Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D. (M. D.) ir V. J. (V. J.) atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties, kuria M. D. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo J. V. 2025 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13205-2025 ir V. J. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15109-2025 tenkinti iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. V., nustatęs, kad 2024 m. spalio 11 d. apie 23.27 val. Ukmergės-Šeškinės gatvėje, Vilniuje, M. D., vairuodamas transporto priemonę „BMW 640XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų demonstruodamas savo išskirtinumą, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, niekindamas elementarias saugaus elgesio kelyje normas, keldamas grėsmę eismo saugumui, priešpastatydamas savo menamus tikslus įstatymo normoms, lenktyniaudamas su kitu šalia važiuojančio automobilio vairuotoju, kelio ruože, kur didžiausias leistinas važiavimo greitis 60 km/val., važiavo ne mažesniu kaip 178 km/val. greičiu, viršijo leistiną važiavimo greitį 118 km/val., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (miesto režimui skirtą eismo organizavimą, kuris nepritaikytas važiuoti tokiu dideliu greičiu), į kelio reljefą ir meteorologines sąlygas, po kontakto su kitu lenktyniaujančiu automobiliu nesuvaldė vairuojamo automobilio, kirto skiriamąją juostą, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, sukeldamas pavojingą situaciją ir priversdamas kitus eismo dalyvius (priešinga kryptimi važiavusio automobilio vairuotoją) staigiai keisti judėjimo greitį bei kryptį savo saugumui užtikrinti, šiais veiksmais sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, bei pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 4, 9, 118, 127 punktus, 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13205-2025 M. D. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 500 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą aštuoniolikai mėnesių (elektroninės b. l. 75-79).

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja O. Š., nustačiusi, kad 2024 m. spalio 11 d. apie 23.27 val. Ukmergės-Šeškinės gatvėje, Vilniuje, V. J., vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų demonstruodamas savo išskirtinumą, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, niekindamas elementarias saugaus elgesio kelyje normas, keldamas grėsmę eismo saugumui, priešpastatydamas savo menamus tikslus įstatymo normoms, lenktyniaudamas su kitu šalia važiuojančio automobilio vairuotoju, kelio ruože, kur didžiausias leistinas važiavimo greitis 60 km/val., važiavo ne mažesniu kaip 189 km/val. greičiu, viršijo leistiną važiavimo greitį 129 km/val., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (miesto režimui skirtą eismo organizavimą, kuris nepritaikytas važiuoti tokiu dideliu greičiu), į kelio reljefą ir meteorologines sąlygas, po kontakto su kitu lenktyniaujančiu automobiliu nesuvaldė vairuojamo automobilio, kirto skiriamąją juostą, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, sukeldamas pavojingą situaciją ir priversdamas kitus eismo dalyvius (priešinga kryptimi važiavusio automobilio vairuotoją) staigiai keisti judėjimo greitį bei kryptį savo saugumui užtikrinti, šiais veiksmais sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, bei pažeidė KET 4, 9, 118, 127 punktus, 2025 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15109-2025 V. J. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 500 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą aštuoniolikai mėnesių (b. l. 11-15, 17-21, 40-44).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas G. V. prašo 2026 m. vasario 3 d. nutartį palikti galioti nepakeistą ir M. D. bei V. J. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir apelianto skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Skunde nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurie nebūtų aptarti teismo nutartyje bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

M. D. ir V. J. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinis skundas netenkintinas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023). Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti nėra.

7. M. D. ir V. J. yra nubausti už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

8. M. D. ir V. J. pripažįsta viršiję greitį ir sukėlę pavojingą situaciją, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, kadangi sąmoningo spontaniško jų pasivaržymo (greičio prasme) nebuvo. Apeliantų atstovas mano, kad M. D. ir V. J. veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, nes pavojingos situacijos sukėlimas ir greičio viršijimas nesudaro savarankiško pagrindo teigti, kad veikos buvo padarytos iš chuliganiškų paskatų. Taip pat apeliantų atstovas nesutinka su M. D. ir V. J. skirtomis administracinėmis nuobaudomis ir administracinio poveikio priemonėmis.

9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo už chuliganišką vairavimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

10. Spręsdamas, ar M. D. ir V. J. veikose yra pirmasis chuliganiško vairavimo būtinasis požymis – bent vieno KET pažeidimo padarymas, apygardos teismas pažymi, kad ekspertas, atlikęs ekspertinį tyrimą, nustatė, jog M. D. vairuojamas automobilis „BMW 640XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamo įvykio metu važiavo vidutiniu 178÷186 km/val. greičiu, o V. J. vairuojamas automobilis „BMW 540XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vidutiniu 189-197 km/val. greičiu (elektroninės b. l. 51-55). Nei M. D., nei V. J. šios eksperto nustatytos aplinkybės neginčija.

11. KET 127 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Kelio ruože, kuriame įvyko nagrinėjamas įvykis, leidžiama važiuoti ne didesniu nei 60 km/val. greičiu, taigi apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamo įvykio metu tiek M. D., tiek V. J. pažeidė KET 127 punkte įtvirtintą reikalavimą.

12. Vertindamas, ar šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, apygardos teismas pažymi, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, jis demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511-2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-976-2018, 2AT-17-697/2025). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017, e2AT-54-1214/2024).

13. Apeliantų atstovas, kvestionuodamas chuliganiškų paskatų požymį M. D. ir V. J. veiksmuose, iš esmės ginčija tik apylinkės teismo išvadą, kad nagrinėjamo įvykio metu vairuotojai tarpusavyje varžėsi (greičio prasme). Visgi apygardos teismas pažymi, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas M. D. ir V. J. chuliganiškas paskatas grindė ne tik jų varžymusi - chuliganiškų paskatų požymį M. D. ir V. J. veiksmuose apylinkės teismas pirmiausia grindė tuo, kad tiek M. D., tiek V. J. leistiną greitį viršijo itin ženkliai - net kelis kartus, nors nei M. D., nei V. J. nebuvo jokios būtinybės vairuoti automobilius tokiu greičiu - nei vienas iš jų nebuvo persekiojamas galbūt nusikalsti ketinančių asmenų, nei vienam iš jų ar jų artimųjų negrėsė pavojus gyvybei, kuomet neatidėliotinai būtų būtina gabenti į ligoninės priimamąjį, nelaukiant skubios specializuotos greitosios pagalbos ir pan. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad važiuodamas Vilniaus mieste net ir vėlyvu metu, kuomet eismas vyksta visą parą, ne mažesniu kaip 189 km/val. greičiu (V. J.) ar ne mažesniu kaip 178 km/val. greičiu (M. D.), kuomet leidžiamas greitis yra 60 km/val., vidutiniškai protingas žmogus (standartas) geba suvokti, jog kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams tiek eismo dalyviams, tiek pėstiesiems, jų turtui - tokie veiksmai yra ne tik įžūlūs, atkreipiantys šalia esančių asmenų dėmesį, bet ir pavojingi.

14. Apygardos teismas sutinka su tokiu šios administracinio nusižengimo teisenos metu nustatytų aplinkybių vertinimu: nors pats savaime greičio viršijimas paprastai vertinamas kaip atitinkantis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnyje, sudėties požymius, tačiau toks drastiškas (daugiau nei 100 km/val. viršijantis leistiną) greitis gyvenvietėje vertintinas kaip tyčinis visuomenės normų ir saugumo ignoravimas. Apygardos teismo įsitikinimu, nėra svarbu, ar V. J. ir M. D. nagrinėjamo įvykio metu varžėsi – net ir vienas važiuodamas tokiu greičiu automobilio vairuotojas supranta, kad toks vairavimas sukelia akivaizdų ir tiesioginį pavojų ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Apylinkės teismas nenustatė, kad V. J. ar M. D. leistiną greitį viršijo veikdami būtinojo reikalingumo (ANK 16 straipsnis) sąlygomis, taigi pagrįstai tokį sąmoningą jų elgesį vertino kaip siekį pademonstruoti savo išskirtinumą, niekinantį požiūrį į kitus eismo dalyvius bei elementarias saugaus elgesio keliuose normas. Kita vertus, situaciją, kuomet tuo pačiu metu toje pačioje vietoje vienas kitą pažįstantys asmenys, vairuodami automobilius, ženkliai – tris kartus viršija tame kelio ruože leistiną greitį, apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip varžymąsi (lenktyniavimą).

15. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad V. J. ir M. D. veiksmai pagrįstai pripažinti kaip atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

16. Spręsdamas dėl M. D. ir V. J. skirtų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrįstumo apygardos teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

17. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą gali būti skiriama nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų bauda; taip pat, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki dvejų metų.

18. Skundžiamus nutarimus priėmę pareigūnai, spręsdami dėl V. J. ir M. D. skirtinų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių, atsižvelgė į ANK 34 straipsnio imperatyvias nuostatas – įvertino V. J. ir M. D. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir skyrė V. J. ir M. D. administracines nuobaudas – baudas, kurių dydžius nustatė lygius ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, t. y. 500 eurų, bei skyrė jiems ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomas skirti administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurių terminus nustatė lygius ANK 420 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytam poveikio priemonės vidurkiui, t. y. aštuoniolikai mėnesių.

19. Apylinkės teismas, vertindamas V. J. ir M. D. skirtų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad V. J. ir M. D. praeityje buvo bausti už administracinių nusižengimų, be kita ko, ir susijusių su greičio viršijimu ir transporto priemonių vairavimu neturint teisės vairuoti transporto priemones (V. J.), bei susijusių su greičio viršijimu (M. D.), padarymą, taip pat į tai, kad V. J. ir M. D. praeityje buvo skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į V. J. ir M. D. nagrinėjamo įvykio metu viršytą greitį, taigi V. J. ir M. D. skirtų administracinių nuobaudų – baudų dydžiai ir administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminai nustatyti laikantis ANK 34 straipsnio nuostatų. Nors V. J. ir M. D. atstovas apeliaciniu skundu prašo nustatyti minimalius administracinių nuobaudų dydžius ir administracinio poveikio priemonių terminus, tačiau jis nenurodo išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima nustatyti minimalius administracinių nuobaudų dydžius ir administracinio poveikio priemonės terminus.

20. Apibendrinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl M. D. ir V. J. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti M. D. (M. D.) ir V. J. (V. J.) atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.