- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2YT-8296-994/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03956-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. T.
- Kreditorius
- Valstybinė teritorinė muitinė
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus teritorinė muitinė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolės Nemiros Siugždaitės - Stakeliūnės veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė teritorinė muitinė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėjas A. T. pateikė skundą dėl antstolės Nemiros Siugždaitės – Stakeliūnės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2022-01-20 pritaikytą areštą arba turto arešto dalį skolininko žemės sklypui su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodo, kad antstolė skolininko turtui pritaikė neproporcingus ir iš esmės perteklinius apribojimus bei pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies norimų nuostatas, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teigia, kad siekdama užtikrinti bendros 438 976,19 Eur išieškotinos sumos išieškojimo užtikrinimą, antstolė, areštavo iš viso 10 nekilnojamojo turto vienetų, kurių bendra vertė, pačios antstolės vertinimu, sudaro 1 202 063 Eur, t. y. areštuoto turto vertė išieškotiną sumą viršija beveik tris kartus. Be to, pažymi, jog žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės gyvenamasis būstas (namas), kuriame jie gyvena. Šio turto bendra vertė, anot pačios antstolės, yra 667 000 Eur, taigi likusio areštuoto turto vertė sudarytų 535 063,00 Eur, t. y. būtų beveik 100 000,00 Eur daugiau negu išieškotina suma ir pakankama tinkamam išieškojimui užtikrinti. Mano, kad esant šioms aplinkybėms pareiškėjo turto pakanka ieškotojo reikalavimams užtikrinti ir įgyvendinti, todėl gyvenamojo būsto areštas yra perteklinė priemonė ir turi būti panaikinta. Akcentuoja, kad antstolė, nustatydama areštuotino turto vertę, rėmėsi Registrų centro skelbiamomis masinio vertinimo nekilnojamojo turto vertėmis, kurios neatitinka realios rinkos vertės. Remiasi vykdymo instrukcijos 28 straipsniu bei CPK 681 straipsniu ir teigia, kad antstolė turėjo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Antstolei nepaskyrus ekspertizės yra pagrindas naikinti pritaikytą turto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolė Nemira Siugždaitė - Stakeliūnė 2022-02-17 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad pagal CPK 667 straipsnį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 10 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per 20 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per 30 dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčiu susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip 30 dienų. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia
antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka
patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo
išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko
turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Pažymi, kad 2022-01-20 Turto arešto aktu buvo areštuotas turtas, kuris skolininkui bendrosios jungtinės santuokinių nuosavybės teise priklauso su sutuoktine L. T. (santuokos sudarymo data (duomenys neskelbtini)). Esant tokioms aplinkybės antstolė areštavo bendrą turtą bei ketino vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi siūlyti
skolininkui pateikti sutikimą dėl turto pasidalijimo bendru sutikimu. Antstolei gavus skundą dėl antstolio veiksmų toks siūlymas nebuvo išsiųstas. Anot antstolės, vadovaujantis CPK 667 straipsniu bei praktika nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-l075/2020, akivaizdu, kad skolininkui priklausantis didesnės vertės turtas buvo areštuotas pagrįstai, kadangi turtas yra bendra nuosavybė su sutuoktine. Turtas įvertintas vadovaujantis Registrų centro masinio vertinimo rinkos kainomis, o ekspertizė areštuotam turtui įvertinti neskirta iki nebus nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Nustačius skolininkui priklausančią turto
dalį, esant reikalui ar/bei vykdomosios bylos šalių prašymams, bus sprendžiamas klausimas dėl
ekspertizės paskyrimo konkrečiai skolininkui priklausančiam turtui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorinė muitinė pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašo skunda? atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė šioje byloje yra išieškotoja, kurios naudai iš pareiškėjo yra išieškoma solidari nepriemoka muitinei. Vilniaus teritorinė muitinė Lietuvos Antstolių rūmams pateikė vykdymui Vilniaus apygardos teismo 2021-11-26 Vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 421 165,15 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš trijų solidarių skolininkų, tame tarpe ir pareiškėjo. Išieškojimo vykdymui pasirinkta antstolė Nemira Šiugždaitė - Stakeliūnė. Vykdant priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo turto, antstolė surašė 2022-01-20 Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo 10 nekilnojamo turto vienetų, tame tarpe ir žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Pažymi, kad antstolė, vadovaudamasis CPK nuostatomis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, teisėtai bei pagrįstai pradėjo vykdyti priverstinį 421 165,15 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo turto pagal Vilniaus apygardos teismo 2021-11-26 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagrindinė antstolio funkcija yra priverstinai vykdyti neįvykdytus sprendimus, o turto areštas ir yra viena iš CPK įtvirtintų priverstinio vykdymo priemonių. Akcentuoja, kad antstolės 2022-02-17 priimtame patvarkyme aiškiai ir išsamiai išdėstyta, kuo remiantis buvo atlikti antstolės procesiniai veiksmai ir dėl kokių aplinkybių pareiškėjo skundas buvo atmestas. Dėl ko mano, jog antstolė nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių jos veiksmus dėl išieškojimo nukreipimo į pareiškėjo nekilnojamąjį turtą. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Remiantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, 2022-01 -20 Turto arešto aktu pagrįstai buvo areštuotas turtas, kuris pareiškėjui bendrosios santuokinės nuosavybės teise priklauso su sutuoktine L. T.. Antstolė taip pat pagrįstai turtą įvertino vadovaujantis Registrų centro masinio vertinimo rinko vertėmis bei neskyrė ekspertizės areštuotam turtui įvertinti iki nebus nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Išieškotąja sutinka, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai, priėmė skundžiamus procesinius dokumentus ir 2022-02-17 patvarkymą atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.
5. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Teismas konstatuoja
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymi, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
7. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).
8. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolės kontorai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021-11-26 vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 421 165,15 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš trijų solidarių skolininkų, tame tarpe ir skolininko A. T., išieškotojos Valstybinės teritorinės muitinės naudai (el. v. b. l. 6-7). Vykdymo eigoje antstolė nustačiusi, kad išieškojimui nepakanka skolininko turto, taip pat, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su L. T., 2021-01-20 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo 10 nekilnojamo turto vienetų: 1) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daikto vertė 105 000,00 Eur; 2) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daikto vertė 219 000,00 Eur; 3) 2697/8400 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), daikto vertė 4 013,00 Eur; 4) statinį (inžinerinį įrenginį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daikto vertė 150,00 Eur; 5) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daikto vertė 135 000,00 Eur; 6) 402/12317 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), daikto vertė 9 000,00 Eur; 7) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), daikto vertė 168 000,00 Eur; 8) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), daikto vertė 499 000,00 Eur; 9) statinį (inžinerinį įrenginį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), daikto vertė 100,00 Eur; 10) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daikto vertė 62 800,00 Eur. Antstolė Turto arešto akte nurodė, kad turto arešto mastas – 438 976,19 Eur (el. v. b. l. 48-51).
9. Pareiškėjas pateikė antstolei skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2022-01-20 pritaikytą areštą arba turto arešto dalį skolininko žemės sklypui su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad antstolė pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normas ir areštavo turtą, kurio vertė ženkliai viršija išieškotiną sumą. Antstolės areštuoto turto bendra vertė sudaro 1 202 063,00 Eur, t. y. areštuoto turto vertė išieškotiną sumą viršija beveik tris kartus. Nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra skolininko ir sutuoktinės gyvenamasis būstas, bendra vertė sudaro 667 000,00 Eur, taigi likusio areštuoto turto vertė sudarytų 535 063,00 Eur, t. y. būtų beveik 100 000,00 Eur daugiau negu išieškotina suma bei pakankama tinkamam išieškojimui užtikrinti. Todėl mano, kad žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), areštas yra perteklinė priemonė.
10. CPK 675 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Analogiškas reikalavimas yra nustatytas ir skolininko turto aprašymui (CPK 677 straipsnio 2 dalis).
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas).
12. Kita vertus, jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Kasacinio teismo išaiškinimu, ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-1075/2020, 41 punktas).
13. Taigi antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti.
14. Iš 2021-01-20 Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolės areštuoto nekilnojamo turto 10 vienetų bendra vertė siekia – 1 202 063,00 Eur (el. v. b. l. 48-51). Šiuo atveju sutiktina su pareiškėju, kad areštuoto turto vertė, kaip jis teigia, viršija beveik tris kartus išieškotiną sumą 438 976,19 Eur. Tačiau kartu teismas pažymi, kad skolininko areštuoto nekilnojamojo turto verčių suma pati savaime dar neleidžia spręsti, kad buvo pažeistas CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimas neareštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame kontekste įvertintina tai, kad išieškojimas yra nukreiptas tik į pareiškėją, kuriam neturint asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo turto dalį, įeinančią į bendrą turtą.
15. CPK 667 straipsnis nustato skolininkui fiziniam asmeniui priklausančios bendro su kitais asmenimis turto dalies nustatymo tvarką. Šios tvarkos esmė yra ta, kad antstolis, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, areštuoja visą bendrąjį turtą ir tuomet yra sprendžiamas skolininkui priklausančios bendro turto dalies nustatymo klausimas. Skolininkui priklausanti bendro turto dalis gali būti nustatoma tiek neteisminiais būdais, tiek teismo. Dėl skolininko turto dalies nustatymo į teismą turi teisę kreiptis ir išieškotojas (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys). Taigi, CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Tai reiškia, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis. Tokiu atveju, jau pats teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kad areštuoto turto vertė gerokai viršys vykdymo procese išieškotinos sumos dydį, kaip yra ir nagrinėjamu atveju antstolei areštavus visą bendrąjį turtą.
16. Kita vertus, CPK 667 straipsnis negali paneigti CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad negali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, taikymo. Todėl tuo atveju, kai išieškojimas nukreipiamas į bendrą su kitais asmenimis turimą turtą, šios taisyklės taikymo tikslais turi būti vertinama, kiek turto areštu ribojimai buvo pritaikyti pačiam skolininkui. Vertinant pačiam skolininkui pritaikytų ribojimų apimtį turi būti atsižvelgiama į išieškojimo iš skolininko turimos bendro turto dalies ypatumus.
17. Tais atvejais, kai skolininkas turi bendro su kitais asmenimis turto ir jam priklausanti bendro turto dalis nėra nustatyta, kyla skolininko turto dalies neapibrėžtumo rizika, nes iki bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, nėra aišku, kokia konkrečiai turto dalis priklauso skolininkui ir kokia apimtimi galės būti patenkinami išieškotojo interesai nukreipiant išieškojimą į tokį turtą. Tokiu atveju objektyviai yra pateisinama, kad tokio turto turės būti areštuojama daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nors tiek bendrosios dalinės nuosavybės, jeigu dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 3 dalis), tiek bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.117 straipsnis) atveju yra taikoma lygių dalių prezumpcija, ši prezumpcija gali būti nuginčyta. Tai reiškia, kad yra tikimybė, jog skolininko turto dalis, į kurią gali būti nukreipiamas išieškojimas, gali būti ir mažesnė nei 1/2 dalis. Kartu gali kilti ir kitų rizikų, pvz., galimybės nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, rizika, turto, kuris priklausys keliems asmenims, dalies likvidumo rizika ir kt. rizikų, susijusių būtent su tuo, kad išieškojimas bus nukreiptas į skolininko turto, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį. Šios rizikos turi reikšmės sprendžiant, kokia apimtimi turi būti areštuotas skolininko turtas, kad būtų galima patenkinti išieškotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-1075/2020, 56 punktas).
18. Kaip minėta šios nutarties 14 punkte, antstolė areštavo 1 202 063,00 Eur vertės nekilnojamojo turto. Tokiu atveju, pritaikius įstatymo nustatytą lygių dalių prezumpciją, skolininko vykdomojoje byloje – dalies vertė sudarytų apie 601 031,50 Eur, o išieškotina suma vykdomojoje byloje sudaro 438 976,19 Eur. Įvertinus skolininko turto, esančio bendru su kitais asmenimis, dalies dydžio neapibrėžtumo riziką, taip pat CPK 718 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, yra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame kontekste teismas taip pat įvertina ir tai, kad išieškojimo nukreipimas į turto dalį, kuris yra bendras su kitais asmenimis, gali kelti ir tokio turto likvidumo riziką. Todėl teismas konstatuoja, kad turto areštas, apimantis nekilnojamąjį turtą ir gyvenamąjį būstą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo proporcingas ir neperteklinis, o būtinas išieškotojo reikalavimų veiksmingam ir realiam patenkinimui. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistas CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
19. Skolininkas skunde taip pat teigia, kad antstolė, nustatydama areštuotino turto vertę, rėmėsi Registrų centro skelbiamomis masinio vertinimo nekilnojamojo turto vertėmis, kurios neatitinka realios rinkos vertės ir antstolė nepagrįstai nepaskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti, todėl yra pagrindas panaikinti pritaikytą turto areštą.
20. Teismas kritiškai vertina šiuos skolininko argumentus. CPK 678 straipsnio 1 dalis apibrėžia turto arešto akto turinio reikalavimus. Šios dalies 5 punkte nustatyta, kad turto arešto akte, be kita ko, turi būti nurodoma kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Šis punktas taip pat nustato, kad jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
21. Šiame kontekste pastebėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl antstolio pareigos įkainoti areštuotą turtą yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Tačiau kasacinis teismas nėra pasisakęs dėl antstolio pareigos įkainoti turtą įgyvendinimo tuo atveju, kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko fizinio asmens bendro su kitais asmenimis turto dalį, kai ta dalis nėra nustatyta, t. y. kasacinis teismas nėra pasisakęs, kaip CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 681 straipsnio 1 dalis turi būti taikomi atsižvelgiant į CPK 667 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.
22. CPK 667 straipsnis iš esmės taikomas tada, kai skolininkas fizinis asmuo turi bendro su kitais asmenimis turto ir kai nėra nustatyta skolininkui fiziniam asmeniui priklausanti bendro turto dalis. Dažniausiai poreikis nustatyti skolininkui fiziniam asmeniui priklausančią bendro turto dalį kyla tada, kai turtas yra įgytas santuokos metu ir fiziniams asmenims priklauso bendrąja jungtinės nuosavybės teise. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667, 3.116 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-09 nutartis Nr. e3K-3-504-421/2016, 16 punktas).
23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė areštavo bendrąjį skolininko turtą su kitais asmenimis, o areštuodama nekilnojamąjį turtą antstolė remėsi Registrų centro masinio vertinimo rinkos kainomis (el. v. b. l. 48-51). Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo byloje nėra. Pažymėtina, kad kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko fizinio asmens bendro su kitais asmenimis turto dalį, iki kol nėra nustatyta konkreti skolininkui priklausanti bendro turto dalis, vykdant CPK 681 straipsnyje nustatytus reikalavimus, galima būtų įvertinti tik visą bendrą turtą, o ne konkrečią skolininkui priklausančią bendro turto dalį. Taigi akivaizdu, kad antstolei neturint tikslių duomenų apie tai, kokia turto dalis priklauso skolininkui, nėra objekto, kurio vertė turi būti nustatyta. Todėl teismas sutinka su antstolės pozicija, kad tik nustačius skolininkui priklausančią turto dalį, gali būti sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Šie kasacinio teismo išaiškinimai rodo, kad turi būti įkainotas toks areštuotas turtas, į kurį yra nukreipiamas išieškojimas ir vėliau vykdoma turto realizavimo procedūra. Tuo tarpu visas skolininkui su kitais asmenimis priklausantis bendras turtas, kuris areštuojamas vykdant CPK 667 straipsnio reikalavimus, nėra tas turtas, į kurį bus nukreipiamas išieškojimas. Išieškojimas yra nukreipiamas ne į visą skolininkui su kitais asmenimis priklausantį bendrą turtą, o tik į skolininkui priklausančią bendro turto dalį. Tai reiškia, kad viso bendro turto įvertinimas jį areštavus nepasieks tų tikslų, kurių siekiama turto įkainojimo institutu, reglamentuotu CPK 681 straipsnyje. Ir priešingai, aiškinimas, kad tuo atveju, kai areštuojamas visas bendras turtas, antstolio pareiga įkainoti areštuotą turtą turi būti vykdoma tik tada, kai nustatyta tvarka yra nustatoma skolininkui priklausanti bendro turto dalis, atitinka CPK 681 straipsnio tikslus ir prasmę.
25. Kiti šalių argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolė veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl tenkinti pareiškėjo skundo jame nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės - Stakeliūnės veiksmų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.