Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos „Baukštės slėnis“ ir atsakovo J. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-271-328/2023 pagal ieškovės asociacijos ,,Baukštės slėnis“ patiksliną ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovo J. S. patikslintą priešieškinį ieškovei asociacijai ,,Baukštės slėnis“ dėl skolos ir žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

24. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

25. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovas ir trečiasis asmuo 2014 m. vasario 15 d. sudarė ir įregistravo santuoką, sutuoktiniai turi tris vaikus.

26. Atsakovo vardu registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.

28. Ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikia VšĮ ,,Dero grupė“ 2020 m. sausio 29 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 42 pagrindu. VšĮ ,,Dero grupė“ 2022 m. kovo 16 d. pažymoje dėl įsiskolinimo nurodoma, kad asociacijos ,,Baukštės slėnis“ narys J. S. pagal 2021 m. rugpjūčio 5 d. protokolą už turimus sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėjo iki 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėti: nario mokestį po 300 Eur už sklypus, iš viso 600 Eur, už sunaudotą vandenį 126,15 Eur, už apšvietimo įrengimą po 700 Eur už sklypus, iš viso 1 400 Eur.

30. Atsakovas ieškovei 2022 m. birželio 23 d. atliko mokėjimą 80 Eur, mokėjimo paskirtis – ,,avansinis mokėjimas už elektrą“. Atsakovo sutuoktinė 2023 m. gegužės 4 d. ieškovei sumokėjo 300 Eur, mokėjimo paskirtis – ,,avansinis mokėjimas už 2022/2023 m. elektros energiją vandeniui tiekti bei nuotekoms šalinti“.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo

Dėl ieškovės apeliacinio skundo bei ieškinio pagrįstumo

31. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė tiek materialines, tiek ir procesines teisės normas ir atlikto daug kitų pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui, dėl to ieškovės interesai liko neapginti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Dėl narystės asociacijoje

32. Šioje byloje esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovas yra asociacijos ,,Baukštės slėnis“ narys ir turi su tuo susijusias pareigas asociacijai.

34. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimo, valdymo, veiklos tvarka ir pan. reglamentuota nurodytame Asociacijų įstatyme. Minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad asociacija – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, taip pat asociacijos valdymo organas (vienasmenis ar kolegialus) (Asociacijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

35. Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Asociacijos įstatuose, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyta naujų narių priėmimo į asociaciją, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Asociacijos įstatuose gali būti nustatyta kitokia, negu nurodyta šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, naujų narių priėmimo į asociaciją, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos ir sąlygų nustatymo ir keitimo tvarka (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Asociacijos narys privalo laikytis asociacijos įstatų (Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis).

36. Asociacijos įstatai (statutas) yra viešojo juridinio asmens veiklos norminis pagrindas ir vientisas aktas, todėl jo nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio sisteminį ryšį, taip pat į jų santykį su įstatymais bei kitais galiojančiais teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012).

37. Iš byloje pateiktų ieškovės Įstatų matyti, jog 5 skyrius reglamentuoja asociacijos narių teises ir pareigas, kuriame, be kitų asociacijos narių teisių, numatyta, jog asociacijos nariai turi teisę bet kada išstoti iš asociacijos (5.2.4. punktas). Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami. Pažymėtina, jog toks pats reglamentavimas numatytas ir Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 4 punkte.

38. Įstatų 6 skyrius reglamentuoja naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas. Šiame skyriuje nurodyta, jog narys bet kada gali išstoti iš asociacijos padavęs vadovui prašymą (6.3. punktas). Tiek išstojimo, tiek pašalinimo iš asociacijos atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami (6.5. punktas).

39. Taigi matyti, jog Įstatuose numatyta konkreti išstojimo tvarka – asociacijos narys turi parengti prašymą ir pateikti jį ieškovės vadovui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas ir trečiasis asmuo 2020 m. spalio 5 d. pasirašė bendrą prašymą, kuris adresuotas ieškovės vadovui. Prašyme nurodyta, jog minėti asmenys prašo, „remdamiesi Įstatų 6.3. punktu, patvirtinti (duomenys neskelbtini) sklypo turto valdytojų prašymą dėl išstojimo iš asociacijos. Sklypas pagal gyvenamąją paskirtį nenaudojamas, jame yra visos gyvenvietės priešgaisrinis tvenkinys, buvimas dėl šios sklypo bendrijos nariais mums neaktualus. Suprantame, jog pagal asociacijos įstatų 5.2.4. punktą stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip Asociacijai perduotos lėšos bei turtas grąžintas nebus.“

41. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti asmenys formaliai išlaikė prašymo dėl išstojimo iš asociacijos pateikimo tvarką, tai yra, paruošė prašymą ir pateikė ieškovės vadovui. Jokiuose ieškovės vidaus aktuose, taisyklėse ar Įstatuose nenumatytas draudimas asociacijos nariams prašymą dėl išstojimo iš asociacijos pateikti bendrai paruošiant bei pasirašant vieną dokumentą.

42. Tačiau šios konkrečios bylos atveju svarbu ne prašymo pateikimo forma, o pateiktų prašymų turinys. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų prašymų turinį, sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo narystę asociacijoje siejo su konkretaus nekilnojamojo turto turėjimu nuosavybė teise. Abiejuose prašymuose labai aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog minėti asmenys siekia išstoti iš asociacijos tik kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turėtojai. Bendrame 2020 m. spalio 5 d. sutuoktinių prašyme netgi labai aiškiai įvardytos išstojimo iš asociacijos priežastys: „sklypas pagal gyvenamąją paskirtį nenaudojamas, jame yra visos gyvenvietės priešgaisrinis tvenkinys, buvimas dėl šios sklypo bendrijos nariais mums neaktualus“, kurios leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sutuoktiniai siekė išstoti iš asociacijos tik kaip konkretaus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turėtojai.

43. Sutiktina su ieškove, jog nei ieškovės Įstatai, nei vidaus taisyklės, nei Asociacijų įstatymas nenumato dalinio dalyvavimo asociacijos veikloje. Todėl įvertinus tai, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso ne tik žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bet ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės vadovui netenkinus sutuoktinių 2020 m. spalio 5 d. prašymo ir atsakovui nepatikslinus prašymo dėl išstojimo iš asociacijos ir neišreiškus aiškios valios išstoti iš asociacijos apskritai, darytina išvada, jog atsakovas laikytinas asociacijos nariu.

44. Be to, tai, kad atsakovas ir po 2020 m. spalio 5 d. prašymo pateikimo ir toliau laikė save asociacijos nariu, patvirtina kiti byloje pateikti įrodymai – trečiojo asmens 2021 m. liepos 10 d. ieškovės vadovui rašyta žinutė, kurioje nurodyta: „<...> (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai yra asociacijos nariai (t. y. aš ir mano sutuoktinis), tas informacija yra privaloma teikti, nes nario mokestis yra mokamas, kol neišstojome ir (duomenys neskelbtini) sklypo savininkų prašymu“. Be to, ši žinutė patvirtina ir anksčiau padarytą išvadą, jog 2020 m. spalio 5 d. prašymu sutuoktiniai norėjo išstoti iš asociacijos tik dėl vieno sklypo – (duomenys neskelbtini). Papildomai pažymėtina, jog atsakovas 2021 m. liepos 16 d. kartu su kitais asociacijos nariais teikė prašymą ieškovei pateikti informaciją, kuriame atsakovas savo parašu yra pasirašęs šalia kitų asociacijos narių. Byloje taip pat yra pateiktas 2021 rugpjūčio 5 d. ieškovės narių susirinkimo protokolas ir asociacijos narių, kurie dalyvavo minėtame susirinkime ir susipažino už vandenį laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. mokama suma pagal apskaitą, sąrašas. Iš šių dokumentų matyti, jog atsakovas yra įtrauktas į sąrašą kaip asociacijos narys ir savo parašu patvirtino už vandenį mokamą sumą. Atsakovas teigia, jog susirinkimuose dalyvaudavo ne tik asociacijos nariai, bet ir gyventojai, todėl jo parašas savaime nereiškia, jog jis dalyvauja susirinkime kaip asociacijos narys. Sutiktina su atsakovu, jog asociacijos susirinkimuose gali dalyvauti ir gyventojai, nebūdami asociacijos nariais, tačiau pasirašyti susirinkimo protokoluose turi teisę tik asociacijos nariai. Kaip matyti iš pateikto 2021 m. rugpjūčio 5 d. asociacijos susirinkimo protokolo, atsakovas jame yra pasirašęs kaip asociacijos narys. Be to, atsakovas su trečiuoju asmeniu 2021 m. spalio 14 d. ieškovės vadovui elektroniniame laiške išdėstė itin detalius argumentus dėl rengiamo gatvės apšvietimo, teikė savo pastabas bei siūlymus, tai taip pat patvirtina, jog atsakovas laikė save asociacijos nariu.

46. Esant visoms anksčiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nėra asociacijos narys.

Dėl 1 200 Eur nario mokesčio priteisimo

48. Ieškovės Įstatų 5.3.2. punkte nustatyta, jog asociacijos narys privalo mokėti nario mokestį. Ieškovės vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, jog nario mokestis mokamas nuo kiekvieno sklypo atskirai (pvz.: jei narys turi du ar daugiau sklypų, nario mokestis skaičiuojamas nuo kiekvieno sklypo) (9 punktas). Ieškovės narių susirinkime 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarta dėl 300 Eur dydžio nario mokesčio už kiekvieną žemės sklypą. Atsakovas minėtame susirinkime dalyvavo.

49. Kaip jau minėta anksčiau, atsakovui esant asociacijos nariu, privalu laikytis asociacijos Įstatų, todėl, įvertinus tai, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei asociacijos nario mokestį už 2021 m. bei 2022 m. laikotarpį, iš viso 1 200 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei.

50. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, jog nario mokesčio (pavadinto nario mokesčiu) tikslinė paskirtis yra nukreipta į bendrojo naudojimosi objektų (ar asociacijai priklausančių objektų, kuriais naudojasi atsakovas) priežiūrą ir išlaikymą, iš jų apmokėti ir bendrąsias tokio administravimo išlaidas, todėl atsakovas ir trečiasis asmuo, naudodamiesi ieškovės infrastruktūra ir inžineriniais tinklais, privalo prisidėti prie jų išlaikymo, priežiūros, remonto ir t.t. Konstatavus, jog atsakovas yra asociacijos narys ir jam kyla pareiga mokėti nario mokestį, šie apeliacinio skundo argumentai neteko teisinės reikšmės.

Dėl 1 400 Eur skolos už gatvės apšvietimą priteisimo

51. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1 400 Eur už gatvės apšvietimo įrengimą – gatvės apšvietimo inžinerinių tinklų įrengimo (sukūrimo) išlaidas. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio reikalavimo.

52. Pareiga mokėti minėtą įsiskolinimą kildinama iš asociacijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo, kuriuo patvirtinta įmoka po 700 Eur sumokant iki 2021 m. spalio 31 d. (2021 m. rugpjūčio 5 d. susirinkimo protokolo 7 darbotvarkės klausimas). Byloje esatys įrodymai patvirtina, jog atsakovas asmeniškai dalyvavo minėtame asociacijos narių susirinkime, kadangi šioje byloje konstatuota, jog atsakovas yra asociacijos narys, jam kyla pareiga vykdyti asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimus.

Dėl 899,66 Eur skolos už elektros energiją, reikalingą vandeniui tiekti bei nuotekoms šalinti

56. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė atlyginti skolą už elektros suvartojimą, kurią patikslinto ieškinio pateikimo dieną sudarė 288,63 Eur skola už 2021 metus, 628,11 Eur skola už 2022 metus ir 362,92 Eur skola už 2023 m. sausio–balandžio mėn., tai yra iš viso 1 279,66 Eur. Nustatyta, jog atsakovas yra atlikęs du mokėjimus į ieškovės sąskaitą kaip avansą už suvartotą elektrą vandens tiekimui ir valymo įrenginių veikimui, tai yra 80 Eur ir 300 Eur, todėl šiomis sumomis yra mažinamas reikalavimas iki 899,66 Eur. Ieškovė įrodinėja, jog skola yra susidariusi dėl to, kad atsakovas iki 2021 m. spalio mėnesio teikdavo ieškovei vandens apskaitos prietaisų rodmenis, tačiau nuo minėtos datos piktybiškai nedeklaruoja ieškovei rodmenų, o kurį laiką faktiškai nelegaliai naudojo vandenį, nesant įrengto jokio apskaitos prietaiso žemės sklype (duomenys neskelbtini).

58. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovės vidaus tvarkos taisyklių 15 punkte numatyta, jog būtina asociacijos atstovui suteikti sąlygas vandens apskaitos skaitiklio plombavimui, patikrai, keitimui. Neįsileidus atstovo vandens skaitiklio plombavimui, patikrai, keitimui ar nepateikus skaitiklio rodmenų už vandens suvartojimą mokestis priskiriamas pagal bendro skaitiklio rodmenis vienam ar keliems asmenims padalijus į lygias dalis bendro skaitiklio skirtumo nuo pateiktų rodmenų. Šitas vidaus taisyklių punktas patvirtintas 2020 m. spalio 6 d. asociacijos narių susirinkime, todėl atsakovui, kaip asociacijos nariui, yra privalomas.

59. Iš ieškovės pateiktų pažymų, patvirtinančių suvartoto vandens kiekį atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, matyti, jog nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. balandžio atsakovas teikė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vandens apskaitos pritaiso rodmenis, o dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vandens apskaita nevedama, kadangi „asociacijos narys deklaravo, kad vandens nevartos, todėl apskaitos prietaiso nemontuos“. 2021 m. balandžio ir gegužės mėn. pažymose matyti, jog „(duomenys neskelbtini) nustatytas pažeidimas - vartotas vanduo be apskaitos, todėl parodymai priskirti - pateiktų narių skaitiklių rodmenų sumos ir bendro skaitiklio rodmens skirtumas (vidaus tvarkos taisyklių 15 punktas). Paprašyta nario pasistatyt apskaitos prietaisą. Sudarytas pažeidimo aktas“. 2021 m. birželio pažymoje matyti, jog „Patrimpo g.10 pastatytas apskaitos prietaisas“ – vandens apskaita daroma pagal vandens apskaitos prietaiso rodmenis iki 2021 m. rugsėjo mėnesio. 2021 m. rugsėjo pažymoje nurodyta, jog „nepateikė vandens parodymų“. 2021 m. spalio mėnesio pažymoje matyti, jog vandens apskaitos prietaisų rodmenys pateikti. Nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio pažymose pažymėta, jog „asociacijos nariui atsisakius pateikinėti vandens parodymus. Parodymai priskiriami - pateiktų narių skaitiklių rodmenų sumos ir bendro apskaitos prietaiso rodmens skirtumas. Pagal vidaus tvarkos taisyklių 15 punktą“.

60. Kadangi ieškovė kiekvienam žemės sklypui mokėtiną sumą už suvartotą elektros energiją vandeniui tiekti bei nuotekoms šalinti skaičiuoja proporcingai kiekvieno žemės sklypo suvartoto vandens kiekiui, siekdama apskaičiuoti atsakovui tenkančios elektros energijos dalį, būtina nustatyti, kiek vandens iš viso ataskaitiniu laikotarpiu suvartojo visi žemės sklypai. Iš byloje pateiktų įrodymų neįmanoma nustatyti, kaip buvo apskaičiuotas suvartotos elektros energijos kiekis atsakovui, kadangi nėra duomenų, pagrindžiančių bendrą visų žemės sklypų suvartoto vandens kiekį bei kiekvieno žemės sklypo atskirai. Be to, atsakovui nuo 2021 m. rudens nebeteikiant vandens apskaitos prietaiso rodmenų, jam taikomas vidaus tvarkos taisyklių 15 punktas, pagal kurį atsakovui suma už suvartotą elektros energiją skaičiuojama pagal bendrą skaitiklį – tai yra imant skirtumą tarp bendro skaitiklio ir kitų žemės sklypų pateiktų rodmenų. Taigi šiai sumai apskaičiuoti taip pat būtina pateikti įrodymus apie visų sklypų bei kiekvieno žemės sklypo suvartoto vandens kiekį per ataskaitinį laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nepagrįstai konstatavęs, jog suvartoto vandens kiekis nedaro įtakos elektros energijos kaštams už vandens pakėlimą iš gręžinio.

61. Be to, žemės sklype (duomenys neskelbtini) ieškovė 2021 m. pavasarį nustatė, jog atsakovas šiame sklype naudoja vandenį be apskaitos, todėl šiuo atveju suvartotam vandens kiekiui apskaičiuoti bei mokėtinai sumai už suvartotą elektros energiją apskaičiuoti taikytas vidaus tvarkos taisyklių 15 punktas. Tačiau byloje yra pateikti įrodymai – 2022 m. rugsėjo 20 d. ir 2023 m. gegužės 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuose užfiksuoti faktiniai abiejų žemės sklypų vandens apskaitos prietaisų rodmenys. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovui ginčo laikotarpiu priskirtas suvartotojo vandens kiekis (bendras) beveik du kartus viršija faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus realius suvartoto vandens kiekius, tai sudaro pagrindą abejoti ieškovės atliktų skaičiavimų pagrįstumu. Taigi pirmosios instancijos teismas, nors ir suabejojo ieškovės pateiktų duomenų teisingumu, tačiau nesiaiškino aplinkybių, susijusių su ieškovės nustatytų duomenų bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodytų apskaitos prietaisų rodmenų skirtumu ir įtakos įsiskolinimo dydžiui (jeigu toks yra).

62. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas atvejis – neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

63. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio aiškinantis aplinkybes dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už elektros energijos suvartojimą, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir nepagrįstai apribotų šalių teisę į apeliaciją. Todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neatskleistos bylos esmės ir grąžinti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl priešieškinio reikalavimų

Dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais žemės sklype (duomenys neskelbtini)

65. Atsakovas prašė įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais, būtinais tiekti vandenį ir šalinti nuotekas iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bei netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas patenkino priešieškinio reikalavimą.

66. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog toks įpareigojimas yra perteklinis, nesusijęs su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neįgyvendinamas ir apskritai negalimas.

67. Pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Atsakovas savo reikalavimą grindė CK 4.98 straipsnio pagrindu. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

68. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

69. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020).

70. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, 2022 m. rugpjūčio 31 d. el. laišku ieškovės vadovas informavo atsakovą, kad dėl nemokamų mokesčių už suvartotą elektros energiją vandeniui tiekti bei valymo įrenginiams veikti nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. į sklypus adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bus nutrauktas vandens tiekimas bei nuotekų šalinimas. Atsakovo sutuoktinė 2022 m. rusėjo 9 d. pateikė pranešimą policijai apie įvykį – grįžę į namus nustatė, kad asociacijos ,,Baukštės slėnis“ vadovas savavališkai atjungė jų gyvenamojo namo įrenginius (vandens tiekimo ir nuotekų). Kaip nurodo ieškovė, vandens ir nuotekų tinklų atjungimas tęsėsi dvi savaites iki 2022 m. rugsėjo 23 d. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė kokiais nors veiksmais ar neveikimu trukdo atsakovui naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais, būtinais tiekti vandenį ir šalinti nuotekas iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ar trukdo naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą pagal paskirtį.

71. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovo teisės niekaip nėra pažeistos, todėl, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, jog ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu galima pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino šį atsakovo reikalavimą.

Dėl 460 Eur žalos dėl laikinojo būsto nuomos atlyginimo priteisimo

72. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 460 Eur žalos atlyginimą dėl laikinojo būsto nuomos laikotarpiu, kai ieškovė atjungė vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą. Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo reikalavimą iš dalies, priteisdamas 400 Eur dydžio žalos atlyginimą.

74. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovas 2022 m. rugsėjo 10 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2022/09/10 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovui išnuomotos gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 800 Eur/mėn. nuomos mokestį, būstas išnuomotas nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. įvykdžius 400 Eur avansinį mokėjimą, dengiantį 2 savaičių nuomos mokestį. Atsakovas avansinį 400 Eur mokėjimą nuomotojai atliko grynaisiais pinigais 2022 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo prašė nuomos sutartį nutraukti nuo prašymo pateikimo dienos.

75. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

76. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė – preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas).

77. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai, tačiau jiems nuosavybės teise priklausanti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra neperduota viešojo vandens tiekėjo ar regioninio viešojo vandens tiekėjo nuosavybėn, kol bus perduota geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra viešajam vandens tiekėjui ar regioniniam viešajam vandens tiekėjui, privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti turimą infrastruktūrą, tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, neturi teisės atlikti jokių veiksmų, susijusių su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ribojimu ar nutraukimu, išskyrus atvejus dėl objektyvių priežasčių (remonto ar avarijos).

78. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog ieškovė neturėjo teisės atlikti jokių veiksmų, susijusių su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ribojimu ar nutraukimu. Įstatymas numato tik išskirtinius atvejus, kuriems esant galėtų būti nutrauktas geriamojo vandens ar nuotekų šalinimo tiekimas, atsakovo įsiskolinimas už elektros energiją, nepatenka į įstatyme numatytų objektyvių priežasčių apimtį.

79. Be to, iš byloje pateikto 2023 m. vasario 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1882-2023 matyti, jog A. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur bauda už tai, kad asociacijos ,,Baukštės slėnis“ vadovas A. V. gindamas asociacijos interesus gauti mokestį už sunaudotą vandenį, atjungdamas komunikacijas, pasirinko tokį asociacijos teisių gynimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų; A. V. tokiais veiksmais pažeidė gyvenamojo namo gyventojų, tarp jų ir mažamečių vaikų, teisę į nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą, kuri numatyta Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.

80. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra visos ieškovės civilinei atsakomybei kilti sąlygos, todėl pagrįstai priteisė iš ieškovės 400 Eur žalos, kurią atsakovas patyrė dėl laikino būsto nuomos, atlyginimą (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

81. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo reikalavimo dalies priteisti 60 Eur žalos, kurią sudaro gyventojų pajamų mokestis, atlyginimą.

82. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog visos su laikinojo būsto nuoma susijusios išlaidos, kurias atsakovas patyrė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (400 Eur nuomos mokestis ir nuo jo apskaičiuotas bei pagal nuomos sutartį atsakovo sumokėtas 60 Eur gyventojų pajamų mokestis), yra išlaidos, susijusios priežastiniu ryšiu su ieškovės neteisėtais veiksmais. Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo reikalavimo dalies dėl 60 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

83. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 22/09/10 nutraukimo susitarimu, sudarytu tarp atsakovo ir nuomotojos, šalys susitarė dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2022 m. rugsėjo 24 d., susitarė ir patvirtino, jog patalpos perduotos tinkamai, už gyvenamųjų patalpų nuomą tinkamai atsiskaityta, už nuomos paslaugų teikimo laikotarpio gyventojų pajamų mokestį tinkamai atsiskaityta pagal sutarties 2.1.8 punktą. Atsakovas sutarties 2.1.8. punkte numatytą sumą 60 Eur sumokėjo 2022 m. rugsėjo 24 d. grynaisiais pinigais. Nuomos sutarties 2.1. 8 punkte numatyta – visos kitos išlaidos, tokios kaip komunaliniai mokesčiai ir visi kiti mokesčiai, yra nuomotojo atsakomybė, išskyrus deklaruojamą gyventojų pajamų mokestį, kurį nuomininkas įsipareigoja sumokėti arba padengti iki 2022 m. gegužės 10 d. einamųjų mokestinių metų dienos savo sąskaita.

84. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsniu, pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Todėl įvertinus tai, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu, atsakovas, sudarydamas Nuomos sutartį tokiomis sąlygomis, kokiomis sudarė, prisiėmė riziką, jog gyventojų pajamų mokesčio, kurio mokėti nuomininkas pareigos neturi, išlaidos jam kompensuotos nebus.

Dėl 6 313 Eur, kaip nepagrįstai įgytos sumos, už žemės sklypo adresu Patrimpo 10, Klaipėdos r., vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinius įrenginius (inžinerines komunikacijas) priteisimo

85. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo reikalavimo priteisti 6 313 Eur sumą už vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinius įrenginius.

87. Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kreditoriui iš skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kurią turi teisę kreditorius. Ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinti turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.

88. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023).

89. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).

90. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovo sutuoktinė ieškovei 2016 m. balandžio 14 d. sumokėjo 6 500 Eur, mokėjimo paskirtis – ,,už inžinerines komunikacijas moka sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas“. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2016 m. balandžio 14 d. ieškovė J. V. pervedė 4 000 Eur (,,grąžinama įmoka už komunikacijas pasikeitus sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams“) bei 2016 m. balandžio 17 d. J. V. sumokėjo 2 313 Eur (,,grąžinama įmoka už komunikacijas pasikeitus sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams“), o 2016 m. balandžio 17 d. trečiajam asmeniui pervesta 187 Eur (,,permoka“).

91. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų šalinimo ir kt.) ieškovės nuosavybės teise įregistruoti nuo 2015 m. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 ir Statybos užbaigimo akto pagrindu.

92. Atsakovas, siekdamas įrodyti, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) nėra jokių inžinerinių tinklų, pateikė 2023 m. liepos 19 d. UAB ,,Turtasta“ konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, jog tyrimo metu vizualiai nustatyta, kad žemės sklype , (duomenys neskelbtini), yra paklotas lauko vandentiekio vamzdis, ant kurio sumontuotas vandens skaitiklis bei uždarymo sklendė; šio lauko vandentiekio vamzdynas įrengtas pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 ,,Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai.“ reikalavimus; kitų inžinerinių tinklų įvadų (buitinių, lietaus nuotekų) į sklypą nėra įvesta. Atsakovo vertinimu, šis įrodymas pagrindžia, jog atsakovas, nors ir buvo sumokėjęs nustatytą sumą už inžinerinius tinklus, tačiau faktiškai šie tinklai nebuvo įrengti.

93. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovė kokia nors forma (sutartis, įsipareigojimas ar pan.) būtų įsipareigojusi įrengti vandentiekio ar nuotekų tinklus pačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl minėta konsultacinė išvada iš esmės neturi teisinės reikšmės.

94. Papildomai pažymėtina, jog teismo posėdžio metu buvo apklaustas kaip liudytojas J. V., kuris atsakovui bei trečiajam asmeniui pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei buvo vienas iš viso Patrimpo g. kvartalo statytojų. Liudytojas paaiškino, jog komunikacijos žemės sklype buvo įrengtos iki žemės sklypo ribos, kaip buvo numatyta techniniame projekte. Byloje pateikti regia.lt duomenys patvirtina liudytojo nurodytas aplinkybes, jog iki minėto žemės sklypo ribos yra atvesti tiek vandentiekio, tiek lietaus bei buitinių nuotekų tinklai.

96. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad 6 313 Eur sumokėjimas turėjo sukurti atsakovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teisę į tam tikras inžinerines komunikacijas, o ne teisę prie šių tinklų jungtis ir (ar) jais naudotis, todėl neįrodytos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo taikymui.

97. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

98. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) sprendimo dalis dėl skolos už elektros energijos suvartojimą vandeniui tiekti bei nuotekoms šalinti naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sprendimo dalis dėl skolos už asociacijos nario mokesčio mokėjimą, apšvietimo įrengimą netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

99. Kadangi byla dėl dalies reikalavimų grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės asociacijos „Baukštės slėnis“ ieškinys atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo ir patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo asociaciją ,,Baukštės slėnis“ netrukdyti atsakovui J. S. naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais, būtinais teikti vandenį ir šalinti nuotekas iš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bei netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. pagal paskirtį bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir dėl šių pareikštų reikalavimų priimti naują sprendimą, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

„Priteisti ieškovei asociacijai „Baukštės slėnis“ iš atsakovo J. S. 2 600,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės asociacijos „Baukštės slėnis“ 400,00 Eur žalos atlyginimą dėl laikinojo būsto nuomos atsakovui J. S..

Kitą priešieškinio dalį atmesti“.

Bylos dalį pagal ieškovės asociacijos „Baukštės slėnis“ ieškinio reikalavimą atsakovui J. S. dėl 899,66 Eur skolos už elektros energijos suvartojimą priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.