- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-234-1142/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo R. Š. ieškinio atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 615 Eur turtinės žalos atlyginimą, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. Š. ieškinį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir PĮ) nuostatas, apibrėžiančias policijos pareigūnų statusą ir funkcijas, nurodė, kad tuo atveju, kai policijos pareigūnai sukelia žalą vykdydami jiems PĮ nustatytas funkcijas viešojo administravimo srityje, tai yra siekdami palaikyti viešąją tvarką (o ne veikdami kaip ikiteisminio tyrimo subjektai prokuroro pavedimu ir pan.), jų civilinės atsakomybės klausimas yra sprendžiamas vertinant jų kaip viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumą.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai susipažinęs su ieškinio faktiniu pagrindu, padarė išvadą, kad ieškovas ieškiniu siekia įrodyti žalą, kilusią dėl policijos kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų, vykdant viešojo administravimo funkcijas. Tokiu atveju ieškovo reikalavimai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės dėl policijos pareigūnų veiksmų pagal savo teisinį pobūdį patenka ne į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio, o į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo R. Š. ieškinį dėl žalos, kurią sukėlė policijos pareigūnai, veikdami viešojo administravimo srityje, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme.
2.3. Pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovui, kad jis su skundu dėl neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, vykdant jiems priskirtas funkcijas viešojo administravimo srityje, sukeltos turtinės ir neturtinės žalos gali kreiptis į administracinį teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas R. Š. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta neįsigilinus į ieškinio turinį ir kartu su juo pateiktus priedus, netinkamai nustačius bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes.
3.2. Ieškovas R. Š. su ieškiniu prašydamas atlyginti žalą į teismą kreipėsi ne dėl policijos pareigūnų kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų, vykdant viešojo administravimo funkcijas, juolab ne dėl tokių asmenų akto, kaip tai apibrėžia skundžiamoje nutartyje nurodoma CK 6.271 straipsnio 1 dalis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoruoja, kad krata kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatyta procesinė prievartos priemonė buvo atliekama vadovaujantis 2025 m. kovo 19 d. nutarimu daryti kratą, įtariant ieškovą dėl neva Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, taigi pareigūnai vykdė ne administracines funkcijas, o BPK numatytus procesinius veiksmus.
3.3. Pažymi, kad ieškinyje ieškovas nurodė ir pateikė aiškias faktines aplinkybes, t. y., kad teisėsaugos pareigūnai, vykdydami BPK numatytus procesinius veiksmus, ieškovo namuose pagal nutarimą vykdė kratą, kratos metu buvo laikinai sulaikytas ieškovas ir būtent šių procesinių prievartos priemonių atlikimo metu ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.
3.4. Pirmosios instancijos teismo nutartimi padarytos išvados yra nepagrįstos, iš esmės užkertančios kelią ieškovui ginti pažeistas teises teisme, jau vien dėl to, kad jo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės (krata ir laikinas sulaikymas) ir šių veiksmų atlikimo metu teisėsaugos pareigūnų atlikti veiksmai (turto sugadinimas ir fizinio skausmo sukėlimas) nėra ir negali būti laikomi viešojo administravimo subjekto veiksmais, vykdant viešojo administravimo funkcijas, todėl toks kreipimasis į administracinius teismus, kaip nurodoma skundžiama nutartimi, būtų nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti šiuo atveju pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškinį atsisakyta priimti, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
7. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nurodė, kad ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas ieškiniu siekia įrodyti žalą, kilusią dėl policijos kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų, vykdant viešojo administravimo funkcijas, tai patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir tokie ginčai priskirtini administracinio teismo kompetencijai.
8. Atskiruoju skundu apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad ieškinyje prašomą priteisti žalą ieškovas kildina ne iš policijos pareigūnų kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų, vykdant viešojo administravimo funkcijas, bet dėl veiksmų, vykdant prieš ieškovą BPK numatytas procesines prievartos priemones, numatytas BPK 140 straipsnyje (laikinas sulaikymas) ir 145 straipsnyje (krata).
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Teismas civilinės bylos iškėlimo metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).
10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).
11. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškinį atsisakoma priimti, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėtų Policijos departamento veiksmų, t. y. antiteroristinių operacijų rinktinės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų 2025 m. kovo 19 d. ieškovo namuose atliktų veiksmų, patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Paaiškino, jog atvykę pareigūnai išmušė miegamojo ir gretimo kambario langus, pro išdaužtus langus pateko į namo vidų, ištempė ieškovą iš lovos, surakino ir reikalavo atiduoti turimus šaunamuosius ginklus. Teigė, jog daužyti langų nebuvo būtina, įėjimo į namus durys nebuvo užrakintos, todėl ieškovo įsitikimu, langų daužymas buvo perteklinė priemonė. Ieškovui buvo uždėti antrankiai, jie buvo uždėti tampriai, veržė riešus, dėl to ieškovas patyrė skausmą, pareigūnas, nuimdamas antrankius, ieškovo nuomone, tyčia užlaužė rankos mažąjį pirštą. Būdamas surakintas ieškovas buvo pasodintas į kampą virtuvėje ir jam nebuvo leidžiama pajudėti. Ieškovui atrodo, kad toks pareigūnų elgesys su juo buvo netinkamas. Taigi ieškovas siekia įrodyti, kad savo veiksmais policijos pareigūnai padarė ieškovui žalą.
13. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas ,,valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtintas specialus viešosios atsakomybės institutas, skirtas atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektas, institucijoms vykdant viešąjį administravimą. Atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti viešosios teisės subjektų (valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų), įgyvendinančių valdžios funkcijas, veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-469/2025).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio faktinį pagrindą ir atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju ieškovas įrodinėja policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus ir įgaliojimų viršijimą pastariesiems atliekant viešojo saugumo užtikrinimo funkciją, siekia įrodyti žalą, kilusią dėl policijos pareigūnų kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų.
16. Pagal nuosekliai formuojamą specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, atitinkamos teisėsaugos institucijos, tarp jų ir policija, gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektai, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektai (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2005/81, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-101/2018, 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-51/2019, 2020 m. birželio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-63/2020, 2021 m. vasario 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2021; 2024 m. liepos 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-44/2024).
17. Ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, sprendžia administracinis teismas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis). Bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), priskiriamos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog ieškiniu prašydamas žalos atlyginimo į teismą kreipėsi ne dėl policijos pareigūnų kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų, o dėl ieškinyje nurodomų veiksmų prieš ieškovą vykdant baudžiamojo proceso tvarka numatytas procesines prievartos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismui pateikto procesinio dokumento turinys tokios apelianto pozicijos nepagrindžia.
19. Iš ieškinio turinio matyti, jog reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas sieja su policijos pareigūnų panaudotų priemonių proporcingumu (ieškinyje tvirtina, kad pareigūnams nereikėjo daužyti langų), pertekline fizine jėga (per stipriai užveržti antrankiai, užlaužtas rankos mažasis pirštas ir kt.), ieškovo nuomone, netinkamu pareigūnų elgesiu taikant tam tikras ieškinyje įvardytas prievartos priemones. Ieškovas ieškinyje nekvestionuoja atliktų procesinės prievartos priemonių BPK kontekste teisėtumo ir pagrįstumo. Kitaip tariant, iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškovas kelia klausimą dėl BPK numatytų procesinės prievartos priemonių taikymo pagrindo. Iš ieškinio turinio negalima daryti išvados, jog ieškovas žalos atlyginimą sieja su policijos, kaip ikiteisminio tyrimo subjekto, atliktais procesiniais veiksmais, susijusiais su bylos tyrimu. Taigi priešingai, nei teigia apeliantas, ieškiniu apeliantas kvestionuoja policijos pareigūnų veiksmus jiems atliekant savo funkcijas (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnis, 21 straipsnis, 22 straipsnis), taigi siekia įrodyti dėl policijos pareigūnų, kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmų patirtą žalą, tai teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
20. Aplinkybė, jog ieškovas ieškinyje nurodė, jo nuomone, ginčo teisinį santykį reglamentuojantį teisinį reguliavimą, remiasi CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, neįsigilino į ieškinio turinį ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme objektą apibrėžia ieškinio ribos, nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą, – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tai reiškia, kad faktines aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021, 38 punktas). Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-943/2024).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos dėl policijos pareigūnų veiksmų, atliekamų kratos metu, taip pat policijos pareigūnų pavartotų fizinės prievartos priemonių pareigūnams vykdant tiesiogiai jiems pavestas funkcijas, yra nagrinėjamos administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1255-1188/2025; Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. eI2-2351-983/2024; Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2024 m. liepos 25 d. nutartį Nr. T-44/2024). Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą, teisingai nurodė, kad ieškovo reikalavimai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės patenka į CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį ir yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai.
23. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados užkerta jam kelią ginti pažeistas teises teisme. Apeliantas turi teisę dėl savo galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo kreiptis teisminės gynybos teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamus procesinius dokumentus teikdamas teismui, kurio kompetencijai priskiriamas nagrinėti ginčas dėl žalos, kurią sukėlė pareigūnai, veikdami viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tai pagrįstai nurodė ir išaiškino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
25. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieškinį pagrindus, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.