Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant I. G., nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės ADB „C. V. I. G.“ atstovei M. V., atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai V. G., trečiajam asmeniui K. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims K. G. ir ABD „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 191,80 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2023-01-13 daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) dėl netinkamai prižiūrimos balkono išorinės konstrukcijos buvo užlietas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo minėto daugiabučio namo administratore, kuri buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Atsakovė buvo atsakinga už balkono, dėl kurio trūkumų apdraustam turtui buvo padaryta žala, priežiūrą. Nurodo, jog kartu su ieškiniu teikiami dokumentai patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie šios konstrukcijos trūkumus. Balkono laikančios konstrukcijos yra vienas iš pastato bendrojo naudojimo objektų. Vadovaujasi teismų praktika byloje Nr. 2A-146-881/2016 ir nurodo, jog žalą sukėlė ne trečiojo asmens veiksmai naudojantis balkonu, bet balkono išorinių (laikančiųjų) konstrukcijų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, defektai (netinkama hidroizoliacija). Pasisakydama dėl subrogacijos nurodė, jog apdrausto turto savininkas, iš ieškovės gavęs draudimo išmoką, pats neteko neteisės toje dalyje reikalauti žalos atlyginimo (yra įvykusi subrogacija – teisių į žalos atlyginimą perėjimas) iš už žalos padarymą atsakingo asmens, nes ši teisė yra perėjusi draudikui. Todėl šis asmuo net ir neturi teisės reikalauti žalos, kurią jau atlygino draudikas, atlyginimo iš trečiųjų asmenų. Ieškovė turi teisę iš atsakovės susigrąžinti dėl draudžiamojo įvykio išmokėtą 191,80 Eur draudimo išmoką subrogacijos tvarka.

Ieškovės atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, žalos atlyginimo reikalauja iš atsakovės kaip daugiabučio namo administratorės. Atsakovė turi teisės aktais reglamentuojamą pareigą atlikti tiek nuolatines, tiek periodines bendrojo naudojimo objektų apžiūras, vykdydama apžiūras, atsakovė turi sudaryti apžiūros aktus, įvertinti būklę ir pateikti rekomendacijas. Įrodymai, kad pareigos buvo atliktos tinkamai, nėra pateikti. Nėra jokių duomenų, kad buvo atlikta ginčo objekto - balkono apžiūra. Tai patvirtina atsakovo neveikimą. Apžiūrint pastatą tik vizualiai, kaip nurodo, atsakovė, neįmanoma nustatyti techninės balkono konstrukcijų būklės. Byloje nėra duomenų apie tai, jog principinės situacijos schemą sudaręs specialistas būtų patekęs į trečiojo asmens K. G. butą ir tokiu būdu sudaręs trūkumų schemą. Atsakovės pateikta schema laikytina teorine, nepatvirtina, jog šiuo atveju plytelių dangos trūkumai sukėlė vandens prabėgimą. Ekspertas netyrė balkono plokštės būklės, apsiribojo teoriniu vertinimu. Trečiojo asmens pateikti paaiškinimai ir duomenys patvirtina, jog atsakovei buvo žinoma apie susidariusią vandens prabėgimo problemą dar 2017 m. Pateikta pažyma, kad nuo 2011 m. atsakovė nėra gavusi skundų dėl šio balkono, paneigta trečiojo asmens paaiškinimu ir pateiktais dokumentais. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl pačios turto apgadinimo priežasties, atsakovė yra atsakinga už konstrukcijos, kuri praleido drėgmę, priežiūrą. Atsakovė bando įrodyti, jog vandens pratekėjimo į kaimyninį butą priežastimi yra (duomenys neskelbtini) buto balkone įrengtos balkono dangos nesandarumas. Atsakovė į bylą pateikė eksperto nuomonę, kad pagal techninį projektą įrengtų betoninių plokščių hidrofobinių savybių turi pakakti, kad ši konstrukcija nepraleistų vandens į žemiau esantį turtą. Vanduo pateko pro kitas konstrukcijas – plokštę, apskardinimą, kad vanduo po plytelėmis teka ir tada patenka į apatinį ieškovės apdraustą turtą. Yra duomenų, kad plytelių danga balkone buvo pakeista ir anksčiau, bet problema dėl to neišnyko. Po paskutinio vandens pratekėjimo, bendru butų savininkų ir atsakovės susitarimu, atsakovė keitė balkono apskardinimą, tai laiko atsakovės pripažinimu, kad priežastis buvo netinkama balkono priežiūra. Atsakovė netyrė apdrausto turto drėkimo priežasties. Žalos dydžio atsakovė neginčijo. Nurodė, jog įrodytos visos atsakovo atsakomybės sąlygos, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia neveikimu – pareigos nevykdymu - netinkama balkono bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra ir / ar remontu.

Trečiojo asmens ABD „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Byloje gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakomybės taikymo bendrojo naudojimo objektų namo administratoriui.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog T. S. nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) su ieškove ADB „C. V. I. G.“, pagal kurią apdraudė minėtą butą. Ieškovė 2023-01-13 užfiksavo įvykį, kurio metu nustatė, jog į T. S. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) įstiklintą balkoną skverbiasi vanduo iš kaimynų, gyvenančių viršuje, galimai užsilaiko vanduo ir bėga, o viršuje atviras balkonas. Viršuje esantis butas trečiajam asmeniui K. G. priklauso nuosavybės teise, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (virš buto Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė apskaičiavo nuostolius (191,80 Eur), kuriuos sudarė remontas ir sumokėjo T. S. 191,80 Eur draudimo išmoką, kurios sugrąžinimo pareikalavo iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri administruoja namo bendrojo naudojimo objektus.

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruojanti bendrovė (administratorė), vykdanti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, naudojimą ir priežiūrą.

Iš 2023-01-20 statinio apžiūros akto matyti, jog atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinių priežiūros administratorius ir statybos vadovas apžiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkoną. Apžiūros tikslas – išsiaiškinti, kaip į buto Nr. (duomenys neskelbtini) įstiklintą balkoną patenka drėgmė. Jie pastebėjo, jog drėgmė patenka į buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkoną dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono nesandarios grindų dangos: plytelės yra deformuotos, iškilusios ir nesandarios. Buvo rekomenduojama atlikti buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono nesandarių grindų remontą arba pakeisti dangą nauja.

Atsakovė 2023-02-06 gavo ieškovės ADB „C. V. I. G.“ pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kurioje prašoma pervesti ieškovei 191,80 Eur sumą dėl 2023-01-13 įvykio, kurio metu padaryta žala apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovė, 2023-02-15 atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, jog žalos atsiradimo priežastis yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono grindų danga, kuri nėra bendrojo naudojimo objektas, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybė, už kurios valdymą, naudojimą ir priežiūrą atsako buto savininkas.

Atsakovė savo iniciatyva kreipėsi į statybos ekspertą konsultacinės specialisto išvados, kurioje ekspertas nurodė, jog: 1.1. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą bendro naudojimo objektams, kiek tai yra susiję su balkonais, yra priskiriama: tik balkono laikančios konstrukcijos, jei balkonas nuosavybės teise priklauso atskiram savininkui, bendro naudojimo balkono patalpa, jei balkonas nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 2.1. Balkono hidroizoliacijos darbai nėra būtini balkono išorinių (laikančiųjų) konstrukcijų ilgaamžiškumo užtikrinimui. Tai užtikrinama parenkant atitinkamų savybių betoną ir apsauginį betono sluoksnį; 2.2. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) balkono konstrukcijai įrengti buvo panaudotas pakankamo ilgaamžiškumo betonas, kuriam nebūtinas papildomas izoliavimas, apsaugant jį nuo vandens poveikio; 3.1. Balkono grindys nėra balkono laikančiosios konstrukcijos dalimi. Atkreiptinas dėmesys, jog specialisto išvada pateikta dėl namo (duomenys neskelbtini), o ne dėl namo (duomenys neskelbtini).

2024-01-15 pažymoje nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), namo administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 metų iki 2023 metų nėra gavusi butų ir kitų patalpų savininkų skundų, pretenzijų dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono konstrukcijų ar kitų balkono elementų pažeidimų.

Trečiasis asmuo K. G. teismui pateikė rašto, 2017-06-25 siųsto S. I. AS LT filialui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuorašą, iš kurio matyti, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat informuota apie savininkų skundus dėl 2017 m. patirtos žalos. 2017-06-25 rašte nurodyta, jog prieš 5, 6 metus tuometinių (duomenys neskelbtini) buvo gyventojų prašymu, ji geranoriškai leido UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams dirbti (duomenys neskelbtini) butui priklausančiame balkone, darbai truko kelias dienas, berods buvo klojamas papildomas sluoksnis balkono dangoje. Nurodo, jog K. G. nėra susijusi su draudiminiu įvykiu ir neatsakinga už kaimynų patirtą žalą 2017 m.

Dėl bendrojo naudojimo objektų ir atsakovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsakomybės

Iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, jog pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl žalos atsiradimo priežasties. Ieškovė teigia, jog dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, tinkamo pareigų nevykdymo, t. y. netinkamai prižiūrimos balkono (priklausančio butui Nr. (duomenys neskelbtini)), išorinės konstrukcijos, buvo užlietas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, jog šiuo atveju žala atsirado dėl nesandarių balkono grindų plytelių, už kurių priežiūrą atsakingas buto savininkas, o balkono grindų danga nėra bendro naudojimo objektas ir negali būti remontuojama butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis.

Daugiabučių namų gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų priežiūra priklauso atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Daugiabučių namų gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kas yra priskiriama pastato bendrojo naudojimo objektams, tarp kurių bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.

Atsakovė teigia, kad žala atsirado ne dėl bendrojo naudojimo objekto nepriežiūros ir vadovaujasi specialisto pateikta konsultacija dėl namo gelžbetoninės plokštės ilgaamžiškumo, kurioje nurodoma, jog tokiam betonui nebūtinas papildomas izoliavimas, apsaugant jį nuo vandens poveikio. Atkreiptinas dėmesys, jog ši konsultacija pateikta ne dėl ginčo namo buto, o dėl (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas vertina ir šią konsultaciją ir kitus byloje pateiktus įrodymus ir sprendžia, jog svarbi aplinkybė yra ta, kad specialistas nebuvo atvykęs į vietą ir realiai nevertino drėkimo priežasties, apsiribojo tik teoriniais teiginiais apie gelžbetoninės plokštės ilgaamžiškumą. Atsakovės principinė situacijos schema laikytina tik teorine schema, kadangi pačios balkono grindų apdailos (pvz. plytelių, lentelių) gali ir nebūti, o jei ir įrengta – ji yra tik apdailos detalė (CPK 185 str.).

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra daugiabutį gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), administruojanti bendrovė (administratorė), vykdanti gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų valdymą, naudojimą ir priežiūrą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kita įranga. CK 4.84 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo patalpų administratorius, kuris administruoja turtą 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 str. 5 d.). Administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto taisyklių. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė, kuri juos patvirtino 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau – pavyzdiniai nuostatai). Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 str.). Pagal pavyzdinių nuostatų 3 p. pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas pavyzdinių nuostatų 4.1–4.13 punktuose.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už atsiradusią žalą, kadangi netinkamai rūpinosi daugiabučio gyvenamojo namo balkono, kuris yra bendrojo naudojimo objektas ir dėl kurio trūkumų apdraustam turtui buvo padaryta žala, priežiūra. Atsakovė atsikerta, jog žalos atsiradimo priežastis – nesandari buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono grindų - plytelių danga, kuri nėra bendro naudojimo objektas, o yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybė, ir už kurios valdymą, naudojimą ir priežiūrą atsako šio buto savininkas.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, jog 2003 m. liepos 10 d. patvirtintame Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apraše, nuosavybės teise valdomuose butuose balkonų grindų danga nėra priskiriama bendro naudojimo objektams ir nėra įtraukta į atsakovės administruojamų bendro naudojimo objektų aprašą, tačiau atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog minėtame apraše 5 punkte į objektų sąrašą yra įtrauktos balkonų konstrukcijos, ne grindų danga, o konstrukcijos yra administravimo objektas. Grindų danga yra tik apdailos detalė, priklausanti butui, bet ji neatlieka hidroizoliacijos funkcijos, ko neneigia ir pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose. Balkone pačios apdailos dangos (plytelės, lentelės, terasinės lentos ir kt.) gali ir nebūti, ji gali būti medinė ir pan., bet pati laikanti konstrukcija – balkono plokštė – yra bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiūrą vykdo namo administratorius.

Atsakovė pateikė pažymą, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 metų iki 2023 metų nėra gavusi butų ir kitų patalpų savininkų skundų, pretenzijų dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono konstrukcijų ar kitų balkono elementų pažeidimų. Taip pat patvirtino, jog būklę nustato vizualiai, be išsamaus tyrimo, o šiuo atveju balkonas yra aukštai. Trečiasis asmuo K. G. teismo posėdyje paaiškino, jog drėkstančių sienų apatiniame aukšte (duomenys neskelbtini) problema buvo nuo 2012 m., pasikartojo 2017 m. ir paskutinį kartą 2021 m., tai ji pagrindė 2017-06-25 raštu, kuris buvo adresuotas ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Šis raštas paneigia atsakovės nurodytą aplinkybę ir patvirtina, jog prieš 5, 6 metus tuometinių (duomenys neskelbtini) buvo gyventojų prašymu, K. G. geranoriškai leido UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams dirbti (duomenys neskelbtini) butui priklausančiame balkone, darbai truko kelias dienas, buvo klojamas papildomas sluoksnis balkono dangoje ir tai galėjo būti apie 2012 m., kai tuo metu namo administratoriumi jau buvo atsakovė.

Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad po paskutinio apliejimo 2023 m., butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų ir atsakovės susitarimu buvo sutvarkytas balkono hidroizoliacinis sluoksnis per visą balkono perimetrą ir pakraščiuose, pakeistas balkono apskardinimas. Trečiasis asmuo K. G. patvirtino, jog problemos pasikartojimo dėl vandens pratekėjimo nebeliko. Teismas atkreipia dėmesį, kad balkone buvo keista ne pati balkono grindų danga, priešingai – nuimtos plytelės ir įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis, kurio anksčiau nebuvo, problema išnyko. Pateiktas susirašinėjimas su atsakove UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir butų savininkų 2023 m. sausio 30 d. įrodo, jog balkonui reikalingos hidroizoliacijos medžiagos, jų įrengimas, tai įvardijama balkono pagrindo hidroizoliacija, tai pat numatytas latako montavimas, tai darbai, susiję su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir paneigia atsakovės pateiktą specialisto išvadą, jog hidroizoliacija nebuvo reikalinga (CPK 178, 185 str.).

Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog plytelių danga nėra laikoma hidroizoliacine medžiaga, ji tik apdailos detalė ir šiuo atveju ne dėl netvarkingos plytelių dangos balkone padaryta žala, o dėl balkono konstrukcijų hidroizoliacijos nebuvimo (CPK 178, 185 str.).

Už balkono išorinių (laikančiųjų) konstrukcijų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, priežiūrą atsakinga atsakovė, todėl spręstina dėl atsakovės, kaip namo administratorės, civilinės atsakomybės.

Civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems.

Vadovaudamasis byloje pateiktais duomenimis, šalių paaiškinimais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju žala padaryta ne dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės nesirūpinimo savo turtu - balkono grindų danga, o atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, neveikimu - jai teisės aktų numatytas konstrukcijos priežiūros tinkamas nevykdymas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog daugiabučio namo administratoriui turėjo būti žinoma aplinkybė dėl vandens pratekėjimo, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad nebuvo tinkamai sureaguota, todėl problema kartojosi ir vanduo vėl pratekėjo per balkono konstrukcijas, už kurių techninę priežiūrą atsakinga atsakovė.

Kadangi bendrojo naudojimo objektų priežiūra priklauso namo administratorei - atsakovei, už balkono konstrukcijų priežiūrą taip pat atsakinga ji, tačiau savo pareigų tinkamai neatliko: tinkamai neatliko balkono konstrukcijos priežiūros, tik nurodo, jog vizualiai apžiūrėjo, o balkonas yra aukštai, tinkamai nereagavo į pasikartojančias nuolatinio drėkimo per balkono laikančias konstrukcijas problemas, jų nesprendė, todėl buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui, dėl to teismas sprendžia, jog atsakovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tinkamai neatlikus savo funkcijų, yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, padaryta žala, kurią ji privalo atlyginti (CK 6.245-6.249, 6.263, 4.243, 6.1015 str., CPK 178, 185 str.).

Atsakovė žalos dydžio neginčijo. Teismui pateikti dokumentai, įrodantys atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų vertę, todėl žalos dydis yra pagrįstas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas ir 191,80 Eur žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (CPK 178, 185 str.).

Kadangi iš atsakovės yra priteistas žalos atlyginimas, todėl atsakovė privalo mokėti ieškovės prašomas 6 proc. metines palūkanas už priteistą 191,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023-05-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais ir yra 22 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei ADB „C. V. I. G.“ 191,80 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 80 centų) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 191,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.