Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-225-372/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-05
Bylos Nr.: e2A-225-372/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Trečiasis asmuo: K. G., akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-225-372/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01166-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-223-797/2024 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arkada“, tretiesiems asmenims K. G. ir akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arkada“ dėl žalos atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 191,80 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2023-01-13 daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), dėl netinkamai prižiūrimos balkono išorinės konstrukcijos buvo užlietas turtas. Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi turtą gyventojų turto draudimu. Šios sutarties pagrindu ieškovei atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 191,80 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo administratorė, kuri buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Atsakovė neneigė draudžiamojo įvykio metu buvusi paskirta daugiabučio namo bendrojo naudojimo administratore, tačiau su ieškovės pareikštu reikalavimu nesutiko nurodydama, kad užliejimo priežastis yra privataus buto balkono trūkumai. Ieškovės vertinimu, atsakovė buvo atsakinga už balkono, dėl kurio trūkumų turtui buvo padaryta žala, priežiūrą. Be to, jai buvo žinoma apie šios konstrukcijos trūkumus.

4. Ieškovė pažymėjo, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, turi teisę iš atsakovės susigrąžinti dėl draudžiamojo įvykio išmokėtą 191,80 Eur draudimo išmoką subrogacijos tvarka.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Arkada“ savo procesiniuose dokumentuose prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė nurodė, kad T. S. nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis daugiabutyje gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). T. S. (draudėjas) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį su ieškove, pagal kurią apdraudė butą. 2023-01-19 ieškovė užfiksavo įvykį, kurio metu nustatė, jog į buto Nr. (duomenys neskelbtini) įstiklintą balkoną skverbiasi vanduo iš kaimynų, gyvenančių viršuje, galimai užsilaiko vanduo ir bėga pas ieškovės klientą. Viršuje – atviras balkonas. K. G. nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė apskaičiavo nuostolius (191,80 Eur), kuriuos iš esmės sudarė buto Nr. (duomenys neskelbtini) įstiklinto balkono tinko remontas. Ieškovė išmokėjo 191,80 Eur draudimo išmoką.

7. Atsakovė nurodė, jog yra daugiabutį gyvenamąjį namą administruojanti bendrovė, vykdo gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų valdymą, naudojimą ir priežiūrą. Administratorės statybos inžinierius 2023-01-20 atliko buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono apžiūrą, kur buvo labiausiai tikėtina drėgmės patekimo į buto Nr. (duomenys neskelbtini) įstiklintą balkoną priežastis. Administratorė apžiūros metu nustatė, jog drėgmė patenka į buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkoną dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono nesandarios grindų dangos: plytelės deformuotos, iškilnotos ir nesandarios. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkonas, balkono grindų danga yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybė, už kurio valdymą, naudojimą ir priežiūrą atsako buto savininkas. Administratorius informavo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę, jog ji turi pareigą pašalinti buto balkono – grindų dangos gedimus ir užtikrinti balkono dangos sandarumą.

8. Atsakovė nurodė, kad drėgmės patekimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) priežastys yra pašalintos kompleksiniu sprendimu butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų bei administratorės. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai bendru sutarimu suremontavo balkono grindų dangą, o butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis buvo atnaujintas (pakeistas) bendro naudojimo objektas – buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono išorinės skardos ir balkono atitvara.

9. Atsakovė pažymėjo, jog žalos atsiradimo priežastis (buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono grindų danga) nėra bendro naudojimo objektas, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybė, už kurios valdymą, naudojimą ir priežiūrą atsako buto savininkas. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašymu susigrąžinti dėl draudžiamojo įvykio išmokėtą 191,80 Eur draudimo išmoką subrogacijos tvarka, kadangi draudiminis įvykis, už kurį ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, įvyko ne bendro naudojimo objekte ir nepatenka į administratorės prižiūrimų bendrojo naudojimo objektų apimtį.

10. Atsakovė nurodė, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektu laikytina balkoninė plokštė su įdėtinėmis detalėmis bei balkono atitvara (išorinės (fasado) konstrukcijos. Butų ir kitų patalpų savininkai turi prievolę išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, jie privalo apmokėti ne bet kokias išlaidas balkonų remontui, o tik išlaidas už balkonų išorinių (fasado) konstrukcijų remontą. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkone įrengta grindų danga (plytelės), kurios yra apdailos detalė. Balkono grindų danga yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko nuosavybė, už kurios valdymą, naudojimą ir priežiūrą atsako buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono apgadinimo priežastis yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono grindų dangos pažeidimai, o balkono grindų danga nėra bendro naudojimo objektas ir negali būti remontuojamos butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis.

11. Atsakovė pažymėjo, jog veikia butų ir kitų patalpų savininkų naudai ir interesais, aiškiai apibrėžtose atsakomybės ribose, ir negali peržengti savo atsakomybės ribų ir prižiūrėti, remontuoti privačios nuosavybės turto (privataus balkono grindų dangos) visų butų ir kitų patalpų savininkų sąskaita. Atsakovės vertinimu, ieškovė ieškinio reikalavimų nepagrindė ir neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų visumos, ieškovė nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko administratorė, taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi administratorei teisės aktais nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kokių priežasčių padaryta žala, ar žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato trukumais, atsakovės civilinė atsakomybė šiuo atveju yra negalima ir ieškinio reikalavimai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 9 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės UAB „Arkada“ ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 191,80 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 191,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismas sprendė, jog plytelių danga nėra laikoma hidroizoliacine medžiaga, ji tik apdailos detalė ir šiuo atveju ne dėl netvarkingos plytelių dangos balkone padaryta žala, o dėl balkono konstrukcijų hidroizoliacijos nebuvimo.

14. Teismas nurodė, jog žala padaryta ne dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės nesirūpinimo savo turtu (balkono grindų danga), o atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, neveikimu – jai teisės aktų numatytos konstrukcijos priežiūros tinkamas nevykdymas.

15. Teismas nurodė, jog už namo balkono konstrukcijų priežiūrą atsakinga atsakovė, tačiau ji savo pareigų tinkamai neatliko: tinkamai neatliko balkono konstrukcijos priežiūros, tinkamai nereagavo į pasikartojančias nuolatinio drėkimo per balkono laikančias konstrukcijas problemas, jų nesprendė, todėl buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui.

16. Teismas sprendė, jog atsakovei tinkamai neatlikus savo funkcijų, yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, padaryta žala, kurią ji privalo atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė UAB „Arkada“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino rašytinių įrodymų visumos ir tinkamai nenustatė žalos atsiradimo priežasties. Ieškovė turėjo įrodyti, nustatyti žalos atsiradimo priežastį, įrodyti atsakovės netinkamą pareigų vykdymą, civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau šių aplinkybių neįrodė ir nepagrindė objektyviais įrodymais. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, nepašalino šalių esminių prieštaravimų dėl žalos atsiradimo priežasties, nepagrįstai, nemotyvuotai atmetė atsakovės rašytiniais įrodymais patvirtintą žalos atsiradimo priežastį (nesandari balkono grindų danga), vadovavosi prielaidomis ir spėjimais.

17.2. Pirmosios instancijos teismas, nesuprasdamas ir nesigilindamas į balkono remonto darbams panaudotas medžiagas, jų paskirtį bei savybes, padarė klaidingą išvadą, jog balkone buvo įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis, kurio anksčiau nebuvo. Būtent vienos dangos pakeitimas kita danga, o ne hidroizoliacinio sluoksnio įrengimas išsprendė drėgmės pratekėjimo problemą. Teismas neanalizavo statybą reglamentuojančių teisės aktų, neišsiaiškino, kas konstrukcijose yra laikoma hidroizoliaciniu sluoksniu, neatskyrė visiškai skirtingų konstrukcijos elementų ir padarė nepagrįstas išvadas.

17.3. Teismas išanalizavo ne visą į bylą pateiktą butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų bei UAB „Arkada“ susirašinėjimą, kuris patvirtina, kad buvo šalinama žalos atsiradimo priežastis – nesandari keramikinių plytelių balkono grindų danga pakeista kita EPDM hidroizoliacine danga, kuri yra galutinė, eksploatuojama danga, o ne koks nors tarpinis sluoksnis. Teismas netinkamai interpretavo susirašinėjimo dokumentaciją ir padarė nelogišką bei nepagrįstą išvadą, jog buvo įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis. Teismas nepagrįstai vadovavosi trečiojo asmens pateiktais įrodymais.

17.4. Teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktą 2023-10-23 konsultacinę specialisto išvadą. Jeigu byloje kyla klausimų, kuriems atsakyti reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę žalos priežasčiai nustatyti, tačiau teismas ekspertizės neskyrė, eksperto, rengusio konsultacinę išvadą, neapklausė.

17.5. Ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių administratorės civilinę atsakomybę, o pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja administratorės civilinė atsakomybė. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti žalos atsiradimą, nepadarė, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu šiuo atveju negali kilti. Nenustačius jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti balkono apliejimas, atsakovės civilinė atsakomybė negalima ir teismo išvados, susijusios su atsakovės civiline atsakomybe, laikytinos nepagrįstomis.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje esančius įrodymus ir dėl jų išsamiai pasisakė, teismas taip pat vertino ir atsakovės pateiktus duomenis, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Vien tai, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė atsakovei nepalankią išvadą, nereiškia, jog įrodymai įvertinti netinkamai.

18.2. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė neįrodinėjo atsakovės griežtosios civilinės atsakomybės, šia norma nesirėmė ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą.

18.3. Atsakovė neteisėtai neveikė – neprižiūrėjo / neapžiūrėjo ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo balkono konstrukcijų ir nenustatė jų trūkumų bei jų laiku nepašalino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad T. S. nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis daugiabutyje gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini).

21. T. S. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) su ieškove ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pagal kurią apdraudė butą adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

22. 2023-01-19 ieškovė užfiksavo 2023-01-13 įvykį, kurio metu nustatė, jog į T. S. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) įstiklintą balkoną skverbiasi vanduo iš kaimynų, gyvenančių viršuje, galimai „užsilaiko“ vanduo ir bėga, o viršuje – atviras balkonas. Balkonas – lubos – mūras, laša vanduo, pakitusi spalva, byra tinkas, reikia perdažyti ir tinkuoti. Įvykis fiksuotas fotonuotraukose.

23. Butas Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso trečiajam asmeniui K. G. nuosavybės teise. Ieškovė apskaičiavo nuostolius (191,80 Eur), kuriuos sudarė remontas ir sumokėjo T. S. 191,80 Eur draudimo išmoką.

24. Atsakovė UAB „Arkada“ yra daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruojanti bendrovė (administratorė), vykdanti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, naudojimą ir priežiūrą.

Žemesnės instancijos teismas

25. 2023-02-06 atsakovė gavo ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kurioje prašyta pervesti ieškovei 191,80 Eur sumą dėl 2023-01-13 įvykio, kurio metu buvo padaryta žala apdraustam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

26. 2023-02-15 atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, jog 2023-01-20 atliko buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono apžiūrą, kur buvo labiausiai tikėtina drėgmės patekimo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) įstiklintą balkoną priežastis. Administratorė apžiūros metu nustatė, jog drėgmė patenka į buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkoną dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono nesandarios grindų dangos, t. y. grindų danga – plytelės yra deformuotos, iškilnotos ir nesandarios. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkonas, balkono grindų danga yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybė, už kurios valdymą, naudojimą ir priežiūrą atsako buto savininkas. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkonas nėra bendro naudojimo objektas ir nėra administratorės atsakomybės ribose. Administratorė nėra atsakinga už žalą buto Nr. (duomenys neskelbtini) turtui, kadangi balkono aplijimo priežastis yra ne bendro naudojimo objekte.

27. Iš 2003-07-10 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo nustatyta, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrosioms konstrukcijoms taip pat priklauso balkonų konstrukcijos.

28. Iš 2023-01-20 statinio apžiūros akto nustatyta, jog atsakovės UAB „Arkada“ statinių priežiūros administratorius ir statybos vadovas apžiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) balkoną. Apžiūros tikslas – išsiaiškinti, kaip į buto Nr. (duomenys neskelbtini) įstiklintą balkoną patenka drėgmė. Jie pastebėjo, jog drėgmė patenka į buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkoną dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono nesandarios grindų dangos: plytelės yra deformuotos, iškilusios ir nesandarios. Buvo rekomenduojama atlikti buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono nesandarių grindų remontą arba pakeisti dangą nauja.

29. Iš 2023-10-23 Konsultacinės specialisto išvados Nr. 7/23 nustatyta, kad atsakovė savo iniciatyva kreipėsi į statybos ekspertą konsultacinės specialisto išvados. Ekspertizės objektas – daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) balkono konstrukcija. Konsultacinei išvadai parengti pateikta medžiaga – 1) Techninio projekto VP 2001-25.K.1-1 „Daugiabučio gyvenamojo namo su požeminiais garažais (duomenys neskelbtini) techninis projektas“ dalis, kiek yra susiję su balkoninėmis plokštėmis; 2) UAB „Ukmergės gelžbetonis“ išduota atitikties deklaracija Nr. 01-886 (2021-12-18). Ekspertas nurodė, jog: 1.1. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą bendro naudojimo objektams, kiek tai yra susiję su balkonais, yra priskiriama: tik balkono laikančios konstrukcijos, jei balkonas nuosavybės teise priklauso atskiram savininkui, bendro naudojimo balkono patalpa, jei balkonas nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 2.1. Balkono hidroizoliacijos darbai nėra būtini balkono išorinių (laikančiųjų) konstrukcijų ilgaamžiškumo užtikrinimui. Tai užtikrinama parenkant atitinkamų savybių betoną ir apsauginį betono sluoksnį; 2.2. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkono konstrukcijai įrengti buvo panaudotas pakankamo ilgaamžiškumo betonas, kuriam nebūtinas papildomas izoliavimas, apsaugant jį nuo vandens poveikio; 3.1. Balkono grindys nėra balkono laikančiosios konstrukcijos dalimi.

30. Į bylą pateiktas Gyvenamojo daugiabučio namo su požeminiais garažais (duomenys neskelbtini), išplėstinis techninis projektas; principinė situacijos schema.

31. UAB „Arkada“ Statinio techninės priežiūros žurnale ((duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2022-08-31 iki 2023-05-30 statinio būklės defektų nefiksuota.

32. Iš 2024-01-15 UAB „Arkada“ pažymoje nurodė, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), namo administratorė UAB „Arkada“ nuo 2011 metų iki 2023 metų nėra gavusi butų ir kitų patalpų savininkų skundų, pretenzijų dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) balkono konstrukcijų ar kitų balkono elementų pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

33. Iš trečiojo asmens K. G. 2017-06-25 rašto, siųsto Seesam Insurance AS LT filialui ir UAB „Arkada“, nustatyta, jog trečiasis asmuo paaiškino, jog: 2017 m. II ktv. (duomenys neskelbtini) lankėsi galimai draudiko atstovai, aiškinosi anksčiau buvusių remontų aplinkybes; prieš 5-6 metus, tuometinių (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymu, geranoriškai buvo leista UAB „Arkada“ darbuotojams dirbti (duomenys neskelbtini) butui priklausančiame balkone, darbai truko kelias darbo dienas, „berods“ buvo klojamas papildomas sluoksnis balkono dangoje; trečiasis asmuo nėra susijusi su draudiminiu įvykiu ir neatsakinga už kaimynų patirtą žalą 2017 m.

34. Iš trečiojo asmens K. G. 2023-01-23 rašto, siųsto ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir UAB „Arkada“ nustatyta, kad trečiasis asmuo paaiškino, jog: jai priklausančiame bute ((duomenys neskelbtini)) neįvyko joks draudžiamasis įvykis, dėl kurio galėjo nukentėti butas, esantis (duomenys neskelbtini); galima prielaida, kad drėgmė į butą (duomenys neskelbtini) patenka per (duomenys neskelbtini) balkoną; 2023 m. tuometinių (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymu buvo leista UAB „Arkada“ darbuotojams dirbti (duomenys neskelbtini) butui priklausančiame balkone, darbai truko kelias darbo dienas; 2017 m. pasikeitė buto savininkai, (duomenys neskelbtini) patalpose vėl lankėsi naujo buto (duomenys neskelbtini) savininkų draudiko atstovas, apžiūrėjo butą ir balkoną, tuometinis (duomenys neskelbtini) buto draudikas kompensavo remonto darbo darbus (duomenys neskelbtini) bute, pretenzijų neteikė; 2022 m. pasikeitus buto (duomenys neskelbtini) savininkui, buvo susisiekta dėl drėkstančių sienų (duomenys neskelbtini), patalpas apžiūrėjo savininkas ir savininko rangovas, 2023 m. patalpas inspektavo ir pastato UAB „Arkada“ atstovas.

35. Į bylą pateikti susirašinėjimai el. paštu.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

36. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino rašytinių įrodymų visumos, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė žalos atsiradimo priežasties, netinkamai pritaikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja atsakovės civilinė atsakomybė.

37. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detaliau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai, įvardijant juos kaip pastato bendrojo naudojimo objektus, nurodyti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurios 1 punkte detaliai apibrėžtos bendrosios pastato konstrukcijos, 2 punkte – bendrosios pastato inžinerinės sistemos, 3 punkte – pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys, 4 punkte – vietiniai inžineriniai tinklai. Įstatyme detalizuota, jog bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

38. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 8.83 straipsnio 3 dalis).

39. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 3 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka minėtų nuostatų 4 punkte nurodytas funkcijas.

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

41. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Arkada“ yra daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruojanti bendrovė (administratorė), vykdanti gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų valdymą, naudojimą ir priežiūrą. Ieškovė nurodė, jog 2023-01-13 daugiabučiame name dėl netinkamai prižiūrimos balkono išorinės konstrukcijos buvo užlietas turtas, buvo padaryta žala, kurią ieškovė atlygino. Ieškovės vertinimu, atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, yra atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Ieškovės nuomone, būtent dėl netinkamai prižiūrėtos balkono (priklausančio butui Nr. (duomenys neskelbtini)) išorinės konstrukcijos buvo užlietas turtas ir buvo padaryta žala. Atsakovė su ieškovės nurodyta žalos atsiradimo priežastimi nesutiko. Atsakovė akcentavo, jog šiuo atveju žala atsirado dėl nesandarių balkono grindų plytelių, už kurių priežiūrą yra atsakingas buto savininkas. Atsakovės vertinimu, balkono grindų danga nėra bendro naudojimo objektas.

42. Byloje nustatyta, kad 2023-01-19 ieškovė užfiksavo 2023-01-13 įvykį, kurio metu nustatė, jog į buto Nr. (duomenys neskelbtini) įstiklintą balkoną skverbiasi vanduo iš kaimynų, gyvenančių viršuje, galimai „užsilaiko“ vanduo ir bėga, o viršuje – atviras balkonas. Balkonas – lubos – mūras, laša vanduo, pakitusi spalva, byra tinkas, reikia perdažyti ir tinkuoti. Iš 2023-01-20 statinio apžiūros akto nustatyta, jog atsakovės UAB „Arkada“ statinių priežiūros administratorius ir statybos vadovas apžiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) balkoną. Apžiūros tikslas – išsiaiškinti, kaip į buto Nr. (duomenys neskelbtini) įstiklintą balkoną patenka drėgmė. Jie pastebėjo, jog drėgmė patenka į buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkoną dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono nesandarios grindų dangos: plytelės yra deformuotos, iškilusios ir nesandarios. Buvo rekomenduojama atlikti buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono nesandarių grindų remontą arba pakeisti dangą nauja.

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs rašytinius bylos duomenis, pateiktas fotonuotraukas, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog grindų danga yra tik apdailos detalė, priklausanti butui, tačiau ji neatlieka hidroizoliacijos funkcijos. Kaip nustatyta, vanduo skverbėsi per buto Nr. (duomenys neskelbtini) mūro lubas / buto Nr. (duomenys neskelbtini) mūro grindis, t. y. per pačią laikančiąją konstrukciją – balkono plokštę. 2003-07-10 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apraše nurodyta, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrosioms konstrukcijoms taip pat priklauso balkonų konstrukcijos (taip, kaip ir numatyta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme). Darytina išvada, kad laikančioji konstrukcija (balkono plokštė), per kurią iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) prasisunkė vanduo ir butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarė žalą, yra bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiūra – atsakovei UAB „Arkada“, kaip daugiabučio namo administratorei, teisės aktais pavesta funkcija.

44. Atsakovė į bylą pateikė 2024-01-15 pažymą, kurioje nurodė, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), namo administratorė UAB „Arkada“ nuo 2011 metų iki 2023 metų nėra gavusi butų ir kitų patalpų savininkų skundų, pretenzijų dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) balkono konstrukcijų ar kitų balkono elementų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti į civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai (trečiojo asmens draudimo bendrovėms siųsti raštai) leidžia spręsti, kad problema dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) drėkstančių sienų egzistavo jau ne vienerius metus, buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono plokštė jau buvo tvarkyta, tačiau tai nedavė rezultatų (2023-01-13 fiksuotas įvykis, kurio metu būtent dėl iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) patenkančios drėgmės butui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala). Be to, atsakovei, kaip daugiabučio namo administratorei, apie šią problemą buvo žinoma.

45. Atsakovė UAB „Arkada“ į nagrinėjamą bylą pateikė Statinio techninės priežiūros žurnalą ((duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2022-08-31 iki 2023-05-30 statinio būklės defektų nefiksuota. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė patvirtino, jog namo balkonų būklę įvertina vizualiai, išsamaus tyrimo ar vertinimo neatlieka. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono laikančioji konstrukcija (balkono plokštė) turėjo trūkumų, dėl kurių buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkonas nebuvo apsaugotas nuo vandens poveikio. Tokių išvadų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepaneigia atsakovės į bylą pateikti: 2023-10-23 Konsultacinė specialisto išvada (kurioje išvados padarytos ne įvertinus realią situaciją ir faktinę padėtį, o įvertinus tik techninį projektą bei atitikties deklaraciją), Gyvenamojo daugiabučio namo su požeminiais garažais (duomenys neskelbtini), išplėstinis techninis projektas ar principinė situacijos schema (pateiktieji dokumentai yra susiję su bendraisiais reikalavimais, keliamais balkonams, bet ne su konkrečia ginčo situacija bei jos įvertinimu).

46. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad laikančioji konstrukcija (balkono plokštė), per kurią iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) prasisunkė vanduo ir butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarė žalą, turėjo trūkumų – turėjo trūkumų dėl vandens pratekėjimo. Už balkono išorinių (laikančiųjų) konstrukcijų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, priežiūrą yra atsakinga atsakovė, kuri tinkamai balkono konstrukcijos priežiūros neatliko, į esančius balkono išorinių (laikančiųjų) konstrukcijų trūkumus nereagavo ir šios problemos pašalinimu nesirūpino. Šiuo atveju už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakinga atsakovė tinkamai savo pareigų neatliko, vandens pratekėjimo problemos nesprendė, todėl buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui. Atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas, yra atsakinga už apdraustam turtui padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovei UAB ,,Arkada“ tinkamai neatlikus savo pareigų, yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, padaryta žala, kurią ji privalo atlyginti.

47. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir kt.).

48. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).

49. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

50. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai).

51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, bylos aplinkybės, nurodyti įrodymai, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė