- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-20
- Bylos Nr.
- e2-987-206/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00631-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Atsakovas
- V. N., L. N.
- Ieškovas
- R. O.
- Advokatai
- Viktorija Safošina, Indrė Butvilaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. O. ieškinį atsakovams L. N., V. N. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje bei ji pati ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, 2016 m. balandžio 19 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 118728 ji nupirko 0,0501 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 173,02 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovams L. N. ir V. N. atitinkamomis 2/3 ir 1/3 dalimis. Varžytines vykdžiusi antstolė reda Vizgaudienė perspėjo, jog parduodame gyvenamajame name gyvena atsakovai, tačiau jie supranta vykstančių varžytinių pasekmes ir be atskirų raginimų ir prašymų sutiks atlaisvinti gyvenamas patalpas. Ieškovė 2016 m. gegužės 9 d. sumokėjo visą sumą 65 700 Eur už nupirktą turtą bei 2016 m. gegužės 10 d. pasirašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Varžytinių skelbimas ir pridėtos fotonuotraukos leido aiškiai suvokti ir turėti pagrįstus lūkesčius, jog perka žemės sklypą su jame pastatytu pilnai įrengta gyvenamuoju namu. Tai patvirtina UAB „Memelhaus" 2015-10-09 ekspertizės aktas, kurio 2.5. punkte „objekto (gyvenamojo namo) aprašymas" aiškiai nurodyta, jog namas pilnai baigtas statyti, aprašytos jo pagrindinės konstrukcijos, bei pažymėta, kad namas yra su pilna vidaus apdaila. Ieškovei ir antstoliui 2016 m. gegužės 10 d. pasirašius turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teisė perėjo žemės sklypas su jame esančiu pilnai įrengtu namu. Ieškovė, kaip 2016-05-10 nauja žemės sklypo su jame pastatyta gyvenamuoju namu savininkė, žodžiu kreipėsi j atsakovus su raginimu atlaisvinti patalpas, siekė įeiti į namą, tačiau atsakovai ne tik kad iš karto neišsikėlė iš namo, bet ir grasino, jog gali būti išsiskels tik rudenį ir iki tol sieks maksimaliai išardyti namo vidų bei išorę. Dėl tokio agresyvaus atsakovų elgesio ieškovei 2016-05-10 teko iškviesti policiją, kuri surašė įvyko protokolą, užfiksavo aplinkybes dėl atsakovų garsiai reiškiamų grasinimų bei keiksmažodžių, adresuota ieškovei. Ieškovė 2016 m. gegužės 17 d. Teisme pareiškė prevencinį ieškinį dėl daiktinių teisių gynimo ir iškeldinimo. 2016 m. birželio 16 d., Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-879-666/2016, kuriuo uždraudė atsakovams L. N. ir V. N. ardyti ar kitaip gadinti/naikinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) išorės ir vidaus apdailą bei name esančią inžinierinę įrangą, užfiksuotus varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukose ir 2015-10-09 nekilnojamojo turto ekspertizės akte, iškeldino atsakovus L. N. ir V. N. iš 173,02 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo atsakovus suteikti galimybę ieškovės pasirinktam antstoliui patekti į namą, adresu (duomenys neskelbtini), jo apžiūrai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymui. 2016 m. lapkričio 24 d., Lietuvos pašto skyriuje ieškovė pasiėmė jai registruota laišku atsiųstą gyvenamojo namo raktą ir kartu su antstolė Reda Vizgaudiene nuvyko į ieškovės nusipirktą gyvenamąjį namą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Patekus į gyvenamąjį namą paaiškėjo, jog atsakovai nepaisydami teismo priimto sprendimo už akių išsikraustydami iš gyvenamojo namo išsinešė/ išmontavo ir didžiąją dalį daiktų/ įrenginių, kurie parduodant namą iš varžytinių buvo parduodami karta su gyvenamuoju namu, o konkrečiai: visame name išmontuoti radiatoriai, katilinei e išmontuotas duju katilas, sanitariniuose mazguose išmontuoti praustuvai (vietoj padėti seni praustuvai), masažinė vonia, tualetas, bide bei gyvatukas, virtuvės zonoje išmontuoti visi virtuvės baldai su integruota buitine technika ir santechnika. Taip pat iš gyvenamojo namo svetainės paimti šviestuvai - 3 vnt. užuolaidos markizės, iš prieškambario išmontuota spinta stumdomomis durimis, iš miegamojo kambario paimta spinta bei užuolaidos, iš svečiu kambariu paimtos užuolaidos bei spinta stumdomomis durimis, iš vaiku kambariu paimtos užuolaidos, spinta stumdomomis durimis bei šviestuvas, iš laiptinės zonos ir lauko paimti du šviestuvai - tokiu būdu ieškovei buvo padaryta didelė turtinė žala. Visas šias aplinkybes konstatavo ir antstolė Reda Vizgaudienė, 2016-11-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame detalizuotai nurodyta, kokie trūkumai nustatyti patekus į gyvenamąjį namą. Pagal ieškovės pateikiamas sąmatas ir paskaičiavimus atsakovai išmontuodami santechnikos įrangą padarė ieškovei 5429,25 Eur dydžio žalą, tačiau kaip minėta ieškovė sutiktų jog atsakovai šią žalą atlygintų natūra t.y. grąžintų išmontuotą santechnikos įrangą, priešingu atveju ieškovė prašo priteisti visą sąmatoje nurodytą santechnikos įrangos kainą. Pažymėtina, jog j šią sumą įeina ir minėtos santechnikos įrangos montavimo darbų kaina, todėl atsakovams sutinkant grąžinti santechnikos įrangą natūra, tokiu atveju ieškovė sutinka priteisti tik santechnikos įrangos montavimo darbų kainą kuri sudaro 557,85 + 21 proc PVM = 675,00 Eur. Taip pat ieškovės paskaičiavimu atsakovai iš gyvenamojo namo išmontavo ir išsivežė baldų, išmontavo buitinės technikos, bei išsivežė kitų kilnojamųjų daiktų, kurių vertė iš viso 8730,00 Eur, kai šį skaičiavimą ieškovė atliko savarankiškai, įvertindama protingą ir tikėtina šių daiktų nusidėvėjimą. Ieškovė, neprieštarauja, jeigu nurodytus daiktus ir buitinę techniką atsakovai grąžintų natūra, priešingu atveju prašo priteisti visą patirtų nuostolių sumą. Byla buvo iškelta 2017 m. Balandžio mėnesį, atsakovei nepageidavo bendradarbiauti, tartis, ar kaip kitaip išspręsti žalos atlyginimą. Teismo prašo priteisti iš atsakovų 675 Eur nuostolius už įrangos montavimo darbus ir 14159,25 Eur dydžio žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovė L. N. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Viename teismo posėdyje dalyvavo jos atstovas advokatas D. I., tačiau vėliau jų sutartis dėl atstovavimo buvo nutraukta ir atsakovė paprašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime atsakovė L. N. nurodė, kad ieškinį laiko nepagrįstu, todėl prašo jį pilnai atmesti. Atsakovė nurodė, kad pati ieškovė neapžiūrėjo gyvenamojo namo, prieš jį pirkdama. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokios būklės buvo gyvenamojo namo vidaus patalpos būtent varžytynių metu. Nors ieškovė pateikė įrodymą - antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame patalpų būklė užfiksuota 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau šis įrodymas niekaip nepagrindžia patalpų būklės pabloginimo fakto, nes nėra duomenų, su kuriais galėtų būti lyginama šiame įrodyme fiksuota gyvenamojo namo būklė. Pažymėtina, kad ekspertizės aktas sudarytas 2015 m. spalio 9 d., o Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas priimtas 2016 m. birželio 16 d. Atsakovė nurodė, kad yra teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, kada atsakovai šiuos veiksmus atliko: ar tuomet, kai gyvenamojo namo savininkais buvo atsakovai, ar jau po nuosavybės teisės į patalpas perėjimo ieškovei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų ieškinyje nurodomas aplinkybes, kad šie darbai buvo atlikti po turto pardavimo iš varžytynių. Todėl aplinkybės, jog antrasis atsakovas, būdamas teisėtu gyvenamojo namo savininku, išmontavo aukščiau nurodytus daiktus ir įrenginius, negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai, o šių darbų atlikimo metu ieškovė nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į gyvenamojo namo patalpas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad varžytynių metu pirkdama nekilnojamąjį turtą, turėjo pagrįstus lūkesčius, jog perka žemės sklypą su jame pastatytu pilnai įrengtu gyvenamuoju namu, tačiau šis jos argumentas yra nepagrįstas, kadangi atsakovė nebuvo sandorio šalis. Ieškovė turtą įsigijo viešųjų varžytynių metu, pardavimą vykdė antstolis, todėl ieškovei nebuvo jokio teisinio pagrindo susiformuoti lūkesčių atsakovės atžvilgiu. Pažymi, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius būtinas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tiek žalos faktą ir jos dydį, tiek ir neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio faktus privalo įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai nėra pagrįsti ir jos reikalavimo pagrindą bykoje nepatvirtina pateikti rašytiniai įrodymai.
Atsakovas V. N. su ieškiniu nesutiko. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neatliko jokių ieškovės ieškinyje nurodytų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ardymo veiksmų, nes, skirtingai, nei nurodyta ieškinyje, jis šiame name negyvena ir juo nesinaudoja. Jis išsikraustė iš šio namo dar 2009 metais, nes nesutarė su buvusia sutuoktine atsakove L. N.. 2011 m. gruodžio 29 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1937-206/2011 buvo nutraukta jo L. N. santuoka. Nutraukiant santuoką, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.2.1. ir 5.2.2. punktais jam asmeninės nuosavybės teise atiteko 1/3 dalis, o L. N. – 2/3 dalys ginčo namo ir žemės sklypo, tačiau dėl konfliktiškų buvusių sutuoktinių santykių jie negalėjo kartu gyventi po tuo pačiu stogu. Su buvusia sutuoktine L. N. nuo 2011 metų nepalaiko draugiškų santykių, konfliktuoja. Po santuokos nutraukimo, jo žiniomis, ginčo name galimai gyveno tik jo buvusi sutuoktinė L. N.. Nuo 2012 m. balandžio 27 d. jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2013 m. atsakovas išvyko iš Lietuvos ir iki šiol gyvena bei dirba Danijos Karalystėje. Jis paaiškino, kad ir vykdant varžytines, antstolei buvo žinoma, kad atsakovas V. N. ginčo name negyvena ir yra išvykęs nuolat gyventi į užsienį. Ieškinyje nurodoma, kad neva atsakovas V. N. pažeidė 2016 m. birželio 16 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-879-666/2016, kuriuo jam buvo uždrausta ardyti ginčo namą, tačiau, kaip minėta, ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atsakovas ką nors ardė. Tuo metu, kai ieškovė nusipirko namą iš varžytinių ir siekė įgyvendinti savo kaip savininkės teises, jo nebuvo Lietuvoje. Be to, apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių sužinojo lygiai taip pat kaip ir apie šią civilinę bylą, tik 2017 m. liepos 12 d. iš antstolės Redos Vizgaudienės. Atsakovas prašė teismo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, nes teismas negalėjo iškeldinti atsakovo iš ginčo namo, kai atsakovas jau seniai pats buvo iš jo išsikėlęs. Lygiai taip pat teismas negalėjo uždrausti atsakovui ardyti namo, kai byloje nebuvo įrodymų, kad jis ketina tai daryti. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė prieš ginčo namo pirkimą net nebuvo atvykusi jo apžiūrėti. Ieškovė nurodo, kad varžytinių skelbime buvo įdėtos parduodamo namo nuotraukos. Ieškovės teigimu, ji prieš varžytines, susipažinusi su be kita ko namo nuotraukomis, ir įsigydama nurodytą žemės sklypą su priklausiniu, aiškiai suvokė ir turėjo pagrįstus lūkesčius, jog perka žemės sklypą su jame pastatytu pilnai įrengtu gyvenamuoju namu. Tačiau visišaki neaišku, kada buvo darytos nuotraukos, kuriomis remiasi ieškovė. Jei tai nuotraukos, kurios buvo darytos ekspertizės rinkos kainai nustatyti metu, tuomet jos buvo darytos 2015 m. spalio 9 d., o ieškovė namą pirko iš varžytinių 2016 m. balandžio 19 d. Nuo to liako buvo praėję net pusė metų. Akivaidzu, kad namo būlė per tokį laikotarpį galėjo būt pasikeitusi, dėl šios priežasties ieškovė elgėsi neatsargiai, įsigydama turtą, jo net neapžiūrėjusi. Net jei būtų daroma prielaida, kad atsakovas V. N. prisidėjo prie namo apdailos išardymo, aplinkybė, kad ieškovė pirko namą, jo net neapžiūrėjusi, galėtų būti pagrindu civilinei atsakomybei V. N. atžvilgiu netaikyti ar nuo jos atleisti (LR CK 6.253 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei taikyti būtinos įstatyme įtvirtintos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246 — 6.249 str.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.
Byloje nustatyta, kad ieškovė 2016 m. balandžio 19 d. įvykusiose varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 173,02 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusius atsakovams L. N. ir V. N. atitinkamomis 2/3 ir 1/3 dalimis (b.l. 16-21). Ieškovė 2016 m. gegužės 9 d. sumokėjo visą sumą 65 700 Eur už nupirktą turtą bei 2016 m. gegužės 10 d. pasirašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-21). Ieškovė, kaip buvo paskelbta varžytinėse, pirko žemės sklypą su pastatytu ir pilnai įrengtu gyvenamuoju namu. Parduodamo namo būklė patvirtina UAB „Memelhaus" 2015-10-09 ekspertizės aktu, kurio 2.5. punkte „objekto (gyvenamojo namo) aprašymas" aiškiai nurodyta, jog namas pilnai baigtas statyti, aprašytos jo pagrindinės konstrukcijos, bei pažymėta, kad namas yra su pilna vidaus apdaila (b.l. 1 t. 26-74). Ieškovė buvo antstolės perspėta, kad name realiai gyvena buvę šeimininkai. Ieškovė nurodė, kad siekiant patekti į įsigytą namą, to iš karto nepavyko padaryti, 2016-05-10 ieškovei net teko kviesti policiją. 2016 m. gegužės 17 d. ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo ir daiktinių teisių gynimo. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-879-666/2016 uždraudė atsakovams L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ardyti ar kitaip gadinti/naikinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0413-9180, adresu (duomenys neskelbtini), išorės ir vidaus apdailą bei name esančią inžinerinę įrangą, užfiksuotus varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukose ir 2015-10-09 nekilnojamojo turto ekspertizės akte; sprendimui už akių įsiteisėjus, iškeldinti atsakovus V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) iš 173,02 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus suteikti galimybę ieškovės pasirinktam antstoliui patekti į namą, adresu (duomenys neskelbtini), jo apžiūrai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymui (b.l. 1 t. 14-15). 2016 m. lapkričio mėnesį paštu gavusi namo raktą, prieš patekdama į įsigytą namą, ieškovė kreipėsi į antstolę Redą Vizgaudienę, kuri 2016-11-30 konstatavo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), faktines aplinkybes. Antstolė nurodė, kad virš lauko durų lauko pusėje nėra šviestuvų; galimai sugadinta name įrengta signalizacijos įranga, nes įėjus nesuveikė; nuimti visi šviestuvai; ant sienų, lubų, grindų likusios buvusių baldų žymės; koridoriuje lubose yra skudurais užkimšta skylė; katilinėje nėra dujinio katilo; pirmame ir antrame aukštuose esančiuose san.mazguose nuimti buvę praustuvai, vietoje jų ant grindų padėti seni praustuvai; pirmame aukšte nuimta bide; sudayžytas stiklas pirmo aukto lubose įrengtame šviestuve; visame name nuimti radiatoriai; virtuvės zonoje išmontuoti visi virtuvės baldai su integruota buitine technika ir santechnika; išsuktos beveik visos elektros lemputės; antrame aukšte san.mazge nuimtas gyvatukas; išmontuotas tualetas ir masažinė vonia; rūbinės patalpoje - signalizacijos centralė; garaže yra pakeliami vartai; radiatoriaus nėra, garažo vartai neatsidaro, galimai išmontuota automatika. Apžiūrėtas gyvenamojo namo stogas, kaminas, ant namo esanti palydovinė lėkštė; dujų skaitiklio parodymai- 13611,00. Dujų apskaitos prietaisų dėžėje yra tik vienas skaitiklis; elektros skaitiklio (dėžėje jis taip pat yra vienas) parodymai gatvėje, ant elektros stulpo dėžėje - (duomenys neskelbtini), vandens skaitiklio parodymai- 53902 (b.l. 1 t. 8-9, II t. 3-120). Ieškovė, siekdama nustatyti jai padarytos žalos dydžio piniginę išraišką, kreipėsi į kvalifikuotus specialistus, kurie pateikė santechnikos įrangos sąmatą, kurioje išsamiai aprašytos trūkstamos santechnikos įrangos ir jos priedų kainos, kurios sudaro 5429, 25 Eur. Ieškovė kartu su ieškiniu taip pat pateikė ir trūkstamų kilnojamųjų daiktų bei buitinės technikos sąrašą, kuriame nurodytų daiktų vertė yra 8730,00 Eur. Ji skaičiavimą atliko savarankiškai, įvertindama protingą ir tikėtina šių daiktų nusidėvėjimą, iš esmės neprieštaraudama, kad nurodyti daiktai ir buitinė technika jai būtų grąžinta natūra. Įvertinus kartu su ieškiniu pridedamas fotonuotraukas, ekspertizės akte pateiktą aprašymą, iš kurių aiškiai matyti, kokia buitinė technika, santechikos įranga bei kilnojamieji daiktai buvo gyvenamajame name prieš jį įsigyjant ieškovei, bei įvertinus antstolės kartu su faktinių aplinkybių konstatvimo protokolu pateiktas fotonuotraukas, fiksuojančias prieš tai buvusių daiktų trūkumą, akivaizdžiai matyti, jog žala ieškovei padaryta. Padarytą žalą patvirtina ne tik ieškovės skaičiavimai beti ir antstolės konstatavimo protokolas, fotolentelės. Atsakovai šių dydžių neginčijo ir kitokių skaičiavimų, įrodymų dėl kitokios daiktų ir įrangos vertės neteikė. Objektyviai nėra ginčo, kad žala padaryta, nes akivaizdžiai skiriasi namo būklė jį parduodant ir ieškovei į jį patekus. Priežastinį ryšį ir neteisėtus veiksmus ir kaltę įrodo jau priimtas ir įsiteisėjęs Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr.e2-879-666/2016, kurioje nustatyti žalą darantys asmenys - šios bylos atsakovai. Kritiškai vertinamas atsakovo nesutikimas su ieškinio teiginiais, nes esą jis nuo 2009 metų nebegyvena, yra išsideklaravęs, gyvena Klaipėdos mieste, dirba užsienyje. Iki įvykstant varžytinėms jis taip pat buvo namo savininkas, kuriam priklausė 1/3 dalis namo. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi atsakovai išsituokdami kilnojamųjų daiktų nesidalino, nurodė, kad yra pasidalinę gera valia, todėl darytina išvada, kad atsakovai ir kilnojamąjį turtą pasidalino tokiomis pat dalimis, nes dėl kitokio galimo padalinimo įrodymų nėra. Kadangi žala kildinama pirmiausia iš nekilnojamojo turto, o jo dalys priklausė atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys, kilnojamojo turto gygis bet kuriuo atveju yra tiesiogiai susijusi su nekilnojamuoju turtu (CK 3.123 str.). Pastebėtina, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi V. N. ir L. N. susitarė, kad nutraukus santuoką, įsipareigoja tarpusavio santykiuose laikytis tarpusavio pagarbos, vadovautis buvusių sutuoktinių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei kitais bendraisiais principais. Atsakovai išsikeldami iš gyvenamojo namo, kurį iš varžytinių 2016-05-10 nusipirko ieškovė, išmontavę ir išsivežę gyvenamajame name buvusią buitinę techniką, santechnikos įrangą bei kilnojamuosius daiktus, kurie buvo neatsiejama namo dalis kaip pardavimo-pirkimo dalykas pagal varžytinių skelbimą, atliko akivaizdžiai neteisėtus veiksmus, kuriuos atlikti jiems buvo uždrausta įsiteisėjusiu 2016-06-16 teismo sprendimu ir tokiais savo neteisėtais veiksmais atsakovai padarė turtinę žalą ieškovei. CK 6.281 straipsnis numato žalos atlyginimo būdus bei prioritetiniu išskiria atlyginimą natūra, arba kompensavimą pinigais. Pirmiausia ieškiniu ieškovė reikalavo atsakovų natūra grąžinti neteisėtai išmontuotus/išvežtus kilnojamuosius daiktus, santechnikos įrangą, buitinę techniką bei sumokėti už santechnikos įrangos bei buitinės technikos montavimo darbus ir, tik nesant galimybės minėtos įrangos bei kilnojamųjų daiktų grąžinti natūra, ieškovė formavo alternatyvų reikalavimą - priteisti visas būsimas išlaidas, kurias ji patirs įsigyjant santechnikos įrangą, buitinę techniką, jų montavimo darbus bei kilnojamuosius daiktus. Teismo posėdžio metu, įvertinusi aplinkybes, kad atsakovai per gana ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį nesiėmė priemonių taikiai išspręsti ginčą, reikalaujamo turto grąžinti iš viso nepradėjo, o ieškovė iki bylos nagrinėjimo nėra įsigijusi trūkstamos įrango bei trūkstamų kilnojamųjų daiktų, reikalauja žalą atlyginti pinigais, atsisakydama reikaalvimo dėl žalos atlyginimo natūra. Atsakovų neteisėti veiksmai - pareiga elgtis rūpestingai, elgtis taip, kad kitiems asmenims ar jų turtui nebūtų padaryta žala - pažeidimas (LR CK 6.263 str), yra tiesioginė ieškovei priklausančiame gyvenamajme name buvusių įrenginių ir kilnojamųjų daiktų netekimo priežastis, todėl tenkintinas ieškovės ieškinys, jai priteisiant santechnikos įrangos montavimo darbų kainą kurią sudaro 557,85 + 21 proc PVM = 675,00 Eur., iš gyvenamojo namo išmontuotų ir išsivežtų baldų, išmontuotos buitinės technikos, kt. kilnojamųjų daiktų, kurių vertė iš viso - 14159,25 Eur.
CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Teismas vertina, kad ieškovė pareiškė pagrįstą ieškinį, todėl atsakovai turi atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis 46,20 Eur ir ieškovės atstovavimo išlaidos, kurias sudaro 720 Eur. CPK 93 str. 4 d. ir 96 str. 5 d., teismui leidžia gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas daro išvadą, kad viso bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos po lygiai – po 383,10 Eur ieškovės R. O. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą 9439,50 Eur R. O., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą 4719,75 Eur R. O., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovų L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - iš kiekvieno po 383,10 Eur R. O., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Palikti 2017-05-02 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Kretingos rajono apylinkės teismą.