Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo netenkintas T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. vasario 14 d. T. P. pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismui prašymą sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, nurodydamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo bei rūpinantis sergančiu tėvu bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog per nuobaudos vykdymo laikotarpį jokių administracinių teisės pažeidimų nepadarė, paskirtą 2 000 Lt baudą sumokėjo, išklausė mokymą apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. P. 2012 m. vasario 1 d. sumokėjo visą jam paskirtą 2 000 Lt baudą, nors baudos sumokėjimas teismo buvo išdėstytas periodiškomis įmokomis. Baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus T. P. pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Iš 2013 m. vasario 1 d. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus pažymos matyti, kad nuo administracinės nuobaudos paskyrimo, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 21 d. T. P. administracine tvarka nebuvo baustas.

2012 m. gruodžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje Nr. 08-28/3488 nurodoma, kad T. P. charakterizuojamas teigiamai. Bendrovėje betonuotoju dirba nuo 2012 m. balandžio 24 d. Iš darbo gaunamos pajamos yra pagrindinis T. P. pragyvenimo šaltinis. Darbas mobilus, įvairiose Lietuvos vietovėse, nuvykimui į darbo vietą reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

T. P. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Šilutės rajono savivaldybės administracijos Saugų seniūnija.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduoto invalido pažymėjimo serija IP Nr. 308634 matyti, kad T. P. tėvui S. P., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta trečia invalidumo grupė visam laikotarpiui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad T. P. rūpinasi tėvo S. P. vežiojimu į gydymo įstaigą. Tėvą S. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam privalomas gydymas, kas dvi savaites reikia vežti į gydymo įstaigas, nes jis pats savarankiškai dėl judėjimo patologijos visuomeniniu transportu į gydymo įstaigą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuvykti negali.

Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikta 2013 m. vasario 08 d. T. P. vairuotojo sveikatos patikrinimo pažyma Nr. 56.

Iš 2013 m. sausio 24 d. N. S. individualios įmonės pažymėjimo Nr. 5636 matyti, kad T. P. atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą.

Esant šioms aplinkybėms, apelianto teigimu, teismas nemotyvuotai nutarė T. P. prašymo dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo administracinėje byloje Nr. A2.6.-1274-904/2011 netenkinti. Nutarime nepagrįstai konstatuojama, kad T. P. yra linkęs daryti teisės pažeidimus, nors po administracinės nuobaudos paskyrimo 2011 m. gruodžio 21 d. jis administracine tvarka nebaustas. Praeityje T. P. buvo tris kartus baustas administracine tvarka. 2007 m. balandžio 26 d. nubaustas pagal ATPK 128 str. 1 d. 150 Lt bauda už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. 2007 m. gegužės 9 d. paskirtą baudą sumokėjo. 2009 m. kovo 29 d. ir 2011 m. sausio 14 d. T. P. buvo nubaustas pagal ATPK 178 str. 1 d. (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose) įspėjimu. Tačiau ATPK 36 str. numato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

ATPK 329 straipsnio analizė leidžia išskirti šias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygas: 1) turi būti praėję ne mažiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko; 2) kai teisė vairuoti transporto priemones atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, turi būti pateikta ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma. Šiuos dokumentus T. P. teismui pateikė, į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip pusei paskirtojo teisės atėmimo laiko. T. P. specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimų, teismui pateikė darbdavio tarpininkavimą patvirtinančius dokumentus. Vairuotojo pažymėjimas T. P. būtinas rūpinantis neįgaliu tėvu, kuris dėl judėjimo patologijos į gydymo įstaigas pats nuvykti negali.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Apelianto teigimu, anksčiau išvardytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. P. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliantas pažymi, jog pažeidėjui siekiant atgauti vairuotojo pažymėjimą, teks dar laikyti teorinių žinių ir praktinių motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų egzaminą, nes teisė vairuoti buvo atimta ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Pastaroji priemonė pasitarnaus ir kaip drausminanti vairuotoją bei turi būti vertinama kaip papildoma priemonė pasiekti nuobaudos tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 329 str., be kita ko, nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies.

Konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas ATPK 329 str. nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus. ATPK 329 str. numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 str. numatytus tikslus. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju T. P., praėjus pusei specialiosios teisės atėmimo termino, kreipėsi į teismą, prašydamas sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Teismas šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad T. P. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,24 promilės. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad T. P. 2007-05-09 buvo baustas už tai, kad neturėdamas teisės vairavo transporto priemonę, 2009-03-29 ir 2011-01-14 buvo baustas už alkoholio vartojimą viešose vietose. Šie duomenys, teismo nuomone, T. P. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį daryti teisės pažeidimus, nors anksčiau T. P. paskirtos administracinės nuobaudos ir nebegalioja. Atsižvelgęs į šias aplinkybes apylinkės teismas padarė išvadą, kad sumažinus specialiosios teisės atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Tokia apylinkės teismo išvada, apygardos teismo vertinimu, yra pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju T. P. sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo.

Nors T. P. prašymas ir prie jo apteikti įrodymai atitinka formalias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygas, tačiau byloje esantys duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.).

Apygardos teismas pažymi, kad T. P. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas vidutinio girtumo laipsnis (2,24 promilė), kuris daugiau negu penkis kartus viršija leistiną minimalią normą, eismo kontrolės patikrinimo metu policijos pareigūnui atsisakė pateikti vairuotojo pažymėjimą, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą paskirti švelnesnę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu T. P. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 30 Lt bauda. Subendrinus nuobaudas T. P. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidėjui T. P. už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, už kurio padarymą, be kita ko, numatytas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – paskyrė minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas, 2011 m. gruodžio 21 d. priimdamas procesinį sprendimą, pažeidėjui T. P. buvo labiau palankus, nei nepalankus.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos, šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymėtina, kad darydamas pažeidimą, T. P. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Kaip minėta, nuobaudą paskyrusi institucija (šiuo atveju – teismas), gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, t. y. sutrumpinti nuobaudos terminą yra teismo išimtinė teisė, bet ne pareiga. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nemato kažkokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti pamatuotą išvadą, kad yra pagrindas pažeidėjui sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.

Apelianto skunde pažymima, kad teismas be pagrindo atsižvelgė į tai, kad T. P. anksčiau tris kartus buvo baustas administracine tvarka (2007-05-09 buvo baustas už tai, kad neturėdamas teisės vairavo transporto priemonę, 2009-03-29 ir 2011-01-14 buvo baustas už alkoholio vartojimą viešose vietose), nes T. P. anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos nebegalioja. Tačiau šie duomenys, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nutarime, T. P. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį daryti teisės pažeidimus bei rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad T. P., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju T. P. nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį T. P. atstovo advokato D. Lengvino apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimą nepakeistą ir T. P. atstovo advokato Donato Lengvino apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.