Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams antstoliui V. D. ir A. Š., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M., V. B., A. B., antstolė I. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas antstolis V. D. atsiliepime į ieškinį

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Atsakovas A. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

14. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 2021 m. rugsėjo 27 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-47-20638 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu antstolio V. D. kontoroje pradėtos dvi vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. S. (apelianto) – vykdomoji byla Nr. 0047/20/01067 dėl 433,22 Eur išieškojimo išieškotojui V. B. (toliau – vykdomoji byla Nr. 0047/20/01067) ir vykdomoji byla Nr. 0047/20/01068 dėl 433,21 Eur išieškojimo išieškotojai A. B. (toliau – vykdomoji byla Nr. 0047/20/01068). Abiejose vykdomosiose bylose 2020 m. birželio 22 d. buvo priimti patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą, raginimai vykdyti sprendimą, atlikti vykdymo išlaidų apskaičiavimai (kiekvienoje byloje po 35,64 Eur) (vykdomoji byla Nr. 0047/20/01067 5, 6, 7 lapai, vykdomoji byla Nr. 0047/20/01068 5, 6, 7 lapai). 2021 m. kovo 26 d. Turto arešto aktu Nr. BP-48 areštuotos apeliantui priklausančios 7300/52620 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Turtas), turto arešto mastas – 1 152,96 Eur, areštuoto turto vertė nurodyta 3 000,00 Eur, pastabose nurodyta, kad minėtas turtas areštuotas kitų antstolių (vykdomoji byla Nr. 0047/20/01067 20-21 lapai, vykdomoji byla Nr. 0047/20/01068 20-21 lapai). 2021 m. kovo 29 d. antstolė I. G. pateikė sutikimą turto pardavimui, sutikime nurodyta, kad, atliekant priverstinius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0051/11/00387 vykdant Plungės apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-206-514/2011 dėl 204,47 Eur skolos išieškojimo VMI, areštuotas apeliantui priklausantis Turtas. 2021 m. balandžio 21 d. vykdomojoje byloje Nr. 0047/20/01067 paskelbtas skolininkui (apeliantui) priklausančio Turto pardavimas iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė parduodamo turto kaina – 2 400,00 Eur (3 000,00 Eur – 20 proc.). 2021 m. gegužės 21 d. VĮ Registrų centras pateikė antstoliui pranešimą apie tai, jog elektroninės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, laimėjęs dalyvis E. M., maksimali pasiūlyta kaina – 2 400,00 Eur, 2021 m. birželio 2 d. surašytas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, pagrindas – varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos už varžytynėse pirktą turtą. 2021 m. birželio 14 d. vykdomojoje byloje Nr. 0047/20/01067 paskelbtas skolininkui (apeliantui) priklausančio Turto pardavimas iš pirmųjų pakartotinių varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė parduodamo turto vertė – 2 400,00 Eur (43–44 lapai). 2021 m. liepos 14 d. priimtas patvarkymas B-21-47-765 paskelbti varžytynes neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas). 2021 m. rugpjūčio 5 d. vykdomojoje byloje Nr.0047/20/01067 paskelbtos skolininkui (apeliantui) priklausančio Turto pardavimas iš antrųjų varžytynių, pradinė parduodamo turto kaina – 1 800,00 Eur (3 000,00 Eur – 40 proc.). 2021 rugsėjo 6 d. VĮ Registrų centras pateikė antstoliui pranešimą apie tai, jog elektroninės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, paskelbtas jų (varžytynių) laimėtojas A. Š., maksimali pasiūlyta kaina – 1 800,00 Eur. 2021 m. rugsėjo 27 d. surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-47-20638, kuriuo konstatuota, kad antstolis V. D. 2021 m. rugsėjo 6 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. Š. 7 300/52 620 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo suma – 1 800 Eur, kuri sumokėta 2021 m. rugsėjo 13 d., buvęs turto savininkas V. S.. 2021 m. spalio 7 d. patvarkymais vykdomosios bylos Nr. 0047/20/01067 ir Nr. 0047/20/01068 buvo užbaigtos. Apeliantas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugsėjo 27 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-47-20638, taikyti restituciją, grąžinti 7 300/52 620 dalis bendrame 5,2620 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu netenkino apelianto reikalavimų.

Dėl įrodymų vertinimo

17. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl atsakovo antstolio V. D. padarytų vykdymo proceso teisės normų pažeidimų, dėl to nebuvo užtikrinta vykdymo proceso dalyvių teisių ar teisėtų interesų apsauga ir buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog byloje nenustatyta turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų, numatytų CPK 602 straipsnio l dalies 6 ir 7 punktuose.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi nuspręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis teisėjų kolegija remiasi ir šioje byloje, darydama išvadas apie apelianto nurodytų aplinkybių dėl procesinių teisės normų pažeidimo pagrįstumą įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.

Dėl apelianto (ne)žinojimo apie pradėtą vykdymo procesą

20. Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo siunčiami raginimai vykdyti sprendimą, taip pat jokie kiti procesiniai dokumentai, todėl nebuvo žinoma apie pradėtą vykdymo procesą, ir todėl buvo užkirsta galimybė pateikti įrodymus, jog jis gauna šalpos neįgalumo pensiją ir kitas išmokas, taip pat jam piniginėmis lėšomis būtų padėję giminaičiai, todėl būtų turėjęs galimybę sumokėti kreditoriams susidariusią skolą.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, negali sutikti su tokiais apelianto argumentais. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog vykdomosiose bylose 2020 m. birželio 22 d. buvo priimti patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą, raginimai vykdyti sprendimą, atlikti vykdymo išlaidų apskaičiavimai (kiekvienoje byloje po 35,64 Eur) (vykdomoji byla Nr. 0047/20/01067 5–7 lapai, vykdomoji byla Nr. 0047/20/01068 5–7 lapai). Priimtuose raginimuose nurodyta, jog apeliantas raginamas per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos sumokėti nurodytą skolą ir vykdymo išlaidas į nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą, išaiškinta, kad, neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu, bus pradėtas priverstinis vykdymo (išieškojimo) procesas. Būtent tokius pirminius vykdomuosius veiksmus numato CPK 654 straipsnis, o raginimų priėmimo tvarka ir turinys atitinka CPK 655, 656 reikalavimus. CPK 657 straipsnyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Pagal CPK 660 straipsnį tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. lR-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 9 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimo įvykdyti sprendimą negalima, raginimas skelbiamas interneto svetainėje www.antstoliai.lt, kol sueis jame nustatytas sprendimui įvykdyti gera valia skirtas terminas. Informaciją apie raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimą ar įteikimą antstolis nurodo Antstolių informacinėje sistemoje. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktu, raginimas apeliantui įteiktas 2020 m. birželio 22 d., įteikimo būdas – paskelbiant viešai.

22. Pažymėtina, kad 2021 m. liepos 21 d. antstolio kontorai apeliantas pateikė 2021 m. liepos 15 d. prašymą (skundą), kuriame nurodė duomenis apie tai, jog kieme jis rado 2021 m. birželio 14 d. pažymą apie paskelbtą turto pardavimą iš varžytynių, taip pat savo prašyme nurodė vykdomųjų bylų numerius. Į gautą prašymą antstolis pateikė 2021 m. liepos 21 d. pažymą- atsakymą Nr. S-21-47-15361, kuriame detaliai išaiškino apie vykdomųjų bylų Nr. 0047/20/01067 ir Nr. 0047/20/01068 eigą, taikytą areštą, turto įvertinimą bei skelbiamas turto varžytynes. 2021 m. rugpjūčio 9 d. antstolio kontorai apeliantas pateikė 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymą (skundą), kuriame patvirtino, kad 2021 m. liepos 27 d. jis gavo antstolio pažymą-atsakymą Nr. S-21-47-15361, tačiau nesutinka su priteista skola ir kreipsis į teismą. Į gautą prašymą antstolis pateikė apeliantui 2021 m. rugpjūčio 9 d. pažymą-atsakymą Nr. S-21-47- 16513. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovas žinojo apie vykdomųjų bylų Nr. 0047/20/01067 ir Nr. 0047/20/01068 eigą, taip pat žinojo, jog jam priklausantis turtas yra pardavinėjamas iš varžytynių, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog jis nebuvo informuotas apie jokius vykdymo veiksmus ir nebuvo įtrauktas į vykdymo procesą.

23. Taip pat teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog dėl informacijos apie vykdymo proceso eigą neturėjimo jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe – pateikti įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius. Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog antstolė I. G. vykdomojoje byloje Nr. 0051/11/00387 nuo 2011 m. balandžio 4 d., tai yra apie dešimt metų, vykdė 204,46 Eur skolos išieškojimą iš apelianto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o vykdomoji byla buvo užbaigta tik tuomet, kai varžytynėse buvo parduotas apelianto turtas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas apie vykdymo procesą žinojo, bei į tai, jog byloje nėra duomenų, jog kitose vykdomosiose bylose jis anksčiau tokia galimybe būtų naudojęsis, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo procese skolininkas turi ne tik teises, bet ir pareigas. LR CPK 644 straipsnio 4 punkte numatyta, jog skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kadangi apeliantas žinojo ir suvokė, kad yra vykdomas išieškojimas iš jam priklausančio turto, jis ne tik galėjo, bet ir privalėjo aktyviau domėtis vykdymo eiga ir teikti prašymus dėl turto įvertinimo, sutikimą dėl skolos išieškojimo iš neįgalumo pašalpos ir kitus prašymus.

24. Apelianto argumentus, jog dokumentų siuntimas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pažeidė jo teises, teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui procesiniai dokumentai buvo taip pat siunčiami registruotu paštu ir skelbiami viešai, o dokumentų siuntimas elektroniniu paštu buvo tik papildoma priemonė, tačiau ne vienintelė.

Dėl CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimo neareštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti ir išieškojimo iš neįregistruoto turto.

25. Apeliantas nurodo, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Išieškoma suma sudarė l 090, 71 Eur. Antstolis 2021 m. kovo 26 d. turto arešto aktu Nr. BP-48 areštavo apeliantui priklausiusias 7 300/52 620 dalis žemės sklypo ir įvertino šią sklypo dalį 3 000,00 Eur, nors turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas – 1 152,96 Eur, t. y. daugiau negu du kartus mažesnis negu areštuoto vertė.

26. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų.

27. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

28. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas). Tuo tikslu CPK nustatyti tam tikri reikalavimai, užtikrinantys skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pvz., nustatyti turto išieškojimo ribojimai, draudimas nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą, išieškojimo iš skolininko turto eilė ir pan. Viena iš tokių apsaugos nuostatų nurodyta ir areštuojant turtą CPK 675 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančioje principą, kad skolininko turto negali būti areštuota iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Analogiškas reikalavimas yra nustatytas ir skolininko turto aprašymui (CPK 677 straipsnio 2 dalis).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas).

30. Jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 41 punktas).

31. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 42 punktas).

32. Akivaizdu, jog minėta norma negali būti aiškinama taip, kad antstoliui, ginant išieškotojo interesus, keliamas reikalavimas a priori numatyti visas galimas situacijas, susijusias su turto realizavimo galimybėmis, pardavimo realia kaina ir pan. Tačiau tiek minėtų normų paskirtis, tiek teismo sprendimo privalomumas ir reikalavimo tinkamai įvykdyti teismo sprendimą esmė suponuoja išvadas, kad, pirma, antstolis turi aktyviai ir rūpestingai veikti taip, jog būtų maksimaliai išnaudotos visos teisėtos priemonės sprendimui įvykdyti, o ne apsiriboti vien tik formaliais, bet realiai neužtikrinančiais sprendimo įvykdymo veiksmais; antra, tinkamam sprendimo įvykdymui turi būti areštuojamas ne mažesnės vertės turtas nei yra išieškotina suma, o teisėtas bus ir didesnės vertės turto areštas, jei tai nebus „iš esmės“ daugiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-65-178/2016).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad esminės aplinkybės, turinčios reikšmės vertinimui, ar nebuvo pažeista CPK 675 straipsnio 2 dalies taisyklė, yra tai, kad apeliantas neturi jokių banko sąskaitų ir jose esančių lėšų, jokių pajamų, iš kurių būtų leidžiamas skolos išieškojimas, todėl buvo būtina nukreipti išieškojimą į apelianto nuosavybės teise turimą skolininko turto dalį.

34. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad užbaigus vykdomąsias bylas Nr. 0047/20/01067 ir Nr. 0047/20/01068 ir paskirsčius lėšas, taip pat dalį lėšų pervedus iš apelianto nuo 2011 m. balandžio 4 d. skolą išieškančiai antstolei I. G. vykdomojoje byloje Nr. 0051/11/00387, apeliantui liko tik 147,30 Eur grąžintinų lėšų, todėl remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, jog apelianto turto areštas buvo neproporcinga ir iš esmės perteklinė skolininko teises ribojanti priemonė, kuri nebuvo būtina veiksmingam ir realiam išieškotojų interesų patenkinimui.

35. Taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, jog nuosavybės teisės į 5 200/52 620 sklypo dalis neįregistravimas viešajame registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių, todėl antstoliui buvo pagrindas areštuoti šias 5 200/52 620 žemės sklypo dalis, priklausančias nuosavybės teise apeliantui.

36. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (2021 m. kovo 3 d.) matyti, kad 5,2620 ha bendrame plote žemes ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prie daikto 5 200/52 620 žemės sklypo dalių naudotoju įrašytas apeliantas, tačiau jo daiktinės teisės neįregistruotos. Tokiu atveju akivaizdu, kad antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į šį turtą, kadangi skola gali būti išieškoma tik iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto.

Dėl CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimo areštuotą skolininko turtą įkainoti rinkos kainomis

37. Apeliantas nurodo, kad antstolis, įkainojęs 7 300/52 620 dalis žemės sklypo 3 000,00 Eur verte, pažeidė turto vertinimo taisykles, turto vertę nustatęs ne pagal CPK 681 straipsnyje numatytą tvarką, o subjektyviai savo nuožiūra, nors antstolis nėra tas asmuo, kuris būtų kompetentingas ir turintis atitinkamų žinių nustatyti turto vertę pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kurio l dalyje nurodyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, o skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kilus abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12, 13 dalių nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-90/2009).

40. Vykdomojoje byloje proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymasis turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina išieškotojui bei skolininkui galimybę išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės. Taip pat skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas prieštaravimų dėl antstolio atlikto areštuoto turto įvertinimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

41. Antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 3 dalis), t. y. antstolis pats sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio l dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę, jei turto vertė kelia antstoliui abejonių. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais. Šie skaičiavimai leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros metu atliktus netikslumus, tai sudarytų pagrindą skirti turto vertinimo ekspertizę. Svarbu tai, jog turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina ir brangina išieškojimo vykdymo procesą, todėl antstolis turi būti itin atidus skirdamas ekspertizę. Kadangi abejonių dėl turto vertės galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau be papildomų veiksmų (ekspertizės) atlikimo.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje įvertindamas turtą antstolis rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie šio turto vertę, atsižvelgė į objekto vietą, turto naudojimo apribojimus. Apelianto pateikti prieštaravimai dėl turto vertės yra bendro pobūdžio, nurodant, kad turto vertė per maža, nepateikiant ne tik kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, bet ir nesutikimo su nustatyta verte argumentų bei savo nuomonės dėl turto vertės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas, nurodydamas, jog areštuotas turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, nepateikė jokių įrodymų, kad nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto turto rinkos vertė yra didesnė, nei jis buvo realizuotas varžytynėse nustatyta kaina, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad apeliantas neįrodė, jog antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio nuostatas objektyviai įkainoti areštuotą turtą, taip pat kad turtą pardavė už mažesnę nei rinkos kainą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

43. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

46. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.