Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos gretutinių teisių asociacijos prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankrutuojančios UAB (toliau – UAB) „Sadovalis“ bankroto byloje Nr. B2-620-154/2014, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos gretutinių teisių asociacija kreipėsi į bankrutuojančios UAB „Sadovalis“ administratorių UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, prašydama patvirtinti jos 2 907,25 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Sadovalis“ bankroto byloje Nr. B2-620-154/2014. Nurodė, kad Lietuvos gretutinių teisių asociacijos finansinis reikalavimas kildinamas iš 2008-02-14 Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu kreditorius leido komerciniais tikslais viešai skelbti išleistas fonogramas, o UAB „Sadovalis“ įsipareigojo mokėti autorinį atlyginimą. Kreditorius už laikotarpį nuo 2012-06-26 iki 2013-12-10 išrašė PVM sąskaitas – faktūras, kurių UAB „Sadovalis“ neapmokėjo. Autorinis atlyginimas buvo skaičiuojamas už viešbutyje (duomenys neskelbtini) ir restorane skelbiamas fonogramas.

Atsakovės bankrutuojančios UAB „Sadovalis“ bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ su pareiškėjos prašymu sutiko iš dalies. Sutiko su kreditoriaus finansinio reikalavimo dalimi dėl 952,46 Lt (už laikotarpį iki 2012-12-28), tačiau nesutiko su kreditorinio reikalavimo dalimi dėl 1 954,79 Lt (už laikotarpį nuo 2012-12-28). Pažymėjo, kad UAB „Sadovalis“ ir UAB „Vanagėliai“ 2012-12-28 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Sadovalis“ išnuomojo, o UAB „Vanagėliai“ išsinuomojo viešbutį (duomenys neskelbtini) ir restoraną, esančius (duomenys neskelbtini). Viešbutį (duomenys neskelbtini) ir restoraną nuo 2012-12-28 naudojo bei eksploatavo nuomininkas UAB „Vanagėliai“. Nuomininkui teko pareiga mokėti visus einamuosius mokesčius, tarp jų ir mokestį už šiose patalpose viešai atliekamus/skelbiamus kūrinius. Dėl to, turtinius reikalavimus už laikotarpį nuo 2012-12-28 kreditorius turėtų reikšti tiesiogiai nuomininkui UAB „Vanagėliai“. Nurodė, kad UAB „Vanagėliai“ pateikė bankroto administratoriui duomenis, kad taip pat yra sudaręs komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartį su kreditoriumi – Lietuvos gretutinių teisių asociacija. Administratoriaus nuomone kreditorius už tą patį laikotarpį nepagrįstai reikalauja autorinio atlyginimo ir iš UAB “Sadovalis”, ir iš UAB “Vanagėliai”.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos gretutinių teisių asociacijos prašymas tenkintinas iš dalies.

LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį savo reiškiamus reikalavimus perduoti administratoriui. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.

Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta – jeigu kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; be to, spręsdamas, ar pagrįstas ieškovo finansinis reikalavimas, teismas turi įvertinti tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę. Teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą; tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-99/2014).

LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio nuostatomis įtvirtinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja Lietuvos gretutinių teisių asociacija savo reikalavimą grindė laikotarpiu nuo 2012-06-26 iki 2013-12-10 neapmokėtomis PVM sąskaitomis – faktūromis ir nurodė, kad BUAB „Sadovalis“ skolos suma sudaro 2 907,25 Lt. Bankroto administratorius sutiko su kreditoriaus Lietuvos gretutinių teisių asociacijos 952,46 Lt kreditoriniu reikalavimu, todėl Šiaulių apygardos teismas 2014-09-22 nutartimi patvirtino Lietuvos gretutinių teisių asociacijos 952,46 Lt kreditorinį reikalavimą. Kilus ginčui tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus dėl 1 954,79 Lt sumos, liko nepatvirtintas 1 954,79 Lt kreditorinis reikalavimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja buvo įpareigota teismui pateikti atsiliepimą, motyvuotus argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius nepatvirtintą 1 954,79 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą (54 b. l.), tačiau jokių papildomų duomenų ir įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas, nagrinėdamas klausimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, remiasi tik atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos gretutinių teisių asociacija bankroto administratoriui pateikė 2008-02-14 Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2012-06-26 iki 2013-12-10, įrodymus apie PVM sąskaitų – faktūrų siuntimą UAB „Sadovalis“. Iš 2008-02-14 Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr.1 matyti, kad UAB „Sadovalis“ įsipareigojo pareiškėjai mokėti už fonogramų naudojimą viešam paskelbimui viešbutyje (duomenys neskelbtini) ir viešbučio restorano lankytojų salėje (24 b. l.). Minėtos sutarties 8.1 punkte nurodyta, kad pasikeitus šalies veiklos rūšiai ar nutraukus veiklą, naudotojui sustabdžius ar nutraukus komerciniais tikslais išleistų fonogramų naudojimą viešam paskelbimui, šalis apie tai informuoja kitą šalį registruotu laišku per 10 dienų nuo tokio fakto atsiradimo dienos. 2012-12-28 UAB „Sadovalis“ ir UAB „Vanagėliai“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Sadovalis“ išnuomojo, o UAB „Vanagėliai“ išsinuomojo viešbutį ir restoraną (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų nematyti, kad UAB „Sadovalis“ pranešė pareiškėjai apie sudarytą nuomos sutartį, todėl teismas sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad pareiškėja nežinojo apie tai, kad UAB „Sadovalis“ nebevykdo veiklos, todėl sąskaitas pateikdavo 2008-02-14 Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šaliai – UAB „Sadovalis“. 2012-12-28 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.8 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja sutartu laiku mokėti nuomos mokestį, atsiskaityti už komunalines paslaugas (47 b. l.). Tačiau vien iš minėtos nuomos sutarties 3.8 punkto negalima spręsti, kad šalys šiuo punktu susitarė ir dėl mokėjimų už viešą fonogramų naudojimą viešbutyje (duomenys neskelbtini) ir viešbučio restorano lankytojų salėje. Įrodymų, kad UAB „Vanagėliai“ įsipareigojo ir mokėjo už viešą fonogramų naudojimą viešbutyje (duomenys neskelbtini) ir viešbučio restorano lankytojų salėje bankrutuojančios UAB „Sadovalis“ administratorius nepateikė, todėl spręstina, kad šis atsakovės atstovo teiginys nėra pagrįstas įrodymais (CPK 178 str.). Į bylą yra pateikta 2013-08-26 Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp Lietuvos gretutinių teisių asociacijos ir UAB „Vanagėliai“, kurios priede Nr. 1 nurodyta tiksli fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui vieta – Viešbutis (duomenys neskelbtini) ir restoranas (duomenys neskelbtini) (53 b. l.). Minėtame priede šalys susitarė, kad nuo 2013-09-01 naudotojas pareiškėjai mokės kas mėnesį 112,83 Lt, pridedant pridėtinės vertės mokestį.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, kad kreditorius Lietuvos gretutinių teisių asociacija už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-12-10 nepagrįstai reikalauja autorinio atlyginimo ir iš UAB „Sadovalis“, ir iš UAB „Vanagėliai“, todėl iš likusios nepatvirtintos 1 954,79 Lt sumos, netvirtintina 546,08 Lt suma už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-12-10, tačiau tvirtintina 1 408,71 Lt suma.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir įrodymų visumą, kreditoriaus Lietuvos gretutinių teisių asociacijos nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindo vertinti, jog pareiškėjos kreditorinis reikalavimas 1 408,71 Lt sumai yra pagrįstas ir neprieštarauja ĮBĮ bei kitų įstatymų nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, papildomai tvirtintinas 1 408,71 Lt kreditoriaus Lietuvos gretutinių teisių asociacijos kreditorinis reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos Lietuvos gretutinių teisių asociacijos prašymą tenkinti iš dalies.

Patvirtinti bankroto byloje Nr. B2-620-154/2014 bankrutuojančios UAB „Sadovalis“ kreditoriaus Lietuvos gretutinių teisių asociacijos ((duomenys neskelbtini)) papildomą 1 408,71 Lt kreditorinį reikalavimą, nurodant, kad kreditoriaus Lietuvos gretutinių teisių asociacijos bendras patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra 2 361,17 Lt.

Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.