Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Serenitė“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Serenitė“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracijai, I. S., M. Š., E. F., A. F., I. F., E. R. S., A. R. (A. R.) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą

21. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, ir kiti teisiniai argumentai.

22. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo motyvacija nėra labai išsami ir detaliai neaptartas kiekvienas jos pateiktas įrodymas, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, iš viso be motyvų, ir dėl to jį naikinti vien formaliu pagrindu, nes iš esmės byla išnagrinėta teisingai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, o teismo sprendimo motyvavimo trūkumai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teismo.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymas sprendime savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai į juos atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neatsakė į kiekvieną atsakovės atsiliepime išsakytą teiginį, teisėjų kolegijos vertinimu, nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo, nes, kaip buvo minėta, teismas turėjo pareigą motyvuotai atsakyti tik į nagrinėjamam ginčui reikšmingus argumentus, o tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, padarė tinkamai. Aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais visiškai nebuvo atsakyta į atsiliepimo argumentus ar kad visiškai nevertinti atsakovės pateikti paaiškinimai ir įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus.

25. Pažymėtina ir tai, jog neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai nėra itin išsamūs, tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai. Tad net ir lakoniškas, bet iš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien dėl jo motyvų neišsamumo, jeigu tokias procesinio dokumento spragas gali užpildyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju skundžiamo teismo sprendimo surašymo (motyvavimo) trūkumus ištaiso apeliacinės instancijos teismas, nes pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, iš esmės bylą išsprendė teisingai.

Dėl ginčo esmės

26. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).

28. Nustatyta, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovė UAB „Serenitė“ 2012 m. gegužės 29 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 16SŽN-14, kuria atsakovei UAB „Serenitė“ buvo išnuomotas 1,0612 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklype registruoti jo priklausiniai – 6 pastatai – poilsio nameliai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio. Visi pastatai įregistruoti kaip nebaigti statyti, trijų pilsio namelių baigtumas 18 proc., fizinis nusidėvėjimas 4 proc., trijų namelių baigtumas 97 proc., fizinis nusidėvėjimas 12 proc., visų namelių statybos pradžia 1998 metai, pabaiga 2003 metai. Kadastro duomenų nustatymo data 2003 m. liepos 1 d. Visi poilsio nameliai nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Serenitė“. Nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, jog išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statyba. Šie tikslai nuomos sutarties šalims buvo žinomi nuo nuomos sutarties sudarymo ar jos pakeitimo. Būtent šie iš nuomos sutarties išplaukiantys tikslai ir nulemia sklypo naudojimo paskirtį.

29. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (su pakeitimais). Taigi, valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis yra sudaryti sąlygas pastatų savininkams ar nuomininkams užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra ginčo, kad atsakovei žemės sklypas išnuomotas būtent šia tvarka.

30. Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai, šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017). Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Ne kiekvienas valstybinės žemės sklype esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019). Pažymėtina, jog lemiamą reikšmę turi ne tik sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet ir faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020).

32. Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.654 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai pripažįstami specialiosios teisės normomis CK 6.217 straipsnio atžvilgiu, t. y. juose įtvirtinti pagrindai laikomi žemės nuomos sutarties esminiais pažeidimais, leidžiančiais vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-219/2018; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

33. Sutiktina su atsakove, jog nuomos mokestis sumokėtas, įsiskolinimas padengtas. Pažymėtina, jog ieškovė pripažino, kad šis nuomos sutarties nutraukimo pagrindas išnyko, o pirmosios instancijos teismas jį iš esmės eliminavo, nes, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, nuomos sutartis prieš terminą nutraukta ne dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau apeliantės argumentų, susijusių su nuomos mokesčio skola, neanalizuoja. Taip pat sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovei UAB „Serenitė“ nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti ir naudoti ne aukciono tvarka išnuomoto žemės sklypo dydis neatitinka įstatymo reikalavimų, t. y. per didelis, nes tokių argumentų ieškovė nenurodė ir šios aplinkybės neįrodinėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nuomos sutartis yra nutraukta ne dėl to, kad netinkamas atsakovei išnuomoto sklypo ploto dydis, bet įvertinus faktinį sklypo naudojimą ir jo poreikį pagrindinėje pastatų ir žemės sklypo paskirtyje nurodytai veiklai vykdyti.

34. Jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista, – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Būtent šiuos pagrindus ir nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

35. Pačios atsakovės pateikti įrodymai, priešingai jos teiginiams, neginčijamai patvirtina, kad išnuomotame sklype esantys pastatai – poilsio nameliai – nėra naudojami nei pagal jų pagrindinę paskirtį, nei iš viso. Minėta, jog esminę reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad skype esantys statiniai būtų suformuoti ir viešame registre įregistruoti kaip nekilnojamieji objektai. Ginčo objektams yra atlikti kadastriniai matavimai ir surinkti kadastriniai duomenys, tačiau nėra duomenų, ar jie suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, ar yra kilnojamieji daiktai ar laikini statiniai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien vizualinės apžiūros būdas ir įstatymo sąvokų išdėstymas atsakovės pateiktoje 2020 m. sausio 29 d. ekspertinio tyrimo ataskaitoje nesudaro pagrindo vertinti objektų teisinį statusą.

36. Atsakovės pateiktas 1988 m. gruodžio 9 d. 23 poilsio namelių statybai išduotas leidimas Nr. 52/88, galiojęs iki 2003 m. gruodžio 30 d., niekaip nepatvirtina jo pagrindu pradėtų statyti objektų naudojimo pagal tikslinę jų paskirtį. Juo labiau, kaip matyti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugpjūčio 20 d. pažymos Nr. 145 ,,Apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį“, 6 poilsio namelių 6K1ž, 7 K1ž, 8 K1ž, 9 K1ž, 10 K1ž, 11 K1ž būklė – įrengti pamatai. Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugsėjo 9 d. pažymos Nr. 146 ,,Apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį“, 5 poilsio namelių 1K1ž, 2K1ž, 3K1ž, 4K1ž, 5K1ž būklė – sumontuoti pamatai, mediniai karkasai, medinės perdangos, stogas. Kaip žemės sklypo priklausiniai registruoti tik 6 poilsio nameliai 3K1ž, 4K1ž, 5K1ž, 6K1ž, 7 K1ž, 8 K1ž, o iš 2020 m. sausio 29 d. ekspertinio tyrimo akto Nr. 20-06 matyti, jog išlikę yra tik du poilsio nameliai Nr. 3K1ž ir 4K1ž, o objektai Nr. 5K1ž, 6K1ž, 7 K1ž, 8 K1ž yra pamatai. Pateikti įrodymai ir fotonuotraukos patvirtina, kad objektai yra apleisti, sunykę ir akivaizdžiai nenaudojami pagal paskirtį – poilsio, juose nevykdoma jokia veikla. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad funkcionuojančių ir realiai naudojamų pastatų ginčo sklype nėra. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad realiai naudotų ar ketintų naudoti pastatus, kuriems funkcionuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Tai, kad apeliantė teikia UAB ,,Architektūros laboratorija“ 2015 m. parengtus projektinius pasiūlymus, nekeičia teisinio vertinimo, nes tai tik ketinimai, kurie nuo 2015 m. nebuvo įgyvendinti, nepateikta jokių dokumentų, įrodančių realius atsakovės ketinimus statyti ir eksploatuoti poilsio namelius, juo labiau apeliantė pati nurodo, kad sklypą nuomojasi nuo 2000 m. Vien tai, kad apeliantė turi teisę žemės sklype statyti naujus statinius, taip pat neįrodo, jog ji nuo žemės nuomos sutarties sudarymo ar jos pakeitimo žemės sklypą naudojo pagal jo tikslinę paskirtį. Priešingai, pačios atsakovės pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių. Taigi, akivaizdu, kad per 21 metus apeliantė nei atstatė sunykusius pagal 1988 m. gruodžio 9 d. išduotą statybos leidimą pastatytus objektus, nei pabaigė juos statyti, nei pateikė įrodymus, kad turi realių ketinimų tai padaryti ateityje. Antstolės 2019 m. lapkričio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat neįrodo sklypo naudojimo pagal paskirtį. Tai, kad atsakovė, prieš antstolei užfiksuojant faktines aplinkybes, sklypą nušienavo, išpjovė krūmus ir pan. sutvarkė, niekaip nepaneigia fakto, kad sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį poilsiui ir rekreacijai ir nėra teisinio pagrindo sklypo naudojimą pagal paskirtį šiuo atveju susiaurinti iki žolės nupjovimo.

37. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir 2018 m. rugsėjo 17 d. surašė patikrinimo aktą, registruotą 2018 m. rugsėjo 20 d., jame nurodė, jog sklype rasti du apleisti ir nenaudojami poilsio nameliai, išlikę betoniniai blokai panašūs į pamatų fragmentus, sklypas apleistas, nenaudojamas, nešienaujamas, apaugęs menkaverčiais krūmais. Konstatuoti pažeidimai – sklypas nenaudojamas pagal nustatytą būdą, nesilaikoma valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų. Atsakovei 2018 m. spalio 24 d. raštu nurodyta iki 2018 m. lapkričio 30 d. pateikti paaiškinimus, įrodymus dėl sklypo nenaudojimo, o nepateikus prašomų duomenų bus sprendžiamas klausimas dėl išnuomoto sklypo sumažinimo. Du kartus atsakovei siųstas patikrinimo aktas nebuvo įteiktas, nurodyta siuntos neįteikimo priežastis – neatsiėmė pašte. Taigi šiuo požiūriu nepagrįsti atsakovės argumentai, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti administracinėje procedūroje ir pateikti savo paaiškinimus, kad pažeista jos teisė būti išklausytai. Teisinio vertinimo nekeičia ir aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės direktorius, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovė (kiti jos darbuotojai) būtų prašiusi pratęsti paaiškinimų ir įrodymų pateikimo terminą ar stengusis kitu būdu įgyvendinti savo teises ir dalyvauti administracinėje procedūroje, t. y. pati atsakovė nebuvo aktyvi ir rūpestinga gindama savo teises. Šių aplinkybių konstekste, t. y. nepavykus atsakovei įteikti siunčiamų dokumentų, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius pasielgė ne formaliai ir, užuot laikęs, kad dokumentų įteikimas atsakovei jos buveinės adresu tinkamas, ir vienašališkai pakeitęs nuomos sutartį, inicijavo teisminę sutarties nutraukimo procedūrą dėl esminio jos pažeidimo – žemės naudojimo ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovei sudarytos visos procesinės galimybės teikti paaiškinimus ir įrodymus teisme, taigi jos teisė būti išklausytai užtikrinta.

38. Apeliantei argumentuojant, kad žemės sklype negalimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra administracinė, t. y. sprendimą šiuo klausimu priimti kompetentinga yra Nacionalinė žemės tarnyba ir šie klausimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Juo labiau, kad nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindas yra žemės sklypo nenaudojimas pagal jo paskirtį. Taigi dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, tačiau pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog dalis apeliantės nurodyto Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007, kuria Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo įsiteisėjimo dienos suformuoti kartografinėje medžiagoje pažymėtame sklype (posesijoje) Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą nuosavybės teisėms atkūrti, atnaujinus procesą buvo panaikinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-200-342/2013, kuris įsiteisėjo 2014 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-412-243/2015 panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. A1-506 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ ir jis įpareigotas suderinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę kartografinėje medžiagoje pažymėtame sklype (posesijoje) Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, ginčai trečiųjų asmenų nuosavybės teisių atkūrimo procese būtent dėl šioje byloje aptariamo žemės sklypo vyko iki pat 2018 m. kovo 28 d. ir atsakovei yra apie tai žinoma, nes ji pati trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-240-261/2018 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to nepagrįsti apeliantės argumentai, kad sudarant (pratęsiant) 2012 m. gegužės 29 d. ginčo nuomos sutartį ieškovei pretendentų interesai buvo žinomi ir įvertinti.

39. Įvertinus imperatyvųjų ginčo teisinių santykių pobūdį ir reguliavimą pažymėtina, kad būtinųjų valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu sąlygų nuomos sutarties galiojimo metu turi būti laikomasi, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis. Minėta, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pagrindą pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą sudaro ne tik aktyvūs nuomininko veiksmai, bet ir neveikimas. Dėl to, jeigu nuomininkas statinį ir valstybinę žemę naudoja ne pagal nustatytą paskirtį arba nepateisinamai ilgai valstybinės žemės sklypo faktiškai nenaudoja, nebaigto statinio valdytojas nepateisinamai ilgai negauna statybos leidimo ir nepradeda statybos darbų ar statinys (nebaigtas statinys) sunyksta ir negali būti naudojamas pagal paskirtį arba per statybos leidimo galiojimo terminą be pateisinamų priežasčių nepradeda statybos darbų, jų neužbaigia, valstybės įgaliota institucija privalo svarstyti dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu (lengvatinėmis sąlygomis) sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020). Taigi esamas teisinis reguliavimas ir suformuota teismų praktika patvirtina, jog atsakovei, pačiai teigiant, jog sklypą naudoja nuo 2000 metų, tačiau nepateisinamai ilgai ir nesant svarbių priežasčių per 21 metus nepastačius statinių, kurių statybai ir eksploatavimui buvo suteiktas žemės sklypas, yra laikoma jog ji valstybinį žemės sklypą, išnuomotą jai ne aukciono tvarka, naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai sudaro pagrindą nutraukti tokią nuomos sutartį, ką pagrįstai ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsakovės siekis ir lūkestis ir toliau naudotis valstybiniu žemės sklypu, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti ginamas teisės aktų nustatyta tvarka. Imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).

Dėl procesinės bylos baigties

40. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

41. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nors iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo motyvacija nėra labai išsami, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, ir jį naikinti dėl formalių reikalavimų, nes ieškinys išnagrinėtas teisingai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.