisiškumo principas bei vaikų interesai.
24. Pažymėtina, kad teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
25. Vertinant vaikų tėvų turtinę padėtį nustatytos sekančios aplinkybės. Ieškovė ir atsakovas nėra sudarę naujų santuokų, turi du nepilnamečius vaikus, kitų išlaikytinių nėra.
26. Ieškovei nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat nuosavybės teise priklauso transporto priemonė - automobilis 2016 m. Mini Clubman Cooper SD. Ieškovė dirba pagal individualią veiklą, turi pėdų priežiūros kabinetą (duomenys neskelbtini) medicinos centre, uždirba apie 2000 eurų, vasaros metu daugiau. Iš ieškovės pateiktos pajamų deklaracijos matyti, kad 2023 metais vidutiniškai per mėnesį pajamos sudarė 2443,94 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už sūnų J. kiekvieną mėnesį gauna iš VSDFV šalpos neįgalumo pensiją 394 Eur, Palangos miesto savivaldybės administracija moka 152,90 Eur vaiko pinigų ir Socialinės rūpybos skyrius moka 181,50 Eur priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją, taip pat vaiko skirtus pinigus gauna ir už dukrą K.
27. Atsakovui nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini)., taip pat du garažai, esantys adresais (duomenys neskelbtini)., sodo žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė – automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas šiuo metu nedirba, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismo vertinimu, įvertinus šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis nuo ankstesnio teismo sprendimo nepablogėjo, priešingai, nors ieškovė turi tam tikrus naujus įsipareigojimus kreditoriams, bet faktiškai abi ginčo šalys gauna nuolatines pajamas, turi vertingo nekilnojamojo turto, atsakovas turi nekilnojamojo turto objektą užsienyje, kurį nuomoja ir šis generuoja atsakovo šeimai nuolatines pajamas. Nors atsakovas šiuo metu mokosi, tačiau jis turi galimybę gauti ženklias papildomas pajamas iš kitų šaltinių. Teismo posėdžio metu atsakovas sudarė teismui protingo žmogaus įvaizdį, kuris turi nemažai žinių, įvairios darbo patirties, taip pat nėra duomenų apie kokias nors atsakovo sveikatos problemas, t. y. atsakovas turi visas galimybes užsidirbti, kad užtikrinti visus savo vaikams reikalingus poreikius. Taigi atsakovas bent lygiomis dalimis su ieškove galėtų užtikrinti pagrįstus savo nepilnamečių vaikų poreikius. Taip pat ir ieškovė, kuri dirba individualiai, turi savo pėdų priežiūros kabinetą, bei generuoja geras pajamas. Vertinama, kad abiejų šalių padėtis gera, net ir pagerėjus, lyginant su ankstesniu teismo sprendimu, kuriame buvo sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo priteisimo vaikams.
29. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad būtiniausiems sūnaus J. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1739 Eur suma: 1) maistui – 170 Eur; 2) drabužiams – 100 Eur; 3) batams – 60 Eur; 4) higienos prekėms – 34 Eur; 5) telefonui – 18 Eur; 6) internetui – 12 Eur; 7) kirpimo paslaugoms – 15 Eur; 8) sveikatai ir sveikatos paslaugoms – 250 Eur; 9) vitaminams, maisto papildams, vaistams – 120 Eur; 10) ugdymo poreikiams - 30 Eur; 11) poreikiai poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui – 800 Eur per metus; 12) gyvenimo būsto išlaikymas, komunaliniai ir kiti mokesčiai – 110 Eur; 13) kuras – 20 Eur.
30. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino ir sutiko, kad lentelėje poreikiai poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui mažinti nuo 800 Eur iki 60 Eur, taip pat iš sveikatai ir sveikatos paslaugoms nurodytos 250 Eur sumos, kadangi iš procedūrų liko tik masažas – 25 Eur per savaitę, per mėnesį – 100 Eur, tai ši suma taip pat mažintina. Dėl visų kitų poreikių lentelėje nurodytų reikalingų sumų sūnaus J. išlaikymui pasiliko ir jų nemažino, paaiškindama kiekvieną detaliai. Taigi, viso būtiniausiems sūnaus J. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma teismo posėdžio metu buvo patikslinta ir nustatyta, kad yra 849 Eur.
31. Ieškovė nurodo, kad būtiniausiems dukters K. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1194 Eur suma: 1) maistui – 300 Eur; 2) drabužiams – 120 Eur; 3) batams – 70 Eur; 4) higienos prekėms – 95 Eur; 5) telefonui – 18 Eur; 6) internetui – 12 Eur; 7) kirpimo paslaugoms – 25 Eur; 8) sveikatai ir sveikatos paslaugoms – 135 Eur (briketai, masažas); 9) vitaminams, maisto papildams, vaistams – 90 Eur; 10) ugdymo poreikiams – 99 Eur; 11) poreikiai poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui – 80 Eur; 12) gyvenimo būsto išlaikymas, komunaliniai ir kiti mokesčiai – 110 Eur; 13) kuras – 20 Eur; 14) korepetitorius – 15 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kadangi dukra pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), todėl būrelių nebelanko ir dukros K. būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma sumažėja 99 Eur ir lieka 1095 Eur.
33. Atsakovas argumentuoja, jog iki santuokos nutraukimo šalys jau žinojo apie sūnaus ligą, specialiuosius poreikius, rūpinosi sūnumi ir užtikrino jo visus spec. poreikius. Taip pat nurodo, kad ieškovės pateiktos vaikų poreikių lentelės, kuriose nurodoma, kad dukters išlaikymui reikia per mėnesį 1194 Eur plius 1000 Eur kelionei į užsienį, o sūnui –1739 Eur yra užaukštinti ir nerealūs, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad tokias išlaidas vaikams realiai patiria. Atsakovo vertinimu, realus ir protingas sūnaus poreikių dydis, įvertinus, kad sūnus didžiąją dalį laiko praleidžia mokykloje, kur jis ir nemokamai gyvena, maitinasi ir jam suteikiamos visos reikalingos specialistų paslaugos, sudaro 300 Eur per mėnesį. Mano, kad sūnaus poreikiams visiškai pakanka sūnui mokamų išmokų: 728,40 Eur išmokų, iš kurių VSDFV moka 394 Eur šalpos neįgalumo pensiją, Palangos savivaldybės administracija moka 152,90 Eur vaiko pinigų ir Socialinis rūpybos skyrius moka 181,50 Eur priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją. Šios išmokos yra skirtos tik išimtinai sūnaus poreikiams tenkinti, įskaitant jo sveikatos gerinimą, nepriklausomai nuo tėvų teikiamo išlaikymo. Be to, atsakovo teikiamo išlaikymo dydis atlikus indeksavimą nuo 2024-02-01 yra 149 Eur per mėnesį. Tokią pat 149 Eur sumą sūnaus išlaikymui privalo mokėti ir ieškovė. Tokiu būdu sūnaus poreikiams tenkinti susidaro 1026,40 Eur suma. Vien 728,40 Eur sūnui mokamų išmokų, neskaitant atsakovo ir ieškovės teikiamo išlaikymo, daugiau nei pakanka patenkinti ne tik minimalius, bet visus sūnaus poreikius, kurie pagal ieškovės patikslintus duomenis yra apie 562 Eur. Todėl mano, kad sūnui sprendimu priteisto išlaikymo didinti nėra pagrindo, nes jo visiškai pakanka. Dėl dukters K. išlaikymo dydžio padidinimo, atsakovo argumentai yra tie, kad sudarant poreikių lentelę, ieškovė rėmėsi aplinkybėmis, kad duktė mokėsi Palangos Stasio Vainiūno meno mokykloje muzikos klasėje, dalyvavo įvairiuose muzikiniuose pasirodymuose (koncertuose ir pan.), ši jos veikla reikalavo papildomų lėšų muzikos instrumentams, gražesnei ir unikalesnei aprangai, tam tikriems aksesuarams, kelionėms į kitus miestus koncertuoti. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, nes duktė įstojo į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, todėl už mokslą mokėti nereikia, taip pat yra galimybė nemokamai gyventi ir maitintis bendrabutyje. Duktė sveikatos sutrikimų ar kitų specialių poreikių, be ortodontinio gydymo, kuris baiginėjasi, neturi. Taip pat nėra duomenų, kad gydytojas būtų paskyręs terapines procedūras dukrai. Kaip paaiškino pati K., breketai jau artimiausią savaitę turi būti nuimti, todėl ortodontiniam gydymui didelių išlaidų nebebus. Atsakovo paskaičiavimu, dukters poreikiams per mėnesį vidutiniškai reikia 399 Eur, kiekvienam iš tėvų po 190 Eur. Atsakovas pripažįsta, kad dukters poreikiams patenkinti reikia didesnės sumos nei priteista sprendimu, tačiau, atsižvelgiant, kad duktė sveikatos sutrikimų ar kitų specialių poreikių neturi ir į atsakovo turtinę padėtį, atsakovas sutinka dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti po 200 Eur. Atsakovas taip pat pažymi, kad dėl jo mokslų vaikai niekaip nenukentėjo, nes byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas planuodamas savo mokslus iš anksto sumokėjo vaikams didesnį išlaikymą, kurio permoka ieškinio pateikimo dienai yra virš 8000 Eur.
34. Ieškovė prašo padidinti išlaikymą dukrai iki 380 Eur mėnesį, nors susumavus vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas, dukrai per mėnesį reikalinga suma yra 1095 Eur. Ieškovė mano, kad tokia suma ir yra reikalinga patenkinti vaiko poreikius ir ji stengiasi, kad dukrai nieko netrūktų. Vertinant vaiko K. N. poreikius, nustatyta, kad mergaitei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Ji mokosi (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad vaikui nuolatos reikalingos lėšos maistui, aprangai, ugdymo priemonėms, higienai, sveikatai, būstui. Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnametės amžių, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, ieškovės prašoma priteisti dukrai išlaikymo suma yra ženkliai per didelė.
35. Ieškovė taip pat prašo padidinti išlaikymą J. N. iki 380 Eur per mėnesį. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad J. kiekvieną mėnesį mokama 728,40 Eur išmokų, iš kurių VSDFV moka 394 Eur šalpos neįgalumo pensiją, Palangos savivaldybės administracija moka 152,90 Eur vaiko pinigų ir Socialinis rūpybos skyrius moka 181,50 Eur priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją, skirtą vaiko slaugai. Atsakovas teigia, jog tokios sumos ir atsakovo šiuo metu mokamos išlaikymo sumos turėtų užtekti J. poreikiams patenkinti.
36. Nors ieškovė teismo posėdžio metu sumažino J. N. poreikių mėnesiui sumą iki 849 Eur, tačiau visos bylos nagrinėjimo metu ir byloje esančiuose dokumentuose yra užfiksuota, kad ieškovė stengiasi visais įmanomais būdais stiprinti sūnaus J. N. sveikatą, papildomai užsakydama mokamas medicinines paslaugas J., kurios kaip buvo nustatyta teismo posėdžio metu, padeda J. stiprėti ir įgyti savarankiškumo.
37. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą paminėta, jog vieno asmens išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip minimalus mėnesinis atlyginimas lėšų suma, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur (apie 708 Eur atskaičius mokesčius). Nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo priteisimui.
38. Įvertinus būtinus ir protingus dukters K. ir sūnaus J. metų amžiaus vaiko poreikius, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, remiantis visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, teismas sprendžia, kad optimaliausias, tėvų turtinę padėtį ir vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas kiekvieno iš tėvų privalo būti po 300,00 Eur kiekvienam vaikui.
39. Kasacinis teismas, įvertinęs Šalpos pensijų ir Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis 2020-04-02 nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
40. Tačiau kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė ir atkreipė dėmesį, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
41. Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeistinas Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-944-824/2016 nustatytas atsakovo teiktinas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams K. N. ir J. N. ir priteistinas iš atsakovo R. N. išlaikymas nepilnametei K. N. ir J. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas šioje byloje neįskaito vaiko šalpos ir išmokų ir atsakovo teiktino išlaikymo vaikams dydžio šios išmokos dalimi nemažina. Šalys turi du išlaikytinius, nustatyta šalių turtinė padėtis nesudaro būtinybės vaiko išmokos dydžiu mažinti nustatytą vaiko poreikiams tenkinti išlaidų sumą. J. N. turi negalią, turi specialiųjų poreikių, K. N. mokosi (duomenys neskelbtini), todėl orus išlaikymas atitinkantis šiuo metu esančias realijas, turi būti didinamas. Priteisiant nurodyto dydžio išlaikymą pažymima, kad šalių nepilnamečiai vaikai auga, ieškovė suteikia jiems gyvenamąjį būstą, juos išlaiko, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia ir prisiima didesnę vaiko išlaikymo naštą. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
42. Taigi, teismas pažymi, kad šiuo atveju byloje buvo konstatuotas tam tikrų vaikų poreikių ir šalių turtinės padėties pasikeitimas iš esmės, todėl yra pagrindas pakeisti anksčiau teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį vaikams pagal minėtus dydžius. Teismo vertinimu, tai racionaliausias, teisingiausias ir optimaliausiai šalių vaiko interesus atitinkantis sprendimas pagal esamą susidariusią situaciją (ir gana ypač konfliktiškus tėvų tarpusavio santykius), toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis).
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas ir kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaikų interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, todėl didesnis išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo 2024 m. sausio 26 d., t. y. nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
44. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl priešieškinio reikalavimų
Dėl sūnaus J. N. gyvenamosios vietos pakeitimo
45. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
46. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
47. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-944-824/2016 šalys susitarė, kad jų nepilnamečių vaikų dukters K. N., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus J. N., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su mama I. N..
48. Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-944-824/2016 nustatytą nepilnamečio sūnaus J. N., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu R. N..
49. Šį reikalavimą atsakovas motyvuoja tuo, jog ieškovei sunku prižiūrėti sūnų, jog sūnus J. beveik apskritus metus gyvena ne namuose, bet valdiškose įstaigose, tai yra mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokykloje, kur būna nuo pirmadienio iki penktadienio ir sūnus gyvena mokyklos bendrabutyje. 2023 m. pasibaigus mokslo metams (duomenys neskelbtini) mokykloje, sūnus visai vasarai buvo išvežtas į Kūdikių ir sutrikusio intelekto vaikų stovyklą Giruliuose. Šiais metais, sūnus vėlgi vasarą praleido šioje stovykloje. Taigi beveik visą laiką sūnus būna valdiškuose namuose. Sūnus namuose pas ieškovę būna tik savaitgaliais, tačiau, kaip nurodo ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, dėl nuolatinio darbo ji negali visada būti su sūnumi ir tuo metu su juo būna ieškovės mama arba samdomi tretieji asmenys. Tuo tarpu atsakovas turi galimybę ir yra pasirengęs sūnų auginti pats, todėl siekia, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti šalių sūnaus J. gyvenamąją vietą, ją nustatant su atsakovu, nes atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą savo bute (duomenys neskelbtini) kur sūnus turi atskirą jam pritaikytą kambarį ir sudarytos visos sąlygos sūnui saugiai augti ir vystytis. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, sūnus lankytų Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklą, kuri yra apie 500 metrų atstumu nuo atsakovo namų, todėl nereikėtų vaiko vežioti. Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje sūnus būtų ugdomas pagal tą pačią ugdymo individualizuotą programą, kaip yra mokomas (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau po pamokų sūnus gyventų ne mokyklos bendrabutyje, kaip dabar, o grįžtų į namus pas tėvą - į šeimą, o šeimos aplinka teigiamai veikia autizmu sergančio vaiko raidą.
50. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog kategoriškai nesutinka su sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimu. Pažymi, kad sūnus turi specialiųjų poreikių, atsakovas gyvena penktame aukšte, yra padidinta rizika, kad sūnus gali iššokti per langą. Sūnus yra stipriai prisirišęs prie mamos, prie įprastos jam aplinkos. Daugiau kaip aštuonis metus gyvena kartu su mama, su seserimi. Toks pakeitimas padarytų didesnę ir galimai neatstatomą žalą vaikui. Psichologo – specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog vaiko apklausos metu svetimi žmonės gali jam sukelti neigiamas emocijas ir atitinkamus veiksmus.
51. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. gruodžio 10 d. pateikė galutinę išvadą ir nurodė, jog tarnybos Skyrius duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas, kad pas ieškovę vaikams būtų nesaugu, jiems kiltų pavojus, kad nebūtų vaikams užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikais būtų nesirūpinama, nėra gavusi. Nurodė, kad nekvestionuojama, kad nepilnametis J. N. turi sveikatos sutrikimų ir didžiąją laiko dalį praleidžia ugdymo įstaigoje ir ugdymo įstaigos bendrabutyje, vasarą stovyklose. Vien vaiko su sveikatos sutrikimais ir specialiaisiais poreikiais ugdymas mokykloje nuo pirmadienio iki penktadienio (su nakvyne), stovyklėlių lankymas ir kt. nėra pagrindas išvadai, kad ieškovė netinkamai prižiūri vaiką, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Vaikui, kuris turi sveikatos sutrikimų, specialiųjų poreikių, labiausiai reikia stabilumo ir nuoseklumo.
52. Iš aukščiau išdėstytų nustatytų aplinkybių visumos darytina išvada, jog nėra jokių pagrindų konstatuoti, kad vaiko J. N. gyvenamoji vieta turėtų būti keistina. Vaikas nuo priimto teismo sprendimo jau daugiau nei aštuonerius metus gyvena su ieškove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė per tą laiką netinkamai vykdytų savo, kaip motinos pareigas ar kitaip būtų pažeidusi vaiko interesus, priešingai – ieškovė geba užtikrinti, užtikrino ir užtikrina vaikui Justinui saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, vaiko poreikių patenkinimą. Nors vaikas šiuo metu ir daug laiko praleidžia ugdymo įstaigoje, stovyklose, tačiau vertinant vaiko sveikatos sutrikimus, tai galimai atitinka vaiko interesus tokioje situacijoje. Taip pat Justinas emociškai yra prisirišęs prie mamos ir sesers, tuo tarpu atsakovo santykis ir ryšys su vaiku yra atitolęs (tik nuo šių metų rudens Justinas praleidžia sekmadienius su atsakovu), todėl visų pirma reikia atsakovo ir sūnaus ryšį stiprinti. Teismas vertindamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, mano, jog šiuo metu yra svarbiausia užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Esant aukščiau išdėstytoms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo keisti nepilnamečio vaiko J. N. gyvenamąją vietą, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmestinas.
53. Netenkinus priešieškinio reikalavimo dėl sūnaus J. N. gyvenamosios vietos pakeitimo, nepasisakoma ir dėl išvestinių priešieškinio reikalavimų nustatyti bendravimo tvarką pagal priešieškinio 30 punktą ir dėl išlaikymo priteisimo.
Dėl alternatyvaus reikalavimo - atsakovo R. N. bendravimo su nepilnamečiais vaikais – sūnumi J. N., (duomenys neskelbtini) ir dukra K. N., gim. (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo
54. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
55. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; ir kt.).
56. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
57. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nebuvo nustatyta konkreti bendravimo su vaikais tvarka, todėl iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių žodinių paaiškinimų nustatyta, kad tarp bylos šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, tarp šalių kyla problemų ir dėl bendravimo su vaikais. Teismo vertinimu, šalių nepilnamečiams vaikams šiuo metu yra ypatingai svarbu užtikrinti kuo stabilesnę aplinką, sukurti aiškų ir struktūrizuotą kasdienio gyvenimo ritmą, kurio besilaikant vaikui būtų aiškus jo poilsio, ugdymo ir bendravimo su artimaisiais asmenimis laikas.
58. Dėl atsakovo bendravimo su dukra K. N. tvarkos nustatymo. Atsakovas prašo nustatyti, kad tėvas bendrauja su dukra K. N. ne mažiau kaip du kartus per mėnesį, suderintą su dukters motina dieną, laiką ir trukmę, atsižvelgiant į dukters užimtumą (duomenys neskelbtini), paimdamas dukterį ir grąžindamas ją į iš anksto su motina (ieškove) sutartą vietą.
59. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į K. N. amžių ((duomenys neskelbtini)), buvo išklausyta pastarosios nuomonė, kuri nurodė, kad su tėčio prašoma nustatyti bendravimo tvarka nenorėtų sutikti. Vien faktas, kad tėtis bando sukurti bendravimo taisykles, K. nėra priimtina. K. patvirtino, kad mama jokių kliūčių jos ir tėčio bendravimui nedaro. Jei K. norės, turės laiko, tai ir susitiks su tėčiu. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
60. Institucija, teikianti išvadą byloje dėl bendravimo tvarkos su K. nurodė, kad turi būti įvertinta ta aplinkybė, kad K. jau yra pakankamai brandaus amžiaus – (duomenys neskelbtini) ir gali pareikšti savo nuomonę ir nesutikti vykdyti teismo nustatytos bendravimo su tėvu tvarkos nepriklausomai nuo to, kokia ji bebūtų, todėl Institucijos vertinimu atsakovo prašomos nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas neatitiktų geriausių nepilnametės interesų. Tokio amžiaus vaikai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems, o ne tėvams labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Nors atsakovo prašoma bendravimo tvarka ir yra pakankamai abstrakti, tačiau net ir tokia bendravimo tvarka gali dar labiau neigiamai paveikti vaiko santykį su skyrium gyvenančiu tėvu, sukelti vaikui nepasitenkinimą, pyktį tėvo atžvilgiu.
61. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nepilnametės K. N. nuomonę, išklausytą teismo posėdyje, dalyvaujant psichologei, teismas sutinka su Institucijos išsakyta pozicija ir nustato, kad K. N. gali bendrauti su tėvu pagal jų (tėvo ir dukros) individualų susitarimą, kuris negali prieštarauti jos interesams (ugdymo procesams, popamokinei ir užklasinei veiklai) atsižvelgus į K. N. užimtumo grafiką, tačiau toks bendravimas ne vėliau kaip prieš 24 val. turi būti suderintas su ieškove.
62. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo su J. N.. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi J. N. pagal priešieškinio 31 punktą ir jo papunkčius, kurie taip pat nurodyti šio sprendimo 5.4. punkte ir jo papunkčiuose. Ieškovė nesutiko su atsakovo alternatyviu reikalavimu prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka ir nurodė, jog šiuo metu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra tinkama, tai yra pagal šią tvarką atsakovas su J. bendrauja tik sekmadieniais. Atsakovas vienu iš pagrindinių punktų prašo nustatyti, kad tėvas bendrauja su sūnumi J. N., kas antrą savaitgalį porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio, paimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.; jeigu į tėvo (motinos) savaitgalio bendravimą patenka šventinė diena, per kurią bendrauja su vaiku motina (tėvas), tai pirmenybė teikiama bendravimo tvarkai savaitgalį, išskyrus Motinos ir Tėvo dienas bei motinos (tėvo) gimtadienius. Institucija pasisakė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra pakankamai minimali ir nepagrįstai eliminuojanti vaiko tėvą iš vaiko gyvenimo, dalyvavimo ugdant bei auklėjant. Ieškovė byloje nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas negebėtų ar negalėtų užtikrinti vaikui saugią aplinką, negalėtų tinkamai juo pasirūpinti. Be to, Institucija pažymėjo ir tai, kad tokia bendravimo tvarka apriboja ir pačios ieškovės galimybes praleisti laiką su vaiku, nes vaikas nuo pirmadienio iki penktadienio mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini) mokykloje, o šeštadieniais važiuoja į užsiėmimus. Tai iš esmės ieškovei pačiai laiko su vaiku lieka tik sekmadieniais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pritaria šiam atsakovo prašomam bendravimo tvarkos punktui tik papildo, kad atsakovas turi pareigą (esant vaiko poreikiams) nuvežti į stovyklą ir parvežti iš stovyklos Giruliuose, ar į kitus reikalingus užsiėmimus. Taip pat papildoma jog, pereinamuoju laikotarpiu iki kol vaikas adaptuosis tėvo namuose su nakvyne atsakovas privalo, jei sūnui J. N. prasideda emociniai priepuoliai (verkia ar/kitaip išreiškia neigiamas emocijas) vaiką nedelsiant grąžinti ieškovei.
63. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka šventiniu laikotarpiu (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas, per gimtadienius, motinos/tėvo dieną), atostogų laikotarpiu (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) teismo vertinimu nepažeistų vaiko interesų ir galėtų būti įgyvendinama, su sąlyga jei tai bus suderinama su vaiko sveikata, ugdymo procesu, užsiėmimais ir kita vaikui svarbia ir reikalinga veikla. Tačiau reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), atsižvelgiant į nepilnamečio J. N. sveikatos būklę, netenkintinas.
64. Taipogi, teismas atsižvelgia į Institucijos išvadoje pateiktą nuomonę, kad atsakovo bendravimo tvarkoje numatytas kompensavimo mechanizmas (tam iš tėvų, kuris dėl objektyvių priežasčių negalėjo bendrauti su vaikais nustatytu grafiku, turi teisę bendrauti su vaikais tiek pat dienų kitą savaitę, nepaisant, kad pagal grafiką bendravimas su vaikais nustatytas kitam iš tėvų) esant šalių konfliktiniams santykiams, be to atsižvelgiant į J. sveikatos būklę, jo užimtumą ugdymo įstaigoje, papildomuose užsiėmimuose, yra sunkiai įgyvendinamas, todėl šio punkto netenkina.
65. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
66. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus abiejų bylos šalių pateiktus pasiūlymus dėl bendravimo su vaiku tvarkos, siekiant užtikrinti vaiko geriausius interesus, nustatytina detali atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, dėl bendravimo atostogų, švenčių metu bei įvedant papildomas nuostatas dėl bendravimo tvarkos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67. Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis dviem vaikams žyminis mokestis sudaro 108 Eur ((600 Eur – 200 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš atsakovo priteistinas 108 Eur žyminis mokestis.
68. Ieškovės I. N. atstovas advokatas Gintaras Kieliauskas pateikė 2024 m. gruodžio 10 d. (DOK-34511) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo R. N. ir nurodė, kad išlaidos už teisines paslaugas sudaro 3298,30 Eur.
69. Atsakovo R. N. atstovė advokatė Diana Kaunienė pateikė teismui patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios iš viso sudaro 5024,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK -34464).
70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).
71. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7, 8 straipsniai), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).
72. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovo priešieškinis tenkinti iš dalies. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos joms pačioms ir iš kitos šalies nepriteisiamos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
73. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d., 2024 m. spalio 4 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-944-824/2016 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti sūnaus J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos - 2024 m. sausio 26 d. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisės pagrindu lėšas mokant ir tvarkant ieškovei I. N., išlaikymą priteisiant iki sūnaus J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės.
Pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-944-824/2016 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti dukros K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos - 2024 m. sausio 26 d. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisės pagrindu lėšas mokant ir tvarkant ieškovei I. N., išlaikymą priteisiant iki dukros K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilnametystes.
Nustatyti atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. N., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. N., gimusiu (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
1. Tėvas bendrauja su dukra K. N. pagal jų (tėvo ir dukros) individualų susitarimą, kuris negali prieštarauti dukros interesams (ugdymo procesams, popamokinei ir užklasinei veiklai), atsižvelgus į K. N. užimtumo grafiką, toks bendravimo laikas ne vėliau kaip prieš 24 val. turi būti suderintas su ieškove.
2. Tėvas bendrauja su sūnumi J. N., kas antrą savaitgalį porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio, paimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.; jeigu į tėvo (motinos) savaitgalio bendravimą patenka šventinė diena, per kurią bendrauja su vaiku motina (tėvas), tai pirmenybė teikiama bendravimo tvarkai savaitgalį, išskyrus Motinos ir Tėvo dienas bei motinos (tėvo) gimtadienius. Tėvas turi pareigą (esant vaiko poreikiams) nuvežti į stovyklą ir parvežti iš stovyklos Giruliuose, ar į kitus reikalingus užsiėmimus. Pereinamuoju laikotarpiu iki kol vaikas adaptuosis tėvo namuose su nakvyne atsakovas privalo, jei sūnui J. N. prasideda emociniai priepuoliai (verkia ar/kitaip išreiškia neigiamas emocijas) vaiką nedelsiant grąžinti ieškovei.
3. Tėvas bendrauja su sūnumi poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24–25 d.), pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 18 val. ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 12 val.; neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmosios dienos (gruodžio 25 d.) 12 val. ir pristatydamas sūnų gruodžio 26 d. į jo gyvenamąją vietą iki gruodžio 31 d. 18 val.
4. Tėvas bendrauja su sūnumi neporinių kalendorinių Naujųjų metų (pvz., 2025, 2027 ir t.t.) išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų sausio 1 d., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir sūnų grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės sutartos (vaiko antros žiemos atostogų savaitės) atostogų dienos 18 val.
5. Tėvas bendrauja su sūnumi per Šv. Velykas: poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų išvakarėse pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 18 val. ir grąžindamas Šv. Velykų pirmąją dieną iki 18 val.; neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaiką tos pačios svaitės sekmadienį į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.
6. Tėvas bendrauja su sūnumi per jo gimtadienius (balandžio 22 d.) kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val., jeigu tai ne darbo diena, arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas sūnų ateinančią po gimtadienio dieną į jo gyvenamąją vietą 18 val., jeigu ateinanti diena yra ne darbo diena, arba 20 val. tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą, jei ateinanti diena yra darbo diena.
7. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį, Motinos dieną ir Tėvo dieną sūnus praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis, Motinos ar Tėvo yra švenčiamas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu vaiko motinos gimtadienio diena (rugpjūčio 14 ) sutampa su vaiko tėvo bendravimo su sūnumi savaitgaliu, tėvas su sūnumi bendrauja pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kitą dieną po motinos gimtadienio, t. y. rugpjūčio 15 d. 12 val., ir grąžindamas vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.; tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais per tėvo gimtadienį (birželio 9 d.), pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos šventės išvakarėse nuo 18 val., ir grąžindamas sūnų į jos gyvenamąją vietą tėvo gimtadienio dieną iki 19 val., jei tai ne darbo diena, jeigu sekanti diena yra darbo diena, tą pačią dieną iki 20 val.; tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val., jei Tėvo diena nesutampa su tėvo ir sūnaus bendravimo savaitgaliu; motina turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmą sekmadienį), jei Motinos diena sutampa su tėvo ir sūnaus bendravimu savaitgaliu, tėvas pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki Motinos dienos 12 val.
8. Tėvas turi teisę praleisti su sūnumi poriniais metais visas sūnaus rudens atostogas, vieną vaiko žiemos atostogų (Kalėdų) savaitę (antrą), neporiniais metais – visas pavasario (Velykines) atostogas, vieną vaiko žiemos atostogų (Kalėdų) savaitę (pirmą). Tėvas pasiima sūnų atostogoms jų išvakarėse iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jo gyvenamosios vietos 18 val., jei tai nėra šventinė diena, ir grąžina į gyvenamąją vietą iki paskutinės sutartos atostogų dienos 18 val.; tėvas turi teisę praleisti su sūnumi pusę vasaros atostogų, bet ne ilgiau kaip 14 dienų nepertraukiamai. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį, bet ne anksčiau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, informuojant vaiko motiną elektroniniu paštu arba SMS žinute. Tėvas užtikrina, kad atostogų metu bus galimybė susisiekti su vaiku telefonu nuo 18 val. iki 21 val. (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų įkrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma);
9. Motina (tėvas) ketindami išvykti su sūnumi į kitą valstybę, apie tai prieš protingą terminą turi raštu (t. y., SMS žinute ar kitu būdu) informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos Šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi raštu (t. y., SMS žinute ar kitu būdu) gauti kitos šalies sutikimą (kitos Šalies bendravimo laikotarpio dienoms) susiderinant kelionės datą su kita šalimi. Vienas iš tėvų, kuris išvyksta su vaiku į užsienį atostogų, įpareigojamas kitam iš tėvų raštu pranešti apie vaiko laikiną gyvenamąją vietą, esant būtinumui apie vaiko sveikatos būklę bei užtikrinti kitam iš tėvų ne retesnį nei 1 kartą per savaitę pokalbį su vaiku telefonu ar kitomis komunikacijų priemonėmis;
10. Sūnaus tėvas (motina) privalo vaiko kelionės į užsienį su vienu iš tėvų tikslu perduoti šiam vaiko asmens dokumentą (kopiją) bei savo sutikimą vaiko kelionei (jei toks sutikimas vaiko kelionei yra reikalingas). Jeigu vaikas neturi asmens dokumento, toks dokumentas yra užsakomas ir gaminamas šalims apmokant lygiomis dalimis, t. y. kiekvienai šaliai padengiant ½ dalį vaiko asmens dokumento gaminimo išlaidų, o pasibaigus kelionei, vaiko asmens dokumentas privalo būti grąžinamas tėvui kartu su vaiku;
11. Vaikų tėvai bendru susitarimu gali susitarti ir dėl kito (papildomo) bendravimo su vaikais;
12. Abu tėvai vienas kitą informuoja ir/ar susitaria dėl bendravimo su vaikais būdo ir laiko raštu: SMS žinutėmis, el. laiškais, nuotolinio bendravimo programėlėmis, pavyzdžiui, Skype, Telegram, Whatsup, Messenger ar kitu joms priimtinu būdu;
13. Pasikeitus kurio nors iš tėvų gyvenamajai vietai ir/ar telefono numeriui, apie tai šalys privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas; vaikų motina privalo visais atvejais ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų informuoti tėvą apie vaikų gyvenamosios vietos, gydymo ir vaikų ugdymo įstaigos ar papildomo ugdymo pasikeitimą;
14. Vaikui susirgus, prioritetas dėl vaiko priežiūros turi būti teikiamas vaiko tėvams – motinai ir tėvui; kai sergančiu vaiku dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, liga, komandiruotė, užimtumas darbe) negali pasirūpinti asmeniškai tas iš tėvų, pas kurį vaikas yra pagal nustatytą bendravimo tvarką, pasirūpinti vaiku turi kitas iš tėvų, o vaiko motina (tėvas), pas kurį yra vaikas, negali trukdyti kitam iš tėvų paimti vaiką; jei nė vienas iš tėvų dėl objektyvių priežasčių negali asmeniškai pasirūpinti sergančiu vaiku, juo turi teisę pasirūpinti kiti šeimos nariai – vaiko močiutė ir (ar) seneliai.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 108 Eur (vieno šimto aštuonių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. spalio 4 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.