Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo (buvusio Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. O. ieškinį atsakovams L. N., V. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi išnagrinėjęs atsakovo V. N. kasacinį skundą nurodė, jog ketina peržengti kasacinio skundo ribas, kadangi ketina pasisakyti dėl abiejų atsakovų atsakomybės masto dėl ieškovei padarytos žalos, į tai, kad nors teisėjų kolegija 2019-03-28 žodinio proceso tvarka nagrinėdama V. N. apeliacinį skundą tiesiogiai ir nepasakė, jog pasinaudodama įstatymo suteikta teise taip pat ketina išeiti už apeliacinio skundo ribų, tačiau nagrinėjimo metu aiškinosi aplinkybes apie tai, kokį (kokios apimties) objektą ieškovė suprato pirkusi iš varžytynių, kaip ji suprato sąvoką „visiškai įrengtas namas“, kaip įrengtą namą tikėjosi įsigyti, kas perkamame name pagal jos lūkesčius turėjo būti ir t. t., manytina, jog bylos šalys turėjo visą aktualią informaciją, kad suprastų ir tikėtųsi, jog apeliacinės instancijos teismas ketina pasisakyti dėl abiejų atsakovų atsakomybės masto dėl ieškovei padarytos žalos. Kita vertus, tiek ieškovė, tiek abu atsakovai yra susipažinę su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi, jos motyvais ir išvadomis, kasacinio teismo išaiškinimu apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas, pasisakymu dėl abiejų atsakovų atsakomybės masto dėl ieškovei padarytos žalos, todėl šalims aplinkybė, jog nėra galimybės išnagrinėti šią bylą laikantis apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų, t. y. nesprendžiant ir atsakovės L. N. atsakomybės klausimo, yra žinoma, suprantama ir tikėtina.

10. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo visiškai tenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2016 m. balandžio 19 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 173,02 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusius atsakovams L. N. ir V. N. atitinkamomis 2/3 ir 1/3 dalimis (b. l. 16–21). Ieškovė 2016 m. gegužės 9 d. sumokėjo visą sumą – 65 700 Eur už nupirktą turtą ir 2016 m. gegužės 10 d. pasirašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–21). UAB „Memelhaus“ atliktame 2015-10-09 ekspertizės akte 2.5 punkte „Objekto (gyvenamojo namo) aprašymas“ nurodyta, jog namas visiškai baigtas statyti, aprašytos jo pagrindinės konstrukcijos, pažymėta, kad namas yra su visa vidaus apdaila (b. l. 1 t. 26–74). Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-879-666/2016 uždraudė atsakovams L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ardyti ar kitaip gadinti / naikinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išorės ir vidaus apdailą ir name esančią inžinerinę įrangą, užfiksuotą varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukose ir 2015-10-09 nekilnojamojo turto ekspertizės akte; sprendimui už akių įsiteisėjus, nusprendė iškeldinti atsakovus V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš 173,02 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus suteikti galimybę ieškovės pasirinktam antstoliui patekti į namą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl jo apžiūros, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo (t. 1, b. l. 14–15). Antstolė R. V. 2016-11-30 konstatavo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), faktines aplinkybes. Antstolė nurodė, kad virš lauko durų lauko pusėje nėra šviestuvų; galbūt sugadinta name įrengta signalizacijos įranga, nes įėjus nesuveikė; nuimti visi šviestuvai; ant sienų, lubų, grindų likusios buvusių baldų žymės; koridoriuje lubose yra skudurais užkimšta skylė; katilinėje nėra dujinio katilo; pirmame ir antrame aukštuose esančiuose sanitariniuose mazguose nuimti buvę praustuvai, vietoje jų ant grindų padėti seni praustuvai; pirmame aukšte nuimta bide; sudaužytas pirmo aukšto lubose įrengto šviestuvo stiklas; visame name nuimti radiatoriai; virtuvės zonoje išmontuoti visi virtuvės baldai su integruota buitine technika ir santechnika; išsuktos beveik visos elektros lemputės; antrame aukšte sanitariniame mazge nuimtas gyvatukas; išmontuotas tualetas ir masažinė vonia; rūbinės patalpoje – signalizacijos centralė; garaže yra pakeliami vartai; radiatoriaus nėra, garažo vartai neatsidaro, galbūt išmontuota automatika. Apžiūrėtas gyvenamojo namo stogas, kaminas, ant namo esanti palydovinė lėkštė; dujų skaitiklio rodmenys – (duomenys neskelbtini). Dujų apskaitos prietaisų dėžėje yra tik vienas skaitiklis; elektros skaitiklis (dėžėje jis taip pat yra vienas) gatvėje, ant elektros stulpo dėžėje, jo rodmenys – (duomenys neskelbtini); rodmenys – (duomenys neskelbtini), vandens skaitiklio rodmenys – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8–9, t. 2, b. l. 3–120). Ieškovė, siekdama nustatyti jai padarytos žalos dydžio piniginę išraišką, kreipėsi į kvalifikuotus specialistus, kurie pateikė santechnikos įrangos sąmatą, kurioje aprašytos trūkstamos santechnikos įrangos ir jos priedų kainos, kurios sudaro 5 429,25 Eur (t. 1, b. l. 11). Ieškovė kartu su ieškiniu taip pat pateikė ir trūkstamų kilnojamųjų daiktų bei buitinės technikos sąrašą, kuriame nurodytų daiktų vertė yra 8 730 Eur, nurodė, kad skaičiavimą atliko savarankiškai, įvertindama protingą ir tikėtiną šių daiktų nusidėvėjimą, iš esmės neprieštarauja, kad nurodyti daiktai ir buitinė technika jai būtų grąžinti natūra (t. 1, b. l. 12). Atsakovas V. N. pateikė VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, kurioje nurodyta, kad V. N. gyvenamąją vietą deklaravo 2012-04-27 adresu (duomenys neskelbtini), ir pažymą, kad nuo 2013-12-16 yra registruotas Danijos Karalystėje (t. 1, b. l. 134–136).

13. Teisėjų kolegija negali nesutikti su šiuo apelianto argumentu, kadangi CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys ir faktai toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties 22 punkte jau konstatavo, kad ankstesnėje byloje įrodinėjimo dalykas nebuvo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos kaip pagrindas taikyti tokią atsakomybę dėl žalos, dėl kurios padarymo pareikštas ieškinys šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltę, priežastinį ryšį (t. y. civilinės atsakomybės sąlygas) įrodo jau priimtas ir įsiteisėjęs Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimas už akių; konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė prejudicinių faktų taikymo taisykles. Taigi, apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikytinas pagrįstu.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas V. N. atliko ieškinyje nurodytus neteisėtus veiksmus, sąlygojusius žalos atsiradimą ieškovei, t. y. išsikeldamas iš ieškovės per varžytynes įgyto namo, adresu (duomenys neskelbtini), išmontavo ir išsivežė buitinę techniką, santechnikos bei kitą įrangą, taip pat ir kitus ieškinyje išvardytus kilnojamuosius daiktus.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje konstatavo, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovų žalos, padarytos jų neteisėtais veiksmais, atlyginimą, neteisėtais veiksmais laikydama netinkamą jai priklausančio iš varžytynių įsigyto turto valdymą, pasireiškusį gyvenamajame name esančios buitinės technikos, santechnikos ir kilnojamųjų daiktų išmontavimu ir išgabenimu, esant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytam draudimui. Teisiniu savo reikalavimo pagrindu ieškovė nurodo CK 6.263 straipsnio 1 dalies normą.

18. Taigi pareikštas reikalavimas atsakovui dėl žalos atlyginimo negrindžiamas įstatymo nustatyta pareiga atlyginti žalą, kurios jis nepadarė, bet jis yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), taip pat turi pareigą atlyginti savo valdomiems daiktams padarytą žalą. Todėl teismas, spręsdamas tokio reikalavimo pagrįstumo klausimą, turėjo nustatyti, ar atsakovas atliko konkrečius ieškovės nurodytus veiksmus, tiesiogiai susijusius su nurodytos žalos atsiradimu, t. y. ar atsakovas atliko konkrečius veiksmus, pasireiškusius gyvenamajame name esančios buitinės technikos, santechnikos ir kilnojamųjų daiktų išmontavimu ir išgabenimu, ar prie tokių veiksmų prisidėjo.

19. Pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas vien nustatyta aplinkybe, kad iki varžytynių apeliantas buvo namo bendraturtis, ir iš esmės vien šiuo pagrindu preziumuodamas jo neteisėtus veiksmus, nenustatė vienos iš atsakovo deliktinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), taigi netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, ir šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodė, jog nuo 2009 m. ginčo name nebegyvena ir dirba užsienyje, todėl negalėjo atlikti žalą sukėlusių veiksmų. Nurodė, kad su buvusia sutuoktine atsakove L. N. nesutarė, todėl išsikraustė dar 2009 m. 2011 m. gruodžio 29 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir kitos atsakovės L. N. santuoka. Nors apeliantui asmeninės nuosavybės teise atiteko 1/3 dalis ginčo namo, tačiau dėl konfliktiškų santykių jie negalėjo kartu gyventi, todėl ieškovės nurodytu laikotarpiu, kai ji pirko namo iš varžytynių, ginčo name galbūt gyveno tik jo buvusi sutuoktinė atsakovė L. N.. Savo teiginiams patvirtinti apeliantas pateikė VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, kurioje nurodyta, kad V. N. 2012-04-27 gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), ir pažymą, kad nuo 2013-12-16 yra registruotas Danijos Karalystėje. Taip pat pateikė lėktuvo bilietus (Kopenhaga–Palanga, 2017 m. liepos 9–14 d. (t. 1, b. l. 137–140) ir darbovietės įsakymą dėl atostogų, patvirtinantį, kad atsakovas ne tik oficialiai yra deklaravęs savo buvimą Danijoje, tačiau ir faktiškai į Lietuvą grįžta tik atostogauti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad su atsakovu V. N. susitikusi nebuvo, bendravo tik su atsakove L. N..

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais apelianto įrodymais, akivaizdu, kad ieškovė neįrodė atsakovo V. N. neteisėtų veiksmų, pasireiškusių gyvenamajame name esančios buitinės technikos, santechnikos ir kilnojamųjų daiktų išmontavimu ir išgabenimu, ar kad prie tokių veiksmų apeliantas kaip nors prisidėjo, kadangi ginčo laikotarpiu atsakovas ne tik ginčo name negyveno, bet apskritai negyveno Lietuvoje.

22. Nagrinėjamoje byloje neįrodžius neteisėtų atsakovo V. N. veiksmų, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl kitų atsakovo V. N. civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, kadangi atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinas visų atsakomybės sąlygų egzistavimas. Ieškovei neįrodžius apelianto neteisėtų veiksmų, ji neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš jo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškinio dalis, kurioje reikalaujama žalos atlyginimo iš atsakovo V. N., atmestina kaip nepagrįsta.

23. Sprendžiant dėl kitos atsakovės L. N. civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius duomenis: UAB „Memelhaus“ 2015-10-09 ekspertizės aktą, fotonuotraukas, turto pardavimo iš varžytynių skelbimą, iš kurių aiškiai matyti, kokia buitinė technika, santechnikos įranga bei kilnojamieji daiktai buvo gyvenamajame name prieš jį įsigyjant ieškovei, įvertinus antstolės R. V. kartu su 2016-11-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas prieš tai buvusių daiktų trūkumas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad akivaizdžiai matyti, jog žala ieškovei yra padaryta, nes skiriasi namo būklė jį parduodant ir ieškovei į jį patekus.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad, pardavus ginčo turtą iš varžytynių 2016 m. balandžio 19 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. ieškovei pasirašius turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė tebegyveno ginčo name. 2016 m. gegužės 17 d. ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo ir daiktinių teisių gynimo ir tik teismo sprendimu iškeldinus atsakovę 2016-11-30 ieškovė kartu su antstole pateko į ginčo namą. Akivaizdu, kad atsakovė L. N. išsikraustydama iš ginčo namo atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius gyvenamajame name esančios buitinės technikos, santechnikos ir kilnojamųjų daiktų išmontavimu ir išgabenimu, nors šiuos veiksmus atlikti jai buvo uždrausta įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-06-16 sprendimu, tokiais savo neteisėtais veiksmais atsakovė padarė turtinę žalą ieškovei. Jokių duomenų ar įrodymų, kad šiuos veiksmus galbūt atliko kiti asmenys, atsakovė nepateikė.

25. Pažymėtina, kad neteisėtų veiksmų ir jų padarinių (žalos) priežastinis ryšys gali būti konstatuojamas, tik jei priežastis (neteisėti veiksmai) nėra pernelyg nutolusi nuo padarinių (žalos). Nagrinėjamu atveju nuosekliai analizuojant byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis, nes tuo atveju, jei atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų (pasireiškusių gyvenamajame name esančios buitinės technikos, santechnikos ir kilnojamųjų daiktų išmontavimu ir išgabenimu), ieškovė nebūtų patyrusi žalos (kadangi atsakovė iš varžytynių pirko visiško baigtumo (100 procentų) gyvenamąjį namą su visa vidaus apdaila). Nustačius atsakovės L. N. neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog ieškovė dėl atsakovės L. N. neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, nustatytinas ir tikslus šios žalos dydis. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

27. Ieškovė, siekdama pagrįsti jai kilusios žalos dydį, kreipėsi į kvalifikuotus specialistus UAB „Celsis“, kurie pateikė pardavimo pasiūlymą, kuriame išsamiai aprašytos trūkstamos santechnikos įrangos ir jos priedų bei montavimo kainos, suma – 5 429,25 Eur. Ieškovė kartu su ieškiniu taip pat pateikė ir trūkstamų kilnojamųjų daiktų bei buitinės technikos sąrašą, kuriame nurodytų daiktų vertė yra 8 730,00 Eur. Ji nurodė, kad skaičiavimą atliko savarankiškai, įvertindama protingą ir tikėtiną šių daiktų nusidėvėjimą.

29. Pažymėtina, kad antstolio vykdomas turto pardavimas iš varžytynių yra priverstinis skolininkui ar įkaito davėjui priklausančio turto realizavimas, kurio metu nuosavybės teisė į iš varžytynių parduodamą turtą pereina pirkėjui, o nuosavybės perėjimo momentas sutampa su varžytynių akto pasirašymo momentu (CPK 691, 715 straipsniai). Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės reglamentuotos CPK XLVII skyriuje, kurio 668 straipsnyje taip pat nustatyta, iš kokio turto negali būti išieškoma: iš fizinių asmenų vykdomas išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal profesiją ar mokymuisi. Nurodyta, kad šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

30. Sprendimų vykdymo instrukcijos V skyriaus 93 punkte nustatyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į šių rūšių turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu: namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims: drabužiai ir avalynė kiekvienam šeimos nariui; virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninės vertės daiktus); baldai (išskyrus baldus, turinčius meninės vertės) ir patalynė, maistui ruošti reikalinga įranga, vienas šaldytuvas; jeigu su skolininku kartu gyvena nepilnamečiai vaikai ar neįgalieji, – vaikų ir neįgaliųjų daiktai, vienas kompiuteris, vienas televizorius, viena ryšio priemonė; kiti menkaverčiai daiktai (93.1 p.).

31. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog daiktai, už kuriuos ieškovė pati apskaičiavo ir prašo priteisti 8 730 Eur žalos atlyginimo: virtuvės baldai, buitinė technika, užuolaidos, šviestuvai, markizės, spintos stumdomomis durimis, nebuvo ir negalėjo būti turto pardavimo iš varžytynių objektas, kadangi patenka į turto, iš kurio negali būti išieškoma, kategoriją.

32. Kita ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo dalis grindžiama UAB „Celsis“ pardavimo pasiūlymu, kuriame aprašytos trūkstamos santechnikos įrangos, šildymo ir jos priedų bei montavimo darbų kainos, kurios sudaro 5 429,25 Eur.

33. Remiantis nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, turto pardavimo iš varžytynių objektas buvo visiško baigtumo (100 procentų) gyvenamasis namas su visa vidaus apdaila. Namo apdaila yra nekilnojamojo daikto dalis, kuri kaip kilnojamasis daiktas įeina į nekilnojamąjį daiktą ir yra praradusi savo individualius požymius (CK 4.2 str. 4 d.). Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedo 2 p. nustatyta, kad apdailos darbai – tai baigiamųjų statybos darbų rūšys: grindų įrengimas, galutinis grindų dangų įrengimas (šlifavimas, lakavimas, kiliminių ir kt. grindų dangų klojimas), langų ir durų blokų montavimas, tinkavimas, dažymas, apmušalų klijavimas, paviršių apdaila plytelėmis, fasadų, pertvarų, lubų, grindų įrengimas iš plokščių, atitvarų apšiltinimas, technologinių vamzdynų ir įrenginių dažymas; kitos panašaus profilio baigiamųjų statybos darbų rūšys. Visiškai baigtame statyti name privalo tinkamai veikti / būti tinkamos naudoti ir visos inžinerinės sistemos. Inžinerinės sistemos – tai vandentiekio, nuotekų šalinimo, vėdinimo, dujų, elektros ir kitos sistemos, vamzdynai, skydinės ir kt. (Statybos įstatymo 2 str. 52 d.)

34. Tai reiškia, kad turto pardavimo iš varžytynių objektas buvo toks namas, kuris yra funkcionalus, tinkamas naudoti ir gyventi, tačiau, atsakovei atlikus neteisėtus veiksmus ir name išmontavus visus radiatorius, dujų katilą, kriaukles, vonią ir kt., akivaizdu, kad toks namas nebegali būti laikomas tinkamu naudoti ir gyventi. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pateiktame UAB „Celsis“ pardavimo pasiūlyme aprašytos trūkstamos santechnikos, šildymo įrangos ir jos priedų bei montavimo darbų kainos, kurios sudaro 5 429,25 Eur, laikytinos pagrįstais ieškovės nuostoliais (kilusia žala) ir ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės L. N..

Dėl procesinės bylos baigties

35. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, netinkamai nustatė priteistino žalos atlyginimo dydį, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. N. netenkinant, o ieškovei iš atsakovės L. N. priteisiant 5 429,25 Eur žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Dėl bylinėjimo išlaidų perskirstymo ir atlyginimo

36. CPK 93 str. 5 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos CPK 93 str. 4 d., suteikiančios teismui teisę nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 656,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme – 638,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir kasacinės instancijos teisme – 1 763,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 3 059,01 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos sąskaitomis faktūromis už teisines paslaugas, mokėjimų pavedimais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija). Tenkinus apeliacinį skundą ir ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. N. atmetus, iš ieškovės R. O. atsakovui V. N. priteistina 3 059,01 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nustatyta, kad kasacinis teismas patyrė 10,99 Eur tokių išlaidų. Šios išlaidos iš ieškovės R. O. priteistinos valstybei.

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 766,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės reikalavimas tenkintinas tik iš dalies, t. y. 38 proc. (iš reikalaujamos priteisti 14 159,25 Eur sumos priteistina tik 5 429,25 Eur), iš atsakovės L. N. ieškovei priteistina 291,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir atsakovo kasacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme ir kasacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

41. Atsakovė L. N. nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

42. 2017 m. gegužės 2 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai (Kretingos rajono apylinkės teismas) nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams L. N. ir V. N. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, neviršydamas 14 159,25 Eur sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovams leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, ir atsiskaityti su ieškovu, taip pat nedraudė disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą.

43. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. N. netenkintas, o iš atsakovės L. N. priteistina tik 5 429,25 Eur žalos atlyginimo, laikinosios apsaugos priemonės, 2017 m. gegužės 2 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismas) nutartimi pritaikytos atsakovo V. N. turtui, naikintinos, o atsakovei L. N. keistinos, nustatant 5 429,25 Eur turto arešto mastą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo (buvusio Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. N. netenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 429,25 Eur žalos atlyginimo ir 219,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 059,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2017 m. gegužės 2 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismas) nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. N. turtui panaikinti, o atsakovei L. N. pakeisti, nustatant 5 429,25 Eur turto arešto mastą, ir palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“