- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- 1-803-718/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27460-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- V. J., E. P., D. L.
- Nukentėjusysis
- D. S., R. Š.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
- Kategorijos
- 1.1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Kristinai Prialgauskienei,
kaltinamųjų gynėjams advokatams Jovitai Usonytei, Kristinai Pralgauskaitei, Antanui Lekstučiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį,
D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo (9 klasių), nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2016 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsniu, skirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį,
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą (statybininkas), teistas 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, toliau dirbti arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskiriant galutinę sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, toliau dirbti arba registruotis darbo biržoje, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamieji V. J. ir E. P., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė automobilį, t.y:
V. J. ir E. P., turėdami tikslą pagrobti automobilį, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, 2016-06-12, laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 2.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, E. P. akmeniu išdaužus automobilio WV Golf, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kairės (vairuotojo) pusės galinių durelių stiklą, V. J. būnant šalia, abu pateko į minėtą automobilį, 500 eurų vertės, priklausantį D. S., kurį tiksliai nenustatytu būdu užvedė ir nuvažiavo. Tokiu būdu V. J. ir E. P., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė D. S. priklausantį automobilį, 500 eurų vertės.
Kaltinamieji D. L., E. P. ir V. J., veikdami bendrininkų grupėje, kaltinamajam V. J. veikiant kaip padėjėjui, panaudodami nešaunamąjį ginklą, kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą ir fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t.y:
D. L., E. P. ir V. J., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2017-05-30, apie 22.40 val. atėjo pas R. Š., gyvenantį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur V. J. liko stovėti buto kieme, stebėdamas, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką bei saugodamas aplinką ir taip padėdamas daryti nusikalstamą veiką, o E. P. buvo bute, tuo keldamas nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam R. Š. ir tokiu būdu grasino panaudoti fizinį smurtą, kai tuo metu stovėdamas tarpduryje D. L. panaudojo „D“ kategorijos nešaunamąjį ginklą - dujų balionėlį, kurio dirginančios medžiagos papurškė nukentėjusiajam R. Š. į veidą ir specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą - stiklinį butelį, kuriuo sudavė smūgį R. Š. per galvą, padarydamas pastarajam netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą viršugalvio viršutinėje dalyje, daugybinius smulkius taškinius išilginius brūkšninių pavidalo paviršinius odos įbrėžimus sprando dešinėje pusėje, lengvo laipsnio cheminį akių nudegimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, kai nukentėjusysis R. Š. dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto išsigando ir pabėgo iš savo buto, E. P. ir D. L. iš buto paėmė ir išsinešė nukentėjusiajam R. Š. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Sony X. C.“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 370 eurų vertės, kuris buvo įdėtas į juodos spalvos guminį dėklą, 30 eurų vertės, ir televizorių „Sony“, modelio Nr. KDL-40W605B, 100 eurų vertės, tačiau, sutrukdžius pašaliniam asmeniui, televizorių paliko kieme, todėl televizoriaus pagrobti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Po ko kaltinamieji D. L., E. P. ir V. J. iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu, kaltinamieji D. L. ir E. P., veikdami bendrininkų grupėje, kaltinamajam V. J. padedant, panaudoję nešaunamąjį ginklą, specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą ir fizinį smurtą, pagrobė svetimą R. Š. priklausantį turtą bendros 400 eurų vertės.
Kaltinamasis V. J. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai ir parodė, kad kaltinamąjį E. P. pažinojo, jis yra jo kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo D. L. iki įvykio nepažinojo. 2016-06-12 kartu su E. P. ir kitais vaikinais vartojo alkoholį. E. jam, kaltinamajam, pasiūlė paimti jo motinai D. S. priklausantį automobilį. Tuo metu automobiliu naudojosi D. S. vyras. E. P. buvo susipykęs su savo drauge, todėl norėjo pas ją nuvažiuoti. Mergina gyveno kažkur kaime, tikslaus adreso jis nežino. Automobilis VW Golf stovėjo E. motinos namo kieme, (duomenys neskelbtini). Nei jis, kaltinamasis, nei E. P. neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl E. P. nusprendė paimti automobilį be motinos leidimo. Apie 23.00 val., sutemus, atėjo prie automobilio, E. kieme susirado akmenį ir juo išdaužė automobilio durelių stiklą. Atidarę dureles pateko į automobilio vidų ir jį atsuktuvu sujungęs laidus užvedė. Automobilį užvedė E. P., jis, E. P., vairavo automobilį. Jis, kaltinamasis, automobilyje sėdėjo prie E., keleivio sėdynėje. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) E. prie draugės namų nevažiavo, paliko automobilį stovėti toliau, miške, o pats nuėjo susitikti su drauge. E. nenorėjo, kad draugė pamatytų, kad jis atvažiavo mamos automobiliu. Jis, V. J., E. laukė automobilyje. Vėliau E. jam, kaltinamajam, paskambino ir pakvietė ateiti pas jo draugę, į namo kiemą. Pabendravę apie pusę valandos važiavo atgal į Klaipėdą. E. draugė kartu su jais nevažiavo. Važiuojant į Klaipėdą automobilį taip pat vairavo E. P. Atvažiavę į Klaipėdą nusprendė automobilį sudeginti, kad neliktų pirštų antspaudų. Automobilį sudeginti pasiūlė E. P.. Automobilį paliko prie geležinkelio, miškelyje, prie vasaros estrados. Automobilyje rado popieriaus, E. degtukais uždegė popierių ir paliko degantį automobilio salone. Iš karto nuo automobilio pasišalino, nematė, ar automobilis užsidegė. Pėsčiomis abu ėjo namo. Nukentėjusiosios atsiprašė, tačiau jai žalos neatlygino, kadangi nedirba, jokių pajamų negauna. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl taip pasielgė. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
2017-05-30 kartu su E. P. ir D. L. nuėjo pas nukentėjusįjį R., gyvenantį (duomenys neskelbtini), norėdami pavogti televizorių. Nuėjo iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, D. L. ir E. P. nuėjo pas nukentėjusįjį, o jis, kaltinamasis, liko stovėti už tvoros. Ten stovėjo apie 5 min. Girdėjo, kaip D. ir E. beldžiasi į duris, duris atidarė nukentėjusysis. R. jis pažinojo, kartais užeidavo pas jį į svečius. Išgirdo, kaip dužo buteliai, suprato, kad tarp R. ir jo draugų kilo konfliktas, matė kaip R. išbėgo iš kiemo ir nubėgo ieškoti pagalbos. Paskui nukentėjusįjį išėjo D. ir E., D. parodė jam telefoną Sony Xperia. D. įsidėjo telefoną į kišenę ir pasakė, kad eina pasiimti televizorių ir nuėjo pas nukentėjusįjį į namus. Tuo metu jis, kaltinamasis, pamatė ateinantį R. kartu su kaimynais, todėl D. ir E. pašaukė, kad parbėga kaimynai, ir jie išbėgo ir kiemo. Po to nuvažiavo į miestą, norėjo lombarde užstatyti nukentėjusiojo telefoną. Taksi automobiliu nuvažiavo į lombardą, prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Kadangi telefonas turėjo apsaugos kodą, lombarde jo parduoti nepavyko. Į lombardą ėjo jis, kaltinamasis. Bandydami nuimti apsaugos kodą pamatė pro šalį einantį D. L. draugą D., kuris taip pat bandė nuimti apsaugos kodą. D. L. D. pasiūlė apsikeisti telefonais. D. davė pavogtą telefoną, o D. atidavė savo telefoną ir dar davė kažkiek pinigų. Po to nuvyko į naktinę parduotuvę, nusipirko alaus. Žinojo, kad D. L. turi ašarinių dujų balionėlį. D. pats jam rodė dujų balionėlį. Įvykio metu buvo neblaivus.
Kaltinamasis D. L. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinamuosius V. J. ir E. P. pažinojo. 2017-05-30 susitikę prie parduotuvės, nuėjo į miškelį, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu su jais buvo E. M.. Išgėrus pusę butelio degtinės, V. J. pasiūlė nueiti pas nukentėjusįjį, pavogti iš jo daiktus. V. J. yra buvęs pas nukentėjusįjį, sakė, kad šis turi mobilaus ryšio telefoną, televizorių. E. M. su jais nėjo, jis buvo girtas ir užmigo prie krūmų. Į nukentėjusiojo namus ėjo jis, D. L., ir E. P.. V. J. liko jų laukti už tvoros, prie krūmų, stebėjo aplinką. Į nukentėjusiojo namus pirmas įėjo E. P., po to jis, D. L.. Jis, kaltinamasis, išsitraukė dujų balionėlį ir juo papurškė nukentėjusiajam į veidą. E. išbėgo iš nukentėjusiojo namų. Jis, kaltinamasis, tuščiu degtinės buteliu trenkė nukentėjusiajam į galvą. Nuo smūgio butelis sudužo, nukentėjusysis išbėgo iš namų. Tada jis, D. L., paėmė mobilaus ryšio telefoną ir televizorių ir išsinešė į lauką. Pamatęs kaimyną su pagaliu televizorių padėjo ant žemės. Po to jis, D. L., E. P. ir V. J. nubėgo prie jūros, pasislėpė prie bunkerių. Apžiūrėjo pagrobtą mobilaus ryšio telefoną, nusprendė jį užstatyti lombarde. Taksi automobiliu nuvažiavo į lombardą, esantį prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Į lombardą nuėjo V., tačiau parduoti telefono jam nepavyko, nes telefonas turėjo apsaugos kodą. Bandydami nuimti apsaugos kodą, pamatė einantį draugą D. Pagrobtą telefoną už 15 Eur pardavė D. Už gautus pinigus nusipirko alaus. Taksi automobiliu grįžo į (duomenys neskelbtini), už taksi paslaugas nesumokėjo, nes neturėjo pinigų. Neigiamai vertina savo poelgį, gailisi. Šiuo metu niekur nedirba ir nesimoka. Pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta. Žada įsidarbinti ir žalą atlyginti.
Kaltinamasis E. P. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai ir parodė, kad įvykio dieną, tai yra 2016-06-12 vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo susipykęs su sugyventine O., kuri tuo metu buvo pas motiną (duomenys neskelbtini), nusprendė pas ją nuvažiuoti. Nesurado blaivaus vairuotojo, galinčio jį nuvežti į (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė vykti pats. Pats turėjo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau ši teisė iš jo buvo atimta už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Kartu važiuoti pasiūlė V. J. ir šis sutiko. Kadangi mama nebūtų leidusi jam vairuoti jos automobilį, nusprendė automobilį paimti be jos žinios. Jis, kaltinamasis, akmeniu išdaužė automobilio langą, taip pateko į automobilį ir atsuktuvu sujungęs laidus jį užvedė. V. J. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl automobilį vairavo jis, E. P.. Važiuodami vienoje degaliniu užsipylė degalų ir už degalus nesusimokėję pasišalino. Į (duomenys neskelbtini) atvyko paryčiais. Jis, kaltinamasis, liepė V. J. palaukti jo automobilyje, o pats nuėjo pas O. Nuėjęs pas O. su ja bendravo kelias valandas, po to paskambino V., liepė jam ateiti. Po pusvalandžio važiavo atgal į Klaipėdą. Sugyventinė O. atsisakė kartu su juo grįžti į Klaipėdą, kadangi jis, kaltinamasis, buvo neblaivus. Būnant pas O. jam, E. P., paskambino mama ir pasakė, kad jos automobilis dingo, paklausė, gal jis paėmė. Mama sakė, kad apie automobilio vagystę pranešė policijai. Jis, kaltinamasis, atsakė, kad automobilio nepaėmė. Grįžę į Klaipėdą pasuko į (duomenys neskelbtini), automobilį paliko miškelyje. Tam, kad paslėpti įkalčius, nusprendė automobilį padegti. Padegė automobilio sėdynę ir palikęs degantį automobilį pasišalino, pėsčiomis nuėjo namo. Po mėnesio policijos pareigūnai, peržiūrėję vaizdo įrašus iš degalinės, pastebėjo V., pilantį degalus į automobilį, ir taip nustatė įvykio kaltininkus. Pripažįsta visas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes, žalą nukentėjusiajai atlygino.
2017-05-30 buvo miškelyje. Apie 17.00 val. sugyventinė O. su vaikais išėjo namo, o jis susitiko su E. M., V. J. ir D. L., prie sandėliukų gėrė alkoholinius gėrimus - alų, brendį. Begeriant E. M. užmigo. Neprisimena, kuris iš jų sugalvojo nueiti pas nukentėjusįjį R. Pas nukentėjusįjį ėjo jis, V. J. ir D. L.. E. M. liko miegoti ant žolės. Nukentėjusįjį jis pažinojo, buvo pas R. atėjęs kartu su V. J.. V. J. pasakė, kad nukentėjusysis turi televizorių. Iš pradžių ketinio pas R. išgerti, vėliau sugalvojo iš jo pavogti daiktus. Negali pasakyti, kas iš jų pasiūlė apiplėšti nukentėjusįjį. Tą vakarą trūko pinigų alkoholiniams gėrimams. Negalvojo, kad kils muštynės. Ketino tik plazminį televizorių pavogti. Kai atėjo prie nukentėjusiojo namų, buvo jau tamsu. Kelią rodė V. J. Pas nukentėjusįjį nuėjo jis, kaltinamasis, ir D. L. V. liko stovėto prie tvoros. Iš pradžių nukentėjusiajam pasiūlė išgerti, po to jie susiginčijo. D. L. išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir dujomis papurškė nukentėjusiajam į veidą. Jis, kaltinamasis, nežinojo, kad D. L. su savimi turėjo dujų balionėlį. R. susilenkė, po to nubėgo į kitą kambarį. Jis, kaltinamasis, tuo metu išplėšė iš D. dujų balionėlį, pats pradėjo kosėti ir išbėgo į lauką. Būdamas lauke pamatė bėgantį D., kuris rankose nešė televizorių. Išgirdo kažkokius riksmus ir pamatė, kad parbėga kaimynas su pagaliu. Kaimynas su pagaliu puolė ant jo, kaltinamojo, jis praėjo bėgti link tvoros. Prie tvoros pamatė D. ir V., šoko per tvorą ir nubėgo. Bėgant D. išsitraukė ir parodė nukentėjusiojo telefoną. Po to taksi automobiliu nuvažiavo į lombardą, esantį prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). V. J. nuėjo į lombardą, bet nepavyko užstatyti telefono dėl jame buvusio apsaugos kodo. Taksi vairuotojas supyko, kad reikėjo jų laukti, ir liepė jiems išlipti, o pats nuvažiavo. Prie kebabų kiosko D. L. pastebėjo savo draugą ir apie kažką kalbėjosi. Kitu taksi automobiliu grįžo į (duomenys neskelbtini). Tik grįžus į (duomenys neskelbtini) jam paskambino sugyventinė O. ir pasakė, kad jo ieško policijos pareigūnai. Netrukus į jo telefoną paskambino policijos pareigūnas ir jis, kaltinamasis, grįžo namo. D. J. su D. L. nuėjo prie jūros. Tik jam pareiškus įtarimus sužinojo, kad nukentėjusiajam buvo trenkta buteliu į galvą. Jis, kaltinamasis, nežino, kas R. trenkė buteliu į galvą. Pripažįsta visas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes. Jis, E. P., iš nukentėjusiojo namų jokių daiktų nepaėmė. Neigiamai vertina savo poelgį. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Išlaiko du mažamečius vaikus, sugyventinė laukiasi. Dirba statybininku. Pripažįsta byloje pareikštus civilinius ieškinius, žada juos atlyginti. Atsiprašo nukentėjusiojo.
Nukentėjusioji D. S., kurios parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos automobiliu naudojosi jos sugyventinis G. M. 2016-06-11, apie 18.30 val., D. M. pastatė jos, D. S., automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Automobilį užrakino raktu, signalizacija nebuvo įjungta, nes sugedusi. Automobilio bagažinėje buvo sudėti G. M. priklausantys įrankiai. 2016-06-12, apie 8.40 val., G. M. norėjo važiuoti į darbą, išėjęs pamatė, kad automobilio nebėra. Kas galėjo pavogti automobilį, nežino ir nieko neįtaria. Automobilio vertė 500 eurų. Jos sugyventinis G. M. minėjo, kad dėl pagrobtų jo daiktų jam žala nepadaryta, o jai, D. S., žala padaryta tik dėl automobilio, kurį įvertino 500 eurų. Įvykio dieną sužinojusi, kad pagrobtas automobilis, ji susisiekė telefonu su savo sūnumi E. P., paklausė: “E., mašiną nuvarei?", o šis atsakė: “Mama, nusišneki, manęs Klaipėdoje net nėra, esu (duomenys neskelbtini)”. Pradžioje įtarė sūnų, nes šis su savo sugyventine O. K. buvo apsipykęs, galvojo, kad įniršio apimtas pagrobė automobilį. Tačiau, kai sūnus pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini), ji daugiau nieko neįtarė. Pranešė apie įvykį policijai. Tą pačią dieną su ja susisiekė pareigūnai pranešė, kad yra surastas sudegęs automobilis. Pasakė, kad reikia atvykti, automobilį išvežti, kad nereikėtų paskui už išvežimą mokėti. Susisiekė su G. M., pranešė apie tai, o šis viską sutvarkė. Papildomos apklausos metu parodė, kad tai buvo pirmas kartas, kai sūnus E. P. paėmė jai priklausantį automobilį. Kad automobilį pavogė jos, D. S., sūnus, sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Jis visą laiką tai slėpė nuo jos ir tikino, kad automobilio nevogė. Sūnus automobilio stiklą išdaužė todėl, kad žinojo, jog ji, D. S., jam automobilio neduos, o jis gyvena ne su ja ir pasiimti automobilio raktelių neturėjo galimybės. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, pats užsidegti negalėjo. Apie tai, kad automobilis dega miške, jai pranešė policijos pareigūnai. Automobilis sudegė visiškai, iš jo liko tik rėmai, kurį pridavė į metalo laužą. Dėl automobilyje buvusių daiktų pretenzijų neturi. Tam, kad būtų surašytas susitaikymo protokolas, tiek jos sūnus, tiek V. J. turėjo pasirašyti, kad grąžins jai skolą. Jie abu turėjo grąžinti po 250 eurų. Sūnus jai grąžino savo dalį, dėl to pretenzijų neturi, o V. J. yra grąžinęs tik 10 eurų (1 t., b.l. 78, 81-82, 85-86).
Nukentėjusysis R. Š., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-05-30 dieną būnant jam namuose, (duomenys neskelbtini), apie 22.40 val. pamatė, kad prie buto durų stovi jam iš matymo pažįstamas asmuo, kurio vardas E., gyvenantis (duomenys neskelbtini). E. iš karto užėjo į jo butą, o paskui E. norėjo užeiti jam nepažįstamas vaikinas, kuris sustojo prie buto durų ir paklausė, ar galima pas jį, R. Š., išgerti alkoholinių gėrimų. Šis asmuo dešinėje rankoje laikė degtinės butelį, 0,7 litrų tūrio. Jis nepažįstamam vaikinui atsakė, kad negalima, tuomet nepažįstamas vaikinas jam, R. Š., papurškė dujų balionėliu į veidą. Dujų jam, R. Š., kliuvo daugiausia į kairę akį, nes kai pamatė dujų balionėlį, spėjo galvą pasukti į šoną. E. visą laiką stovėjo ir nieko nedarė. Jis pasitraukė nuo vaikinų ir, paėmęs paklodę, bandė nusivalyti veidą, sakydamas, kad labai griaužia veidą bei akis. Tuomet vaikinai pradėjo juoktis. Jis, R. Š., pasėmė savo mobilaus ryšio telefoną į rankas, o vaikinas, kuris papurškė jam dujomis, pasakė E.: “žiūrėk, jis irgi turi dujų balionėlį”. Jis, R. Š., atsakė vaikinams, kad tai yra mobilusis telefonas. Nepažįstamas vaikinas pradėjo rėkti ant jo, R. Š., liepdamas mesti telefoną. Jis numetė telefoną ant grindų ir pradėjo bėgti link durų, kur stovėjo nepažįstamas vaikinas. Šalia nepažįstamo vaikino stovėjo E. Kai jis, R. Š., per slenkstį išstūmė nepažįstamą vaikiną, iš karto pajuto smūgį su buteliu per galvą, nuo kurio butelis sudužo. Jis nematė, kas jam sudavė smūgį su buteliu per galvą, bet tai galėjo padaryti tik nepažįstamas vaikinas arba E. Kai jis išbėgo iš buto, pradėjo bėgti link kaimyno, kuris gyvena šalia. Bėgdamas pas kaimyną, pamatė, kad netoli už namo vartų stovi iš matymo pažįstamas vaikinas, vardu V., kuris galimai gyvena (duomenys neskelbtini). Kai jis, R. Š., pabėgo, minėti vaikinai liko stovėti prie jo buto, durys buvo atidarytos. Jis, R. Š., nubėgo pas buto savininką V. ir jam pasakė, kas atsitiko. Kartu su V. grįžtant link buto girdėjo triukšmą, lyg kažkas aiškintųsi. Prie kiemo vartų sutiko kaimyną F. Ant žemės pamatė gulintį savo juodos spalvos televizorių „Sony“, kuris buvo nukabintas nuo jo buto sienos, 100 eurų vertės. Jį, R. Š., apiplėšė dviese, o V. buvo už vartų. Telefonas jam grąžintas, veikiantis, tik bandyta atkurti gamyklinius parametrus, telefono dešinysis šonas keliose vietose įskilęs. Telefonas grąžintas kartu su dėklu, kuris nesugadintas, dėl jo pretenzijų neturi. Dėl šio įvykio jam padaryta 188,55 turtinė žala ir 200 eurų moralinė žala, todėl prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu (2 t., b.l. 94-95, 98-100, 104-105).
Liudytojas G. M., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra D. S. sugyventinis. Kartu gyvena apie 10 metų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). D. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena pastarosios sūnus E. P. kartu su sugyventine O. K. ir dviem mažamečiais vaikais. Lengvasis automobilis WV Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas D. S. vardu, tačiau jis, G. M., automobiliu naudojasi D. S. sutikimu. 2016-06-11 vakare, apie 18.00-19.00 val., jis, G. M., į automobilio bagažinę susidėjo įrankius: raktų “YATOO” komplektą, akumuliatorinį suktuvą “RIOBI”, kuris buvo specialiame užtraukiamame lagaminėlyje, mėlyną sportinį krepšį su įrankiais, hidraulinį keltuvą. Taip pat automobilio salone buvo pasidėjęs skardines palanges, visus minėtus įrankius iš vakaro į automobilį susidėjo, pasiruošė į darbą kitai dienai. Automobilį pastatė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), šalia įėjimo, teritorija nėra aptverta, nėra stebėjimo kamerų, automobilį užrakino raktu, signalizacijos nėra. 2016-06-12 ryte išėjęs į lauką pamatė, kad nėra automobilio, ir apie tai iš karto informavo D., nes automobilis registruotas jos vardu, iškvietė policiją. Nieko neįtarė. Su posūniu E. P. santykiai visada buvo geri, kartais dėl smulkmenų pasipykdavo, tačiau didelio konflikto niekada nebuvo. E. kartais naudodavosi minėtu automobiliu jo, G. M., leidimu, tačiau nei 2016-06-11 vakarą, nei 2016-06-12 rytą E. P. jo, G. M., neprašė leisti pasinaudoti automobiliu. Pradžioje kilo mintis, gal E. P. automobilį pasiėmė, tačiau raktus nuo automobilio turėjo tik jis, G. M.. D. S. jis sakė, kad prieš skambinant policijai pradžioje paskambintų E. ir išsiaiškintų. D. 2016-06-12 ryte susisiekus telefonu su E., kuris iš balso buvo neblaivus, ir pasiteiravus, ar E. yra “prikišęs nagus” prie automobilio, E. iš karto pradėjo save teisinti, kad turi alibi, kad niekuo dėtas. Tai pasirodė keista, tačiau D. patikėjo, kad sūnus nekaltas, todėl ir parašė pareiškimą dėl automobilio vagystės. Dėl automobilyje buvusių aukščiau išvardintų įrankių, jis, G. M., niekam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. 2016-06-12 po pietų, apie 14.00-15.00 val., su juo, G. M., telefonu susisiekė pareigūnai, kurie pranešė, kad surado automobilį. Jis savo kitu automobiliu nuvyko į pareigūnų nurodytą vietą. (duomenys neskelbtini) viaduko miške. Atvykus į nurodytą vietą, jį pasitiko pareigūnai, automobilis buvo užgesintas, stovėjo miške ant pėsčiųjų tako. Gaisro metu sudegė visos degios automobilio dalys, įrankiai taip pat išsilydė, tačiau jis jokių pretenzijų dėl jų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Jis 2016-06-12 sudegusį automobilį su jame buvusiais daiktais, įrankiais iš policijos įvykio vietoje pasiėmė. Mano, kad jei E. įvykio dieną buvo neblaivus, tai galėjo minėtą automobilį pavogti ir po to jį sudeginti, kad sunaikintų pirštų pėdsakus (1 t., b.l. b.l. 104-105).
Liudytoja O. K., kurios parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra E. P. sugyventinė, kartu gyvena jau apie 4 metus, turi du vaikus. Apie metus laiko gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. mamai. 2016 m. birželio pradžioje su E. buvo apsipykę, todėl ji su vaikais išvyko pas mamą į (duomenys neskelbtini). 2016 m birželio 10 d., penktadienį, buvo jos, O. K., mamos gimtadienis, kurį šventė 11 d., šeštadienį. Sekančią naktį, apie 4.00-5.00 val., pas ją, O. K., į mamos namus (duomenys neskelbtini), atvyko E., kurį atvežė jai nepažįstamas vyriškis, pilkos spalvos automobiliu. E. liko nakvoti. Atsikėlus ryte, apie 8.00-9.00 val., E. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino jo mama D., kuri paklausė, kur E. yra. E. mamai atsakė, kad (duomenys neskelbtini), šalia O. E. mama tuomet pranešė, kad iš kiemo dingo automobilis. E. mamai pasakė, kad nieko apie tai nežino, nes jo Klaipėdoje nėra. E. vėliau jai, O. K., pranešė, kad automobilis surastas miške sudegęs. Po įvykio, nepamena tiksliai kada, pas ją į namus buvo atvažiavę pareigūnai, rodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas vyriškis, kuris išlipa iš automobilio ir pila degalus. Ji šį vaikiną atpažino kaip kaimyną V. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kodėl kaimynas V. J. kaltina E. P. automobilio pagrobimu ir padegimu – nežino. 2017-05-30 ji, liudytoja, visą dieną su vaikais buvo lauke. Kartu su jai buvo E. kaimynas V. J.. Apie 17.00 val. ar 18.00 val., tikslaus laiko nepamena, ji išėjo namo daryti vaikams valgyti, o E. su V. pasiliko kieme. Matė, kad jie susitiko dar vieną draugą, kurio vardo nežino, jį vadina „ryžu“. Kur jie visi trys išėjo nežino, nes neklausė. Maždaug prieš 20.00 val. į namus grįžo E., nes norėjo apsirengti striukę. Jautėsi, kad yra šiek tiek išgėręs. Pasiėmęs striukę vėl išėjo. Kur išėjo, ką žadėjo veikti, su kuo žadėjo būti jis jai nesakė, o ji jo neklausė. Apie 23.20 val. į jų namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ieškojo E. Ji jiems pasakė, kad jo nėra namuose, ir pareigūnai išėjo. Tuomet ji paskambino E. ir pasakė, kad jo ieško policijos pareigūnai. Jai kalbant su E., pas juos vėl atvažiavo policijos pareigūnai, bet jau kitas ekipažas. Pareigūnai vėl ieškojo E. Tuomet ji pareigūnams davė savo telefoną, kad jie pakalbėtų su E. Pareigūnai jo klausė, kur jis yra, kada grįš namo ir kur jie gali susitikti. E. pasakė, kad yra mieste ir už 15 minučių grįš namo. Po pusvalandžio ji vėl paskambino E. ir jis jai pasakė, kad jau netoli namų ir po to per langą pamatė, kad jį išsiveža policijos pareigūnai. E. dirba statybose pagal verslo liudijimą. Jis vienintelis išlaiko jų šeimą, ji gauna tik 150 eurų pašalpą (1 t. b.l. 111-112, 2 t. b.l. 184-185).
Liudytojas F. K., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-05-30, apie 23.00 val., buvo namuose, (duomenys neskelbtini), ir jau ruošėsi miegoti, kai išgirdo kieme stipriai lojant šunis. Pažiūrėję per stoglangį, pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini), pro jo kiemą eina trys asmenys. Vienas iš asmenų buvo iš matymo pažįstamas - „E.“, žino, kad jo mama D., gyvena (duomenys neskelbtini). Antrąjį asmenį taip pat gali apibūdinti ir atpažinti (apie 178 cm ūgio, iki 30 metų, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, apsimovęs tamsios spalvos šortais, viršuje buvo šviesios spalvos rūbas). Trečiasis asmuo apie 170 cm ūgio, jam iki 27 metų, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, bet ne blondinas. Jo vardas V., gyvena (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad asmenys buvo nusiteikę agresyviai, kažką tarpusavyje kalbėjo. Po to pajautė, kad garsiai, su trenksmu atsidarė kaimyno R. Š. kiemo varteliai. Pamatė, kad į R. kiemą įėjo tie trys asmenys. Į kiemą pirmasis įėjo V. Nepamena, kuris iš likusiųjų ėjo paskui, tačiau į kiemą įėjo visi trys. Po to išgirdo beldimą, tačiau kur buvo beldžiama, nematė. Po kelių sekundžių pamatė, kaip V. išėjo iš kiemo. Tada išgirdo staigų žodžių pasikeitimą ir tada buvo trenksmas ar bildesys, po kurio pamatė, kad iš kiemo išbėga R. Kai tik pamatė išbėgantį R., greitai apsirengė, pasiėmė pagalį ir nubėgo į R. kiemo teritoriją. Kai leidosi nuo kalniuko link R. įėjimo į teritoriją, priešais R. įėjimo vartelius, kopose, pamatė stovintį V. Jam, F. K., priėjus arčiau, V. sušuko: „F.“ ateina su pagaliu“. Tada jis, F. K., pamatė, kad iš R. kiemo, vienas šalia kito išeina „E.“ ir antrasis aukščiau minėtas asmuo. Jis, F. K., pamatė, kad „E.“ po pažastimi nešasi televizorių. Tada griebė už televizoriaus ir jų paklausė, ką jie čia daro. Tada „E.“ išmetė televizorių ir visi trys nubėgo. Jis, F. K., nuėjo iki R. namų, pažiūrėti, kas ten įvyko. R. namuose nebuvo, tik degė šviesa ir buvo įjungtas mažasis televizorius. Jis, F. K., jau buvo išėjęs iš R. kiemo, kai sutiko pareinantį R. su namo šeimininku V. G.. J. R. pasakė, kad iš jo namų nešė televizorių ir jį numetė ant žemės. Jis, F. K., R. paklausė, ar iškvietė policiją, o pastarajam atsakius, kad ne, liepė greitai ją kviesti (2 t., b.l. 162-163).
Liudytojas D. Ž., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba lombarde UAB „B.“, adresu (duomenys neskelbtini), vadybininku. Lombardas dirba visą parą. Prisimena, kad lombarde dirbo 2017 m. iš gegužės 30 d. į gegužės 31 d. Jo manymu galėjo būti jau 31 d. apie 2.00 val. nakties į lombardą įėjo du žmonės, kurie jam padavė telefoną, kurio modelio nepamena. Jis, D. Ž., apžiūrėjo telefoną, jame buvo uždėta arba ekrano apsauga, arba vidinė telefono apsauga, tiksliai nepamena. Asmenys nežinojo telefono kodo, todėl telefoną atsisakė priimti. Iš kur gautas telefonas, nesakė, o jis ir neklausė. Tokie telefonai dažniausiai būna vogti ar rasti, sukelia įtarimus. Asmens ar asmenų neįsidėmėjo, jo ar jų atpažinti negalėtų. Lombardo vidus yra filmuojamas, tačiau įrašai saugojami minimaliai, gal dvi ar tris dienas, lombardo išorė nefilmuojama (2 t., b.l. 191-192).
Liudytojas V. K., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, iš UAB (duomenys neskelbtini) nuomojasi “taksi” eterį. Taksi automobiliu dirba tik naktimis. Tikslios datos nepamena, bet galėjo būti gegužės mėnesio pabaigoje, apie 00.00 val. ar 1.00 val., iš dispečerės gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Privažiavus prie namo, jį pasitiko trys vyrukai. Vienas iš jų atsisėdo priekyje, kiti du gale. Tas, kur atsisėdo priekyje, buvo apie 180 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, iki 25 metų amžiaus, tamsios spalvos plaukais, kirptais trumpai, apsirengęs buvo tamsios spalvos treningais. Tų, kurie atsisėdo į galą, neįsidėmėjo, jų neatpažintų. Kažkuris iš gale sėdėjusių vyrukų pasakė, kad dabar pinigų neturi, bet reikia juos nuvežti iki lombardo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten parduos telefoną, jam duos 10 eurų ir jis juos parveš atgal. Jį tokia kaina tenkino, todėl sutiko juos nuvežti. Dar jie pasakė, kad norėtų pakeliui užvežti draugą namo. Jis paklausė, kur jų tas draugas, jie pasakė, kad truputį pavažiuotų. Kai privažiavo prie jų draugo, pamatė, kad jis guli ant žemės, pasikišęs ranką po galva. Jis, V. K., pasakė, kad jų draugo į mašiną neims, nes jis purvinas. Jie neprieštaravo, draugą paliko miegoti ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Privažiavus (duomenys neskelbtini) esantį lombardą, vienas iš gale sėdėjusių vyrukų išlipo ir nuėjo į lombardą. Jis, V. K., tuo metu apsisuko ir sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo. Kiti du liko automobilyje. Kuris iš dviejų sėdėjusių gale išlipo, nematė. Važiuojant iki (duomenys neskelbtini), jie tarpusavyje kalbėjo. Tas vyrukas lombarde užtruko apie 2-3 minutes ir grįžo. Kai grįžo, pasakė, kad telefonas neatsirakina ir jo nepriima. Jie bandė tą telefoną spaudinėti ir bandyti atrakinti, tačiau jiems nepavyko. Vyrukas, kuris sėdėjo priekyje, gale sėdėjusiam vyrukui pasakė, kaip jis pamiršo kodą, tas atsakė, kad nebeprisimena. Tada jis suprato, kad telefonas yra ne jų. Tuo metu prie mašinos priėjo ketvirtas vyrukas. Jis priėjo prie keleivių pusės, nes vyrukai buvo atsidarę dureles. Tas, kuris priėjo jam buvo matytas, jį ne kartą yra vežęs, apie 20 metų amžiaus, nestambus, apie 170 cm ūgio, plaukai šviesūs, kirpti trumpai, kaip buvo apsirengęs pasakyti negali, jį pamatęs atpažintų. Jis suprato, kad jie visi yra pažįstami. Tie, kurie sėdėjo automobilyje, pradėjo jo klausinėti, kuriame lombarde galėtų parduoti telefoną. Jis, V. K., išlaipino juos iš taksi automobilio, nes pamatė, kad su jais prasivažinės dar daug laiko ir naudos iš jų vis teik neturės. Kad būtų kalbama apie kokį nors nusikaltimą, negirdėjo, tačiau įtarė, kadangi telefono nepavyko atrakinti (3 t., b.l. 4-5).
Liudytojas D. S., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės ar birželio mėn., tikslios datos nepamena, po 23.00 val. ėjo pro kebabinę, kuri yra prie (duomenys neskelbtini), netoli lombardo, Klaipėdoje. Einant išgirdo kaip jam pašvilpė. Pamatė, kad jam pašvilpė D. L., kuris sėdėjo taksi automobilyje. Taksi automobilis stovėjo priešais lombardą, šalia kebabinės. Automobilyje sėdėjo dar du jam nepažįstami asmenys. Jis priėjo prie taksi ir D. paklausė, ką jie čia daro. Jautėsi, kad jie visi ne mažai išgėrę. D. pasakė, kad nori parduoti telefoną, nešė jį į lombardą, bet ten telefono nepriėmė. D. neklausė, iš kur gavo telefoną, paprašė, kad jį jam, D. S., parodytų. D. jam padavė telefoną „Sony“ modelio, baltos spalvos, be jokio dėklo. Jis apžiūrėjo telefoną, jame nebuvo nei SIM nei atminties kortelių. Pats telefonas veikė, tik nėjo jo įjungti, nes prašė „icloudo“ duomenų, t. y. elektroninio pašto prisijungimo. D. pasiūlė iš jo telefoną nupirkti. Jis, D. S., D. pasiūlė savo telefoną „Samsung Galaxy S3 Neo“ ir dar 20 eurų. Tai pasiūlė, nes telefonas buvo geras. D. sutiko ir jis jam atidavė savo telefoną bei 20 eurų, o jis jam telefoną „Sony“. Neprisimena, ar telefonas buvo su dėkliuku. Dar su jais truputį pabuvo ir išsiskirstė. D. minėjo, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) pas „ilgą“, t. y. E. M.. Kitos dienos rytą bandė atnaujinti telefono gamyklinius parametrus, bet nebespėjo, nes atvažiavo policijos pareigūnai ir telefoną iš jo paėmė. Tada ir sužinojo, kad telefonas gautas nusikalstamu būdu (3 t., b.l. 21-22).
Iš 2016-06-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, rasta ir paimta: 1) cigaretės nuorūka, kuri supakuota į paketą Nr. 1; 2) stiklo šukės, kurios supakuotos į plastikinę pakuotę Nr. 142900 (1 t., b.l. 51-54).
Iš 2016-06-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD su nuotraukomis, darytomis 2016-06-12 įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b.l. 55-61).
Iš 2016-06-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje rastas sudegęs automobilis VW Golf, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, rasta ir paimta degėsių mėginys, kuris supakuotas į stiklinį indą Nr. 1 (1 t., b.l. 66-67).
Iš 2017-07-31 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD su nuotraukomis, darytomis įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), miške, metu. Nuotraukose užfiksuotas baltos spalvos automobilis, sudegęs, variklio dangtis pakeltas, automobilio priekinis skydelis, priekinės ir galinės sėdynės, bagažinė ir variklio skyrius sudegę (1 t., b.l. 68-74).
Iš 2016-06-16 Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybinio pranešimo dėl patikslintos informacijos apie kilusį gaisrą matyti, kad 2016-06-12, 14.05 val., Klaipėdos apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje gautas pranešimas apie gaisrą, kad už geležinkelio tilto, miške dega automobilis. (duomenys neskelbtini). Gaisrą užgesino Klaipėdos APGV l - os komandos ugniagesiai gelbėtojai. Apie gaisrą pranešė Klaipėdos BPC telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) neprisistatęs pilietis. Atvykus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, gaisro požymių nesimatė. Miške rastas ant pėsčiųjų tako atvira liepsna degantis lengvasis automobilis VW GOLF be valstybinių numerių. Gaisro metu sudegė visos degios automobilio dalys. 2016-06-13 ryte, nuvykus į įvykio vietą, automobilio jau nebebuvo, tik matėsi apdegusi žolė ir sudegusių padangų likučiai. 2016-06-14 susisiekus su Klaipėdos AVPK pareigūnais, buvo išsiaiškinta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės pagal LR BK 178 str. 2 d. (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27460-16). Automobilio savininkė yra D. S. Telefonu susisiekus su automobilio savininke, ji paaiškino, kad automobilį iš įvykio vietos išvežė, automobilis yra išardytas, kėbulas priduotas į metalo laužą. 2016-06-16 priimtas paaiškinimas iš Klaipėdos APGV l k. pam. vado T. P.. Jis paaiškino, kad 2016-06-12, 14.05 val., buvo gautas pranešimas, kad dega automobilis (duomenys neskelbtini), po tiltu. Pranešėjas buvo pranešęs, kad pasitiks. Atvykus prie tilto gaisro požymių nesimatė, pranešėjo nesimatė. Buvo vykdoma žvalgyba, ieškoma automobilio aplink tiltą. Vėliau Klaipėdos APGV 1 k. 11 skyrių pasitiko pranešėjas, kuris nurodė tikslią vieta, kur dega automobilis. Atvykus į įvykio vietą automobilis ruseno, tačiau praktiškai buvo išdegęs visas. Ant automobilio valstybinių numerių nebuvo. Aplink įvykio vietą pašalinių daiktų nesimatė. Į įvykio vietą buvo iškviesti Klaipėdos AVPK pareigūnai. Gaisro židinys - (duomenys neskelbtini) šalia geležinkelio tilto, šiaurinėje, apie 70 m nuo pagrindinio kelio, automobilio VW Golf salono priekinėje dalyje. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes (automobilis vogtas, be valstybinių numerių, sudegė labai greitai, nuvarytas į atokią vietą), darytina išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - žmonių veika (padegimas). Vadovaujantis Generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 1-110 rekomendacijomis Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir registravimo tvarkos 129 p., visa gaisro medžiaga bus persiųsta teritorinei policijos įstaigai, kadangi įvykio vietoje nustatyti galimai padegimo požymiai (BK 187 str. 2 d.) (1 t., b.l. 119).
Iš 2016-08-02 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pateiktas V. J. paaiškinimas administracinio nusižengimo byloje, nuotrauka, padaryta iš vaizdo įrašo degalinėje, ir nutarimo pratęsti pareiškimo nagrinėjimo terminą kopija (1 t., b.l. 121, 122, 123, 2 t., b.l. 1).
Iš 2016-08-26 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo ir jo priedų (telefonų išklotinių), matyti, kad atlikus abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso E. P.) išklotinės analizę, nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo momentu E. P. bendravo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. J.. E. P. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-11 23.41 val. veikė (duomenys neskelbtini); 2016-06-12 00.44 val. veikė (duomenys neskelbtini); 2.08 val. veikė (duomenys neskelbtini); 2.21 val. veikė (duomenys neskelbtini); 3.24 val. (duomenys neskelbtini); 7.32 val. veikė (duomenys neskelbtini), E. P. bendravo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso sugyventinės O. mamai); 8.15 val. veikė (duomenys neskelbtini), E. P. bendravo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso V. J.); 8.42 val. veikė (duomenys neskelbtini), E. P. bendravo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso E. mamai D.); 8.44 val. veikė (duomenys neskelbtini), E. P. bendravo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini); 9.37 val. veikė (duomenys neskelbtini), 10:02 val. veikė (duomenys neskelbtini); 11.11 val. veikė (duomenys neskelbtini); 12.03 val. veikė (duomenys neskelbtini), 12.37 val. veikė (duomenys neskelbtini); 12.51 val. veikė (duomenys neskelbtini); 12.56 val. veikė (duomenys neskelbtini); 13.08 val. veikė (duomenys neskelbtini), 13.30 val. iki 13.44 val. veikė (duomenys neskelbtini); 13-38 val. veikė (duomenys neskelbtini), 14.16 val. iki 21.02 val., veikė (duomenys neskelbtini); esančių GSM bokštų veikimo zonose. V. J. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-11 22:54 val. veikė (duomenys neskelbtini); 2016-06-12 7:59 val. veikė (duomenys neskelbtini); 08:01 val. (duomenys neskelbtini); 8.15 val. veikė (duomenys neskelbtini), bendravo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini); 8.21 val. veikė (duomenys neskelbtini); 08.33 val. iki 08.48 val. veikė (duomenys neskelbtini), 18.43 val. veikė (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 133-134).
Iš 2017-05-30 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas (duomenys neskelbtini), ir jo perimetras. Apžiūros metu rasta ir paimta 2 daktiloskopinės plokštelės su batų pėdsakai, dvi - su rankų pėdsakais, fotografuota (2 t., b.l. 72-75). Iš 2017-06-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD su 2017-05-30 įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis. Nuotraukose fiksuota stiklo šukių, butelio duženų, batų pėdsakų ir kt. radimo vieta, paties buto aplinka. Nuotraukose užfiksuota ant žolės pastatyta statinė, raudonos spalvos, ant kurios padėtas juodos spalvos televizorius (2 t., b.l. 76-83).
Iš 2017-05-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 932/2017(03) matyti, kad R. Š. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva viršugalvio viršutinėje dalyje, daugybiniai smulkūs taškiniai išilginių brūkšnių pavidalo paviršiniai odos įbrėžimai sprando dešinėje pusėje, lengvo laipsnio cheminis akių nudegimas. Galvos sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus viršugalvio viršutinę sritį, sprando sužalojimai gavosi nuo daugybinių smulkių aštrius ir smailius kraštus turinčių daiktų tiesioginio trauminio dinaminio poveikio, tikėtina, stiklo šukėmis, cheminis lengvo laipsnio akių nudegimas gavosi nuo tiesioginio cheminės medžiagos poveikio į akis, galimai, dujomis, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sprendžiant iš poodinės kraujosruvos spalvos ir ribų bei minkštųjų audinių sutinimo, odos įbrėžimų šašų pavidalo ir aplink juos esančio uždegiminės odos reakcijos, atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti vienos paros bėgyje iki objektyvios apžiūros, anksčiau kaip 2017-05-31, 00.31 val. (nurodyta kreipimosi į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Visi nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (2 t., b.l.123-124).
Iš 2017-06-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. Š. iš jam atpažinimui pateiktų šešių asmenų nuotraukų, atpažino E. P.. Tai asmuo, vardu E., apie 190 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo. Jį jie vadina „E.“. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (2 t., b.l. 135-139).
Iš 2017-06-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. Š. iš jam atpažinimui pateiktų šešių asmenų nuotraukų, atpažino V. J. Tai asmuo, vardu V., apie 170 cm ūgio, 27 metų, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jį po plėšimo pamatė stovintį už tvoros. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, galvos formos (2 t., b.l. 140-144).
Iš 2017-06-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. Š. iš jam atpažinimui pateiktų šešių asmenų nuotraukų, atpažino D. L. Tai tas pats nepažįstamas su kuriuo atėjo E. ir kuris jam, R. Š., papurškė dujų į veidą. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, ypač iš lūpų (2 t., b.l. 145-149).
Iš 2017-06-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas F. K. iš jam atpažinimui pateiktų šešių asmenų nuotraukų, atpažino D. L.. Tai panašiausias asmuo į tą, apie kurį 2017-06-02 apklausoje davė parodymus, kaip apie antrąjį asmenį. Jį atpažįsta iš lūpų, nes jos buvo storesnės. Kad įsitikintų, ar tai tikrai tas pats asmuo, turėtų jį pamatyti gyvai (2 t., b.l. 166-170).
Iš 2017-06-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas F. K. iš jam atpažinimui pateiktų šešių asmenų nuotraukų, atpažino E. P.. Tai tas pats asmuo, kurį apklausoje 2017-06-02 nurodė kaip „E.“ ir pirmasis asmuo. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų. Būtent šis asmuo rankose laikė televizorių (2 t., b.l. 171-175).
Iš 2017-06-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas F. K. iš jam atpažinimui pateiktų šešių asmenų nuotraukų, atpažino V. J.. Tai tas pats asmuo, apie kurį 2017-06-02 davė parodymus ir įvardino kaip V. Jis stovėjo už vartų. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (2 t., b.l. 176-180).
Iš 2017-06-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. K. iš jam atpažinimui pateiktų šešių asmenų nuotraukų, atpažino E. P. Tai tas pats asmuo, kuris jo taksi automobilyje sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo. Apie šį asmenį 2017-06-29 davė parodymus. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (3 t., b.l. 8-12).
Iš 2017-06-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. K. iš jam atpažinimui pateiktų šešių asmenų nuotraukų, atpažino D. S. Tai tas pats asmuo, kuris jiems stovint prie (duomenys neskelbtini). priėjo prie taksi automobilio. Šį asmenį ne kartą yra vežęs taksi automobiliu. Apie jį 2017-06-29 davė parodymus apklausos metu. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (3 t., b.l. 13-17).
Iš 2017-05-31 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas D. S. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Sony X. C.“, baltos spalvos, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 39-41), kuris apžiūrėtas (3 t., b.l. 42-47).
Iš 2017-06-12 Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrėjos G. Z. tarnybinio pranešimo ir jo priedų dėl asmens nustatymo matyti, kad įtariamasis V. J., (duomenys neskelbtini), nurodė, kad po nusikaltimo įvykdymo nuėjo pas draugą, iš kurio mobiliojo ryšio telefono išsikvietė taksi. Nustatyta, kad tai H. M., gyv. (duomenys neskelbtini), naudojasi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Susisiekus nurodytu numeriu, atsiliepė asmuo prisistatęs H. M., kuris patvirtino, kad iš jo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), 2017-05-30 V. J. išsikvietė taksi automobilį. Siekiant nustatyti taksi vairuotoją, vežusį įtariamuosius iš (duomenys neskelbtini) į Klaipėdos m., buvo kreiptasi į teismą dėl išankstinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių bei išeinančių skambučių išklotinių gavimo iš operatoriaus laikotarpiu nuo 2017-05-30 22.40 val. iki 2017-05-31 01.00 val. 2017-06-13 gavus išankstinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, kad įtariamieji skambino taksi įmonei, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „T.“ (3 t., b.l. 57-69).
Iš 2017-06-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamasis E. P. iš jam atpažinimui pateiktų šešių asmenų nuotraukų, atpažino D. L. Tai E. M. draugas D. ar D., tikslaus vardo nepamena. Pirmoje apklausoje jį apibūdino apie 170-175 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, apie 22 metų amžiaus. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (4 t., b.l. 32-36).
Iš 2017-05-31 asmens kratos protokolo matyti, kad D. L. pateikė pipirinių dujų balionėlį „Walther pro secur“ (5 t., b.l. 120-122).
Iš 2017-06-30 Klaipėdos apskrities VPK kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. 30-(214)-IS1-575 matyti, kad tirti pateiktas vienas dujų balionėlis, rastas ir paimtas 2017-05-31 iš D. L., yra fabrikinės gamybos dujų balionėlis, iš kurio gali būti paleistosdirginančios medžiagos. Pateiktas dujų balionėlis yra D kategorijos nešaunamasis ginklas (5 t., b.l. 129-130).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2017-05-31 01.25 val. E. P. nustatytas girtumas 1, 66 prom. ( 3 t., b.l. 194).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2016-09-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija patvirtintas 2016-09-05 prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir E. P. ir V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti jiems susitaikius su nukentėjusiąja D. S.. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 4 d. jeigu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, tokiu atveju ankstesnis sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 2017-06-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, atnaujintas nutrauktas tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27460-16, kadangi E. P. ir V. J., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius per vienerius metus padarė naują nusikaltimą. Esant tokioms aplinkybės, nuosprendyje pirmiausiai išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-27 nutartis Nr. 2K-P-429/2007).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pripažįsta įrodyta tai, kad kaltinamieji D. L., E. P. ir V. J., veikdami bendrininkų grupėje, kaltinamajam V. J. veikiant kaip padėjėjui, panaudodami nešaunamąjį ginklą – dujinį balionėlį, kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą - stiklinį butelį, ir panaudoję fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą - R. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną su dėklu. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme kaltę pripažino pilnai, be jų pačių prisipažinimo kaltę įrodo ir teisme pagarsinti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai, specialisto išvados bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga.
Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis – smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam, net jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu pagal savo valią. Kai padarant plėšimą panaudojami specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai, nešaunamieji ginklai, peilis, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais (kasacinės bylos Nr. 2K-502/2007, Nr. 2K-559/2007, Nr. 2K-701/2007).
Byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. P. ir D. L. nukentėjusiojo R. Š. bute, kaltinamajam V. J. tuo metu namo kieme stebint aplinką, panaudojo fizinį smurtą ir padarė nukentėjusiajam R. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. G 932/2017 (03), 2 t. b.l. 123-124). Be to, nustatyta, kad prieš eidamas į nukentėjusiojo butą daryti plėšimą, kaltinamasis D. L. pasiėmė dujų balionėlį, kurį norėjo panaudoti užvaldant nukentėjusiojo turtą. Jis suvokė, kad ten gali būti dujos ar skystis, kurio panaudojimas palengvins plėšimo padarymą, ir nukentėjusiajam bandant pasišalinti, papurškė dujų balionėlio medžiagą nukentėjusiajam į veidą. Remiantis specialisto išvada Nr. 30-(214)-IS1-575 nustatyta, kad pas D. L. paimtas dujų balionėlis yra fabrikinės gamybos dujų balionėlis, priskirtas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams (5 t., b.l. 129-130). Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis D. L. stikliniu buteliu vieną kartą trenkė jam besipriešinančiam nukentėjusiajam į galvą. Tai patvirtina, kad stiklinis butelis šiuo konkrečiu atveju buvo panaudotas specialiai žmogui sužaloti, nors iš anksto jis ir nebuvo tam paruoštas. Dėl minėtų D. L. veiksmų nukentėjusiajam R. Š. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva viršugalvio viršutinėje dalyje, daugybiniai smulkūs paviršiniai odos įbrėžimai sprando dešinėje pusėje, lengvo laipsnio cheminis akių nudegimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. P. tiesiogiai R. Š. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tačiau matė kito kartu buvusio asmens D. L. neteisėtus veiksmus – tiek fizinio smurto panaudojimą, tiek ir turto pagrobimą, bendrininko veiksmams neprieštaravo, jiems pritarė ir neteisėtų veiksmų nesustabdė. Šie duomenys rodo, jog kaltinamasis E. P. suvokė, kad jo bei kito asmens daroma veika neteisėta, pavojinga, suvokė, kad tokiu būdu vykdomas asmens plėšimas ir savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą tokiems veiksmas, t. y. dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje. E. P. ir D. L. veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams), bei realizavo plėšimo sudėties objektyviuosius požymius. Kiekvienas iš kaltinamųjų suprato ir sutiko su bet kokio pobūdžio smurtu bei jo padariniais, vadinasi, veikė kaip nusikaltimo bendravykdytojai ir nė vienas neprieštaravo smurtaujant prieš nukentėjusįjį. Taigi, E. P. ir D. L. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d. kaip apiplėšimas panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, nešaunamąjį ginklą.
BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. J. įvykio vietoje nebuvo, tai yra į nukentėjusiojo butą įėjęs nebuvo, pasiliko nukentėjusiojo namo kieme, stebėjo aplinką, įspėjo kaltinamuosius E. P. ir D. L. pamatęs atbėgančius nukentėjusiojo kaimynus. V. J. vaidmuo šio nusikaltimo padaryme vertinamas kaip padėjėjo. Šiame epizode V. J. padėjimas pasireiškė tuo, jog jis sąmoningai, žinodamas, jog padeda E. P. ir D. L. įvykdyti plėšimą, saugojo aplinką, stebėjo, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, be to, padėjo realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą - nusikaltimo metu pagrobtą R. Š. mobilaus ryšio telefoną, ketino jį užstatyti lombarde, tačiau jam to padaryti nepavyko dėl telefone buvusio apsaugos kodo. Taigi, V. J., bendrininkaudamas šio nusikaltimo padaryme, veikė kaip padėjėjas. Vadovaujantis BK 24 str. 6 d., padėjėjas atsako pagal BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir BK 24 straipsnio 6 dalį. Todėl V. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d.
Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kaltinamieji suvokė, kad turtą pagrobia fizine jėga palaužę jo valią, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, nes kaltinamieji galėjo disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią.
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji V. J. ir E. P., pagrobė nukentėjusiosios D. S. turtą - automobilį. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybių, kurios aiškiai rodo, jog kaltinamasis E. P. kartu su kaltinamuoju V. J. susiformavo siekį padaryti nusikalstamą veiką – pagrobti D. S. priklausantį automobilį. Kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių visišku prisipažinimu, teisme pagarsintais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, apžiūros protokolais bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga.
Kaltinamieji E. P. ir V. J. padarė bendrą nusikalstamą veiką, bendrininkaudami tarpusavyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.
Nustatyta, kad kaltinamieji E. P. ir V. J. veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams, šių veiksmų tęsimu, kol buvo pasiektas tikslas), kiekvienas kaltinamasis realizavo dalį pagrobimo sudėties objektyviųjų požymių: E. P. akmeniu išdaužė automobilio durelių stiklą, abu kaltinamieji pateko į automobilį, E. P. atsuktuvu jį užvedė, po ko abu minėtu automobiliu nuvažiavo. Nors kaltinamasis V. J. ir teigia, kad automobilio durelių stiklą išdaužė ir automobilį užvedė E. P., jis, V. J., būdamas kartu iš esmės pritarė savo draugo veiksmams, jokiais veiksmais ar žodžiais neprieštaravo tokiems veiksmams siekiant pagrobti automobilį. Kaip minėta anksčiau, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako ne tik tas asmuo, kuris tiesiogiai atliko nusikalstamus veiksmus, bet ir jo bendrininkai. Pagrobtu automobiliu naudojosi abu kaltinamieji, kaltinamasis V. J. atvyko į įvykio vietą suprasdamas ketinimą daryti nusikalstamus veiksmus – grobti svetimą turtą, todėl atlikdamas šiuos veiksmus kaltinamasis suvokė, kad bendrai su kitu asmeniu jis dalyvauja darant nusikalstamą veiką, tam pritarė bei veikė bendra ir vieninga tyčia. Nusikalstama veika padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais, jų veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamųjų V. J. ir E. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad automobilio vagystę (BK 178 str. 2d.) jie padarė veikdami bendrininkų grupe, nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti.
Kaltinamųjų V. J., D. L. ir E. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad plėšimą (BK 180 str. 2 d.) jie padarė veikdami bendrininkų grupe, nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybes, į kaltės formą ir rūšį.
Kaltinamasis V. J. padarė tiesiogine tyčia vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus. Kaltinamasis V. J. nusikalto būdamas neteistas. Nors kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, nusikalstamų veikų darymo metu niekur nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos, ar bent jos dalies neatlygino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jos dydžius nustatant mažesnius, nei pagal BK 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus apskaičiuoti šių bausmių vidurkiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, nors kaltinamojo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai ir nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, nukentėjusiųjų asmenų atsiprašė, pažada žalą atlyginti, teisiamas pirmą kartą, pasižada nenusikalsti, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals, ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl yra pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nustatant teismo įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-05-31 iki 2017-06-14 ir nuo 2017-08-05 iki nuosprendžio paskelbimo (4 t. b.l. 158-159, 161-162, 177-178, 181-183, 5 t. b.l. 31, 41-42).
V. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, naikintina, jis paleistinas teismo salėje. 2017-06-14 ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (4 t., b.l. 181-183), liko nepanaikintos, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.
Kaltinamasis D. L. padarė tiesiogine tyčia vieną sunkų nusikaltimą. Kaltinamasis D. L. neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, nusikalstamų veikų darymo metu niekur nedirbo, nesimokė, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, eilę kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos, ar bent jos dalies neatlygino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam pagal 180 straipsnio 2 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, nukentėjusiojo atsiprašė, pažada žalą atlyginti, nusikalto būdamas neteistas, pasižada nenusikalsti, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. L. laikysis įstatymų ir nebenusikals, ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl yra pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nustatant teismo įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas D. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-05-31 iki nuosprendžio paskelbimo (5 t. b.l. 114, 116-117, 142-143, 154-156, 165-167).
D. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, naikintina, jis paleistinas teismo salėje.
Kaltinamasis E. P. padarė tiesiogine tyčia vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus. Kaltinamasis E. P. vagystę įvykdė būdamas neteistas, tačiau plėšimą įvykdė būdamas nuteistas už nusikaltimą nuosavybei. Kaltinamasis dirba statybininku, išlaiko du mažamečius vaikus, nukentėjusiajai D. S. turtinę žalą atlygino, nukentėjusiajam R. Š. padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino. Kaltinamasis baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jos dydžius nustatant artimus šių bausmių vidurkiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ir 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu nuostatomis su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-29 nuosprendžiu.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, nukentėjusiųjų asmenų atsiprašė, nukentėjusiajai D. S. padarytą žalą atlygino, pažada nukentėjusiajam R. Š. žalą atlyginti ateityje, pasižada nenusikalsti, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis E. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals, ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl yra pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nustatant teismo įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas E. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-05-31 iki nuosprendžio paskelbimo (4 t. b.l. 37, 39, 61-62, 74-76, 107-110).
E. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, naikintina, jis paleistinas teismo salėje.
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamieji prisipažino esą kalti, kaltinamiesiems skiriamos galutinės bausmės mažinamos vienu trečdaliu.
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa teisminio nagrinėjimo metu kaltinamiesiems E. P., V. J. ir D. L. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jų nusikalstamų veiksmų patirtą 71,19 Eur turtinę žalą (2 t., b.l. 128-130). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro nukentėjusiojo R. Š. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą).
Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas R. Š. dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 71,19 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. E. P., V. J. ir D. L., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Iš kaltinamųjų solidariai priteisiama 71,19 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamiesiems E. P., V. J. ir D. L. 388,50 eurų civilinį ieškinį (2 t., b.l. 116), prašydamas iš kaltinamųjų priteisti 200 Eur neturtinę žalą bei 188,55 Eur turtinę žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad kad mobilaus ryšio telefonas jam buvo grąžintas, tačiau jis buvo apgadintas. Remonto kaina – 117,98 Eur, už telefono apžiūrą ir jo siuntimą į taisyklą sumokėjo 14,88 Eur. Grąžinto telefono dėklas buvo skilęs, todėl pirko naują dėklą, kurio kaina 24 Eur. Be to, jam nebuvo grąžintas telefono kroviklis, naujo kroviklio kaina – 11,99 Eur, o naujo laido kaina – 9,99 Eur. Be to, po sužalojimų jis pirko vaistus nuo skausmo, kurių kaina – 3,94 Eur, įvykio dieną iš ligoninės vyko į policijos įstaigą, už taksi paslaugas sumokėjo 5,77 Eur ( 2 t., b.l. 116).
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam R. Š. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. R. Š. pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamųjų E. P., V. J. ir D. L. solidariai priteisiama 188,50 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. Š..
Be to, nukentėjusysis R. Š. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytą 200 Eur neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamųjų padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiajam R. Š. buvo padaryti sužalojimai: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva viršugalvio viršutinėje dalyje, daugybiniai smulkūs taškiniai išilginių brūkšnių pavidalo paviršiniai odos įbrėžimai sprando dešinėje pusėje, lengvo laipsnio cheminis akių nudegimas. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir R. Š. priteisiama 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.
Be to, nukentėjusioji D. S. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamajam V. J. 240 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l. 90), prašydama iš kaltinamojo priteisti jai padarytą turtinę žalą, kurią sudaro iš jos pagrobto automobilio vertė. D. S. paaiškino, kad jai priklausančio automobilio VE Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 500 Eur. Kaltinamasis E. P. jai padarytą turtinę žalą – 250 Eur, atlygino. Kaltinamasis V. J. atlygino tik 10 Eur. Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai D. S. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. D. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo V. J. priteisiama 240 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. S..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 kompaktiniai diskai su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, telefoninių pokalbių išklotinėmis, 3 daktiloskopinės plokštelės su rankų ir batų pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje; Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus sandėlyje saugoma cigaretės nuorūka, kuri supakuota į paketą Nr. 1, stiklo šukės, kurios supakuotos į plastikinę pakuotę Nr. 142900, degėsių mėginys, kuris supakuotas į stiklinį indą Nr. 1, pipirinių dujų balionėlis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (1 t., b.l. 63-64, 65). D. L. asmens kratos metu rasti ir paimti asmeniniai daiktai: AB “Swedbank” banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); piniginė “Puma”; SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); atminties kortelė “micro SD” 1GB, 2GB, 4GB, balto metalo kryželio formos pakabukas; “Tele2” SIM kortelės rėmas, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN (duomenys neskelbtini) ir PUK (duomenys neskelbtini); lombardo kvitas “P.A. V International” (duomenys neskelbtini), sutarties Nr. 10048; telefono dėklas “Goospery”; baltos spalvos žiebtuvėlis; mobilaus ryšio telefonas “Nokia” IMEI Nr. (duomenys neskelbtini); baltos spalvos metalo grandinėlė ant rankos (1 t., b.l. 63-64), saugomi Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam D. L.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 2 metus laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį - 3 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti V. J. subendrintą bausmę - 4 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. nustatyti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant V. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 bal. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam V. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti, paleisti jį iš suėmimo teismo salėje. Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti V. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-05-31 iki 2017-06-14 ir nuo 2017-08-05 iki nuosprendžio paskelbimo.
D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti 4 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. nustatyti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7ir 10 punktais, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant D. L. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 bal. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam D. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti, paleisti jį iš suėmimo teismo salėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti D. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-05-31 iki nuosprendžio paskelbimo.
E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 3 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. nustatyti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti 4 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. nustatyti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 ( aštuoniems ) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2d. paskirtą 2 m. laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio būdu su bausme, paskirta 2017-05-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę E. P. paskirti laisvės atėmimą 2 ( dvejiems) metams 3 ( trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią subendrintą neatliktą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ( 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo)- prie paskirtos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį, ir galutinę bausmę E. P. paskirti laisvės atėmimą 3 ( trejiems) metams 9 ( devyniems ) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant E. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 bal. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią E. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam E. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti, paleisti jį iš suėmimo teismo salėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti E. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-05-31 iki nuosprendžio paskelbimo, ir bausmę, atliktą pagal 2017-05-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį,
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš solidariai iš kaltinamųjų V. J., E. P. ir D. L. 71,19 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios D. S. 240 eurų civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo V. J. 240 Eur D. S. turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo R. Š. 388,55 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. J., E. P. ir D. L. 188,55 Eur R. Š. turtinei žalai atlyginti ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 kompaktinius diskus su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, telefoninių pokalbių išklotinėmis, 3 daktiloskopines plokšteles su rankų ir batų pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus sandėlyje saugomą cigaretės nuorūką, kuri supakuota į paketą Nr. 1, stiklo šukes, kurios supakuotos į plastikinę pakuotę Nr. 142900, degėsių mėginį, kuris supakuotas į stiklinį indą Nr. 1, pipirinių dujų balionėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. D. L. asmens kratos metu rastus ir paimtus asmeninius daiktus: AB “Swedbank” banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); piniginę “Puma”; SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); atminties kortelę “micro SD” 1GB, 2GB, 4GB, balto metalo kryželio formos pakabuką; “Tele2” SIM kortelės rėmą, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN (duomenys neskelbtini) ir PUK (duomenys neskelbtini); lombardo kvitą “P.A. V International” (duomenys neskelbtini), sutarties Nr. 10048; telefono dėklą “Goospery”; baltos spalvos žiebtuvėlį; mobilaus ryšio telefoną “Nokia” IMEI Nr. (duomenys neskelbtini); baltos spalvos metalo grandinėlę ant rankos, saugomus Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam D. L.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.