- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- 2-2092-930/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31249-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-2520-534/2015 ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą po 800 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus R. B., 2009(duomenys neskelbtini) gimė dukra R. B.. 2015-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2520-534/2015 iš atsakovo buvo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymas kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 145 Eur iki kiekvieno jų pilnametystės. Po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo praėjo 4 metai, pasikeitė aplinkybės, pabrango pragyvenimas, todėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis nebeatitinka įstatyme įtvirtinto proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principo. Šalių sūnui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) m., jis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, šalių dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) m., ji mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Vaikų maitinimui mokykloje reikia skirti vidutiniškai po 10 Eur per dieną, t.y. po 230 Eur per mėnesį. Vaikai lanko būrelius, kuriems vidutiniškai per mėnesį skiriama 200 Eur. Kadangi vaikai sparčiai auga, drabužiams ir avalynei per mėnesį reikia apie 600 Eur. Vitaminams, vaistams, higienos, kosmetikos priemonėms bei medicininėms paslaugoms reikia 100 Eur per mėnesį. Vaikų laisvalaikiui, lavinimui (mokomosioms priemonėms, kanceliarinėms prekėms ir pan.), kultūriniam ugdymui (teatrui, kinui, kavinėms, kitoms pramogoms) išlaidos per mėnesį sudaro apie 300 Eur. Šalių sūnui papildomai reikės lankytis pas lietuvių kalbos ir matematikos korepetitorius. Įvairioms šventėms (gimtadieniams, Šv. Kalėdoms, Šv. Velykoms ir pan.) papildomai išleidžiama apie 300 Eur per mėnesį. Vaikų mobilaus ryšio paslaugoms reikia 15 Eur per mėnesį, kuro bei automobilio eksploatacijos išlaidos sudaro 200 Eur per mėnesį. Vaikų atostogoms (stovykloms) per metus reikia 3000 Eur. Būsto nuoma ir komunalinės paslaugos kiekvieną mėnesį sudaro 700 Eur. Ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini) magistratūros studijose, kurios yra mokamos, kaip ir kvalifikacijos kėlimo kursai, užsienio kalbos tobulinimo mokymai. Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, su vaikais gyvena iš santaupų, nes yra studentė ir neseniai pradėjo dirbti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad dukrą 2019 m. 2 kartus vežėsi atostogauti prie jūros, į kaimo sodybas, leisdavo laisvalaikį miesto parkuose, pirko kasdienius laisvalaikio bei sporto darbužius, prieš 2019 m. mokslo metų pradžią skyrė 50 Eur pratyboms įsigyti. Šalių sūnaus paauglystės problemos nelemia didesnių vaiko poreikių, nes paauglys turi būti pratinamas derinti savo materialinius poreikius prie tėvų finansinių galimybių. Vaikai atsakovui nėra išreiškę noro lankyti ieškovės išrinktus būrelius, korepetitorių. Kyla abejonių ar vaikai nepervargs. Ieškovės noras nuolatos vežti vaikus atostogauti į užsienio valstybes neatitinka nei ieškovės, nei atsakovo finansinės padėties. Šalių vaikai ilsėtis gali atostogauti pas senelius Lietuvoje. Atsakovas nuo 2019-05-10 dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo gaunamas atlyginimas yra 80 Eur per mėnesį. Jis yra VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas, tačiau atlyginimas šioje įmonėje jam nemokamas, kadangi nebuvo gautas planuotas finansavimas iš europinių fondų, todėl artimiausiu metu VšĮ (duomenys neskelbtini) planuojama likviduoti. Atsakovas susiduria su problemomis dėl vaikų auklėjimo, todėl neturi realių galimybių išvykti dirbti į užsienį, nes palikus paauglį sūnų, šis galimai susidėtų su netinkamais asmenimis, maištautų netekęs nuolatinio atsakovo dėmesio. Atsakovas pats yra priverstas prašyti paramos iš šeimos. Remiantis teismų praktika, nepilnamečio vaiko orientacinis išlaikymo dydis yra viena minimali mėnesinė alga, todėl ieškovės reikalavimas dėl 800 Eur dydžio mėnesinio išlaikymo vaikams priteisimo, yra akivaizdžiai neadekvatus. Be to, ieškovė nederino su atsakovu savo būsto nuomos kainos. Ieškovė turi pagrindą prašyti savivaldybės suteikti jai socialinį būstą, neturėtų prašyti atsakovo, kad šis išlaikytų jos prabangų nuomojamą butą naujos statybos name. Ieškovė vaikams diegia materialines, vartojimu paremtas vertybes.
Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su vaikais gyvena nuomojamame 3 kambarių bute, kuriame vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Tarnybos atstovei šalių sūnus pasakojo, jog su atsakovu paskutinį kartą matėsi minutę rugsėjo mėnesį, iki tol ilgą laiką nesimatė. Atsakovas moka alimentus, papildomai prie vaikų išlaikymo neprisideda. Šalių dukra Tarnybos atstovei nurodė, kad anksčiau su atsakovu susitikdavo dažniau, kartais jis jai nupirkdavo drabužių, kitų reikalingų daiktų, duodavo smulkių pinigų (4-10 Eur), kartu nueidavo į kavinę. Atsakovas gyvena kartu su motina pastarajai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame sudarytos tinkamos sąlygos svečiuotis vaikams. Tarnybos vertinimu, atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams yra mažas, galimai nepakankamas jų poreikiams tenkinti, todėl ieškinio reikalavimas atitinka vaikų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, patikslino, kad prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Papildomai paaiškino, kad iki 2020 m. sausio mėnesio dirbo mokykloje, tačiau šiuo metu nebedirba, kadangi netenkino atlyginimas. Iki tol ieškovė 12 metų dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau pasikeitus vadovams ir nesutapus jos ir vadovės interesams, bendru sutarimu su darbdaviu išėjo iš darbo. Šiuo metu ieškovė yra registruota užimtumo tarnyboje, gauna 400 Eur per mėnesį dydžio nedarbo išmoką, 120 Eur dydžio mėnesinę vaikų išmoką iš valstybės. Taigi nuo 2015 m. ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, ji neteko darbo, nusidėvėjo turėtas automobilis. Vitaminams ir vaistams vienam kiekvienam vaikui per mėnesį reikia skirti 25 Eur (30 Eur kainuoja žuvų taukai, multivitaminai), sanatorija kompensuojama vaikui, bet nekompensuojama kelionė ir mamos (ieškovės) buvimas šalia, patiriamos išlaidos odontologo paslaugoms (pvz. dantų higiena - 30 Eur). Higienos priemonėms kiekvienam vaikui kas mėnesį reikia po 50 Eur. Vieno vaiko laisvalaikio išlaidos siekia 75 Eur per mėnesį. Vaikų draugų gimtadieniams, šventėms kiekvienam vaikui per mėnesį reikia po 150 Eur. Šalių sūnus lanko architektūros mokyklą už kurią pusei metų reikia mokėti 400 Eur, sporto klubą – 10 Eur per mėnesį. Šalių dukters šokių būrelis kainuoja 40 Eur mėnesiui, reikalingos lėšos šokių aprangai (bateliams, koncertinėms suknelėms reikia apie 75 Eur), nori lankyti gimnastikos būrelį už 40 Eur per mėnesį. Šalių sūnui sunku mokytis, todėl bus reikalingas korepetitorius (kol kas šiomis paslaugomis nebuvo naudotasi). Vieno vaiko dalis kuro išlaidoms sudaro 70-80 Eur per mėnesį, vaiko atostogoms reikia 1500 Eur, 300 Eur kainuoja 10 dienų ar savaitės stovykla). Už buto nuomą ieškovė moka 590 Eur per mėnesį, tačiau gauna 240 Eur dydžio kompensaciją būsto nuomos mokesčiui dengti, 100 Eur per mėnesį moka komunalinių mokesčių. Pigesnio buto nuomotis negali, nes sudaryta 2 m. nuomos sutartis, be to, reikalingas trijų kambarių butas. Išsinuomojus butą senesnės statybos name, nuoma galbūt būtų pigesnė, tačiau būsto būklė būtų prastesnė, o komunaliniai mokesčiai - didesni. Ieškovės išsilavinimas - verslo studijų bakalauras, šiuo metu studijuoja magistro studijose, ieškosi darbo.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą su jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad yra VšĮ Broliukas steigėjas, tačiau veikla nevyksta, pelnas negaunamas, iš šios įmonės atsakovas gauna tik 50 Eur per mėnesį dydžio atlyginimą. UAB (duomenys neskelbtini) dirba projektų vadovu 0,25 procentų etatu, gauna minimalias pajamas. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, 3 pirmus mėnesius gauna po 200 Eur pašalpą, vėliau gaus mažiau. Reklamos srityje dirbo visuomeniniais pagrindais, gaudavo 20-30 Eur per dieną. Atsakovo išsilavinimas aukštasis (magistras) inžinerinės geologijos srityje, tačiau darbas šioje srityje jam nepatinka. Ieškosi darbo už pakankamo dydžio atlyginimą. Kadangi turėjo traumų – buvo trūkę raiščiai, operuotas meniskas, bet kokio darbo dirbti negali. Šalių sūnaus prioritetas - ne mokslai ir ne būreliai. Atsakovas nėra įsitikinęs, kad sūnus lanko ieškovės nurodytus būrelius. Kadangi vaikas nesimokė, atsakovui neturėtų tekti mokėti už korepetitoriaus paslaugas. Šalių dukrai papildomos veiklos krūviai yra per dideli, kenčia jos mokslai. Pasikeitus ieškovės finansinei situacijai, ji turėtų gyventi kukliau. Pavyzdžiui, atsakovas gyvena su mama.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą institucija informuota tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. II, b. l. 80).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 54-56). Tarp šalių sudarytos santuokos apskaitos akto įrašas buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2520-534/2015, kuriuo teismas nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 145 Eur kiekvienam vaikui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės bei 3300 Eur dydžio nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą (t. I, b. l. 57-59).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikui reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
Sprendžiant dėl nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad teismui 2015-03-20 priimant sprendimą, šalių dukrai buvo (duomenys neskelbtini), šalių sūnui – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių dukrai yra (duomenys neskelbtini), šalių sūnui – (duomenys neskelbtini). Ieškinyje ieškovė nurodė vaikų poreikius, kuriuos teismo posėdžio metu patikslino: per mėnesį kiekvieno vaiko maitinimui mokykloje reikia nuo 5 Eur iki 10 Eur dienai (100-200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui); drabužiams ir avalynei – po 300 Eur; dukters šokių bateliams, koncertinėms suknelėms - apie 75 Eur; vaistams, gydymui, dantų higienai – po 30-40 Eur per mėnesį; vitaminams (žuvų taukams, multivitaminams) – po 25 Eur per mėnesį, higienos priemonėms – po 50 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, sūnus turi odos problemų, joms spręsti reikalinga 30 Eur per mėnesį suma, patiriamos išlaidos knygoms, pratyboms, klasės fondui renkama 50 Eur per pusmetį suma; laisvalaikiui – po 75 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, vaikų draugų gimtadieniams, įvairioms šventėms – po 150 Eur, po 100 Eur - kuro ir automobilio eksploatavimo išlaidoms, po 7,50 Eur - mobilaus ryšio paslaugoms. Šalių sūnui sunku mokytis, todėl bus reikalingas lietuvių kalbos ir matematikos korepetitorius (kol kas šiomis paslaugomis nebuvo naudotasi). Buto nuoma kainuoja 590 Eur per mėnesį, tačiau ieškovė gauna 240 Eur dydžio kompensaciją būsto nuomos mokesčiui dengti, todėl vaiko dalis buto nuomai sudaro 116,66 Eur. Komunaliniai mokesčiai siekia 100 Eur per mėnesį, kas sudaro apie 33 Eur per mėnesį vienam vaikui. Šalių sūnus lanko architektūros mokyklą už kurią pusei metų reikia mokėti 400 Eur, sporto klubą – 10 Eur per mėnesį. Šalių dukters šokių būrelis kainuoja 40 Eur mėnesiui, nori lankyti gimnastikos būrelį už 40 Eur per mėnesį. Vaikų atostogoms (stovykloms) per metus reikia po 1500 Eur kiekvienam vaikui (300 Eur 10 dienų ar savaitės laiko stovykla).
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Ieškovės nurodytos išlaidos yra iš dalies pagrįstos į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis, kurios įrodo patiriamas išlaidais už interneto paslaugas (t. I, b. l. 44-45), mobilaus ryšio paslaugas (t. I, b. l. 60-61). Iš byloje esančios ieškovės sudarytos buto nuomos sutarties matyti, kad ieškovė 2 metų terminui (iki 2021-04-01) yra sudariusi 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, už buto nuomą moka po 590 Eur per mėnesį (t. I, b. l. 40-41). Bylos duomenimis, už šalių dukters lankomus šokius mokamas 40 Eur per mėnesį dydžio mokestis (t. I, b. l. 6), už sūnaus architektūros kompozicijos pamokas mokamas metinis 420 Eur (35 Eur per mėnesį) mokestis (t. I, b. l. 39), už sporto klubą – 9,90 Eur per mėnesį (t. I, b. l. 43).
Ieškovės nurodytos išlaidos kiekvieno nepilnamečio vaiko maitinimui (iki 200 Eur per mėnesį), nors ir nėra visiškai pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais. Suprantama, kad ieškovė neturi įrodymais pagrįsti, o teismas neprivalo nustatyti vaiko suvalgomo maisto kiekio ir konkrečiai kiekvieną mėnesį patiriamų išlaidų šiam poreikiui tenkinti. Pažymėtina, kad vaikų maitinimas mokyklose nėra nemokamas, todėl mokiniams įprasta duoti smulkių pinigų užkandžiams ar pietums mokykloje įsigyti.
Ieškovės nurodytas 300 Eur per mėnesį išlaidas drabužiams ir avalynei kiekvienam vaikui teismas vertina kaip nepagrįstai dideles. Nors sezoniniai viršutiniai rūbai kainuoja daugiau, jų nėra poreikio pirkti kiekvieną mėnesį, o kiti rūbai vaikams nėra labai brangūs. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad neribotas vartojimas nėra skatintina savybė, o šalių turtinė padėtis neleidžia skirti vaikų drabužiams ieškovės nurodytas sumas.
Žemesnės instancijos teismas
Vaikai dažnai serga sezoninėmis peršalimo ligomis, kurių gydymui susirgus patiriamos nemažos išlaidos, be to, reikalinga ir profilaktiškai rūpintis vaiko sveikata perkant vitaminus, lankantis pas stomatologą. Teismo vertinimu, šiems poreikiams tenkinti pakankama 20 Eur per mėnesį suma.
Ieškovė nurodo, kad vaikų higienos priemonėms skirtina 50 Eur per mėnesį suma, tačiau teismas sprendžia, kad tokia suma yra nepagrįstai didelė. Visiškai neaišku kokioms specialiųjų poreikių neturinčių vaikų higienos priemonėms reikalinga išleisti net 600 Eur per mėnesį sumą, kuri, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, neatitinka jų galimybių. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie sūnaus odos problemas, kurias nurodė teismo posėdžio metu, taigi jo specialiųjų poreikių neįrodė (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovės nurodyta suma, renkama kas pusmetį klasės fondui (50 Eur per pusmetį) yra reali ir protingo dydžio. Ieškovė taip pat nurodo, kad šalių sūnui bus reikalinga korepetitoriaus pagalba, tačiau šiuo metu jo paslaugomis nesinaudojama. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Todėl teismas, spręsdamas dėl šalių vaikų išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, neįskaičiuoja išlaidų korepetitoriui. Tokioms išlaidoms atsiradus, ieškovė turėtų teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Ieškovė taip pat nurodo nepagrįstai dideles išlaidas kurui ir automobilio eksploatavimui (po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui), tokio dydžio išlaidų įrodymų nepateikia, iš pateikto sąskaitos išrašo matyti išlaidos kurui, neviršijančios 40 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovė gyvena Vilniaus mieste, ne užmiestyje, todėl net vežiojant vaikus į mokyklą ar būrelius, tuo tikslu patiriamos išlaidos, teismo vertinimu, negalėtų siekti net 200 Eur per mėnesį, o automobilio eksploatavimo išlaidos turėtų tekti ne tik vaikams, bet ir pačiai ieškovei.
Atsakovas atsiliepime nurodo, jog ieškovė turėtų susirasti būstą, kurio nuomos mokestis būtų mažesnis, atsakovui neturi tekti pareiga mokėti už ieškovės išsinuomotą prabangų būstą. Čia svarbu pažymėti, jog būsto poreikis pripažįstamas būtinuoju vaiko poreikiu. Nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 15 straipsnis). Ieškovė gyvena su dviem nepilnamečiais skirtingų lyčių vaikais, kurie yra skirtingo amžiaus, todėl jiems reikalingi atskiri kambariai, asmeninė erdvė. Iš ieškovės už būsto nuomą mokamų 590 Eur išskaičiavus valstybės skiriamą 240 Eur per mėnesį kompensaciją, ieškovės buto nuomai patiriamos išlaidos sudaro 350 Eur per mėnesį. Įvertinus būstų nuomos rinkos kainas Vilniuje, tokio dydžio naujos statybos name esančio 3 kambarių buto nuomos išlaidos negali būti laikomos per didelėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovas privalo prisidėti užtikrinant nepilnamečių vaikų teisę turėti jų geriausius interesus atitinkančią gyvenamąją vietą.
Ieškovės nurodyto dydžio išlaidos buto komunaliniams mokesčiams (po 100 Eur per mėnesį), mobilaus ryšio paslaugoms (po 7,50 Eur per mėnesį vienam vaikui) taip pat yra realaus ir protingo dydžio.
Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o tenkinti kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi - priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių.
Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos, skirtinos vaikų laisvalaikiui (75 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui), atsižvelgiant į sūnaus amžių, taip pat į vaikams skirtų pramogų kainas yra protingo dydžio. Tačiau visiškai neatitinkanti šalių galimybių yra 150 Eur per mėnesį suma, skirtina kiekvieno vaiko šventėms, draugų gimtadieniams. Draugų gimtadieniams skirtinos nedidelės sumos, o šventės vaikams paprastai organizuojamos vos kelis kartus per metus ir neturėtų kainuoti beveik 2000 Eur.
Atsakovas nesutiko su vaikų popamokinei veiklai nurodomu išlaidų dydžiu, paaiškindamas, kad jam nėra žinoma, ar vaikai lanko ieškovės parinktus būrelius, jo vertinimu, sūnus nėra suinteresuotas nei mokytis, nei lankyti būrelius, o dukters lankomi būreliai trukdo jos mokslams. Tokie atsakovo argumentai vertintini kritiškai. Duomenų, kad šalių dukters popamokinė veikla trukdytų vaiko mokslams byloje nėra. Popamokiniai užsiėmimai (šokiai) suteikia vaikui galimybę lavintis fiziškai, tobulinti gabumus, bendrauti. Į bylą pateiktos tarp ieškovės, sporto klubo bei architektūros studijų mokyklos sudarytos paslaugų teikimo šalių sūnui sutartys, iš ieškovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad ji moka už papildomą sūnaus lavinimą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad šalių sūnus lanko nurodytas veiklas. Pažymėtina tai, jog iš dailės pagrindų mokymo sutarties matyti, jog 420 Eur mokama ne už pusę metų, kaip nurodė ieškovė, bet už visus mokslo metus, kas sudarytų 35 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaikų popamokinei veiklai nėra nepagrįstai didelės.
Tačiau teismas vertina, jog ieškovės nurodytos išlaidos vaikų atostogoms yra per didelės. Vaikų poreikiai turėtų būti tenkinami pagal tėvų finansines galimybes – proporcingai jų finansinei padėčiai. Šiuo atvejų šalys, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, neturi galimybių skirti po 1500 Eur per metus vaikų atostogoms ar po 300 Eur – stovykloms.
Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2015-03-20, kuomet teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteista po 145 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, šalių vaikų poreikiai išaugo. Šiuo metu kiekvienam vaikui priteistas išlaikymas negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius kiekvieno vaiko poreikius. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant kiekvieno vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad kiekvieno šalių vaiko vien būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga beveik 530 Eur per mėnesį suma, o įvertinus užklasines veiklas - beveik 570 Eur per mėnesį išlaikymas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 35 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad šalys savo nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių ir papildomo ugdymo užtikrinimui turi skirti apie 500 Eur per mėnesį sumą.
Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra (t. II, b. l. 1, 7). 2015-03-20 teismo sprendimo priėmimo metu atsakovas nedirbo. Nuo 2017-12-22 atsakovas yra VšĮ (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 2-4), jo gaunamos pajamos iš šios įmonės yra 39,35 Eur atskaičius mokesčius (t. II, b. l. 36-42). Atsakovo teigimu įmonė veiklos nevykdo, pelno negauna, ką patvirtina į bylą pateikti duomenys (t. II, b. l. 44-50). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, iki 2020 m. sausio mėnesio atsakovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos sudarė apie 110 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (t. II, b. l. 67-72, 85-86). 2020-01-27 atsakovas registruotas darbo biržoje (t. II, b. l. 43), jo gaunama mėnesio bedarbio išmoka sudaro 204 Eur (t. II, b. l. 85-86). Byloje esančios atsakovo metinių pajamų deklaracijos patvirtina, jog atsakovo metinės pajamos nėra didelės (t. II, b. l. 23-31).
Vis dėl to teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio priteisimo iš atsakovo, vertina ne tik esamą jo turtinę padėtį, bet ir jo galimybes imtis priemonių jai pagerinti. Remiantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Duomenų apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, turinčių įtakos jo darbingumo lygiui, byloje nėra. Nors atsakovas nurodė, jog turėjo traumų – plyšo raiščiai, meniskas, todėl negali dirbti bet kokio pobūdžio darbo, tačiau į bylą tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, magistro laipsnį, turi visas galimybes susirasti tinkamai apmokamą darbą ir teikti vaikams reikalingą išlaikymą bent būtinųjų poreikių tenkinimui, taip pat prisidėti prie jų papildomo lavinimo. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų, kas ribotų jo galimybes teikti išlaikymą nurodytiems vaikų poreikiams tenkinti byloje nėra.
Vertinant ieškovės turtinę padėtį ir jos pasikeitimą nustatyta, kad VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (t. II, b. l. 14), juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra (t. II, b. l. 15), jos vardu registruota viena transporto priemonė (pirmoji registracijos data 2007-04-03) (t. II, b. l. 18-19). 2015-03-20 teismo sprendimo priėmimo metu ieškovė dirbo, jos darbinės pajamos siekė daugiau nei 900 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, šiuo metu ieškovė nedirba (t. II, b. l. 54-63). Teismo posėdžio metu nurodė, jog jos gaunama nedarbo išmoka sudaro 400 Eur per mėnesį, ji taip pat gauna 120 Eur dydžio išmoką iš valstybės už du nepilnamečius vaikus. Daroma išvada, kad ieškovės turtinė padėtis, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, pablogėjo ir tai sudaro savarankišką pagrindą padidinti vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. Vis dėl to teismas taip atsižvelgia į tai, kad ieškovė gali dirbti, nurodė studijuojanti magistro studijose, iš į bylą pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog tobulina užsienio kalbą (t. I, b. l. 139, 177). Duomenų, apie turimus kitus išlaikytinius, kreditorinius įsipareigojimus, sveikatos sutrikimus, kurie turėtų įtakos ieškovės darbingumo lygiui, byloje nėra.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra iš esmės panaši, todėl išlaikymą vaikams šalys turėtų teikti lygiomis dalimis. Atsakovo argumentas, jog jam esant teistam už smurtą artimoje aplinkoje (prieš nepilnametį sūnų) sunkiau susirasti darbą, negali būti laikomas pagrindu mažinti iš jo priteisiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, kadangi šią atsakovo padėtį nulėmė jo paties kalti veiksmai. Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja, su dukra susitinka kartais (t. I, b. l. 196).
Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 22d.) iki vaikų pilnametystės.
Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeitus priteisto išlaikymo dydį, nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau lieka ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (ieškinys tenkintas 63 procentais), iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 48 Eur žyminis mokestis ((250 Eur – 145 Eur) x 2 vaikai x 12 mėn. x 3 proc. x 63 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Byloje taip pat susidarė 11,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios taip pat priteisiamos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 7,40 Eur, o iš ieškovės – 4,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės dalis teismo turėtų pašto išlaidų neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
Iš atsakovo valstybės naudai iš viso priteisiama 55,40 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2520-534/2015 priteisto nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiam sūnui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 22 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekant ieškovę A. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 55,40 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 40 euro centų) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.