- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-25
- Bylos Nr.
- 2K-559/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Albinas Sirvydis, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- S. P., M. A.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausmės, kuri buvo paskirta Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams dešimčiai mėnesių.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria S. P. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. A., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo S. P. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. nuteistas už tai, kad jis karu su M. A., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2006 m. vasario 2 d., apie 23.20 val., įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur M. A. įrėmė D. V. į kairį šoną peilį – skustuvą, tokiu būdu grasindamas panaudoti fizinį smurtą, privertė jį atsisėsti ant lovos kambaryje, po to peilį – skustuvą įrėmė D. V. į kalą ir atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, po to M. A. ir S. P. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, suduodami ne mažiau penkių smūgių ir padarydami nukentėjusiajam paviršinę muštinę žaizdą dešinės akies viršutiniame voke su poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus kojose, po to pagrobė iš buto įvairių daiktų, kurių bendra vertė 1109 Lt.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo skundžiamus teismų sprendimus pakeisti: perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal baudžiamojo įstatymo straipsnius, numatančius atsakomybę už vagystę bei fizinio skausmo sukėlimą, ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tokiais argumentais: teismas nepagrįstai netyrė, ar nuteistieji jau eidami pas D. V. turėjo tikslą šį apiplėšti, nes, neįrodžius tokių nusikalstamų ketinimų, negalima tvirtinti, kad į butą buvo įsibrauta; nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad, jeigu nukentėjusysis būtų žinojęs apie nusikalstamus nuteistųjų tikslus, būtų šių į butą neįsileidęs, nes nukentėjusysis apie jo galimo elgesio variantus nebuvo apklaustas; byloje nepaneigta, kad daiktai iš buto buvo išnešti po to, kai nukentėjusysis pabėgo iš buto, kuomet ir atsirado sprendimas pagrobti svetimą turtą, o prieš nukentėjusįjį panaudotas fizinis smurtas negali būti laikomas plėšimo sudėties elementu, todėl kasatoriaus veika turi būti perkvalifikuota į vagystę ir fizinio skausmo sukėlimą. Nuteistasis S. P. skunde tvirtina, kad teismai motyvuotai nepaaiškino, kas yra skustuvas – nešaunamasis ginklas, peilis ar specialiai pritaikytas žmogui sužaloti daiktas. Kasatorius teigia, kad BK 180 straipsnio 2 dalyje nenumatyta situacija, kai nusikaltimui įvykdyti panaudojamas tiesioginę buitinę paskirtį turintis daiktas arba prietaisas, todėl, jo nuomone, teismas išplėstinai išaiškino šią teisės normą, dirbtinai kriminalizavo nuteistųjų veikas. Be to, kasatorius mano, kad jam paskirta aiškiai per giežta bausmė, nes teismas netinkamai įvertino jo kaip nusikaltimo bendrininko vaidmenį (kad jis atliko mažiau veiksmų nei kitas bendrininkas, mažiau sudavė smūgių nukentėjusiajam), be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog pats nukentėjusysis nurodė, kad S. P. paskirta bausmė yra per griežta.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl plėšimą pagal BK 180 straipsnio 2 dali kvalifikuojančių požymių: įsibrovimo į patalpą, specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimo
Kasatoriaus skundo argumentai, skirti pagrįsti teiginiui, kad kvalifikuodamas jo nusikalstamus veiksmus teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, prieštarauja bylos medžiagai. Priešingai, nei skunde teigia kasatorius, teismas nustatė, kad nusikalstamus ketinimus abu nuteistieji turėjo jau patekdami į nukentėjusiojo butą. Tai neabejotinai patvirtina jų veiksmai. Byloje nustatyta, kad M. A. nukentėjusiajam D. V. skustuvu ėmė grasinti (įrėmė jį į nukentėjusiojo šoną), nukentėjusiajam vos spėjus atverti buto duris. Abu nuteistieji tuoj pat pareikalavo iš nukentėjusiojo pinigų: pareikalavo mokėti S. P. po 500 Lt per mėnesį už teisę gyventi tame name. Tokie veiksmai atitiktų BK 181 straipsnyje numatyto nusikaltimo (turto prievartavimas) sudėtį. Tačiau vėlesni nuteistųjų veiksmai patvirtina, kad jų nusikalstama veika peraugo į plėšimą. Nukentėjusiajam atsakius, kad jokių pinigų jis nemokės, M. A. su S. P. pradėjo nukentėjusįjį mušti, pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną, spintoje pradėjo ieškoti vertingų daiktų. Tuo metu nukentėjusysis iš buto pabėgo ir nubėgo kviestis pagalbos, o nuteistieji iš buto išsinešė tiek nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, tiek kitus kaltinime išvardintus daiktus. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad kasatoriaus S. P. teiginys, jog jų panaudotas fizinis smurtas negali būti siejamas su svetimo turto užvaldymu, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismas nepaaiškino, kas yra M. A. panaudotas skustuvas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas skustuvą vertino kaip specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Toks vertinimas atitinka tiek BK 180 straipsnio 2 dalies turinį, tiek teismų praktiką. Teismų praktikoje specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais. Iš skustuvo panaudojimo grasinimams, vos tik įėjus į butą, matyti, kad jis iš anksto buvo pasiimtas nusikalstamais tikslais. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad teismas abiejų nuteistųjų nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kaip plėšimą, padarytą įsibraunant į patalpą, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Todėl kasatoriaus prašymas jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip vagystę ir fizinio skausmo sukėlimą yra nepagrįstas.
Dėl nuteistajam S. P. paskirtos bausmės
Taip pat nepagrįstas nuteistojo S. P. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę todėl, kad teismas, kasatoriaus nuomone, netinkamai įvertino jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, kad švelninti jam bausmę teismo prašė ir nukentėjusysis D. V. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės griežtumo klausimas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu. Bet kuriais pagrindais nuosprendį galima apskųsti tik apeliacine tvarka. Apeliacine tvarka byla jau išnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistajam S. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, o kasaciniame skunde nuteistasis netvirtina, kad neteisinga, jo nuomone, bausmė jam būtų buvusi paskirta dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo S. P. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. P. kasacinį skundą atmesti.