Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. O. ieškinį atsakovams L. N., V. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. O. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams L. N., V. N. prašydama priteisti iš atsakovų 675,00 Eur nuostolius už įrangos montavimo darbus ir 14 159,25 Eur dydžio žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 118728 ji nupirko 0,0501 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 173,02 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovams L. N. ir V. N. atitinkamomis 2/3 ir 1/3 dalimis. 2016 m. gegužės 9 d. sumokėjo visą sumą 65 700 Eur už nupirktą turtą bei 2016 m. gegužės 10 d. pasirašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-1006345. Varžytinių skelbimas ir pridėtos fotonuotraukos leido aiškiai suvokti ir turėti pagrįstus lūkesčius, jog perka žemės sklypą su jame pastatytu pilnai įrengta gyvenamuoju namu. Ieškovė, kaip nauja žemės sklypo su jame pastatyta gyvenamuoju namu savininkė, 2016-05-10 žodžiu kreipėsi į atsakovus su raginimu atlaisvinti patalpas, siekė įeiti į namą, tačiau atsakovai ne tik kad iš karto neišsikėlė iš namo, bet ir grasino, jog gali būti išsiskels tik rudenį ir iki tol sieks maksimaliai išardyti namo vidų bei išorę. 2016 m. gegužės 17 d. ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį dėl daiktinių teisių gynimo ir iškeldinimo. 2016 m. birželio 16 d., Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-879-666/2016, kuriuo uždraudė atsakovams L. N. ir V. N. ardyti ar kitaip gadinti/naikinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) išorės ir vidaus apdailą bei name esančią inžinierinę įrangą, užfiksuotus varžytinių Nr. 118728 nuotraukose ir 2015-10-09 nekilnojamojo turto ekspertizės akte, iškeldino atsakovus L. N. ir V. N. iš 173,02 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo atsakovus suteikti galimybę ieškovės pasirinktam antstoliui patekti į namą, adresu (duomenys neskelbtini), jo apžiūrai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymui. 2016 m. lapkričio 24 d. Lietuvos pašto skyriuje ieškovė pasiėmė jai registruota laišku atsiųstą gyvenamojo namo raktą ir kartu su antstolė Reda Vizgaudiene nuvyko į ieškovės nusipirktą gyvenamąjį namą esantį adresu Laisvės g. 39A Kretinga. Antstolė Reda Vizgaudienė 2016-11-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F16-43 konstatavo kokie trūkumai nustatyti patekus į gyvenamąjį namą. Pagal sąmatas ir paskaičiavimus atsakovai išmontuodami santechnikos įrangą padarė ieškovei 5 429,25 Eur dydžio žalą, į kurią įeina ir minėtos santechnikos įrangos montavimo darbų kaina. Taip pat ieškovės paskaičiavimu atsakovai iš gyvenamojo namo išmontavo ir išsivežė baldų, išmontavo buitinės technikos bei išsivežė kitų kilnojamųjų daiktų, kurių vertė iš viso 8 730,00 Eur. Šį skaičiavimą ieškovė atliko savarankiškai, įvertindama protingą ir tikėtina šių daiktų nusidėvėjimą. Pažymėjo, kad neprieštarauja, jeigu nurodytus daiktus ir buitinę techniką atsakovai grąžintų natūra, priešingu atveju prašo priteisti visą patirtų nuostolių sumą.Atsiliepimu į ieškinį atsakovė L. N. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pati ieškovė neapžiūrėjo gyvenamojo namo prieš jį pirkdama. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokios būklės buvo gyvenamojo namo vidaus patalpos būtent varžytynių metu. Ieškovės pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame patalpų būklė užfiksuota 2017 m. lapkričio 30 d., nepagrindžia patalpų būklės pabloginimo fakto, nes nėra duomenų, su kuriais galėtų būti lyginama šiame įrodyme fiksuota gyvenamojo namo būklė. Pažymėjo, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tiek žalos faktą ir jos dydį, tiek ir neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio faktus privalo įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai nėra pagrįsti ir jos reikalavimo pagrindą byloje nepatvirtina pateikti rašytiniai įrodymai.Atsiliepimu į ieškinį atsakovas V. N. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis neatliko jokių ieškovės ieškinyje nurodytų gyvenamojo namo Laisvės g. 39A, Kretingoje, ardymo veiksmų, nes jis šiame name negyvena ir juo nesinaudoja. Atsakovas išsikraustė iš šio namo dar 2009 metais, nes nesutarė su buvusia sutuoktine atsakove L. N.. 2011 m. gruodžio 29 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1937-206/2011 buvo nutraukta jo ir L. N. santuoka. Nutraukiant santuoką, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.2.1. ir 5.2.2. punktais jam asmeninės nuosavybės teise atiteko 1/3 dalis, o L. N. – 2/3 dalys ginčo namo ir žemės sklypo, tačiau dėl konfliktiškų buvusių sutuoktinių santykių jie negalėjo kartu gyventi po tuo pačiu stogu. Su buvusia sutuoktine L. N. nuo 2011 metų nepalaiko draugiškų santykių, konfliktuoja. Po santuokos nutraukimo, jo žiniomis, ginčo name galimai gyveno tik jo buvusi sutuoktinė L. N.. Nuo 2012 m. balandžio 27 d. jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu Liepojos 38, Klaipėdoje, o nuo 2013 m. atsakovas išvyko iš Lietuvos ir iki šiol gyvena bei dirba Danijos Karalystėje. Mano, kad negalėjo iškeldinti atsakovo iš ginčo namo, kai atsakovas jau seniai pats buvo iš jo išsikėlęs. Lygiai taip pat teismas negalėjo uždrausti atsakovui ardyti namo, kai byloje nebuvo įrodymų, kad jis ketina tai daryti. Ieškovės teigimu, ji prieš varžytines, susipažinusi su be kita ko namo nuotraukomis, ir įsigydama nurodytą žemės sklypą su priklausiniu, aiškiai suvokė ir turėjo pagrįstus lūkesčius, jog perka žemės sklypą su jame pastatytu pilnai įrengtu gyvenamuoju namu. Tačiau visiškai neaišku, kada buvo darytos nuotraukos, kuriomis remiasi ieškovė. Jei tai nuotraukos, kurios buvo darytos ekspertizės rinkos kainai nustatyti metu, tuomet jos buvo darytos 2015 m. spalio 9 d., o ieškovė namą pirko iš varžytinių 2016 m. balandžio 19 d. Nuo to laiko buvo praėję net pusė metų. Akivaizdu, kad namo būklė per tokį laikotarpį galėjo būti pasikeitusi, dėl šios priežasties ieškovė elgėsi neatsargiai, įsigydama turtą jo net neapžiūrėjusi. Net jei būtų daroma prielaida, kad atsakovas V. N. prisidėjo prie namo apdailos išardymo, aplinkybė, kad ieškovė pirko namą, jo net neapžiūrėjusi, galėtų būti pagrindu civilinei atsakomybei V. N. atžvilgiu netaikyti ar nuo jos atleisti ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 5 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį ieškovės ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė iš atsakovės L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą 9439,50 Eur R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai; priteisė iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą 4719,75 Eur R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai; priteisė iš atsakovų L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - iš kiekvieno po 383,10 Eur R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.Teismas padarė išvadą, atsakovų neteisėti veiksmai – pareiga elgtis rūpestingai, elgtis taip, kad kitiems asmenims ar jų turtui nebūtų padaryta žala – pažeidimas (CK 6.263 straipsnis), yra tiesioginė ieškovei priklausančiame gyvenamajame name buvusių įrenginių ir kilnojamųjų daiktų netekimo priežastis, todėl ieškovės ieškinį, jai priteisiant santechnikos įrangos montavimo darbų kainą kurią sudaro 557,85 + 21 proc. PVM = 675,00 Eur., iš gyvenamojo namo išmontuotų ir išsivežtų baldų, išmontuotos buitinės technikos, kt. kilnojamųjų daiktų, kurių vertė iš viso – 14 159,25 Eur, tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. N. prašo 2017 m. spalio 20 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje iš apelianto priteista ieškovei 4 719,75 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir ieškovės R. O. ieškinį atsakovo V. N. atžvilgiu atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui visas šio turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas V. N. atliko ieškinyje nurodytus neteisėtus veiksmus, sąlygojusius žalos atsiradimą ieškovei, t. y. išsikeldamas iš ieškovės per varžytines įgyto namo adresu (duomenys neskelbtini) išmontavo ir išsivežė buitinę techniką, santechnikos bei kitą įrangą, o taip pat ir kitus ieškinyje išvardintus kilnojamuosius daiktus.Teismų nepaneigė nurodytų aplinkybių, patvirtinančių, kad apeliantas V. N. negyveno ginčo name ir tiesiogiai neatliko ieškinyje nurodytų veiksmų, tačiau įvertino šį atsikirtimo į ieškinį argumentą kritiškai tuo aspektu, kad neva V. N. iki varžytinių buvo 1/3 dalies namo savininkas, todėl turi atsakyti prieš ieškovę.Žala ieškovei šiuo atveju negalėjo būti kildinama iš nekilnojamojo turto ir atitinkamai negalėjo būti siejama su savininko valdyta turto dalimi. Žalą šiuo atveju sąlygojo konkretūs veiksmai – ieškinyje nurodytų daiktų ir įrangos išardymas ir išsinešimas, kuriuos atliko iki varžytinių ir po jų name gyvenusi kita atsakovė L. N..Teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokios teisės normos, kurios pagrindu atsakovui V. N. kiltų pareiga atsakyti už kitos atsakovės L. N. veiksmus. Nenurodė, kokią gi konkrečią pareigą apeliantas V. N. kaip bendraturtis šiuo atveju pažeidė. Nesant pareigos, negali būti taikoma ir atsakomybė.Pagal teismo nustatytas šios bylos faktines aplinkybes atsakovė L. N. atliko neteisėtus veiksmus jau po varžytinių, kai atsakovai jau nebebuvo bendraturčiai.Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta ne neišsikėlimu (neveikimu), o ieškinyje nurodytos įrangos ir kitų kilnojamųjų daiktų išardymu ir išsinešimu (konkrečiais veiksmais, t. y. veikimu).Kaip ir neteisėtų veiksmų, taip ir priežastinio ryšio bei kaltės aspektu, teismas neturėjo jokio pagrindo remtis minėtu sprendimu kaip įrodymu apie priežastinio ryšio ir apelianto kaltės egzistavimą šioje byloje.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo ginčo, kad žala ieškovei padaryta. Atsakovas, be kita ko, nesutiko su ieškiniu ir tuo argumentu, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kokios būklės buvo namas jo pardavimo iš varžytinių metu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. N. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs, kad iki įvykstant varžytinėms apeliantas buvo namo savininkas, kuriam priklausė 1 /3 dalis namo, santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi apeliantas ir atsakovė išsituokdami kilnojamųjų daiktų nesidalino, nurodė, kad yra pasidalinę gera valia, padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas ir atsakovė ir kilnojamąjį turtą pasidalino tokiomis pat dalimis, nes dėl kitokio galimo padalinimo įrodymų nėra.Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad žala kildinama pirmiausia iš nekilnojamojo turto, o jo dalys atsakovei ir apeliantui priklausė atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys, kilnojamojo turto dydis bet kuriuo atveju yra tiesiogiai susijusi su nekilnojamuoju turtu (CK 3.123 straipsnis).Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, todėl nagrinėjamu atveju apeliantas turėjo pareigą paneigti savo kaltę, t. y. jog jis nėra atsakingas už žalos ieškovei atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai rėmėsi apelianto ir atsakovės turėtomis dalimis jų buvusioje nuosavybėje ir iš apelianto, proporcingai jo turėtos nuosavybės daliai, priteisė ieškovės patirtą žalą.Apelianto argumentas, kad jis nuo 2009 m. gyvenamajame name negyveno, o nuo 2012 m. balandžio 27 d. gyveno visai kitu adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas. Apeliantas buvo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, turėjo namo raktus ir nebuvo išsikėlęs iš jo. Paties apelianto nurodytas argumentas, kad jis nuo 2012 m. balandžio 27 d. negyveno adresu (duomenys neskelbtini), pagrįsti tik apelianto teiginiais, todėl negali būti pripažįstami tinkamu įrodymu (CPK 178, 185 straipsniai).Kaip neįrodytas atmestinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo laikotarpiu (per varžytines ir po jų) apeliantas buvo išvykęs ir jo veiksmai nesąlygojo žalos ieškovei atsiradimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. O. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2017 m. spalio 20 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovo V. N. veikimas ar neveikimas laikomas neteisėtais veiksmais, ko pasekoje ir atsirado neigiamos pasekmės, dėl kurių neabejotinai yra kalti abu atsakovai V. N. ir L. N.. Atsakovo V. N. teiginys, jog jis nuo 2009 metų nebegyvena su atsakove L. N., dirba užsienyje, nepanaikina jo kaip bendraturčio pareigos rūpintis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, jog atsakovai niokojo ir gadino jiems vis dar nuosavybės teise priklausantį turtą, tiesiog nustatant atsakovo atsakomybės apimtį už jau svetimo, t. y. ieškovės turto apgadinimą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi atsakovo turėtomis dalimis buvusioje nuosavybėje.Apeliantas, būdamas bendraturčiu atitinkamomis 2/3 ir 1/3 dalimis su buvusia sutuoktine, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, t. y. ne taip, kaip turėtų elgtis analogiškoje situacijoje bet kuris apdairus, rūpestingas ir atidžiai savo teisėmis besirūpinantis asmuo (lot. bonus pater familias), dėl ko ieškovė patyrė akivaizdžiai didelę žalą, todėl atsakovui neabejotinai tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.Būtent atsakovų neteisėti veiksmai – pareigos elgtis rūpestingai, elgtis taip, kad kitiems asmenims ar jų turtui nebūtų padaryta žala – pažeidimas, yra tiesioginė ieškovei priklausančiame gyvenamajame name buvusių įrenginių ir nekilnojamųjų daiktų netekimo priežastis, ko pasėkoje ieškovė patyrė didelę žalą.Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių padarytos žalos dydį.Teismas objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą, atlikęs išsamų pateiktų įrodymų tyrimą ir įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, kuriuose atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas V. N. atliko ieškinyje nurodytus neteisėtus veiksmus, sąlygojusius žalos atsiradimą, nenustatė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto teiginiais.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1553-513/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. ieškovei įgijus minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise po turto pardavimo iš varžytinių, privalėjo imtis atitinkamų veiksmų, kad nepablogėtų gyvenamojo namo būklė. Atsakovo pareiga nepabloginti gyvenamojo namo būklės kildinama ir iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-879-666/2016, kuriuo teismas uždraudė abiem atsakovams L. N. ir V. N. ardyti ar kitaip gadinti/naikinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išorės bei vidaus apdailą bei name esančią inžinierinę įrangą, užfiksuotus varžytinių Nr. 118728 nuotraukose ir 2015-10-09 nekilnojamojo turto ekspertizės akte. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir šalims turi res judicata galią. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teiginiai, jog jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, neturėjo pareigos rūpintis, kad buvusi sutuoktinė ir bendraturtė išsikeltų iš namo jo neardydama, atmestini kaip nepagrįsti. Civilinei atsakomybei atsirasti būtina kaltė, tačiau įrodžius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovai (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės teiginiais, kad nagrinėjamoje byloje ji privalėjo įrodyti tris būtinąsias deliktinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos). Atsakovo V. N. veikimas ar neveikimas laikomas neteisėtais veiksmais, ko pasekoje ir atsirado neigiamos pasekmės, t. y. ieškovė patyrė žalą, dėl kurių neabejotinai yra kalti abu atsakovai V. N. ir L. N..CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent atsakovų neteisėti veiksmai – pareigos elgtis rūpestingai, elgtis taip, kad kitiems asmenims ar jų turtui nebūtų padaryta žala – pažeidimas, yra tiesioginė ieškovei priklausančiame gyvenamajame name buvusių įrenginių ir nekilnojamųjų daiktų netekimo priežastis, ko pasekoje ieškovė patyrė didelę žalą, yra pagrįsta. O atsakovas apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokios teisės normos, kurios pagrindu atsakovui V. N. taikyta civilinė atsakomybė, bei nenurodė, kokią gi konkrečią pareigą apeliantas V. N. kaip bendraturtis šiuo atveju pažeidė, o nesant pareigos, negali būti taikoma ir atsakomybė, atmestini kaip nepagrįsti.Nesutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiais, jog ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kokios būklės buvo namas jo pardavimo iš varžytinių metu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė įrodė, kad apskritai patyrė žalos.Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad parduodamo iš varžytinių namo būklę patvirtina UAB „Memelhaus“ 2015 m. spalio 9 d. ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog namas pilnai baigtas statyti, aprašytos jo pagrindinės konstrukcijos bei pažymėta, kad namas yra su pilna vidaus apdaila (e. b. 1 t., b. l. 27-74). 2016 m. lapkričio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. F16-43 antstolė Reda Vizgaudiene konstatavo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), faktines aplinkybes po atsakovų išsikraustymo iš ginčo pastato. Antstolė nurodė, kad virš lauko durų lauko pusėje nėra šviestuvų; galimai sugadinta name įrengta signalizacijos įranga, nes įėjus nesuveikė; nuimti visi šviestuvai; ant sienų, lubų, grindų likusios buvusių baldų žymės; koridoriuje lubose yra skudurais užkimšta skylė; katilinėje nėra dujinio katilo; pirmame ir antrame aukštuose esančiuose san. mazguose nuimti buvę praustuvai, vietoje jų ant grindų padėti seni praustuvai; pirmame aukšte nuimta bide; sudaužytas stiklas pirmo aukšto lubose įrengtame šviestuve; visame name nuimti radiatoriai; virtuvės zonoje išmontuoti visi virtuvės baldai su integruota buitine technika ir santechnika; išsuktos beveik visos elektros lemputės; antrame aukšte san. mazge nuimtas gyvatukas; išmontuotas tualetas ir masažinė vonia; rūbinės patalpoje – signalizacijos centralė; garaže yra pakeliami vartai; radiatoriaus nėra, garažo vartai neatsidaro, galimai išmontuota automatika. Apžiūrėtas gyvenamojo namo stogas, kaminas, ant namo esanti palydovinė lėkštė; dujų skaitiklio parodymai – 13611,00. Dujų apskaitos prietaisų dėžėje yra tik vienas skaitiklis; elektros skaitiklio (dėžėje jis taip pat yra vienas) parodymai gatvėje, ant elektros stulpo dėžėje – 1.8.4 - 00319342; 1.8.2. - 0031686.6, vandens skaitiklio parodymai – 53902 (e. b. 1 t., b. l. 8-9, 2 t., b. l. 3-120). Teisėjų kolegija spendžia, kad minėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad ieškovei perduoto nekilnojamojo turto būklė nuo to momento, kada buvo užfiksuota prieš vykdant pardavimą iš varžytinių, iki to momento, kada ieškovei buvo sudarytos sąlygos į jį pateikti, buvo pablogėjusi ir kad ieškovė patyrė žalos.Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė ne tik įrodė, kad dėl atsakovų veikimo/neveikimo patyrė žalos, bet ir pagrindė jai padarytos žalos dydį. Ieškovė, siekdama nustatyti jai padarytos žalos dydžio piniginę išraišką, kreipėsi į kvalifikuotus specialistus, kurie pateikė santechnikos įrangos sąmatą, kurioje išsamiai aprašytos trūkstamos santechnikos įrangos ir jos priedų kainos, kurios sudaro 5 429, 25 Eur (e. b. 1 t., b. l. 11). Ieškovė kartu su ieškiniu taip pat pateikė ir trūkstamų kilnojamųjų daiktų bei buitinės technikos sąrašą, kuriame nurodytų daiktų vertė yra 8 730,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 12). Ieškovė skaičiavimą atliko savarankiškai, įvertindama protingą ir tikėtina šių daiktų nusidėvėjimą, iš esmės neprieštaraudama, kad nurodyti daiktai ir buitinė technika jai būtų grąžinta natūra. Atsakovai nurodytų dydžių neginčijo ir kitokių skaičiavimų, įrodymų dėl kitokios daiktų ir įrangos vertės į bylą neteikė. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Skundžiamojo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovui (apeliantui) jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė įrodymus (e. b. 2 t, b. l. 149) apie patirtas 250,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo (apelianto).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovės R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.