Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Gintarė Bunikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. K. ir Ž. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-6085-1081/2021, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė (toliau - AB) SEB bankas ir AB „Šiaulių bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime taip pat nurodoma, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.4 punktu šalys nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. tarp E. J., Ž. J. ir AB „Šiaulių bankas“ sudaryta kredito sutartis Nr. BK-21-224409 bendrai 67 000,00 Eur sumai, skirta nekilnojamo turto, t. y. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui (47 600,00 Eur) ir statybos (19 400,00 Eur) darbų finansavimui. Kredito grąžinimo pabaigos data 2041 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. gruodžio 1 d. nesumokėtų įmokų likutis 67 000,00 Eur. Bendra turto rinkos vertė 67 000,00 Eur. Po santuokos nutraukimo pareiškėjų E. J. ir Ž. J. atsakomybė AB „Šiaulių bankas“ pagal kredito sutartį Nr. BK-21-224409 išlieka solidari, nėra modifikuojama, tačiau Ž. J. įmokas AB „Šiaulių bankas“ ir visus kitus įsipareigojimus pagal sutartį Nr. BK-21-224409 prisiima ir vykdys asmeniškai. E. J. įsipareigoja nuo 2022 m. kovo 1 d. iki kiekvieno mėnesio 15 d. į Ž. J. sąskaitą, prisidedant prie bendro mėnesio įmokos mokėjimo, pervesti po 230 Eur, kol bus pilnai sumokėta šio nekilnojamo turto įgijimo finansavimo suma, t. y. 47 600,00 Eur. Likusią mėnesio įmokos sumą moka Ž. J. Grąžinus visą kreditą, butas ir žemės sklypas atitenka Ž. J. asmeninės nuosavybės teise.

Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimo byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka ir tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo ir kt. proceso teisės principais (2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas, o pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, todėl prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas.

Civilinio proceso tikslų (teisingo ir efektyvaus proceso) siekimas atsispindi procesinių terminų plotmėje, nes jokiais terminais neapribota galimybė inicijuoti proceso atnaujinimą neužtikrintų teisinio apibrėžtumo principo įgyvendinimo. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, esamas ar atsiradusias aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą, ir, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpinosi savo galbūt pažeistų teisių gynyba CPK 368 straipsnio 1 dalis; 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Taigi teismas gali atnaujinti procesą tik nustatęs, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 368, 370 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2007 m. birželio 21 d. Nr. 3K-3-303/2007, 2012 m. birželio 8 d. Nr. 3K-3-282/2012).

Dėl termino paduoti prašymui atnaujinti procesą

Prašymas atnaujinti procesą gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 straipsnis). Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

Šiuo atveju naikinamasis penkerių metų terminas nėra praėjęs, nes Telšių apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-6085-1081/2021 buvo priimtas 2021 m. gruodžio 28 d. Todėl teismas, vertindamas pateikto prašymo pagrįstumą, įvertina, ar nebuvo praleistas trijų mėnesių terminas, skaičiuotinas nuo sužinojimo apie galimą proceso atnaujinimo pagrindą dienos.

Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad proceso įstatymas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos iki pareiškimo dėl proceso atnaujinimo teismui pateikimo dienos numato trijų mėnesių terminą. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad apie aiškią teisės taikymo klaidą, t. y. kad turtas padalintas ne nuo santuokos nutraukimo momento, o nuo visiško kredito grąžinimo, sužinojo tik tada, kai pareiškėja E. K. kreipėsi į kreditorių AB SEB bankas dėl bendraskolio pakeitimo.

Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja prie prašymo pridėjo paraiškos kreditoriui kopiją, iš kurios matyti, kad paraiška bankui pateikta 2024 m. vasario 8 d. Taigi bylos duomenimis patvirtinta ta aplinkybė, kad pareiškėja E. K. 2024 m. vasario 8 d. kreipėsi į kreditorių, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad apie pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtą galimai netinkamai pritaikius teisės normą, pareiškėja sužinojo tik 2024 m. vasario 8 d. Pažymėtina, kad teismas pareiškėjams net du kartus nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti ir tokiu būdu sudarė galimybes prie prašymo pridėti ir pateikti daugiau duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad apie teisės taikymo klaidą pareiškėjai sužinojo tik 2024 m. vasario 8 d. Pareiškėjai tokia procesine teise nepasinaudojo ir teismui tokių duomenų nepateikė. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjai nepagrindė trijų mėnesių termino, numatyto CPK 368 straipsnio 1 dalyje, skaičiavimo aplinkybių.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad teismui susipažinus su civilinės bylos Nr. e2YT-6085-1081/2021, kurioje procesą ir prašoma atnaujinti, medžiaga, nustatyta ta aplinkybė, jog sprendimu dėl santuokos nutraukimo buvo patvirtinta pareiškėjų 2021 m. gruodžio 1 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šios sutarties 2.3 ir 2.4 punktuose šalys aiškiai ir be išlygų susitarė, kad nekilnojamasis turtas kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise atitenka tik grąžinus kreditus. Ši sutartis atitiko šalių valią ir interesus, todėl buvo pasirašyta ir pateikta teismui tvirtinti. Be to, apie santuokos nutraukimą ir tokį turto pasidalijimo būdą buvo informuoti ir esami kreditoriai, tačiau jie prieštaravimų dėl tokio nekilnojamojo turto padalijimo būdo santuokos nutraukimo byloje nepateikė. Taigi teismas, įvertinęs šalių pateiktos sutarties tekstą ir nustatęs, kaip nurodyta 2021 m. gruodžio 28 d. sprendime, kad sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai bei nepažeidžia nė vieno iš sutuoktinio ir kreditorių teisių bei teisėtų interesų, pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos pasekmių būtent tokiomis sąlygomis ir patvirtino. Šalys apie tai, kad turtas padalinamas būtent tokiu būdu, t. y. kad nekilnojamasis turtas kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise atitenka tik grąžinus kreditus, žinojo ne tik 2024 m. vasario 8 d., kai pareiškėja kreipėsi į kreditorių dėl bendraskolio keitimo, o jau priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6085-1081/2021 dėl santuokos nutraukimo, kuriuo patvirtinta šalių 2021 m. gruodžio 1 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Teismų praktikoje pažymima, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino prašymui atnaujinti procesą pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena. Taigi CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-1019-657/2024). Taigi šiuo konkrečiu atveju minėtas trijų mėnesių terminas ir turėtų būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 28 d., o ne nuo tos dienos, kai pareiškėja E. K. kreipėsi į kreditorių su paraiška dėl bendraskolio pakeitimo.

Pažymėtina ir tai, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas, kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai nepateikė pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad apie pagrindą procesui atnaujinti sužinojo tik 2024 m. vasario 8 d.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sužinojimo apie pagrindą procesui atnaujinti atsiradimo.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

Pareiškėjai savo prašyme taip pat nurodo, kad Telšių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu nutraukus pareiškėjų santuoką ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjų santuokoje įgytas pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę priklausantis turtas liko nepadalintas, nes pareiškėjams turtas asmeninės nuosavybės teise priklausys tik visiškai grąžinus kreditus pagal sudarytas kredito sutartis, todėl akivaizdu, kad net ir nutraukus pareiškėjų santuoką bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantis turtas liko bendras, nors CK 3.100 straipsnyje yra numatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Pareiškėjai šias aplinkybes nurodo kaip teisinį pagrindą procesui atnaujinti.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-378/2023).

Kaip teisingai nurodoma pateiktame prašyme, santuokos nutraukimas – tai bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), dėl kurio buvusius sutuoktinius sieję bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniai santykiai šio turto atžvilgiu pasibaigia. Tačiau aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl tam tikro santuokoje įgyto turto padalijimo ar jis išspręstas nevisiškai, nepaneigia vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą šio turto dalį ir, priešingai, nesukuria kitam sutuoktiniui teisės į visą nepadalytą turtą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi nors nutraukus santuoką bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto nepadalijus ar padalijus jį nevisiškai, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais, kurių bendrosios dalinės nuosavybės dalys nėra nustatytos, o jų turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, bet daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).

Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, priimdamas sprendimą santuokos nutraukimo byloje, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kuri būtų buvusi esminė ir iš esmės pakeistų teisinę padėtį tarp šalių, iškreiptų šalių interesų pusiausvyrą ar kitaip apribotų jų galimybes įgyvendinti nuosavybės teisę į turimą nekilnojamąjį turtą, nes pats faktas, kad nutraukus santuoką pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atitinkama norma daro sprendimą, kuriuo turtas padalintas aukščiau aptartu būdu, neteisėtu. Be to, kaip jau buvo minėta, toks turto padalinimo būdas santuokos nutraukimo metu tenkino tiek abiejų šalių interesus ir atitiko jų tikrąją valią, tiek neprieštaravo kreditorių interesams.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neatitinka įstatyme įtvirtintų bei teismų praktikoje išaiškintų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme kriterijų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Papildomai pažymėtina tai, kad susidariusią situaciją, galimai pasikeitus aplinkybėms, dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo, šalys galėtų išspręsti tiek grąžinusios kreditus, po ko turtas taptų kiekvieno iš pareiškėjų asmenine nuosavybe, kaip ir numatyta 2021 m. gruodžio 28 d. sprendime, tiek kreipdamosi į notarą ar kitokiu teisių gynimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi, 335 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjų E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6085-1081/2021 netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.