- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2-194-514/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- V. B., A. B.
- Atsakovas
- V. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui V. S. dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčio sutikimo, išlaidų už kadastrinių matavimų atlikimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai V. B. ir A. B. ieškiniu prašė pripažinti teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., kadastrinius duomenis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas be atsakovo V. S. sutikimo; priteisti iš atsakovo 176,43 Eur išlaidų už žemės sklypų kadastrinius matavimus ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties 21.0000 ha (po kadastrinių matavimų atlikimo 24.5227 ha) ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. ir žemės ūkio paskirties 4.2200 ha (po kadastrinių matavimų atlikimo 5.2620 ha) ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) k., Tverų sen., Rietavo sav. Ieškovui V. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 312/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 62/422 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovams V. B. ir A. B. priklauso 1172/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 235/422 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. S. atitinkamai priklauso 613/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 125/422 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Abu žemės sklypai yra suformuoti pagal preliminarius matavimus, dėl ko abiejų tikslus plotas ir ribos nėra žinomi ir tikslūs. Siekiant išsiaiškinti bendroje nuosavybėje su atsakovu turimų žemės sklypų tikslų plotą bei jų ribas, taip pat įgyvendinti nuosavybės turinį sudarančias teises bei atlikti miško tvarkymo darbus yra būtini tikslūs žemės sklypų kadastriniai duomenys. Dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal 2018 m. birželio 22 d. sudarytas žemės sklypų kadastrinių matavimų ir bylos parengimo sutartis Nr. 1704 ir 1705, parengė abiejų žemės sklypų detalius kadastrinius matavimus. Už šių kadastrinių duomenų parengimą ieškovai patyrė 600,00 Eur išlaidų. Atliekant matavimus buvo nustatyta, kad abiejų žemės sklypų duomenys skiriasi nuo nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų. Nustatyta, kad jų plotai faktiškai didesni, dėl ko pakitus žemės sklypų duomenims juos yra būtina įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Atlikus kadastrinius matavimus ir parengus kadastrinių matavimų bylas šios suderinimui buvo pateiktos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui. Atlikus šiai institucijai patikrinimą 2019 m. sausio 9 d. buvo pateikti aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su pastabomis apie kadastrinių matavimų bylose nustatytus bendrasavininkio, atsakovo V. S., parašų trūkumus žemės sklypų planuose ir šių sklypų ribų paženklinimo aktuose. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus atsakovas buvo kviečiamas ir informuojamas apie abiejų žemės sklypų atliekamus matavimus, šių veiksmų atlikimo laiką, tačiau juos atliekant nedalyvavo bei atsisako pasirašyti abiejų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylose. Be atsakovo sutikimo ieškovai negali suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriumi parengtų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų bei pakitusius žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Atsakovui nepasirašant atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylose, t. y. žemės sklypų planuose bei jų ribų paženklinimo aktuose, yra užkertamas kelias ieškovams užbaigti kadastrinių matavimų procedūrą bei įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis, žyminčius tikslias žemės sklypų ribas, jų plotus, taip įgyvendinti savo turimas teises į bendrą su atsakovu turtą. Toks atsakovo elgesys, kai be rimtos ir aiškios priežasties yra atsisakoma pasirašyti patikslintų kadastrinių matavimų žemės sklypų planuose ir jų ribų paženklinimo aktuose, sukuria situaciją, kurioje jokios tolesnės procedūros dėl pakitusių žemės sklypų kadastrinių duomenų fiksavimo valstybės registruose vykti negali. Tokius atsakovo veiksmus vertino kaip neatitinkančius Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintų prievolių bendraturčiams dėl naudojimosi bendra nuosavybe ir pažeidžiančius ieškovų interesus, todėl prašė pripažinti ieškovams teisę užbaigti žemės sklypų kadastrinių matavimų procedūrą be atsakovo sutikimo.
Ieškovai, siekdami įgyvendinti abiejų bendraturčių teisėtus interesus, susijusius su bendrai priklausančiais žemės sklypais, nustatant tikslius jų plotus bei ribas, turėjo išlaidų kadastrinių matavimų atlikimui. Ieškovų nuomone, šios išlaidos yra sietinos ne tik su jų, bet ir atsakovo teisėtais interesais, todėl atsakovas privalo jiems kompensuoti proporcingas jo turimai daliai bendroje nuosavybėje patirtas išlaidas kadastrinių matavimų atlikimui. Ieškovai už abiejų sklypų kadastrinių matavimų bylų parengimą patyrė 600,00 Eur išlaidų. Abiejų žemės sklypų kadastrinių matavimų išlaidos yra lygios, t. y. po 300,00 Eur už kiekvieno žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 613/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko proporcingai turimai daliai jo išlaidos už šio žemės sklypo kadastrinių matavimų parengimą sudaro 87,57 (300x613/2100) Eur. Atsakovo dalis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 125/422, dėl ko proporcingai turimai daliai jo išlaidos už šio žemės sklypo kadastrinių matavimų parengimą sudaro 88,86 (300x422/125) Eur. Bendra atsakovo išlaidų dalis už žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą sudaro 176,43 (87,57+88,86) Eur, šias išlaidas prašė priteisti iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas, ieškovų atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti. Jos nuomone, atsakovui ginčijant nuosavybės teisių į senelių turėtą žemę atkūrimą, nesutinkant su valdomo žemės sklypo ribomis, ieškinys negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatytos aplinkybės
Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 21.0000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4.2200 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) k., Tverų sen., Rietavo sav. Ieškovui V. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 312/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 62/422 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovams V. B. ir A. B. priklauso 1172/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 235/422 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. S. priklauso 613/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 125/422 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Abu žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus (Nekilnojamojo turto registro kadastro centrinio duomenų banko išrašai).
Ieškovų lėšomis buvo atlikti abiejų žemės sklypų kadastriniai matavimai ir parengti žemės sklypų kadastrinių matavimų dokumentai (atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurių pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 36VĮ-1180-(14.36.2) pakeitė suprojektuotų žemės sklypo Nr. 163-2 plotą iš 4,22 ha į 5,2620 ir sklypo Nr. 163-3 plotą iš 21.00 ha į 24,5227 ha.
Dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininko sutikimo
Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovas pagrįstai atsisako patvirtinti ieškovų atliktus jiems ir atsakovui bendrąja nuosavybe priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus bei šiuos matavimus registruoti.
Bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą leisti įregistruoti ieškovams ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius duomenis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas be atsakovo kaipo bendraturčio sutikimo. Toks ieškovų pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jiems priklausančiu daiktu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis) ir ieškovų, kaip vieno iš žemės sklypo savininkų, pageidavimas įregistruoti po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo ribas ir plotą yra teisėtas.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo <...> atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto kadastre (toliau vadinama – kadastras) registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 12 punktą žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Nuostatų 65 p. nustato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 65¹ punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tik tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams (66 p.). Nuostatų 84 p. nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Nesant bent vieno iš savininkų prašymo ar sutikimo procesas negalimas.
Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą, ieškovai, nesant atsakovo sutikimo negali teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu padaliniu bei įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre atliktų kadastrinių matavimų, atliktų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl ieškovai pagrįstai reikalauja suteikti jiems teisę ieškinyje nurodomiems veiksmams atlikti.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.).
Ieškovai siekia įregistruoti parengtus žemės sklypų kadastrinius matavimus, kuriems negautas atsakovo kaip bendraturčio sutikimas. Sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar atsakovo nesutikimas įteisinti atliktus kadastrinius matavimus yra teisėtas veiksmas, ar tai kokiu nors būdu pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.
Atsakovas atsiliepimo nepateikė, nagrinėjamoje byloje atsakovas iš esmės nenurodė konkrečių nesutikimo su prašomais atlikti veiksmais priežasčių ar aplinkybių, kaip ieškovų prašomi atlikti veiksmai gali pažeisti jo teisės ar teisėtus interesus. Iš teismui pateiktų papildomų dokumentų seka, kad atsakovas atliktų kadastrinių matavimų, nustatytų žemės sklypų plotų dydžio neginčija. Atsakovas buvo kviečiamas dalyvauti matavimuose, nustatant šalims priklausančių žemės sklypo ribas vietoje (2018 m. kovo 27 d., 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d. pranešimai), savo pastabų per įstatymo nustatytą laikotarpį nepareiškė, kadastriniai matavimai yra atlikti ir įrodymų dėl matavimo neteisėtumo į bylą nepateikta. Ieškovų pateikti dokumentai patvirtina, kad buvo laikytasi visų bendraturčių informavimo procedūrų. Atsakovo dokumentuose nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovo galimu teisių pažeidimu, atkuriant nuosavybę, nėra reikšmingos sprendžiant šį ginčą, kadangi duomenys viešuose registruose nėra pakeisti, atitinkamų institucijų sprendimai, atkuriant nuosavybės teisę, nepanaikinti. Iš 2018 m. rugpjūčio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 36ŽN-179-(14-36-73) matyti, kad tikrinant žemės sklypo Nr. 68170003:42 (4.22 ha ploto) naudojimą vietoje, nustatyta, kad neišsaugoti nuolatiniai riboženkliai, savavališkai užimta žemė, pažeistos nustatytos žemės sklypo ribos. Šis dokumentas patvirtina, kad atsakovo argumentai dėl neteisingų žemės sklypo ribų nepagrįsti. Be to, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 36VĮ-1180-(14.36.2), kuriuo pakeisti suprojektuotų žemės sklypų plotai (iš 4,22 ha į 5,2620 ir iš 21.00 ha į 24,5227 ha) matyti, kad atlikti kadastriniai matavimai ir nustatyti nauji žemės sklypų duomenys jau buvo vertinami ir pripažinti teisingais. Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimas ir daiktinių teisių įregistravimas pažeis jo kaip bendraturčio interesus.
Taip pat pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustato, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo įregistruoti naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Atsakovo pareiga buvo pagrįsti bei įrodyti, kuo yra netinkamas ieškovo teisių įgyvendinimo būdas - įregistruoti šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastro matavimus. Atsakovas nepateikė motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jo teises ar teisėtus interesus, Teismo vertinimu atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas ne tik nepažeis atsakovo teisių ir interesų, bet bus naudingas ir jam pačiam, kadangi bus aiškios žemės sklypų ribos. Be to, šiuo atveju faktiškai nustatyti žemės sklypo plotai yra net didesni nei šiuo metu įregistruota viešame registre.
Ieškovai, turėdami nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrins ir jų teisingumą įvertins įgaliota tą daryti valstybės institucija (Nacionalinė žemės tarnyba), įgis teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Atsakovo nesutikimas pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą pasireiškia jo nepasirašymu žemės sklypo plane ir užkerta kelią ieškovams įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai ginčija ieškovų, kaip bendraturčių, teisę, susijusią su bendru daiktu, dėl ko toks atsakovo elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio sprendimo būdo. Ieškovai bandė gauti iš atsakovo sutikimą įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis, tačiau tokio sutikimo įstatyme nustatyta forma tiek iki bylos nagrinėjimo teisme, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, gauti nepavyko, todėl ieškovų ieškinį dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininko sutikimo teismas pripažįsta pagrįstu ir tenkina.
Dėl išlaidų už kadastrinius matavimus atlyginimo
Ieškovai ieškiniu prašė priteisti 176,43 Eur turėtų išlaidų už žemės sklypų kadastrinius matavimus.
Lietuvos Respublikos CK 4.76 straipsnis nustato, kad . kiekvienas bendraturtis proporcingai turimai daliai taip pat privalo vykdyti su bendru daiktu susijusias prievoles, padengti su naudojimusi ir daikto išlaikymu susijusias išlaidas. Ieškovų lėšomis buvo atlikti šalims priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai, už kuriuos pagal 2018 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 8313 ieškovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 600 Eur. Kadastriniai matavimai atlikti ir atsakovo interesais, todėl dalį, proporcingai valdomai saliai bendrojoje nuosavybėje, turi atlyginti atsakovas.
Ieškovo paaiškinimu abiejų žemės sklypų kadastrinių matavimų išlaidos yra lygios, t. y. po 300,00 Eur už kiekvieno žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsižvelgiant į atsakovui nuosavybės teise priklausančią dalį (613/2100 ir 125/422), proporcingai turimai daliai jo išlaidos už abiejų žemės sklypo kadastrinių matavimų parengimą sudaro 176,43 Eur (87,57 (300x613/2100) + 88,86 (300x125/422), šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 str. 1 d. analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. Ieškinį tenkinus, ieškovams atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 650 Eur (2019-08-09 sąskaita ir 2019-08-27 mokėjimo pavedimas bei 2020-02-28 pinigų priėmimo kvitas). Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jas teismas pripažįsta pagrįstomis ir priteisia iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ieškovui taip pat priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis 20 Eur (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovams V. B. ir A. B. be atsakovo V. S. sutikimo teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., kadastrinius duomenis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas.
Priteisti V. B. ir A. B. lygiomis dalimis iš atsakovo V. S. 176,43 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis Eur 43 ct) už kadastrinius matavimus ir 690 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.