Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ patiksliną ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovo J. S. patikslintą priešieškinį ieškovei asociacijai ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog atsakovą laiko asociacijos nariu. Nurodė, jog atsakovas ir jo sutuoktinė nebuvo aiškiai išreiškę valios išstoti iš asociacijos pilna apimtimi, dalinis išstojimas (dėl vieno sklypo) nėra galimas. Ieškovė žino, kad atsakovas yra abiejų sklypų bendraturtis, vieno nario užtenka nuo sklypo. Nurodė, jog nario mokesčio dydis buvo nustatytas 2015 m., nebuvo keičiamas, nario mokestis reikalaujamas pagrįstai. Atsakovas dalyvavo asociacijos susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl vandens ir nuotekų apskaitos įsirengimo, sutiko su naujos tvarkos nustatymu. Atsakovas vengė teikti skaitiklio rodmenis. Mano, jog visi ieškinio reikalavimai yra įrodyti. Su priešieškinio reikalavimais nesutiko atsiliepime nurodytais pagrindais ir argumentais. Papildomai paaiškino, jog ieškovė nėra atsakovo ir nuomotojo sudarytos sutarties šalis, mokesčius mokėti turi pareigą nuomotojas. Nurodė, jog atsakovas su sutuoktine asociacijos nariais buvo ir 2016 m., asociacija jau buvo sukūrusi tinklus, o nariai darė įmokas. Buvo įmokos už komunikacijų sukūrimą, atsakovo sutuoktinė savanoriškai susitarimo pagrindu tuos pinigus mokėjo. Prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas asociacijos pirmininkas ieškinio reikalavimus palaikė, su priešieškinio reikalavimais nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog yra bendrojo naudojimo objektai, atsakovas jais naudojasi. Jei atsakovas ne narys, negali naudotis paslaugomis, paslaugos teikiamos narystės pagrindu. Nesąžininga, kad atsakovas naudojasi paslaugomis ir nemoka. Papildomai paaiškino, jog prieš užsukant vandenį buvo įspėjimas. Neliko nieko kito kaip nutraukti vandenį, kad nemokėti už elektrą. Prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

rašytine bylos medžiaga ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatytos sekančios faktinės aplinkybės. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas J. S. ir trečiasis asmuo E. S. (duomenys neskelbtini) sudarė ir įregistravo santuoką, sutuoktiniai turi tris vaikus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini) (vaikus nustatytas sunkus neįgalumas, iki pilnametystės nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) (el. b. failas 2, b. l. 79-85). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo J. S. vardu registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą –gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, b. l. 67-68; el. b. failas 2, b. l. 7-9, 88-90); remiantis byloje pateiktais duomenimis, turtas įgytas santuokoje (el. b. failas 2, b. l. 79). Atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu E. S. priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, b. l. 118-119; el. b. failas 2, b. l. 5-6, 86-87). Atsakovas byloje pateikė duomenis apie išduotas prisijungimo sąlygas – dėl leidimo prisijungti prie vandentiekio, buitinių nuotekų ir elektros energijos tinklų, kuriuo leidžiama žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 25) prisijungti prie inžinerinių komunikacijų tinklų: vandentiekio į vandentiekio tinklą V-1 šulinį Nr. V1-3, buitinių nuotekų į buitinių nuotekų tinklą F-1 šulinį Nr. F1-7, lietaus nuotekų į lietaus nuotekų tinklą L-1 šulinį Nr. L1-8 (el. b. failas 2, b. l. 91, 92).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei asociacijai ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklai – vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 2, b. l. 134-137).

Iš 2021-08-05 asociacijos narių susirinkimo protokolo matyti, jog 3 darbotvarkės klausimu (dėl gatvės apšvietimo) iš dalyvavusių 17 narių 15 asociacijos narių pasirinko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paslaugas pasiūliusio preliminarią darbų kainą su medžiagomis 20824,10 Eur, nutarta palaikyti pasiūlymą ir pritarti darbų vykdymui; 6 darbotvarkės klausimu (dėl nario mokesčio) vienbalsiai pritarta nutarimui nario mokestį 300 Eur bei priskaičiuotą mokestį už suvartoto vandens 2021 m. I pusmetį susimokėti iki 2021-10-31 (el. b. failas 1, b. l. 143-144, 171-172).

2021-04-28 ieškovės pažeidimo akte nurodoma, kad iš asociacijos narių gautas pranešimas apie pažeidimą – naudojamą vandenį be apskaitos, vanduo naudojamas (duomenys neskelbtini) sklype, nors nekilnojamojo turto bendraturčiai E. S. ir J. S. buvo pranešė, kad apskaita nereikalinga, nes jie vandens (duomenys neskelbtini) sklype nenaudoja; dokumentas pasirašytas trijų liudytojų, nurodoma, jog pridedama vaizdinė medžiaga (teismui nepateikta) (el. b. failas 1, b. l. 167).

Asociacijai buhalterinės apskaitos paslaugas teikia VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-29 buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. b. failas 1, b. l. 10-16). VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-16 pažymoje dėl įsiskolinimo nurodoma, kad asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ narys J. S. pagal 2021-08-05 protokolą už turimus sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėjo iki 2021-12-31 sumokėti: nario mokestį po 300 Eur už sklypus, iš viso 600 Eur, už sunaudotą vandenį 126,15 Eur, už apšvietimo įrengimą po 700 Eur už sklypus, iš viso 1400 Eur (el. b. failas 1, b. l. 125).

2022-05-02 pretenzija dėl skolos sumokėjimo asociacija pareikalavo atsakovo sumokėti 2126,15 Eur skolą (600 Eur nario mokesčio už 2021 m.(po 300 Eur už kiekvieną sklypą), 126,15 Eur skolos už vandenį, 1400 Eur už gatvės apšvietimo įrengimą) iki 2022-05-10 remdamasi tuo, kad atsakovui pateikta visa jį dominanti informacija, susijusi su asociacijos veikla (el. b. failas 1, b. l. 20). 2022-05-06 atsakovo J. S. atstovas pateikė atsakymą į pretenziją dėl 2126,15 Eur skolos, kuria su pretenzija nesutiko motyvuodamas tuo, jog nario mokestis nustatytas nariui, o ne žemės sklypui, 2021-08-05 visuotinio narių susirinkimo sprendimas neturi atgalinės galios, atsakovas nuo 2020-10-05 prašymo pateikimo nėra asociacijos narys, todėl neturi pareigos mokėti nario mokestį už 2021 m., nėra pateikti duomenys, jog asociacija gali prekiauti valstybės žemės gelmių ištekliais – vandeniu ir būti vandens tiekėju, nepateikta duomenų, kokia institucija ir kokia tvarka nustatė geriamojo vandens kainą, gatvės apšvietimas nepriklauso atsakovui nuosavybės teise, jo įrengimo atsakovas neužsakė ir neturi prievolės mokėti už tokio inžinerinio įrenginio sukūrimą (pastatymą/įrengimą) (el. b. failas 1, b. l. 17-19).

2022-06-02 pažymoje dėl įsiskolinimo nurodoma, kad asociacijos narys J. S. už bendrojo naudojimo elektrą pagal suvartotą vandenį skolingas 126,15 Eur už 2021 m. sausio – birželio mėn. laikotarpį, 162,48 Eur už 2021 m. liepos mėn. – gruodžio mėn. laikotarpį, iš viso už 2021 metus skolą sudaro 288,63 Eur (el. b. failas 1, b. l. 169). Byloje pateiktas asociacijos narių sąrašas, kurie dalyvavo 2021-08-05 susirinkime ir susipažino už vandenį nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30 laikotarpio mokama suma pagal apskaitą, patvirtintas šių parašais (sąrašo 22 punkte prie įrašo apie 126,15 Eur suma įrašytas J. S. vardas ir galimai asmens parašas (parašas per 22-23 eilutes ties 23 punkte nurodyto asmens pavarde) (el. b. failas 1, b. l. 170).

2023-05-10 pažymoje dėl įsiskolinimo nurodoma, kad asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ narys J. S. yra įsiskolinęs: už 2022 m. nario mokestis už 2 sklypus (duomenys neskelbtini) – 300 Eur, ir (duomenys neskelbtini) – 300 Eur, iš viso 600 Eur; už 2022 m. suvartotą elektrą vandeniui tiekti bei valymo įrenginiams veikti 628,11 Eur – 380 Eur gauta pavedimu, sudaro 248,11 Eur skola; už 2023 m. sausio – balandžio mėn. suvartotą elektros energiją vandeniui tiekti bei valymo įrenginiams veikti 362,92 Eur (el. b. failas 3, b. l. 58).

Atsakovas J. S. asociacijai ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-23 atliko mokėjimą 80 Eur sumai, mokėjimo paskirtis - ,,avansinis mokėjimas už elektrą“ (el. b. failas 2, b. l. 4, 94). Atsakovo sutuoktinė E. S. 2023-05-04 asociacijai ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 300 Eur, mokėjimo paskirtis - ,,avansinis mokėjimas už 2022/2023 m. elektros energiją vandeniui tiekti bei nuotekoms šalinti“ (el. b. failas 3, b. l. 158).

Civilinės bylos Nr. e2-2493-676/2022 medžiaga (el. b. failas 1, b. l. 21-160) nustatyta, jog ieškovai J. S. ir E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. V. ir trečiajam asmeniui asociacijai ,,(duomenys neskelbtini)“ prašydami įpareigoti atsakovą A. V. pateikti: 1) dėl prašomo sumokėti 600 Eur nario mokesčio: visus protokolus susijusius su nario mokesčio mokėjimu bei kitais priimtais Asociacijos sprendimais (nuo 2020 metų), susirinkimų medžiagas, balsavimus ir duomenis, pagrindžiančius dėl ko toks mokestis taikomas, bei patikslinimą kodėl nario mokesti yra taikytinas mokėti ir ne nariams, duomenis, kaip prašomas mokestis paskirstomas, kaip apskaičiuojamas ir kam ( t. y. kiek narių moka, ar moka ne nariai, jei taip kokiu pagrindu) bei kokia apimti toks mokestis yra taikomas mokėti, pateikti sąskaitą-faktūrą; 2) dėl prašomo sumokėti 126,15 Eur mokesčio: kaip toks mokestis paskaičiuojamas, apskaitomas, ir nustatytas ieškovams mokėti, duomenis, kaip mokestis padalijamas (t. y. kiek narių/ne narių jį turi mokėti), kokia tvarka, už ką ir kokiais dokumentais/duomenimis remiantis, toks prašymas apmokėti yra pagrindžiamas, pateikti sąskaitą-faktūrą; 3) dėl prašomo sumokėti 1400 Eur mokesčio: už ką mokestis taikomas, kaip apskaičiuojamas, kokiu pagrindu, kadangi atsakovo nurodyta, jog tai už apšvietimo įrengimą, prašoma pateikti su tuo susijusius dokumentus: a) su teikėjais pasirašytos sutarties sąlygų kopijas, b) pasirašytų priedų kopijas, c) sąmatas, sąskaitas-faktūras (tiek iš tiekėjų tiek dėl prašymo sumokėti), d) duomenis ir informaciją kam šis mokestis taikomas ir kaip paskirstytas mokėti (t. y. kiek Asociacijos narių ir kiek ne Asociacijos narių šį mokestį turi sumokėti, ir kokia kiekvienam mokėtojui yra priskiriama reikalaujama sumokėti mokėtina suma), e) darbų priėmimo-perdavimų aktų kopijas, f) protokolų bei susirinkimų, kuriuose detaliai nurodyta kiek ir kas balsavo už šios paslaugos užsakymą ir įrengimo vykdytojo/tiekėjo išrinkimą (t. y. pasirašytų sprendimų kopijas, o ne atsakovo parengto savo sudaryto susirinkimo protokolo nedetalizuotą informaciją, kad būtų aiškiai identifikuoti kas už ką balsavo, kada balsavo ir kokie su tuo susiję klausimai buvo svarstomi). Teismo 2022-04-12 nutartimi ieškovams nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus – pateikti ieškinį tinkamam atsakovui (el. b. failas 1, b. l. 147-149). Ieškovai E. S. ir J. S. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kadangi atsakovas teigdamas atsiliepimą į ieškinį pateikė duomenis reikalavimą dėl informacijos pateikimo iš esmės įvykdė (el. b. failas 1, b. l. 154-155). Teismo 2022-04-26 nutartimi atsisakymas nuo ieškinio priimtas ir civilinė byla nutraukta (el. b. failas, b. l. 158-160).

2020-10-05 J. S. ir E. S. asociacijos vadovui A. V. pateikė bendrą prašymą, kuriuo prašė nuo šio prašymo pateikimo dienos patvirtinti (duomenys neskelbtini) sklypo turto valdytojų prašymą dėl išstojimo iš asociacijos, nurodė, jog sklypas pagal gyvenamąją paskirtį nenaudojamas, jame yra visos gyvenvietės priešgaisrinis tvenkinys, būvimas dėl šio sklypo bendrijos nariais jiems yra neaktualus bei supranta, kad pagal asociacijos įstatų 5.2.4 punktą, stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai perduotos lėšos bei turtas grąžintas nebus (el. b. failas 1, b. l. 40; el. b. failas 2, b. l. 95).

Antstolės V. D. 2022-09-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotos faktinės aplinkybės užfiksuojant namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir kaimyniniame sklype adresu (duomenys neskelbtini), įrengtų vandens apskaitos prietaisų rodmenis: 2022-09-20 gyvenamajame name įrengtas vandens skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo rodmenys 674,56 kub. m., gretimame sklype ((duomenys neskelbtini)) lauke įrengtas vandens apskaitos skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo rodmenys 25,51 kub. m (el. b. failas 2, b. l. 170-172).

Antstolės V. D. 2023-05-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotos faktinės aplinkybės užfiksuojant namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir kaimyniniame sklype adresu (duomenys neskelbtini), įrengtų vandens apskaitos prietaisų rodmenis: 2023-05-18 konstatuota, kad sklype adresu (duomenys neskelbtini) statinių nėra, iškastas tvenkinys, užfiksuotas sklype esančio vandens skaitiklio rodmuo 25,51 kub. m (skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamajame name įrengto vandens skaitiklio rodmuo 768,71 kub. m (skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. failas 3, b. l. 161-167).

Dėl narystės asociacijoje ir pareigos mokėti nario mokestį

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas yra asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ narys ir turi pareigą asociacijai mokėti nario mokestį.

Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau ir – Asociacijų įstatymas) 2 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad asociacija tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, taip pat asociacijos valdymo organas (vienasmenis ar kolegialus) (Asociacijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

Iš byloje esančių asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatų (toliau ir – Įstatai) matyti, jog asociacija ,,(duomenys neskelbtini)“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Įstatų 1.1 punktas). Asociacijos pagrindiniai tikslai: racionaliai ir efektyviai naudoti bei prižiūrėti asociacijos nariams priklausančius inžinerinius įrenginius bei žemės sklypus, kuriuose įrengti inžineriniai įrenginiai, suvienyti asociacijos narius finansavimo, tarpusavio ginčų bei kitokio pobūdžio aktualios įsteigtos asociacijos problemoms spręsti (Įstatų 2.1 punktas). Įgyvendindama savo svarbiausius uždavinius asociacija plėtoja bei finansuoja įsteigtos asociacijos nariams bendrosios nuosavybės teise priklausančių statinių, kelių bei kitų objektų statybą ar kitą planuojamą vykdyti statybą (Įstatų 2.2 punktas). Savo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti asociacija turi teisę pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti, prisiimti įsipareigojimus ir sudaryti sutartis ir kt. (Įstatų 4.1 punktas).

Pagal Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, asociacijos nariais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys, išskyrus įstatyme numatytus atveju, ir (ar) juridiniai asmenys. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Įstatų 5.1 punkte. Asociacijos nariai, be kitų teisių, turi teisę bet kada išstoti iš asociacijos; tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami (Įstatų 5.2.4. punktas, Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju, byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas ir jo sutuoktinė (trečiasis asmuo) iki 2020 m. buvo asociacijos nariais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, jog 2020-10-05 atsakovas J. S. ir trečiasis asmuo E. S. surašė ir pasirašė bendrą prašymą išstoti iš asociacijos, be kita ko nurodydami išstojimo iš asociacijos priežastis. Iš byloje esančio asociacijos pirmininko ir E. S. susirašinėjimo turinio matyti, jog šis prašymas asociacijos pirmininko nebuvo tenkintas, kadangi parengtas bendras dokumentas. E. S. pasirašė ir išsiuntė asociacijos pirmininkui atskirą prašymą (be datos) dėl išstojimo iš asociacijos. Teismo posėdyje E. S. paaiškino, jog atskirą prašymą parengė įvertinusi asociacijos pirmininko nurodymus dėl prašymo formos, t. y. kad prašymai būtų atskirai su jos ir atsakovo parašais. Ieškovė aplinkybės, jog trečiasis asmuo nėra asociacijos narė neginčija (CPK 187 straipsnis), tačiau laikosi pozicijos, jog atsakovas J. S., atskiro prašymo nepateikęs, yra asociacijos narys.

Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, jog asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Asociacijos įstatuose turi būti nurodyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Įstatų 6.3 punktas numato, jog narys bet kada gali išstoti iš asociacijos padavęs vadovui prašymą. Nei Įstatuose, nei kituose ieškovės vidaus dokumentuose išstojimo iš asociacijos tvarka ir (ar) išstojimo iš asociacijos procedūra nėra detalizuojama (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Šiuo atveju byloje yra pateikti duomenys, jog atsakovas 2020-10-05 pateikė prašymą asociacijos pirmininkui dėl išstojimo iš asociacijos. Nors byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas būtų teikęs pirmininkui kitokio turinio ir (ar) formos dokumentą, kuriuo būtų prašęs nelaikyti jo asociacijos nariu, iš byloje esančio 2020-10-05 prašymo turinio matyti, jog atsakovo valia išstoti iš asociacijos buvo aiškiai išreikšta bendrame sutuoktinių prašyme pirmininkui. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nuo 2020-10-05 prašymo pateikimo nelaikė savęs asociacijos nariu, asociacijos veikloje nedalyvavo. Aplinkybė, jog bendrame sutuoktinių prašyme yra įvardijamos išstojimo iš asociacijos priežastys ir (ar) motyvai, siejami su vienu iš atsakovui bendrosios nuosavybės teise priklausančių sklypų, savaime nesudaro pagrindo paneigti asmens valios nedalyvauti ieškovės veikloje (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Minėta, jog nei asociacijos Įstatuose, nei byloje pateiktuose kituose ieškovės veiklos dokumentuose (vidaus tvarkos taisyklės) išstojimo iš asociacijos procedūra nėra detalizuota, reikalavimai prašymo formai ir (ar) turiniui nėra keliami. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei asociacijos veiklos dokumentais, pripažintina, jog ieškovės pozicija dėl atsakovo narystės asociacijoje yra nepagrįsta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ieškovės vadovui 2020-10-05 prašymo turinys nebuvo aiškus ir (ar) iš dokumento turinio jis neturėjo galimybės suprasti asmens siekio išstoti iš asociacijos (CPK 178 straipsnis). Atsakovo susirašinėjimo su ieškovės vadovu turinys, aplinkybės, jog trečiasis asmuo 2021-07-16 rašte bendrijai buvo įvardinta asociacijos nare, teisinės reikšmės sprendžiant, ar atsakovo valia išstoti iš asociacijos buvo aiški ir suprantama, neturi (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, teismo posėdyje liudytoja apklausta A. B. paaiškino, jog raštą, kurį akcentuoja ieškovė, asociacijai rengė liudytoja, nurodė, jog atsakovo sutuoktinė rašte pasirašė kaip kvartalo gyventoja, o 2021-08-05 asociacijos susirinkime E. S. dalyvavo kaip gyventoja. Duomenų, jog atsakovas po 2020-10-05 prašymo parengimo laikė save asociacijos nariu vieno iš jam bendrosios nuosavybės teise priklausančių sklypų atžvilgiu, byloje nėra (CPK 185 straipsnis).

Remiantis Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 straipsnio 6 punktu, asociacijos įstatymuose turi būti nurodyta stojamųjų įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu. Pagal Įstatų 6.1 punktą, norintis tapti asociacijos nariu asmuo turi parašyti prašymą ir pateikti jį asociacijos vadovui su pasižadėjimu laikytis įstatų; asociacijos vadovas prašymą išnagrinėja per 5 darbo dienas ir apie sprendimą asmenį informuoja asmeniškai; priėmus teigiamą sprendimą, asociacijos nariu tampama iš kartu sumokėjus nario stojamąjį mokestį. Iš nurodyto matyti, jog pareiga mokėti nario mokestį kyla iš narystės teisinių santykių, asmeniui tapus asociacijos nariu.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti jog 2015-08-26 asociacijos narių surinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) antru darbotvarkės klausimu (dėl nario mokesčio rinkimo (kiek ir kokiam laikotarpiui renkama)) priimtas sprendimas rinkti po 300 Eur nuo vieno sklypo, pinigus sumokant per vieną mėn. nuo susirinkimo datos ir pinigus naudoti iki susirinkimo, kuris turi įvykti maždaug už vienų kalendorinių metų, t. y. 2016 vasaros pabaigoje (el. b. failas 4, b. l. 39). 2020-07-24 visuotinio asociacijos narių susirinkimo patvirtintose vidaus tvarkos taisyklėse nurodoma, jog nario mokestis mokamas nuo kiekvieno sklypo atskirai (jei narys turi du ar daugiau sklypų nario mokestis skaičiuojamas nuo kiekvieno sklypo) (taisyklių 9 punktas).

Ieškovė, remdamasi byloje pateiktomis pažymomis apie įsiskolinimą prašo iš atsakovo priteisti nario mokestį – 600 Eur už 2021 m. (po 300 Eur už sklypą) ir 600 Eur už 2022 m. (po 300 Eur už sklypą).

Minėta, pareiga mokėti nario mokestį Įstatuose yra įtvirtinta asociacijos nariams (Įstatų 5.3.2 punktas, 6.1 punktas). Dalyvaudamas asociacijoje ir sutikdamas laikytis jos įstatų, taip pat vykdyti pareigas, susijusias su nario mokesčio mokėjimu, asociacijos narys naudojasi asociacijų laisve, kuri, be kita ko, apima ir laisvę išstoti iš asociacijos (nebedalyvauti asociacijos veikloje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-915/2018). Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas nuo 2020-10-05 nėra asociacijos narys, todėl įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, pareigos mokėti nario mokestį nuo išstojimo dienos neturi (CPK 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas priteisti nario mokestį nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 1400 Eur už gatvės apšvietimo įrengimą. Byloje pateikti duomenys, jog 2021-08-05 visuotiniame asociacijos narių susirinkime buvo pasirinktas rangovas gatvės apšvietimo projektui įgyvendinti. Ieškinio reikalavimą atsakovui ieškovė grindžia byloje pateiktais rangovo 2021-08-24 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktais, asociacijai už darbus išrašytomis sąskaitomis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-05-06 sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta asociacijai ,,(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas MB ,,(duomenys neskelbtini)“) už topografinio plano sudarymą 254,10 Eur sumai (apmokėti iki 2021-05-11) (sudarytas topografinis planas adresu (duomenys neskelbtini)) (el. b. failas 1, b. l. 127, 166). IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškovei išrašė ir apmokėti pateikė 2021-05-27 sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 400 Eur sumai už (duomenys neskelbtini) gatvės kvartalo apšvietimo projektą (el. b. failas 1, b. l. 128, 165). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškovei išrašė ir apmokėti pateikė 2021-08-24 avansinę sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 12100 Eur sumai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už namų kvartalo gatvės apšvietimą (duomenys neskelbtini), pagal techninį – darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, b. l. 130, 163). 2021-08-24 atliktų darbų aktų aktais ieškovė priėmė, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perdavė apšvietimo įrengimo darbus (el. b. failas 1, b. l. 6-9). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškovei išrašė ir apmokėti pateikė 2021-11-17 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 9468,25 Eur sumai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už namų kvartalo gatvės apšvietimą (duomenys neskelbtini), pagal techninį – darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėti iki 2021-12-17) (el. b. failas 1, b. l. 129, 164).

Tokiu būdu ieškovė prašo iš atsakovo priteisti gatvės apšvietimo inžinerinių tinklų įrengimo (sukūrimo) išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiga mokėti minėtą įsiskolinimą kildinama iš asociacijos narių visuotinio susirinkimo spendimo, kuriuo patvirtinta įmoka po 700 Eur už sklypą už apšvietimo įrengimą (2021-08-05 susirinkimo protokolo 7 darbotvarkės klausimas).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas nuo 2020-10-05 nėra asociacijos narys, t. y. nuo šio momento nebėra juridinio asmens dalyvis, jam nekyla pareiga vykdyti asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimus ir (ar) laikytis asociacijos įstatų (Įstatų 5.3.1 punktas).

Įstatymas numato, kad juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise Turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise (CK 2.48 straipsnis). Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.50 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas nebuvo bendrosios dalinės nuosavybės dalyviu, jam nepriklauso dalis inžinerinių ir (ar) komunikacinių tinklų, todėl pareigos mokėti už turtą, kuris nuosavybės teise priklauso ne jam, neturi (CPK 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas priteisti gatvės apšvietimo sistemos įrengimo išlaidas netenkintinas.

Ieškovė, be to, prašo iš atsakovo priteisti išlaidas už elektros energiją vandens tiekimui bei nuotekoms šalinti. Iš byloje pateiktų ieškovės pažymų apie įsiskolinimą matyti, jog atsakovo skolą, ieškovės skaičiavimu sudaro: 2022 m. suvartotą elektrą vandeniui tiekti bei valymo įrenginiams veikti 628,11 Eur – 380 Eur gauta pavedimu, sudaro 248,11 Eur skola; už 2023 m. sausio – balandžio mėn. suvartotą elektros energiją vandeniui tiekti bei valymo įrenginiams veikti 362,92 Eur; už 2021 m. I pusmetį sunaudotą vandenį 126,15 Eur, viso už 2021 m. – 288,63 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, jog vandens apskaita asociacijos įvesta ir pradėta taikyti nuo 2021-01-01. Iš byloje pateiktų duomenų ir ištirtų aplinkybių matyti, jog atsakovams suvartotojo vandens kiekiai yra priskiriami apskaičiavus viso asociacijos suvartotojo vandens ir skaitiklio rodmenis asociacijai pateikusių narių skirtumą pagal vidaus tvarkos taisyklių 15 punktą, o vieno kubinio metro vandens kaina apskaičiuojama sumą už elektros energiją padalinus iš viso asociacijoje suvartoto vandens kiekio. Teismas atkreipia dėmesį, jog vidaus tvarkos taisyklių 15 punktas įrašytas ir į taisykles įtrauktas visuotinio asociacijos narių susirinkimo protokolu po to, kai atsakovas išstojo iš asociacijos, todėl jam netaikytinas (CPK 183 straipsnis). Kita vertus, iš byloje pateiktų duomenų apie asociacijai išrašytas sąskaitas už suvartotą elektros energiją (el. b. failas 2, b. l. 33-44; failas 3, b. l. 89-104) matyti, jog asociacijos išlaidos elektros energijai kiekvieną mėnesį iš esmės yra panašaus dydžio (svyruoja nežymiai) ir nepriklauso nuo visos asociacijos narių suvartojamo vandens ir pašalinamų nuotekų kiekio (CPK 185 straipsnis)., t. y. nesvarbu, kiek vandens suvartoja asociacija, išlaidos elektros energijai apmokėti iš esmės yra panašios, todėl suvartoto vandens kiekis neįtakoja elektros energijos kaštų už vandens pakėlimą iš gręžinio. Šiuo atveju, iš byloje pateiktų duomenų matyti ir tai, kad atsakovams žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nėra statinių ir vanduo nėra vartojamas, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio yra priskiriamas tam tikras asociacijoje nepaskirstyto, tačiau suvartoto vandens kiekis, už kurį reikalaujama sumokėti. Šiuo atveju, iš byloje pateiktų duomenų apie asociacijai pateiktas sąskaitas už elektros energiją, matyti, jog laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. asociacijai pateikta sąskaitų už bendrą 3561,62 Eur sumą. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog asociacijos veiklos teritorijoje yra 30 sklypų, 14 iš nėra naudojami (juose nėra statinių). Byloje objektyvių duomenų, jog visuose asociacijos narių ir (ar) asociacijos veiklos teritorijoje esančių gyventojų sklypuose yra tinkamai įvesti apskaitos prietaisai, nėra neapskaičiuojamo vandens panaudojimo nuotėkio, nėra (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovui ginčo laikotarpiu priskirtas suvartotojo vandens kiekis (bendras) beveik du kartus viršija faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus realius suvartoto vandens kiekius, kas sudaro pagrindą abejoti ieškovės atliktų skaičiavimų pagrįstumu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Šiuo atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis apie atsakovo mokėjimus už suvartotą elektros energiją, asociacijai išrašytą bendrą už elektros energiją mokėtiną sumą bei asociacijos veiklos teritorijoje esančių sklypų skaičių, spręstina, jog atsakovas įsiskolinimo už elektros energiją vandeniui išgauti ir nuotekoms šalinti neturi, todėl reikalavimas dėl skolos priteisimo negali būti tenkinamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimų

Priešieškinio reikalavimu atsakovas prašo įpareigoti ieškovę asociaciją ,,(duomenys neskelbtini)“ netrukdyti atsakovui J. S. naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais, būtinais teikti vandenį ir šalinti nuotekas iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bei netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) pagal paskirtį. Asociacija su priešieškinio reikalavimu nesutiko.

Šiuo atveju iš byloje esančio susirašinėjimo, vykusio tarp atsakovo J. S., jo sutuoktinės E. S. ir asociacijos pirmininko A. V. matyti, jog 2022-08-31 el. laišku asociacijos pirmininkas A. V. informavo J. S., kad dėl nemokamų mokesčių už suvartotą elektros energiją vandeniui tiekti bei valymo įrenginiams veikti nuo 2022-09-09 į sklypus adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bus nutrauktas vandens tiekimas bei nuotekos; atsakovas su įspėjimu nesutiko, priminė apie jo šeimoje augančius mažamečius vaikus bei vaiką su sunkia negalia, vykstantį teisminė ginčą, ragino iki nebus išspręstas ginčas ir priimtas sprendimas nesiimti jokių atjungimo veiksmų, kadangi tokie veiksmai bus laikomi savavaldžiavimu, dėl ko bus priverstas kreiptis į ikiteismines ir kt. institucijas dėl tokiais veiksmais sukeltos žalos atlyginimo (el. b. failas 2, b. l. 98- 101). Atsakovo sutuoktinė E. S. 2022-09-09 pateikė pranešimą policijai apie įvykį – grįžę į namus nustatė, kad asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas savavališkai atjungė jų gyvenamojo namo įrenginius (vandens tiekimo ir nuotekų) (el. b. failas 2, b. l. 102-108). Iš byloje pateikto 2023-02-21 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 Eur bauda, už tai, kad: asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. V. gindamas asociacijos interesus gauti mokestį už sunaudotą vandenį, atjungdamas komunikacijas, pasirinko tokį asociacijos teisių gynimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų; A. V. tokiais veiksmais pažeidė gyvenamojo namo gyventojų, tarp jų ir mažamečių vaikų, teisę į nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą, kuri numatyta Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (el. b. failas 3, b. l. 35-36).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, kurio nuostatas aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose.

CK 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Minėta teisės norma įtvirtina vieną iš savininko teisių gynimo būdų – negatorinį ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 1 straipsnyje yra įtvirtinta asmenų teisė vartoti sveiką ir švarų geriamąjį vandenį bei gauti informaciją apie jo saugą ir kokybę, užtikrinant nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą (Įstatymo 5 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog esant ginčui tarp šalių dėl atsakovo pareigos mokėti už elektros energiją vandeniui tiekti ir nuotekoms šalinti apimties, asociacija, pranešimu informavusi J. S. 2022-09-09 sustabdė vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą į atsakovui priklausantį gyvenamąjį būstą. Už šiuos veiksmus asociacijos vadovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta administracinė nuobauda. Tokiu būdu byloje pateikti duomenys patvirtina, jog asociacija trukdė atsakovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, atjungė vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, dėl ko gyvenamasis namas laikinai tapo netinkamas gyventi. Bylos duomenimis nustatyta, jog teismui 2022-09-23 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojus asociaciją atstatyti (atkurti) vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą atsakovo būstui bei uždraudus ieškovei asociacijai ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikti bet kokius veiksmus, nukreiptus nutraukti (apriboti) vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą žemės sklypui ir pastatui – gyvenamajam namui, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas buvo atkurtas. Tačiau pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės – tai laikino pobūdžio ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonės, taikomos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 144 straipsnis). Duomenų, pagrindžiančių, jog asociacijos elgesys sudarant kliūtis atsakovui naudotis inžineriniais tinklais vandeniui teikti ir nuotekoms šalinti atjungiant vandens teikimą ir nuotekų šalinimą, atitinka teisės aktų reikalavimus, byloje nėra. Šių aplinkybių asociacija neįrodė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo išduotos prisijungimo sąlygos prie inžinerinių tinklų (vandentiekio, buitinių nuotekų šalinimo ir kt.), tokiu būdu teisę naudotis minėtomis komunikacijomis atsakovas J. S. turi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas tenkintinas ir asociacija įpareigotina netrukdyti atsakovui J. S. naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais, būtinais teikti vandenį ir šalinti nuotekas iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bei netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) pagal paskirtį.

Atsakovas byloje prašo iš ieškovės priteisti 460 Eur žalą dėl laikinojo būsto nuomos.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas J. S. 2022-09-10 sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovui išnuomotos gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) už 800 Eur/mėn. nuomos mokestį, būstas išnuomotas nuo 2022-09-10 sumokant 400 Eur avansinį mokėjimą, dengiantį 2 sav. nuomos mokestį (el. b. failas 2, b. l. 109-110). Atsakovas avansinį 400 Eur mokėjimą nuomotojai atliko grynaisiais pinigais 2022-09-10 (el. b. failas 2, b. l. 111). Atsakovas 2022-09-24 pateikė prašymą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo prašė nuomos sutartį nutraukti nuo prašymo pateikimo dienos (el. b. failas 2, b. l. 125). 2022-09-24 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo susitarimu, sudarytu tarp atsakovo ir nuomotojos, šalys susitarė dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2022-09-24, susitarė ir patvirtino, jog patalpos perduotos tinkamai, už gyvenamųjų patalpų nuomą tinkamai atsiskaityta, už nuomos paslaugų teikimo laikotarpio GPM tinkamai atsiskaityta pagal sutarties 2.1.8 punktą (el. b. failas 2, b. l. 126). Atsakovas sutarties 2.1.8. punkte numatytą sumą 60 Eur sumokėjo 2022-09-24 grynaisiais pinigais (el. b. failas 2, b. l. 124). Nuomos sutarties 2.1. 8 punkte numatyta – visos kitos išlaidos, tokios kaip komunaliniai mokesčiai ir visi kiti mokesčiai yra nuomotojo atsakomybė, išskyrus deklaruojamą GPM, kurį nuomininkas įsipareigoja sumokėti, arba padengti, iki 2022-05-10 einamųjų mokestinių metų dienos, savo sąskaita.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimą yra aktualūs civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog asociacija laikotarpiu nuo 2022-09-09 iki 2022-09-23 atsakovo būstui adresu (duomenys neskelbtini), atjungė vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas su šeima (sutuoktinė ir trys vaikai, iš kurių du mažamečiai) turėjo laikinai iš savo būsto išsikelti į nuomojamas gyvenamąsias patalpas, dėl ko patyrė 400 Eur nuomos mokesčio išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog asociacijos vadovas už šiuos veiksmus patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje esančių duomenų visuma suponuoja, jog asociacijai neatlikus nurodytų veiksmų, atsakovas išlaidų laikinojo būsto nuomai nebūtų patyręs. Tokiu būdu pripažintina, jog byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos asociacijos civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.245-6.249 straipsnis), todėl atsakovo reikalavimas priteisti 400 Eur žalą dėl laikinojo būsto nuomos pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Reikalavimas dalyje dėl 60 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, kurį atsakovas įsipareigojo padengti už nuomotoją, priteisimo netenkintinas, kadangi nėra priežastiniu ryšiu susijęs su asociacijos neteisėtais veiksmais (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu) nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš CPK 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnis įtvirtina, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Šiuo atveju atsakovas Nuomos sutartimi prisiėmė prievolę kompensuoti nuomotojai už nuomos laikotarpį mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (GPM). Teisėtai sudaryta sutartis turi jos šalims įstatymo galią ir šios sutarties sąlygos teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (šiuo atveju asociacijai) nesukuria (CK 6.189 straipsnis). Atsakovas, sudarydamas Nuomos sutartį tokiomis sąlygomis, kokiomis sudarė, prisiėmė riziką, jog GPM mokesčio, kurio mokėti nuomininkas pareigos neturi, išlaidos jam kompensuotos nebus ir asociacija už šią riziką neatsako (CPK 185 straipsnis, CK 6.247 straipsnis).

Atsakovas, be to, prašo iš asociacijos priteisti 6313 Eur nepagrįstai įgytą sumą už žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinius įrenginius (inžinerines komunikacijas). Reikalavimą grindžia aplinkybe, jog sumokėjo už tai, ko negavo, asociacija nepagrįstai praturtėjo. Ieškovė su reikalavimu nesutiko.

Bylos duomenimis nustatyta, atsakovo sutuoktinė E. S. asociacija ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-14 sumokėjo 6500 Eur, mokėjimo paskirtis - ,,už inžinerines komunikacijas moka sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas“ (el. b. failas 2, b. l. 93). Iš asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2016-04-14 iki 2016-04-17 matyti, jog trečiasis asmuo E. S. 2016-04-14 atliko mokėjimą 6500 Eur sumai (už inžinerines komunikacijas moka sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas), 2016-04-14 asociacija sumokėjo J. V. 4000 Eur (,,grąžinama įmoka už komunikacijas pasikeitus sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams“) bei 2016-04-17 J. V. sumokėjo 2313 Eur (,,grąžinama įmoka už komunikacijas pasikeitus sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams“), o 2016-04-17 E. S. pervesta 187 Eur (,,permoka“) (el. b. failas 4, b. l. 104). Iš 2023-07-19 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ konsultacinės išvados matyti, jog tyrimo metu vizualiai nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), yra paklotas lauko vandentiekio vamzdis ant kurio sumontuotas vandens skaitiklis bei uždarymo sklendė; šio lauko vandentiekio vamzdynas įrengtas pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 ,,Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai.“ reikalavimus; kitų inžinerinių tinklų įvadų (buitinių, lietaus nuotekų) į sklypą nėra įvesta (el. b. failas 4, b. l. 80-84).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. V. paaiškino, jog trečiajam asmeniui ir atsakovui pardavė žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog buvo vienu iš keturių kvartalo statytojų. Paaiškino, jog buvo žodinis susitarimas, kad liudytojas išstoja iš asociacijos, jam asociacija grąžina sumokėtą sumą už komunikacijas, o naujasis asociacijos narys tuos pinigus įneša, patikslino, jog toks susitarimas buvo su atsako ir trečiuoju asmeniu, tarėsi ir dėl to, kad pinigines lėšas mokės asociacijai (ji tinklų savininkė). Patvirtino, jog lėšas iš asociacijos atgavo. Patikslino, jog pagal techninį projektą inžineriniai tinklai yra pravesti iki sklypo ribos.

CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009 ir kt.).

Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais, kai praturtėjama nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019).

Nagrinėjamu atveju, visuma byloje esančių duomenų bei aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti teisinio ir faktinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo sutuoktinė sumokėjo asociacijai pinigines lėšas pagal paskirtį ,,už inžinerines komunikacijas moka sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas“. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog nuosavybės teisė asociacijai į inžinerinius tinklus (vandentiekio, nuotekų šalinimo ir kt.) registruota 2015-02-20 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2015-12-01 Statybos užbaigimo akto pagrindu. Teismo posėdyje liudytojas J. V. paaiškino, jog mokėjimas buvo atliktas žodinio susitarimo pagrindu, mokėti reikėjo asociacijai, nes jai priklauso tinklai, jam buvo grąžintas sumokėtas įnašas. Nustatyta ir tai, kad 2016-04-14, kai atsakovo sutuoktinė atliko mokėjimą asociacijai, tiek J. S., tiek E. S. buvo asociacijos nariais. Remiantis 2020-10-05 prašymu, atsakovas ir jo sutuoktinė iš asociacijos išstojo, kartu patvirtino, jog jiems žinoma ir suprantama, kad stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai perduotos lėšos bei turtas grąžintas nebus (Įstatų 5.2.4 punktas). Atsakovas neįrodė, jog jo sutuoktinės atliktas mokėjimas turėjo sukurti jiems nuosavybės teisę į tam tikras inžinerines komunikacijas, o ne teisę prie šių tinklų jungtis ir (ar) jais naudotis, byloje nėra nustatyta, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl bendros nuosavybės sukūrimo (ar perleidimo) ir atsakovas negavo to, už ką sumokėjo, o asociacija šiuo mokėjimu nepagrįstai praturtėjo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas šioje dalyje netenkintinas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kadangi kiti ieškovės (jos atstovų), atsakovo (jo atstovo) ir trečiojo asmens paaiškinimai ir (ar) argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui teismas dėl šių argumentų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti, todėl netenkintini, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė už ieškinio reikalavimą sumokėjo 79 Eur žyminį mokestį bei patyrė 3630 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (1210 Eur už ieškinio (patikslinto ieškinio) parengimą, 1210 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 1210 Eur už kitų prašymų parengimą ir atstovavimą teisme).

Atsakovas pateikė duomenis, jog už priešieškinio (pradinio) pareiškimą sumokėjo 323 Eur žyminį mokestį (50 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 100 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 173 Eur už turtinius reikalavimus). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas byloje patyrė 4680 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (260 Eur už teisines konsultacijas, 260 Eur už atsakymo į ieškovės pretenziją parengimą, 910 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 1040 Eur už priešieškinio parengimą, 260 Eur už atstovavimą, 650 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 390 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 910 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose) (pagal 2023-08-17 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų).

Šiuo atveju įvertinus procesinę bylos baigtį – ieškinys atmestas, priešieškinis – tenkintas iš dalies, laikytina, jog patenkinta pusė (50 proc.) priešieškinio reikalavimų, todėl ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos 2501,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 44,56 Eur. Įvertinus procesinę bylos baigtį, patirtų išlaidų susidarymo priežastis, šios išlaidos iš ieškovės ir atsakovo priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 22,28 Eur iš kiekvieno (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškovės ieškinio. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti ieškovę asociaciją ,,(duomenys neskelbtini)“ netrukdyti atsakovui J. S. naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais bei įrenginiais, būtinais teikti vandenį ir šalinti nuotekas iš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), bei netrukdyti naudoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) pagal paskirtį;

Priteisti iš ieškovės asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ 400 Eur (keturi šimtai eurų) žalą dėl laikinojo būsto nuomos, 2501,50 Eur (du tūkstančiai penki šimtai vienas euras, 50 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui J. S..

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ 22,28 Eur (dvidešimt du eurai 28 ct) pašto išlaidų valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo J. S. 22,28 Eur (dvidešimt du eurai 28 ct) pašto išlaidų valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.