- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-1690-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31249-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-2520-534/2015 ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 800 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Ieškovė nurodė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. B., o (duomenys neskelbtini) – dukra R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2520-534/2015 iš atsakovo buvo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymas kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 145 Eur iki kiekvieno jų pilnametystės. Po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo praėjo 4 metai, pasikeitė aplinkybės, pabrango pragyvenimas, todėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis nebeatitinka įstatyme įtvirtinto proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principo. Šalių sūnui šiuo metu yra 16 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) 2 klasėje, o dukrai yra 10 metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini) 4 klasėje.
3. Nurodė, kad vaikų maitinimui mokykloje reikia skirti vidutiniškai po 10 Eur per dieną, t. y. po 230 Eur per mėnesį. Vaikai lanko būrelius, kuriems vidutiniškai per mėnesį skiriama 200 Eur. Kadangi vaikai sparčiai auga, drabužiams ir avalynei per mėnesį reikia apie 600 Eur. Vitaminams, vaistams, higienos, kosmetikos priemonėms bei medicininėms paslaugoms reikia 100 Eur per mėnesį. Vaikų laisvalaikiui, lavinimui (mokomosioms priemonėms, kanceliarinėms prekėms ir pan.), kultūriniam ugdymui (teatrui, kinui, kavinėms, kitoms pramogoms) išlaidos per mėnesį sudaro apie 300 Eur. Šalių sūnui papildomai reikės lankytis pas lietuvių kalbos ir matematikos korepetitorius. Įvairioms šventėms (gimtadieniams, Šv. Kalėdoms, Šv. Velykoms ir pan.) papildomai išleidžiama apie 300 Eur per mėnesį. Vaikų mobilaus ryšio paslaugoms reikia 15 Eur per mėnesį, kuro bei automobilio eksploatacijos išlaidos sudaro 200 Eur per mėnesį. Vaikų atostogoms (stovykloms) per metus reikia 3 000 Eur. Būsto nuoma ir komunalinės paslaugos kiekvieną mėnesį sudaro 700 Eur. Ieškovė studijuoja Vilniaus universiteto magistratūros studijose, kurios yra mokamos, kaip ir kvalifikacijos kėlimo kursai, užsienio kalbos tobulinimo mokymai. Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, su vaikais gyvena iš santaupų, nes yra studentė ir neseniai pradėjo dirbti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad dukrą 2019 metais 2 kartus vežėsi atostogauti prie jūros, į kaimo sodybas, leisdavo laisvalaikį miesto parkuose, pirko kasdienius laisvalaikio bei sporto darbužius, prieš 2019 metų mokslo metų pradžią skyrė 50 Eur pratyboms įsigyti. Šalių sūnaus paauglystės problemos nelemia didesnių vaiko poreikių, nes paauglys turi būti pratinamas derinti savo materialinius poreikius prie tėvų finansinių galimybių. Vaikai atsakovui nėra išreiškę noro lankyti ieškovės išrinktus būrelius, korepetitorių. Kyla abejonių, ar vaikai nepervargs. Ieškovės noras nuolatos vežti vaikus atostogauti į užsienio valstybes neatitinka nei ieškovės, nei atsakovo finansinės padėties. Šalių vaikai ilsėtis gali atostogauti pas senelius Lietuvoje.
6. Atsakovas nuo 2019 m. gegužės 10 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas atlyginimas yra 80 Eur per mėnesį. Jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas, tačiau atlyginimas šioje įmonėje jam nemokamas, kadangi nebuvo gautas planuotas finansavimas iš europinių fondų, todėl artimiausiu metu (duomenys neskelbtini) planuojama likviduoti. Atsakovas susiduria su problemomis dėl vaikų auklėjimo, todėl neturi realių galimybių išvykti dirbti į užsienį, nes palikus paauglį sūnų, šis galimai susidėtų su netinkamais asmenimis, maištautų netekęs nuolatinio atsakovo dėmesio. Atsakovas pats yra priverstas prašyti paramos iš šeimos.
7. Remiantis teismų praktika, nepilnamečio vaiko orientacinis išlaikymo dydis yra viena minimali mėnesinė alga, todėl ieškovės reikalavimas dėl 800 Eur dydžio mėnesinio išlaikymo vaikams priteisimo, yra akivaizdžiai neadekvatus. Be to, ieškovė nederino su atsakovu savo būsto nuomos kainos. Ieškovė turi pagrindą prašyti savivaldybės suteikti jai socialinį būstą, neturėtų prašyti atsakovo, kad šis išlaikytų jos prabangų nuomojamą butą naujos statybos name. Ieškovė vaikams diegia materialines, vartojimu paremtas vertybes.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su vaikais gyvena nuomojamame 3 kambarių bute, kuriame vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Tarnybos atstovei šalių sūnus pasakojo, jog su atsakovu paskutinį kartą matėsi minutę rugsėjo mėnesį, iki tol ilgą laiką nesimatė. Atsakovas moka alimentus, papildomai prie vaikų išlaikymo neprisideda. Šalių dukra Tarnybos atstovei nurodė, kad anksčiau su atsakovu susitikdavo dažniau, kartais jis jai nupirkdavo drabužių, kitų reikalingų daiktų, duodavo smulkių pinigų (4-10 Eur), kartu nueidavo į kavinę. Atsakovas gyvena kartu su motina pastarajai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame sudarytos tinkamos sąlygos svečiuotis vaikams. Tarnybos vertinimu, atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams yra mažas, galimai nepakankamas jų poreikiams tenkinti, todėl ieškinio reikalavimas atitinka vaikų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Papildomai paaiškino, kad iki 2020 m. sausio mėnesio dirbo mokykloje, tačiau šiuo metu nebedirba, kadangi netenkino atlyginimas. Iki tol ieškovė 12 metų dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau pasikeitus vadovams ir nesutapus jos ir vadovės interesams, bendru sutarimu su darbdaviu išėjo iš darbo. Šiuo metu ieškovė yra registruota užimtumo tarnyboje, gauna 400 Eur per mėnesį dydžio nedarbo išmoką, 120 Eur dydžio mėnesinę vaikų išmoką iš valstybės. Taigi nuo 2015 metų ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, ji neteko darbo, nusidėvėjo turėtas automobilis. Vitaminams ir vaistams vienam kiekvienam vaikui per mėnesį reikia skirti 25 Eur (30 Eur kainuoja žuvų taukai, multivitaminai), sanatorija kompensuojama vaikui, bet nekompensuojama kelionė ir mamos (ieškovės) buvimas šalia, patiriamos išlaidos odontologo paslaugoms (pvz. dantų higiena – 30 Eur). Higienos priemonėms kiekvienam vaikui kas mėnesį reikia po 50 Eur. Vieno vaiko laisvalaikio išlaidos siekia 75 Eur per mėnesį. Vaikų draugų gimtadieniams, šventėms kiekvienam vaikui per mėnesį reikia po 150 Eur. Šalių sūnus lanko architektūros mokyklą, už kurią pusei metų reikia mokėti 400 Eur, sporto klubą – 10 Eur per mėnesį. Šalių dukters šokių būrelis kainuoja 40 Eur mėnesiui, reikalingos lėšos šokių aprangai (bateliams, koncertinėms suknelėms reikia apie 75 Eur), nori lankyti gimnastikos būrelį už 40 Eur per mėnesį. Šalių sūnui sunku mokytis, todėl bus reikalingas korepetitorius (kol kas šiomis paslaugomis nebuvo naudotasi). Vieno vaiko dalis kuro išlaidoms sudaro 70-80 Eur per mėnesį, vaiko atostogoms reikia 1 500 Eur (300 Eur kainuoja 10 dienų ar savaitės stovykla). Už buto nuomą ieškovė moka 590 Eur per mėnesį, tačiau gauna 240 Eur dydžio kompensaciją būsto nuomos mokesčiui dengti, 100 Eur per mėnesį moka komunalinių mokesčių. Pigesnio buto nuomotis negali, nes sudaryta 2 metų nuomos sutartis, be to, reikalingas trijų kambarių butas. Išsinuomojus butą senesnės statybos name, nuoma galbūt būtų pigesnė, tačiau būsto būklė būtų prastesnė, o komunaliniai mokesčiai – didesni. Ieškovės išsilavinimas – verslo studijų bakalauras, šiuo metu studijuoja magistro studijose, ieškosi darbo.
Atsiliepimas
10. Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) steigėjas, tačiau veikla nevyksta, pelnas negaunamas, iš šios įmonės atsakovas gauna tik 50 Eur per mėnesį dydžio atlyginimą. (duomenys neskelbtini) dirba projektų vadovu 0,25 procentų etatu, gauna minimalias pajamas. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, 3 pirmus mėnesius gauna po 200 Eur pašalpą, vėliau gaus mažiau. Reklamos srityje dirbo visuomeniniais pagrindais, gaudavo 20-30 Eur per dieną. Atsakovo išsilavinimas aukštasis (magistras) inžinerinės geologijos srityje, tačiau darbas šioje srityje jam nepatinka. Ieškosi darbo už pakankamo dydžio atlyginimą. Kadangi turėjo traumų – buvo trūkę raiščiai, operuotas meniskas, bet kokio darbo dirbti negali. Šalių sūnaus prioritetas – ne mokslai ir ne būreliai. Atsakovas nėra įsitikinęs, kad sūnus lanko ieškovės nurodytus būrelius. Kadangi vaikas nesimokė, atsakovui neturėtų tekti mokėti už korepetitoriaus paslaugas. Šalių dukrai papildomos veiklos krūviai yra per dideli, kenčia jos mokslai. Pasikeitus ieškovės finansinei situacijai, ji turėtų gyventi kukliau, pavyzdžiui, atsakovas gyvena su mama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2520-534/2015 priteisto nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnametei dukrai R. B. ir nepilnamečiui sūnui R. B. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 22 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekant ieškovę A. V.. Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreipė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 55,40 Eur žyminį mokestį ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą R. B., gim. 2(duomenys neskelbtini), ir sūnų R. B., gim. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių sudarytos santuokos apskaitos akto įrašas buvo panaikintas 2015 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2520-534/2015, kuriuo teismas nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 145 Eur kiekvienam vaikui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės bei 3 300 Eur dydžio nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad teismui 2015 m. kovo 20 d. priimant sprendimą, šalių dukrai buvo 5 metai 6 mėnesiai, šalių sūnui – 11 metų 6 mėnesiai. Šiuo metu šalių dukrai yra 10 metų 9 mėnesiai, šalių sūnui – 16 metų 9 mėnesiai.
Šalies argumentai
13. Ieškinyje ieškovė nurodė vaikų poreikius, kuriuos teismo posėdžio metu patikslino: per mėnesį kiekvieno vaiko maitinimui mokykloje reikia nuo 5 Eur iki 10 Eur dienai (100-200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui); drabužiams ir avalynei – po 300 Eur; dukters šokių bateliams, koncertinėms suknelėms – apie 75 Eur; vaistams, gydymui, dantų higienai – po 30-40 Eur per mėnesį; vitaminams (žuvų taukams, multivitaminams) – po 25 Eur per mėnesį, higienos priemonėms – po 50 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, sūnus turi odos problemų, joms spręsti reikalinga 30 Eur per mėnesį suma, patiriamos išlaidos knygoms, pratyboms, klasės fondui renkama 50 Eur per pusmetį suma; laisvalaikiui – po 75 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, vaikų draugų gimtadieniams, įvairioms šventėms – po 150 Eur, po 100 Eur – kuro ir automobilio eksploatavimo išlaidoms, po 7,50 Eur – mobilaus ryšio paslaugoms. Šalių sūnui sunku mokytis, todėl bus reikalingas lietuvių kalbos ir matematikos korepetitorius (kol kas šiomis paslaugomis nebuvo naudotasi). Buto nuoma kainuoja 590 Eur per mėnesį, tačiau ieškovė gauna 240 Eur dydžio kompensaciją būsto nuomos mokesčiui dengti, todėl vaiko dalis buto nuomai sudaro 116,66 Eur. Komunaliniai mokesčiai siekia 100 Eur per mėnesį, kas sudaro apie 33 Eur per mėnesį vienam vaikui. Šalių sūnus lanko architektūros mokyklą už kurią pusei metų reikia mokėti 400 Eur, sporto klubą – 10 Eur per mėnesį. Šalių dukters šokių būrelis kainuoja 40 Eur mėnesiui, nori lankyti gimnastikos būrelį už 40 Eur per mėnesį. Vaikų atostogoms (stovykloms) per metus reikia po 1 500 Eur kiekvienam vaikui (300 Eur kainuoja 10 dienų ar savaitės laiko stovykla).
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra iš dalies pagrįstos į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis, kurios įrodo patiriamas išlaidas už interneto paslaugas, mobilaus ryšio paslaugas. Iš ieškovės sudarytos buto nuomos sutarties matyti, kad ieškovė 2 metų terminui (iki 2021 m. balandžio 1 d.) yra sudariusi 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, už buto nuomą moka po 590 Eur per mėnesį. Už šalių dukters lankomus šokius mokamas 40 Eur per mėnesį dydžio mokestis, už sūnaus architektūros kompozicijos pamokas mokamas metinis 420 Eur (35 Eur per mėnesį) mokestis, už sporto klubą – 9,90 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
15. Ieškovės nurodytos išlaidos kiekvieno nepilnamečio vaiko maitinimui (iki 200 Eur per mėnesį), nors ir nėra visiškai pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais. Teismas pažymėjo, kad suprantama, jog ieškovė neturi įrodymais pagrįsti, o teismas neprivalo nustatyti, vaiko suvalgomo maisto kiekio ir konkrečiai kiekvieną mėnesį patiriamų išlaidų šiam poreikiui tenkinti. Pažymėjo, kad vaikų maitinimas mokyklose nėra nemokamas, todėl mokiniams įprasta duoti smulkių pinigų užkandžiams ar pietums mokykloje įsigyti.
16. Ieškovės nurodytas 300 Eur per mėnesį išlaidas drabužiams ir avalynei kiekvienam vaikui teismas vertino kaip nepagrįstai dideles. Teismas nurodė, kad nors sezoniniai viršutiniai rūbai kainuoja daugiau, jų nėra poreikio pirkti kiekvieną mėnesį, o kiti rūbai vaikams nėra labai brangūs. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad neribotas vartojimas nėra skatintina savybė, o šalių turtinė padėtis neleidžia skirti vaikų drabužiams ieškovės nurodytas sumas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Vaikai dažnai serga sezoninėmis peršalimo ligomis, kurių gydymui susirgus patiriamos nemažos išlaidos, be to, reikalinga ir profilaktiškai rūpintis vaiko sveikata, perkant vitaminus, lankantis pas stomatologą, todėl teismas sprendė, kad šiems poreikiams tenkinti pakankama 20 Eur per mėnesį suma.
18. Nors ieškovė nurodė, kad vaikų higienos priemonėms skirtina 50 Eur per mėnesį suma, tačiau teismas sprendė, kad tokia suma yra nepagrįstai didelė. Pasak teismo, visiškai neaišku, kokioms specialiųjų poreikių neturinčių vaikų higienos priemonėms reikalinga išleisti net 600 Eur per metus sumą, kuri, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, neatitinka jų galimybių. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie sūnaus odos problemas, kurias nurodė teismo posėdžio metu, taigi jo specialiųjų poreikių neįrodė.
19. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma, renkama kas pusmetį klasės fondui (50 Eur per pusmetį) yra reali ir protingo dydžio. Ieškovė taip pat nurodė, kad šalių sūnui bus reikalinga korepetitoriaus pagalba, tačiau šiuo metu jo paslaugomis nesinaudojama. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, į vaikų išlaikymui reikalingas lėšas neįskaičiavo išlaidų korepetitoriui. Išaiškino, kad tokioms išlaidoms atsiradus, ieškovė turėtų teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Šalies argumentai
20. Ieškovė taip pat nurodė nepagrįstai dideles išlaidas kurui ir automobilio eksploatavimui (po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui), tokio dydžio išlaidų įrodymų nepateikė, iš pateikto sąskaitos išrašo matyti išlaidos kurui, neviršijančios 40 Eur per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė gyvena Vilniaus mieste, ne užmiestyje, todėl net vežiojant vaikus į mokyklą ar būrelius, tuo tikslu patiriamos išlaidos, teismo vertinimu, negalėtų siekti net 200 Eur per mėnesį, o automobilio eksploatavimo išlaidos turėtų tekti ne tik vaikams, bet ir pačiai ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas nurodė, kad būsto poreikis pripažįstamas būtinuoju vaiko poreikiu. Ieškovė gyvena su dviem nepilnamečiais skirtingų lyčių vaikais, kurie yra skirtingo amžiaus, todėl jiems reikalingi atskiri kambariai, asmeninė erdvė. Iš ieškovės už būsto nuomą mokamų 590 Eur išskaičiavus valstybės skiriamą 240 Eur per mėnesį kompensaciją, ieškovės buto nuomai patiriamos išlaidos sudaro 350 Eur per mėnesį. Įvertinus būstų nuomos rinkos kainas Vilniuje, tokio dydžio naujos statybos name esančio 3 kambarių buto nuomos išlaidos negali būti laikomos per didelėmis. Teismas sprendė, kad atsakovas privalo prisidėti užtikrinant nepilnamečių vaikų teisę turėti jų geriausius interesus atitinkančią gyvenamąją vietą.
22. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyto dydžio išlaidos buto komunaliniams mokesčiams (po 100 Eur per mėnesį), mobilaus ryšio paslaugoms (po 7,50 Eur per mėnesį vienam vaikui) taip pat yra realaus ir protingo dydžio.
Šalies argumentai
23. Ieškovės nurodytos išlaidos, skirtinos vaikų laisvalaikiui (75 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui), atsižvelgiant į sūnaus amžių, taip pat į vaikams skirtų pramogų kainas, yra protingo dydžio. Tačiau visiškai neatitinkanti šalių galimybių yra 150 Eur per mėnesį suma, skirtina kiekvieno vaiko šventėms, draugų gimtadieniams. Draugų gimtadieniams skirtinos nedidelės sumos, o šventės vaikams paprastai organizuojamos vos kelis kartus per metus ir neturėtų kainuoti beveik 2 000 Eur.
Atsiliepimas
24. Atsakovas nesutiko su vaikų popamokinei veiklai nurodomu išlaidų dydžiu, paaiškindamas, kad jam nėra žinoma, ar vaikai lanko ieškovės parinktus būrelius, jo vertinimu, sūnus nėra suinteresuotas nei mokytis, nei lankyti būrelius, o dukters lankomi būreliai trukdo jos mokslams. Tokius atsakovo argumentus teismas vertino kritiškai. Duomenų, kad šalių dukters popamokinė veikla trukdytų vaiko mokslams byloje nėra. Popamokiniai užsiėmimai (šokiai) suteikia vaikui galimybę lavintis fiziškai, tobulinti gabumus, bendrauti. Į bylą pateiktos tarp ieškovės, sporto klubo bei architektūros studijų mokyklos sudarytos paslaugų teikimo šalių sūnui sutartys, iš ieškovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad ji moka už papildomą sūnaus lavinimą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad šalių sūnus lanko nurodytas veiklas. Teismas pažymėjo, jog iš dailės pagrindų mokymo sutarties matyti, jog 420 Eur mokama ne už pusę metų, kaip nurodė ieškovė, bet už visus mokslo metus, kas sudarytų 35 Eur per mėnesį. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikų popamokinei veiklai nėra nepagrįstai didelės.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikų atostogoms yra per didelės. Vaikų poreikiai turėtų būti tenkinami pagal tėvų finansines galimybes – proporcingai jų finansinei padėčiai. Šiuo atvejų šalys, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, neturi galimybių skirti po 1 500 Eur per metus vaikų atostogoms ar po 300 Eur – stovykloms.
26. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius visuma, sprendė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d., kuomet teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteista po 145 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, šalių vaikų poreikiai išaugo. Šiuo metu kiekvienam vaikui priteistas išlaikymas negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius kiekvieno vaiko poreikius. Teismas sprendė, kad kiekvieno šalių vaiko vien būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga beveik 530 Eur per mėnesį suma, o įvertinus užklasines veiklas – beveik 570 Eur per mėnesį išlaikymas.
27. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, 60 Eur išmoka skiriama vaiko poreikiams tenkinti, atėmęs nurodyto dydžio sumą, darė išvadą, kad šalys savo nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių ir papildomo ugdymo užtikrinimui turi skirti apie 500 Eur per mėnesį sumą.
28. Pasisakydamas dėl atsakovo turtinės padėties, teismas nurodė, kad VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. 2015 m. kovo 20 d. teismo sprendimo priėmimo metu atsakovas nedirbo. Nuo 2017 m. gruodžio 22 d. atsakovas yra (duomenys neskelbtini) dalininku, jo gaunamos pajamos iš šios įmonės yra 39,35 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovo teigimu, įmonė veiklos nevykdo, pelno negauna, ką patvirtina į bylą pateikti duomenys. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis iki 2020 m. sausio mėnesio atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos sudarė apie 110 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. 2020 m. sausio 27 d. atsakovas registruotas darbo biržoje, jo gaunama mėnesio bedarbio išmoka sudaro 204 Eur. Byloje esančios atsakovo metinių pajamų deklaracijos patvirtina, jog atsakovo metinės pajamos nėra didelės.
29. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, turinčių įtakos jo darbingumo lygiui, byloje nėra. Nors atsakovas nurodė, jog turėjo traumų – plyšo raiščiai, meniskas, todėl negali dirbti bet kokio pobūdžio darbo, tačiau į bylą tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, magistro laipsnį, turi visas galimybes susirasti tinkamai apmokamą darbą ir teikti vaikams reikalingą išlaikymą bent būtinųjų poreikių tenkinimui, taip pat prisidėti prie jų papildomo lavinimo. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų, kas ribotų jo galimybes teikti išlaikymą nurodytiems vaikų poreikiams tenkinti, byloje nėra.
30. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį ir jos pasikeitimą, teismas nustatė, kad VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra, jos vardu registruota viena transporto priemonė (pirmoji registracijos data 2007 m. balandžio 3 d.). 2015 m. kovo 20 d. teismo sprendimo priėmimo metu ieškovė dirbo, jos darbinės pajamos siekė daugiau nei 900 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, šiuo metu ieškovė nedirba. Teismo posėdžio metu nurodė, jog jos gaunama nedarbo išmoka sudaro 400 Eur per mėnesį, ji taip pat gauna 120 Eur dydžio išmoką iš valstybės už du nepilnamečius vaikus. Daroma išvada, kad ieškovės turtinė padėtis, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, pablogėjo ir tai sudaro savarankišką pagrindą padidinti vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. Vis dėlto teismas taip atsižvelgė į tai, kad ieškovė gali dirbti, nurodė studijuojanti magistro studijose, iš į bylą pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog tobulina užsienio kalbą. Duomenų apie turimus kitus išlaikytinius, kreditorinius įsipareigojimus, sveikatos sutrikimus, kurie turėtų įtakos ieškovės darbingumo lygiui, byloje nėra.
31. Teismas nurodė, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra iš esmės panaši, todėl išlaikymą vaikams šalys turėtų teikti lygiomis dalimis. Atsakovo argumentas, jog jam esant teistam už smurtą artimoje aplinkoje (prieš nepilnametį sūnų), sunkiau susirasti darbą, negali būti laikomas pagrindu mažinti iš jo priteisiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, kadangi šią atsakovo padėtį nulėmė jo paties kalti veiksmai. Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikui liekant su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja, su dukra susitinka kartais.
32. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 22d.) iki vaikų pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
33. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2520-534/2015 priteisto nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnametei dukrai R. B. ir nepilnamečiam sūnui R. B. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 22 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekant ieškovę A. V.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
33.1. Pirmosios instancijos teismo nurodytos išlaidos, kurios turėtų būti išleidžiamos vaikų poreikių tenkinimui, yra neprotingos ir akivaizdžiai nėra išleidžiamos vaikams, nes tokios pinigų sumos, t. y. po 500 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį išlaikyti ieškovė neišleidžia.
33.2. Teismas, skaičiuodamas išlaidas, tenkančias kiekvienam iš vaikų dėl gyvenamosios vietos komunalinių išlaidų, kurios per mėnesį sudaro apie 100 Eur, šios sumos nepadalino tarp trijų asmenų (ieškovė ir du vaikai), kadangi tokiu atveju, vienam vaikui teiktina dalis sudarytų 100/3 = 33,33 Eur per mėnesį, todėl bendra teismo nustatyta 500 Eur reikalinga per mėnesį vaikui išlaikyti suma turėtų būti mažinama atitinkama proporcija.
33.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kiekvieno vaiko laisvalaikiui per mėnesį yra reikalinga 75 Eur suma. Ši suma yra akivaizdžiai per didelė, nes abu tėvai neturi tokių finansinių galimybių. Be to, laisvalaikis gali būti leidžiamas naudojantis kitomis paslaugomis ar pramogomis, kurios yra pigesnės.
33.4. Atsakovas jau nuo 2015 metų gauna tik nereguliarias ir itin mažas pajamas, todėl neturi galimybių mokėti po 250 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Atsakovo teigimu, kiekvienam vaikui išlaikyti iš atsakovo turėtų būti priteista po 200 Eur suma.
33.5. Kadangi atsakovas pirmosios instancijos teisme nesinaudojo teisine pagalba, taip pat dėl visuomenės neigiamo nusistatymo į asmenis, turinčius psichikos sveikatos nusiskundimų, atsakovas neatskleidė svarbios aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle – atsakovas seniai serga depresija, tačiau į medikus nustatyti diagnozei kreipėsi tik 2019 metų pabaigoje, jam diagnozuotas adaptacijos sutrikimas. Atsakovas dėl turimo psichikos sveikatos sutrikimo vartoja stiprius slopinamuosius ir raminamuosius vaistus, kurie kliudo atsakovui gyventi pilnavertį gyvenimą, kadangi yra slopinamos pagrindinės smegenų funkcijos (mąstymas, dėmesys, atidumas ir pan.). Turimas sveikatos sutrikimas turi tiesioginę įtaką ir atsakovo gaunamų pajamų per mėnesį dydžiui, jų nereguliarumui. Ši aplinkybė sudaro pagrindą sumažinti priteistino išlaikymo dydį.
33.6. Nors teismas nustatė, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažiau nei po 500 Eur suma kiekvienam vaikui, tačiau ieškovės pajamos – apie 400 Eur, atsakovo – apie 200 Eur, todėl, akivaizdu, kad nei ieškovė, nei atsakovas nėra finansiškai pajėgūs teikti kiekvienam iš vaikų po 500 Eur dydžio išlaikymo per mėnesį. Kadangi 500 Eur suma niekada nebus išleidžiama vaikų poreikių tenkinimui, tikėtina, kad ieškovė išleis mažesnę sumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo mokėtina 200 Eur suma būtų sąžininga ir protinga, atitinkanti proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą.
Atsiliepimas
33.7. Atsakovas iš dalies nesutinka su teismo atliktu ieškovės turtinės padėties vertinimu. Ieškovė savo noru išėjo iš gerai apmokamo darbo (gautas darbo užmokestis sudarė virš 900 Eur per mėn.), ir šiuo metu gauna nedarbingumo pašalpą, kuri siekia apie 400 Eur per mėnesį. Nors atsakovas nekvestionuoja ieškovės priimamų sprendimų, tačiau toks ieškovės elgesys ir susiklosčiusi situacija (išėjimas iš darbo savo noru), teismo neturėjo būti įvertinta kaip pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis. Ieškovės pareiga imtis papildomų priemonių ir veiksmų uždirbti didesnį darbo užmokestį taip pat turėjo būti įvertinta, sprendžiant klausimą dėl tėvų išlaikymo prievolės dalių apimties.
33.8. Pasak atsakovo, dėl jo sveikatos sutrikimo, kuris akivaizdžiai ir objektyviai trukdo jam gyventi pilnavertį gyvenimą, jo dalis išlaikymo prievolėje gali būti pripažinta iš dalies mažesnė nei ieškovės.
34. Ieškovė A. V. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
37. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
38. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė VšĮ Lazdynų poliklinikos 2020 m. birželio 22 d. medicininę pažymą ir prašo ją prijungti prie bylos. Nurodo, kad minėtas įrodymas patvirtina jo turimą sveikatos sutrikimą, kas reikšminga sprendžiant klausimą dėl teiktino išlaikymo dydžio. Pasak atsakovo, šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, kadangi gautas jau po bylos išnagrinėjimo. Be to, tai, kad šis įrodymas negalėjo būti gautas anksčiau, nulemta ir buvusio karantino.
39. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).
40. Atsižvelgiant į nagrinėjimo klausimo esmę, į tai, kad pateiktas įrodymas yra susijęs su sprendžiamu ginču ir jo prijungimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, siekiant tinkamai ir visapusiškai atskleisti bylos aplinkybes ir išnagrinėti apeliacinį skundą, atsakovo pateiktas įrodymas prijungtinas prie bylos.
Dėl nustatytų aplinkybių ir apeliacinio skundo ribų
41. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2520-534/2015 buvo panaikintas tarp šalių sudarytos santuokos apskaitos akto įrašas, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 145 Eur kiekvienam vaikui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės bei 3 300 Eur dydžio nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė šioje byloje, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų padidėjusius poreikius, prašė priteisti iš atsakovo po 400 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir atsakovo nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį padidino iki 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog vaikų poreikiams kas mėnesį būtina skirti po 500 Eur sumą. Pasak atsakovo, teismas neteisingai paskaičiavo vaikams tenkančią komunalinių mokesčių dalį, taip pat nustatė per didelę vaikų laisvalaikiui reikalingą sumą. Atsakovas pažymi, kad teismas neteisingai įvertino ir šalių turtinę padėtį, galimybes teikti priteisto dydžio išlaikymą. Atsakovo teigimu, po 500 Eur kiekvienam vaikui pagal gaunamas pajamas negali skirti abi šalys. Atsakovo gaunamos pajamos mažos, o didesnių jis negali gauti dėl turimų sveikatos problemų. Atsakovas prašo iš naujo įvertinti šalių turtinę padėtį, pripažinti, kad jo prievolė teikti išlaikymą yra mažesnė nei ieškovės, atsižvelgti ir į aplinkybę, kad ieškovės sprendimas išeiti iš darbo nebūtų laikomas pablogėjusia jos padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, ribas, pasisako dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl vaikų poreikių
42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.198 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.
43. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
44. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad 2015 m. kovo 20 d. priimant sprendimą, šalių dukrai R. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 5 metai 6 mėnesiai, šalių sūnui R. B., gim. (duomenys neskelbtini) – 11 metų 6 mėnesiai. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu šalių dukrai buvo 10 metų 9 mėnesiai, šalių sūnui – 16 metų 9 mėnesiai. Teismas sprendė, kad vaikų poreikiai nuo 2015 metų, kuomet iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui buvo priteistas po 145 Eur dydžio išlaikymas, padidėjo, todėl išlaikymo dydis turi būti padidintas, atitinkamai iki 250 Eur kiekvienam vaikui. Tarp šalių ginčo byloje dėl to, kad vaikų poreikiai padidėjo, nebuvo. Ginčas kilo dėl sumos, kuria turi būti padidintas išlaikymas, atsižvelgiant į realius vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su vaikų poreikių patenkinimui nustatyta suma, būtent dalyje dėl komunalinių mokesčių paskaičiavimo ir vaikų laisvalaikiui skirtinų sumų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus, sprendžia, kad jie nepagrįsti ir atmestini dėl žemiau nurodomų motyvų.
46. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
47. Apeliantas nurodo, kad teismas, skaičiuodamas išlaidas, tenkančias kiekvienam vaikui dėl gyvenamosios vietos komunalinių išlaidų, kurios per mėnesį sudaro apie 100 Eur, nepadalino šios sumos tarp trijų asmenų (ieškovė ir du vaikai). Tokiu atveju, vienam vaikui tenkanti dalis sudarytų 100/3 = 33,33 Eur per mėnesį.
48. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės patiriamos išlaidos už būsto nuomą – 350 Eur (iš 590 Eur išskaičiavus 240 Eur gaunamą kompensaciją) nelaikytinos per didelės, atsakovas privalo prisidėti užtikrinant nepilnamečių vaikų teisę turėti jų geriausius interesus atitinkančią gyvenamąją vietą. Teismas, pasisakydamas dėl išlaidų už komunalines paslaugas, nurodė, kad ieškovės nurodyto dydžio išlaidos buto komunaliniams mokesčiams (po 100 Eur per mėnesį) taip pat yra realaus ir protingo dydžio. Nors iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas šioje dalyje nenurodė, kokia konkreti suma iš bendros komunaliniams mokesčiams apmokėti reikalingos sumos tenka kiekvienam vaikui, tačiau iš loginio, sisteminio teismo sprendimo turinio aiškinimo matyti, kad, priešingai nei teigia atsakovas, šalių nepilnamečiams vaikams nebuvo priskirtos visos 100 Eur išlaidos už komunalines paslaugas. Pažymėtina, kad teismas, pasisakydamas dėl išlaidų buto nuomai ir komunalinėms paslaugos, sprendė, kad jos yra protingo dydžio, t. y. tiek 350 Eur suma, tiek 100 Eur suma. Teismo argumentų nurodymas, kad išlaidos komunaliniams mokesčiams yra po 100 Eur per mėnesį, nereiškia minėtos visos sumos priskyrimo vaikams, o savo esme reiškia tik bendrą kas mėnesį patiriamų šių išlaidų dydį, t. y. po 100 Eur. Tai, kad visa 100 Eur nebuvo įtraukta į nepilnamečių vaikų poreikių sąrašą darytina ir dėl to, jog įvertinus visas išlaidas, kurios patenka į bendrą vaikų poreikių tenkinimui numatytą sumą, jos būtų neabejotinai didesnės negu nustatyta suma. Be to, paminėtina ir tai, kad teismas, prieš pasisakydamas dėl patiriamų išlaidų realumo ir pagrįstumo, analizuodamas ieškovės nurodomus vaikų poreikius, pažymėjo, kad „<...> vaiko dalis buto nuomai sudaro 116,66 Eur. Komunaliniai mokesčiai siekia 100 Eur per mėnesį, kas sudaro apie 33 Eur per mėnesį vienam vaikui“. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo argumentai dėl to, kad visos išlaidos tenkančios komunalinių paslaugų apmokėjimui buvo priskirtos nepilnamečiams vaikams, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog bendra kiekvieno iš vaikų poreikių tenkinimui nustatyta suma (po 500 Eur) turėtų būti mažinama.
49. Apeliantas taip pat nurodo, kad kiekvieno vaiko laisvalaikiui per mėnesį skirtina 75 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė, kad laisvalaikis gali būti leidžiamas naudojantis kitomis paslaugomis ar pramogomis, kurios yra pigesnės. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
50. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad vaikų laisvalaikiui reikia skirti po 75 Eur sumą, taip pat vertino skirtiną po 150 Eur sumą kiekvieno vaiko šventėms, draugų gimtadieniams. Teismas sprendė, kad 75 Eur suma pagrįsta, atsižvelgiant į vaikų amžių, taip pat į vaikams skirtų pramogų kainas. Tuo pačiu pažymėjo, kad šalių galimybių neatitinka 150 Eur per mėnesį suma kiekvieno vaiko šventėms, draugų gimtadieniams.
51. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
52. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, spręstina, kad nagrinėjamu atveju vaikų laisvalaikiui skirtina suma (75 Eur per mėnesį) apima laisvalaikį plačiąja prasme, įtraukiant ir išlaidas tenkančias tokioms pramogoms kaip pačių vaikų, draugų gimtadieniai. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo motyvus tiek dėl šių konkrečių išlaidų (laisvalaikiui), tiek lygindamas šių išlaidų santykinį dydį bendroje vaikų poreikių patenkinimui nustatytoje sumoje.
53. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu vaikų gyvenimo etapu laisvalaikio praleidimo formos gali kisti, todėl numatyti, kada ir kokią konkrečią sumą bus reikalinga skirti laisvalaikiui, yra sudėtinga. Šiuo atveju atsižvelgus į abiejų vaikų amžių (šalių sūnui – 17 metų, dukrai – 11 metų), natūralu, kad laisvalaikio praleidimo formos, dažnumas, taip pat ir pats vaikų socializacijos poreikis didėja, todėl įvertinus ir rinkoje vyraujančias pramogų kainas, 75 Eur suma kas mėnesį nelaikytina neprotinga ar per didele (CPK 185 straipsnis). Atsakovo teiginiai, kad laisvalaikis gali būti praleidžiamas naudojantis kitomis paslaugomis ar pramogomis, kurios yra pigesnės, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais rašytiniais įrodymais, atliktų laisvalaikio praleidimo formų/pramogų kainų analize, kas leistų daryti išvadą, kad 75 Eur kas mėnesį skirtina suma būtų per didelė (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad išlaidų, skirtų vaikų laisvalaikiui, taip pat nėra pagrindo mažinti.
54. Kitų vaikų poreikiams patenkinti skirtų išlaidų ir jų dydžio negu aptartos atsakovas neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad abiejų vaikų poreikių patenkinimui pirmosios instancijos teismo nustatyta suma (po 500 Eur) yra pagrįsta ir protingo dydžio, atitinkanti realius vaikų poreikius, todėl jos mažinti nėra pagrindo.
Dėl šalių turtinės padėties
56. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
57. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo sveikatos būklė – diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, neleidžia jam gauti reguliarias ir didesnes pajamas. Pažymi, kad jis seniai serga depresija, tačiau į medikus kreipėsi tik 2019 metų pabaigoje. Teigia, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą sumažinti priteisto iš jo išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka.
58. Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktos VšĮ Lazdynų poliklinikos 2020 m. birželio 22 d. medicininės pažymos matyti, kad atsakovui nustatyta diagnozė – adaptacijos sutrikimai; Psichikos sveikatos centro žinioje gydomas nuo 2019 m. gruodžio mėn., iš viso konsultuotas 2 kartus; skirtas medikamentinis gydymas antidepresantų deriniu; nuo 2020 m. sausio mėn. nesilankė. Nors atsakovas nurodo, kad turima diagnoze – adaptacijos sutrikimais, pirmosios instancijos teisme nesirėmė dėl visuomenės stigmatizmo, taip pat dėl to, jog nesinaudojo advokato paslaugomis, tokie atsakovo argumentai vertintini kritiškai. Atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, suvokė aplinkybę, jog išlaikymo dydžio nustatymui svarbu įvertinti ir šalių turtinę padėtį, galėjimą teikti atitinkamo dydžio išlaikymą. Tokia išvada darytina dėl to, jog pats atsakovas teikė teismui paaiškinimus apie turimas pajamas, kitą turtą, rėmėsi sveikatos būkle – trūkusiais raiščiais, menisko operacija, dėl ko, pasak atsakovo, jis negali dirbti bet kokio darbo. Taigi atsakovas įrodinėjo aplinkybes, kurios, jo vertinimu, yra kliūtis jam gauti didesnes ir/ar reguliarias pajamas. Duomenų apie kitus turimus sveikatos sutrikimus, turinčius įtakos pajamų gavimui, atsakovas pirmosios instancijos teismui nenurodė ir šių aplinkybių neįrodinėjo.
59. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovui nustatyta diagnozė taip pat savaime nėra pakankamas pagrindas, spręsti, jog jis turėtų teikti mažesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Nors atsakovas nurodo, kad depresija serga seniai, kaip matyti iš pateiktos medicininės pažymos ir paties atsakovo nurodomų argumentų, jis į medikus kreipėsi tik 2019 m. gruodžio mėn.; jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2019 m. spalio 22 d., atsakovas byloje atsiliepimą į ieškinį pateikė 2019 m. gruodžio 10 d., taigi iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, kuriuo kreipėsi į medikus dėl savo sveikatos būklės. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo, nebuvo pakankamai suinteresuotas spręsti savo sveikatos problemas, siekti, jog esama savijauta netrukdytų atsakovui pilnavertiškai gyventi ir atitinkamai siekti savo turtinės padėties pagerėjimo, susirandant geriau apmokamą darbą, kad galėtų tinkamai prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.
60. Paminėtina, kad 2015 m. kovo 20 d. teismo sprendimo priėmimo metu atsakovas nedirbo, nuo 2017 m. gruodžio 22 d. atsakovas yra (duomenys neskelbtini) dalininkas, tačiau gaunamos pajamos iš įmonės yra 39,35 Eur atskaičius mokesčius. Iki 2020 m. sausio mėnesio atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos sudarė apie 110 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. 2020 m. sausio 27 d. atsakovas registruotas darbo biržoje, jo gaunama mėnesio bedarbio išmoka sudarė 204 Eur. Taigi kaip matyti, jau nuo 2015 metų atsakovo pajamos yra gana mažos, tačiau atsakovas, teigdamas, kad jo negalėjimą gauti geresnes pajamas nulemia diagnozuoti adaptacijos sutrikimai, pats net iki pat 2019 m. gruodžio mėn. nesiėmė jokių veiksmų spręsti susidariusią situaciją. Atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą (magistro laipsnį) inžinerinės geologijos srityje, tačiau teismo posėdžio metu nurodęs, kad jam darbas šioje srityje nepatinka ir ieškosi darbo už pakankamo dydžio atlyginimą, pats prieštarauja savo teiginiams. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieško geriau apmokamo darbo, kad aktyviai siekia gauti didesnes pajamas (CPK 178 straipsnis).
61. Kaip matyti iš teismui pateiktos medicininės pažymos, atsakovas dėl nurodomų psichikos sveikatos problemų gydymo įstaigoje lankėsi du kartus, paskutinis kartas buvo 2020 m. sausio mėn. Teismas pažymi, kad atsakovo siekis spręsti savo sveikatos problemas vertintinas ypač teigiamai. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, apeliacinės instancijos teismui teikdamas prašymą dėl įrodymų prijungimo, nesiėmė pareigos įrodinėti šiuo metu esamos savo sveikatos būklės, jos įtakos darbingumui. Iš medicininės pažymos matyti, kad atsakovui buvo skirtas medikamentinis gydymas antidepresantais. Pateikta medicininė pažyma atspindi tik vieno mėnesio laikotarpį, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovo sveikatos būklė jam toliau galimai neleidžia dirbti nuolatinio, geriau apmokamo darbo ar kad atsakovui būtų nustatytas atitinkamo lygio nedarbingumas (CPK 178 straipsnis). Atsakovas apskritai nepateikė įrodymų, kad jis, būdamas suinteresuotas savo sveikatos gerinimu, gydosi (vartoja paskirtus medikamentus), ir tokiu būdu pilnavertiškai siekia sugrįžti į darbo rinką.
62. Be to, paminėtina ir tai, kad atsakovui suvokiant, jog jis nenori dirbti pagal įgytą specialybę, jam būnant jauno, darbingo amžiaus, delsimas ir nesvarstymas galimybės persikvalifikuoti, imtis kitokio nuolatinio ir geriau apmokamo darbo, vertintini kaip atsakovo pasyvumo, siekiant gerinti savo turtinę padėtį, įrodymas.
63. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nei jo, nei ieškovės gaunamos pajamos neleidžia teikti vaikams po 250 Eur išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
64. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytą nepilnamečių vaikų poreikiams skirtiną sumą sumažino nuo 400 Eur iki 250 Eur kiekvienam vaikui, įvertinęs ir atsižvelgęs į realiai patiriamas išlaidas būtinųjų poreikių tenkinimui – būstui, maistui, aprangai, avalynei, sveikatai, taip pat papildomam lavinimui skiriamą sumą. Byloje nėra duomenų, kad skundžiamame teismo sprendime nurodyti vaikų poreikiai iki šiol nebuvo patenkinami, taigi darytina išvada, kad lėšų jiems tenkinti ieškovė turėjo. Kaip nurodė pati ieškovė, ji gyvena iš santaupų. Šiuo atveju atsakovo argumentai dėl jo paties turtinės padėties, kiek ji priklauso nuo atsakovo nurodomos sveikatos būklės, nelaikytini sudarančiais pagrindą mažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį. Paminėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
65. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
66. Dėl tėvų pasyvaus elgesio, nepakankamo siekio gauti didesnes pajamas, negali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006), kas ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo.
67. Atsakovo argumentai jog tai, kad ieškovė išėjo iš darbo savo noru, neturėtų būti vertinama kaip ieškovės turtinės padėties pablogėjimas, nepagrįsti. Pažymėtina, kad darbo santykiai grindžiami laisvanoriškumo principu, taigi nė vienas asmuo negali būti įpareigotas dirbti prieš savo valią. Byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo pat 2007 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. liepos 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip matyti ieškovė daug metų buvo aktyvi darbo rinkos dalyvė, dirbo ir gaudavo stabilias pajamas iš darbinės veiklos, todėl ta aplinkybė, kad atitinkame gyvenimo etape, susiklosčius vienokioms ar kitokioms aplinkybėms, ieškovė buvo linkusi keisti darbą, negali būti traktuojama kaip ieškovės sąmoningas siekis bloginti savo turtinę padėtį. Nustatyta, kad ieškovė studijuoja magistrantūros studijose, taigi deda pastangas, siekia kelti savo kvalifikaciją, kas atitinkamai ateityje gali lemti ir didesnių pajamų gavimą iš darbinės veiklos, taigi ir turtinės padėties pagerėjimą.
68. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog lyginant su 2015 m. kovo 20 d. buvusia ieškovės turtine padėtimi, šiuo metu jos turtinė padėtis yra pablogėjusi. Nepaisant to, teismas pagrįstai sprendė, kad abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, taigi abu tėvai prie vaikų išlaikymo turi prisidėti po lygiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai teismo padarytai išvadai ir nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams principo. Papildomai paminėtina ir tai, kad netgi nustačius, jog išlaikymą abu tėvai teikia po lygiai, akivaizdu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto teiginiai, kad jis turėtų teikti mažesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams ar kad jo dalis išlaikymo prievolėje lyginant su ieškove turėtų būti mažesnė, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl procesinės bylos baigties
69. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
70. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
71. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
72. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų priteisimo iš atsakovo nepasisako. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.