- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- eA2-1019-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05207-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- K. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3699-1192/2024, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. P. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti; atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. e2YT-1904-752/2021 dalis dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) d. tarp šalių V. P. ir K. P., apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigose panaikinimo pagrindo bei dėl pareiškėjų sudarytos ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių patvirtinimo dalyse dėl santuokoje įgyto (finansinio) turto padalinimo.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas, nesuėjus naikinamajam terminui, o trijų mėnesių terminas pareikšti prašymą atnaujinti procesą praleistas dėl svarbių priežasčių – pareiškėjai sužinojus apie buvusio sutuoktinio nesantuokinius ryšius ir nesantuokinį sūnų, pareiškėja buvo nedarbinga, jai teko sustabdyti individualią teisinę veiklą, prarado pajamas, prireikė ilgalaikės psichologinės terapijos. Pareiškėjai paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos santuokos nutraukimo metu. Po santuokos nutraukimo 2021 m. vasarą (birželio mėnesį) pareiškėja sužinojo, kad buvęs sutuoktinis V. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. susilaukė nesantuokinio sūnaus. Jeigu buvęs sutuoktinis teismo proceso metu nebūtų nuslėpęs aplinkybės dėl nesantuokinio sūnaus, pareiškėja nebūtų sutikusi santuokos nutraukti bendru sutarimu ir santuoka būtų buvusi nutraukta dėl V. P. kaltės. Nutraukiant santuoką, liko nepadalintas bendras sutuoktinių turtas – pajamos iš V. P. profesinės veiklos. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo tinkamai nustatytas šalių santuokoje įgyto piniginio turto balansas. Pareiškėjos skaičiavimu, iki santuokos nutraukimo bylos pradžios V. P. per 26 mėnesius buvo gavęs (duomenys neskelbtini) pajamų, o iki teismo sprendimo priėmimo V. P. buvo uždirbęs (duomenys neskelbtini). Įvertinusi (duomenys neskelbtini) sumą per mėnesį, reikalingą V. P. asmeninėms išlaidoms, likusi dalintina sutuoktiniams suma per 40 mėnesių yra (duomenys neskelbtini). V. P. deklaruojant pajamas, kasmet grąžinama sumokėta mokesčių suma, kuri sudaro (duomenys neskelbtini). Minėta grąžintinų mokesčių suma turėjo būti įtraukta į sutuoktinių turto balansą ir padalinta, nutraukiant santuoką, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, V. P. (duomenys neskelbtini) yra įsteigęs fondą, kuris veikė dar prieš skyrybų procesą, medicinos seserų mokymams finansuoti. Fondas galimai įsteigtas 2018 m. ir V. P. į šį fondą perveda dalį savo pajamų iš papildomos darbinės veiklos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas priėmė formalų sprendimą, nesiaiškino priežasčių, dėl kurių buvo nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kas lėmė, jog liko nepadalintos didelės piniginės lėšos, įgytos santuokos metu. Tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjos teisėti turtiniai interesai, pažeistas lygių proporcijų principas. Procesas Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-1904-752/2021 turi būti atnaujintas dėl paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių dėl santuokos iširimo tikrosios priežasties, dėl neįtrauktų didelių piniginių lėšų į skyrybų metu dalintino turto balansą, dėl teismo formaliai patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, siekiant išvengti teisinių neteisingo ir(ar) neteisėto teismo sprendimo padarinių, siekiant užtikrinti teisingumo įvykdymą, proporcingumo principo užtikrinimą, pareiškėjos teisėtų interesų apgynimą.
4. V. P. net neneigia savo ilgamečių nesantuokinių ryšių su (duomenys neskelbtini) ir nesantuokinio vaiko fakto. V. P. neneigia, kad nuslėpė šią informaciją ir nuo skyrybų bylą nagrinėjusio teismo, nutylėjo šias itin svarbias, esminės reikšmės bylai turėjusias aplinkybes. Tiek iki santuokos sudarymo, tiek santuokos metu, abu pareiškėjai studijavo, pareiškėja dalyvavo net keliose tarptautinėse mainų programose, taip pat dirbo skirtingose šalyse ir miestuose, todėl toks gyvenimo būdas, kai pareiškėjai gyvendavo ilgus periodus atskirai skirtingose šalyse ar miestuose, jiems buvo įprastas. Šalys bendro ūkio nevedė nuo 2019 m. sausio 11 d.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas V. P. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad pareiškėja daugiau nei dvejus metus praleido terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti praleistą terminą, nepateikė įrodymų apie objektyvias aplinkybes, sutrukdžiusias laiku pasinaudoti šia procesine teise. Nėra teisinio pagrindo atnaujinti civilinę bylą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kadangi po santuokos nutraukimo paaiškėjusi aplinkybė apie pareiškėjo neištikimybę ir nesantuokinį sūnų negalėjo turėti jokios įtakos pareiškėjos apsisprendimui nutraukti santuoką. Santuoka nutraukta šalių bendru sutarimu ir šiame procese kaltės klausimas nėra įrodinėjimo dalykas, kas lemia, kad informacija apie neištikimybę negalėjo turėti jokios įtakos bylos baigčiai.
7. Nėra pagrindo atnaujinti procesą dėl aiškios teisės taikymo klaidos, teismui savo iniciatyva nenustačius šalių turto balanso. Nutraukdamas santuoką bendru sutarimu, teismas nenustato šalių turto balanso, o vertina tik sutuoktinių nurodyto turto padalijimą. Iki santuokos nutraukimo jis su K. P. daugiau nei 10 metų gyveno skyrium, nevedė bendro ūkio, todėl pareiškėjo pajamos laikytinos jo asmeniniu turtu. Tiek santuokos metu, tiek ją nutraukus, jis besąlygiškai teikė paramą pareiškėjai, moka pakankamą išlaikymą vaikui, todėl turto padalinimas nepažeidė pareiškėjos interesų ir nelaikytinas neteisingu pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), kuri pati parengė santuokos nutraukimo dokumentus ir kuri žinojo apie sutuoktinių turtinę padėtį, savo teises, sutarties sąlygų turinį bei sutarties patvirtinimo pasekmes. Pareiškėja pateikia perteklinę, klaidinančią informaciją, siekdama emociškai paveikti teismą, o nurodytos termino atnaujinti procesą praleidimo aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėja teigė 2021 m. birželio mėnesį sužinojusi apie aplinkybes, dėl kurių prašo atnaujinti procesą (buvusio sutuoktinio nesantuokinį vaiką). V. P. procesiniuose dokumentuose tokios pareiškėjos sužinojimo datos nepaneigė. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė 2024 m. sausio 8 d. Taigi, pareiškėja terminą kreiptis į teismą atnaujinti procesą yra praleidusi dvejus metus ir tris mėnesius.
10. Pareiškėjos pateikti duomenys nepagrindžia, kad pareiškėja visą laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2024 m. sausio 8 d. dėl savo psichinės ir psichologinės būklės, patirtos stresinės būsenos nebuvo pajėgi kreiptis į teismą atnaujinti procesą. CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatos lemia, kad teigdama, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių, pareiškėja, be kita ko, turi pagrįsti, jog per ganėtinai ilgą laiko tarpą ji ne tik negalėjo parengti procesinių dokumentų teismui pati, bet ir negalėjo kreiptis į kitą profesionalų teisininką, kuris galėtų pareiškėją atstovauti teisme. Analogišką prašymą atnaujinti procesą pareiškėja Kauno apylinkės teismui jau buvo pateikusi 2023 m. birželio 16 d., kuris įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi laikytas nepaduotu, pareiškėjai nepašalinus 2023 m. birželio 20 d. nutartimi nustatytų trūkumų. Tokia aplinkybė patvirtina pareiškėjos gebėjimą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ir anksčiau nei pateiktas nagrinėjamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo.
11. Įvertinus pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, nėra pagrindo jas pripažinti svarbiomis, pateisinančiomis pareiškimo teismui pateikimą po dešimt kartų ilgesnio laiko tarpo (30 mėnesių) nei numatyta įstatyme (3 mėnesiai). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl psichinės sveikatos būklės ir jas pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, kadangi iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad tokia bejėgiškumo būklė buvo pastovi visą pareiškėjos nurodytą laikotarpį.
12. Pareiškėja yra ir skyrybų bylos nagrinėjimo metu buvo (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimo priėmimo metu pareiškėjai buvo nežinoma ar galėjo būti nežinoma įstatyme įtvirtinta bendro sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, teisinės pasekmės, jei sutuoktiniai bendru sutarimu dalydamiesi turtą nukrypsta nuo lygių turto dalių principo. Pareiškėjai apie teismo sprendime padarytą akivaizdžią teisės taikymo klaidą buvo ar turėjo būti žinoma nuo (duomenys neskelbtini) d., tai yra nuo teismo sprendimo paskelbimo momento. Tai reiškia, kad šiuo teisniu pagrindu (dėl akivaizdžios teisės taikymo klaidos) pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė daugiau kaip po dviejų metų ir aštuonių mėnesių, tai yra įstatyme nustatytą terminą praleido dvejais metais ir penkiais mėnesiais. Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino pareikšti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškimą atnaujinti procesą, todėl padarius išvadą, kad pareiškėja yra praleidusi terminą pareikti prašymą atnaujinti procesą dėl kiekvieno iš pareiškime išdėstytų teisinių pagrindų, pareiškėjos pareiškimas yra atmestinas.
13. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu, tai yra (duomenys neskelbtini) d. sprendimu, su kuriuo pareiškėja nesutinka, buvo sprendžiamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo klausimas ir nebuvo vertinamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimas. Tai reiškia, jog ir atnaujinus procesą klausimai galėtų būti sprendžiami tik proceso atnaujinimo pagrindo apimtyje – tai yra proceso atnaujinimas negalėtų sudaryti pagrindo šalims iš naujo inicijuoti ginčą ir pakartotinai bylinėtis nuo pat pradžių, o teismui priimti sprendimą ne dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu.
14. Dalis pareiškime atnaujinti procesą nurodytų reikalavimų (pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo) nebuvo keliami civilinėje byloje Nr. e2YT-1904-752/2021 nei šalims sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nei ankstesnėje bylos stadijoje, kuomet šalys buvo pareiškusios ieškinį bei priešieškinį. Tokių reikalavimų atžvilgiu gali būti inicijuojamas naujas teisminis procesas, bet ne sprendžiama atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje.
15. Nesant duomenų, kad, V. P. nenuslėpus informacijos apie turimą kitą išlaikytinį – mažametį nesantuokinį sūnų, gyvenantį (duomenys neskelbtini), bylą nagrinėjant teisme ir sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, dėl sutarties patvirtinimo būtų buvęs priimtas kardinaliai priešingas teismo sprendimas, tai yra, turėdamas tokią informaciją teismas nebūtų galėjęs patvirtinti šalių sudarytos sutarties, konstatuotina, kad tokia aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.
Šalies argumentai
16. Pareiškėja, teigdama, kad santuokos nutraukimo byloje liko nepadalintas šalių turtas (buvusio sutuoktinio gautos pajamos), remiasi V. P. santuokos nutraukimo byloje teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, kas reiškia, jog santuokos nutraukimo metu, pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, K. P. buvo žinoma apie sutuoktinio pajamų dydį ir ji, sudarydama sutartį, patvirtino kad tokio pobūdžio bendroji jungtinė nuosavybė buvo pasidalinta.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pareiškėjos keliamas klausimas dėl sutuoktinų turto balanso sudarymo nėra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais. Nesant duomenų, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių negalėjo pati tinkamai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, (duomenys neskelbtini) d. sprendimu teismas neturėjo teisinio pagrindo būti aktyvus ir savo iniciatyva nustatinėti šalių iki sutarties sudarymo pasidalyto turto balansą. Tai reiškia, kad nėra pagrindo, konstatuoti, kad bylą išnagrinėjęs teismas būtų padaręs aiškią teisės taikymo klaidą ar apskritai kokią nors teisės taikymo klaidą. Pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo: neįrodė, kad paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, bei kad bylą išnagrinėjęs teismas, priimdamas (duomenys neskelbtini) d. sprendimą, padarė aiškią, esminę teisės normų taikymo klaidą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atskirajame skunde pareiškėja K. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1904-752/2021. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas nevertino pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kad, V. P. tinkamai nesirūpinant sūnumi, ji viena rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, kurio interesai laikytini prioritetiniais, nepagrįstų V. P. skundų Vaiko teisių apsaugos tarnybai rašinėjimo. Be to, teismas nevertino pareiškėjos finansinių galimybių įgyvendinti savo teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja savo teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo įgyvendino nerūpestingai ar aplaidžiai. Nors ir turėdama teisinį išsilavinimą, pareiškėja savo skyrybų byloje neįgyja papildomų teisių. Dėl to pareiškėja skyrybų byloje buvo pateikusi ne vieną prašymą dėl duomenų apie V. P. išreikalavimo, tačiau teismas pateiktų prašymo nesprendė. Be to, net ir teisinis pareiškėjos išsilavinimas neatleidžia teismo nuo jam nustatytų pareigų vykdymo, tarp jų – išsiaiškinti, dėl kokių aplinkybių nukrypstama nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalinant santuokinį turtą.
18.2. Teismas nepagrįstai neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. e2YT-1904-752/2021. V. P. skyrybų proceso metu nenutylėjus aplinkybes apie tai, kad jis santuokos su K. P. metu susilaukė nesantuokinio sūnaus, toliau palaikė ir tebepalaiko artimus santykius su kita moterimi, santuokos nutraukimo pagrindai ir K. P. reikalavimai skyrybų byloje V. P. atžvilgiu būtų lėmę visiškai kitokią skyrybų bylos baigtį ir sprendimą. Paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, turinti reikšmės skyrybų bylos baigčiai, t. y. santuokos nutraukimo pagrindams ir su tuo susijusioms pasekmėms.
18.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos naujai suformuluoti reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir kiti, susiję su santuokos nutraukimu dėl sutuoktinio kaltės, gali būti sprendžiami atskiroje byloje. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju tiesiogiai susiję su santuokos nutraukimo tikruoju teisiniu pagrindu (dėl sutuoktinio kaltės) ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Darydamas tokią išvadą, teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo galimas naujos bylos inicijavimas. Teismas nesigilino į skyrybų bylos medžiagą, kurioje yra pateikti K. P. prašymai teismui išreikalauti V. P. duomenis apie jo gaunamas pajamas, taip pat į tai, kad skyrybų bylą nagrinėjęs teismas šių pareiškėjos prašymų nesprendė. Teigdamas, kad skyrybų bylą nagrinėjęs teismas neturėjo teisinio pagrindo būti aktyvus, nes nebuvo nustatyta nepilnamečio vaiko galimų interesų pažeidimo, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo ir suformuotos teismų praktikos.
Atsiliepimas
19. V. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjos visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos argumentus:
19.1. Teismas pagrįstai vertino tik pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, kurios susijusios su pareiškėjos tariamai patirtais psichologiniais išgyvenimais, tiek turėjusiais įtakos jos psichinei būklei, kad ji daugiau nei dvejus metus negalėjo įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Kitos pareiškėjos nurodytos priežastys, tokios kaip pareiga rūpintis nepilnamečiu vaiku, nesutarimai su V. P. dėl jo bendravimo su sūnumi, sąlygojantys su tuo susijusius procesus, nėra ekstraordinarios, su įprastinių asmens pareigų vykdymu susijusios aplinkybės, kurios akivaizdžiai nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto termino. Teismas pagrįstai dėl šių aplinkybių nepasisakė. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog negalėjo laiku kreiptis į teismą dėl psichinės būklės. Pareiškėja neginčija šios teismo išvados. Pareiškėjų santuoka dėl šalių ilgamečio gyvenimo skyrium ir faktinių šeimyninių ryšių nebuvimo buvo iširusi kur kas ankščiau, nei buvo pradėtas skyrybų procesas, todėl sutuoktinio neištikimybės paaiškėjimo 2021 metais faktas negali sukelti itin didelių neigiamų emocijų, didelių psichologinių padarinių. Pareiškėja teigia apie neištikimybę sužinojusi 2021 m. birželio mėn., tačiau (duomenys neskelbtini) kursus pradėjo lankyti 2022 m. spalio mėn., t. y. praėjus vieneriems metams ir keturiems mėnesiams po sužinojimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuos kursus pareiškėja lankė dėl buvusio sutuoktinio neištikimybės sukeltos traumos. Nors pareiškėja deklaruoja buvusi tiek palaužta, kad negalėjo įgyvendinti savo teisių kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, tačiau neilgai trukus po civilinės santuokos nutraukimo, ji rado laiko ir motyvacijos inicijuoti bažnytinės santuokos pripažinimo negaliojančia procesą bei jame dalyvauti. Pareiškėja 2021 – 2022 metais sugebėjo pasiruošti ir išlaikyti (duomenys neskelbtini) egzaminą ir pradėti (duomenys neskelbtini). Be to, kad pareiškėja galėjo pavesti kitam teisininkui parengti dokumentus. Toks pareiškėjos neveikimas rodo, kad deklaruojamo išgyvenimų intensyvumo ji nepatyrė. Veiklos nutraukimas pats savaime nepagrindžia, kad ji buvo nutraukta dėl pareiškėjos psichinės būklės, sąlygotos sužinojimo apie buvusio sutuoktinio neištikimybę, juolab, kad tarp sužinojimo ir veiklos nutraukimo yra daugiau kaip pusės metų laiko tarpas. Pakankamai tikėtina, kad pareiškėja veiklą buvo sustabdžiusi, siekdama pasiruošti (duomenys neskelbtini) egzaminui. Pareiškėjo mokamos įmokos vaiko išlaikymui yra pakankamos pilnai išlaikyti sūnų, tiek išlaikyti pareiškėją. Pareiškėjas vaiko išlaikymui 2022 metais pervesdavo 1 940 Eur/mėn., o 2021 m. vasarą pareiškėjas K. P. poreikių tenkinimui pervedė 5 000 JAV dolerių, vėlesniais laikotarpiais dar 4 928 Eur sumą. Be to, nutraukusi individualią veiklą, ji buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, taigi, gaudavo nedarbo išmokas. Pareiškėjos elgesiui/veiksmams turėtų būtų taikomas aukštesnio lygio standartas, nes ji turi specialių žinių, susijusių su asmens teisių ir pareigų realizavimu (duomenys neskelbtini). Vaiko priežiūra ir vaiko tėvų ginčai nėra objektyvi termino kreiptis į teismą praleidimo priežastis. Pareiškėjų sūnus yra sveikas vaikas, neturi specialių poreikių, dėl kurių jam būtų reikalinga išskirtinė priežiūra ar išskirtinių poreikių tenkinimas. Nėra pagrindo tėvų pareigų (duomenys neskelbtini) metų sūnaus atžvilgiu vykdymo laikyti objektyviai svarbia priežastimi, sutrukdžiusia laiku paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja buvo pateikusi analogišką prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui 2023 m. birželio 11 d., kuris Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi laikytas nepaduotu, pareiškėjai nepašalinus trūkumų. Aplinkybė, kad teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo rodo, kad pareiškėjos turtinė padėtis nebuvo kliūtis laiku kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
19.2. Teismas, nutraukdamas santuoką bendru sutarimu, neprivalėjo savo iniciatyva nustatyti sutuoktinių turto balanso, pagrįstai vadovavosi šalių pateiktu turto balansu, į kurį įtrauktas turtas buvo padalintas pareiškėjos naudai, todėl, tvirtindamas tokią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, aiškios ir esminė teisės taikymo klaidos nepadarė. K. P., būdama kvalifikuota teisininkė, žinodama apie sutuoktinių turto teisinį režimą, žinodama apie pareiškėjo pajamas ir galimas santaupas, pati priėmė sprendimą nepretenduoti į pareiškėjo galimas santaupas patvirtindama, kad pareiškėjo santaupos nebuvo bendras šalių turtas ir visas neaptartas turtas buvo tinkamai pasidalintas. Tai lemia, kad tokia sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, parengta pačios pareiškėjos, jos sudarymo metu visiškai atitiko šalių valią. Šioje byloje nėra pagrindo vadovautis kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-943/2023 precedentu dėl teismo pareigos santuokos nutraukimo bendru sutarimu byloje nustatyti sutuoktinių turto balansą. Teismas teisingai nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Pareiškėja po santuokos nutraukimo negavo naujų duomenų apie pareiškėjo turtinę padėtį, visą informaciją žinojo iki santuokos nutraukimo bylos arba sužinojo proceso eigoje.
19.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad buvęs sutuoktinis santuokos metu jai buvo neištikimas ir turi nesantuokinį vaiką, negalėjo turėti jokios įtakos sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1904-752/2021 priėmimui, todėl dėl ši aplinkybė negali būti pagrindas proceso atnaujinimui. Šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu ypatingąja teisena, taikant šį santuokos nutraukimo institutą, sutuoktinio kaltė neturi reikšmės. Pareiškėjo neištikimybė neturėjo jokios įtakos pareiškėjos apsisprendimui nutraukti santuoką ir bylos baigčiai. Pareiškėja dar 2017 metais kreipėsi į teismą, norėdama nutraukti šalių santuoka sutuoktinių bendru sutarimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
21. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su 2024 m. birželio 25 d. pareiškėjos pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, matyti, kad posėdžio dieną pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodomos naujos aplinkybės, teikiami nauji rašytiniai įrodymai.
22. Sprendžiant apeliantės rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą, aktualu, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė savo rašytiniuose paaiškinimuose siekia išplėsti atskirojo skundo motyvus ir šį skundą papildyti naujais argumentais. Pažymėtina ir tai, kad naujus įrodymus pateikus teismo posėdžio dieną, nėra galimybės išsiaiškinti pareiškėjo V. P. nuomonę dėl šių įrodymų priėmimo, procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus dokumentus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016). Dėl šių priežasčių apeliantės teismo posėdžio dieną pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti (CPK 306 str. 2 d., 4 d., 314 str., 338 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
23. Byloje kilo ginčas dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminus ir proceso atnaujinimo pagrindus, taikymo.
24. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-1904-752/2021 buvo pateiktas prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu (CPK 179 str. 3 d.). Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino – panaikino pareiškėjų K. P. (iki santuokos sudarymo S.) ir V. P. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir registruotos (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 619, apskaitos įrašą civilinės metrikacijos įstaigose bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtino pareiškėjų K. P. ir V. P. sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių.
25. Pareiškėja K. P. 2024 m. sausio 8 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1904-752/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytais pagrindais.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino ir sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino pareikšti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, be to, pareiškėja neįrodė, kad paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą bei kad bylą išnagrinėjęs teismas priimdamas (duomenys neskelbtini) d. sprendimą padarė aiškią esminę teisės normų taikymo klaidą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
27. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Tačiau teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų.
28. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 370 straipsnį, reglamentuojantį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 str. 1 d.). Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 2 d.). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).
29. Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, kaip yra nagrinėjamu atveju, teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) ar prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir 2) ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš šių sąlygų, civilinės bylos procesas negali būti atnaujinamas. Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.). Aplinkybės, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą, nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais.
Dėl termino atnaujinimo
30. Pareiškėja procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1904-752/2021 prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytais pagrindais.
31. Kaip minėta, viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).
32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino prašymui atnaujinti procesą pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena. Taigi, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė apie naujas aplinkybes (buvusio sutuoktinio nesantuokinį vaiką), dėl kurių prašo atnaujinti procesą, sužinojusi, 2021 m. birželio mėnesį. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1904-752/2021, kuriame, pareiškėjos teigimu, padaryta teisės taikymo klaida, priimtas (duomenys neskelbtini) d. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja teismui pateikė 2024 m. sausio 8 d., todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir byloje nėra ginčo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti pareiškėja yra praleidusi.
34. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 str. 1 d.). Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant konkrečius procesinius terminus. Proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Dėl to praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar prašymo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 3 str. 7 d., 78 str.). Klausimą, ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bylos esmę, pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Taip pat turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą procesinį terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020). Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai.
35. Pareiškėja termino praleidimą grindžia aplinkybėmis dėl buvusių stiprių dvasinių išgyvenimų psichinės sveikatos būklės, sužinojus apie buvusio sutuoktinio neištikimybę, blogos jos turtinės padėties, ji viena turi rūpintis nepilnamečiu sūnumi, be to, turi nuolat skirti laiko, aiškinantis nepagrįstus V. P. skundus Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti, nei vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos pateiktus duomenis dėl jos psichologinės būklės. Šie duomenys nepagrindžia, kad pareiškėja visą laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2024 m. sausio 8 d. dėl savo psichinės ir psichologinės būklės, patirtos stresinės būsenos nebuvo pajėgi kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo (CPK 178 str.). Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėja, dėl sveikatos būklės neturėdama galimybės savalaikiai ginti savo teisių ir interesų, turėjo galimybę naudotis kitų teisininkų teikiama kvalifikuota teisine pagalba (CPK 51 str. 1 d.).
37. Nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nepasisakė, ir kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurios, jos teigimu, neleido laiku įgyvendinti savo teisių, t. y. dėl jos blogos turtinės padėties, rūpinimosi nepilnamečiu sūnumi, nesutarimų su buvusiu sutuoktiniu dėl jo priežiūros ir auklėjimo, nekeičia skundžiamos nutarties išvadų dėl termino prašymui pateikti atnaujinimo esmės. Tokios aplinkybės, kaip rūpinimasis nepilnamečiu sūnumi, nesutarimų su buvusiu sutuoktiniu dėl jo priežiūros ir auklėjimo sprendimas nelaikytinos ekstraordinarinėmis, įstatymo nustatyto termino praleidimą pateisinančiomis aplinkybėmis. Su tokio pobūdžio aplinkybėmis susiduria daugelis vaiką skyrium auginančių tėvų. Šalių nepilnametis sūnus V. V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) d., nėra mažametis. Byloje nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus, jam nustatytus specialius poreikius. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad jam kokia tai ypatinga priežiūra nėra reikalinga (CPK 178 str.). Laiko stygiaus dėl mamos pareigų vykdymo klausimą, jei toks buvo, pareiškėja turėjo galimybę išspręsti, savo teisių įgyvendinimui, kaip minėta, pasitelkdama atstovą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja vis dėlto rado galimybę vykdyti bažnytinės santuokos pripažinimo negaliojančia procesą, net ir būdama, kaip teigia, labai užimta.
38. Šiuo atveju nelaikytina svarbia, termino praleidimą pateisinančia aplinkybe ir aplinkybė dėl sunkios pareiškėjos finansinės padėties. Byloje pateikti Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo sustabdymo pažymos Nr. 891881 ir Nr. 1154098, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimai dėl Valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo Valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, banko sąskaitos išrašas, Užimtumo tarnybos informacinės sistemos ir kreditinės kortelės duomenys, pajamų mokesčio deklaracijos, mokesčių už buto nuomą ir patarnavimus išrašai sunkios pareiškėjos finansinės padėties, kuri ribotų jos galimybes naudotis teise teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, vienareikšmiškai nepagrindžia (CPK 178 str.).
39. Nustatyta, kad be pareiškėjos gautų darbinių pajamų, pareiškėjai įvairaus dydžio pinigines sumas (išlaikymo lėšas ir kitoms reikmėms) periodiškai pervesdavo buvęs sutuoktinis V. P., ką patvirtina jo pateikti mokėjimų laikotarpiu 2021 m. gegužės 20 d. – 2023 m. gruodžio 6 d. dokumentai. Pagrįstai tikėtina, kad, užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, pareiškėja gaudavo nedarbo išmokas/pašalpą. Nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginius dėl išimtinai sunkios turtinės padėties, neleidusios jai laiku teikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo.
40. Atkreiptinas dėmesys, kad, net tuo atveju, jeigu pareiškėjos finansinė padėtis būtų itin bloga, vien ši aplinkybė neeliminuotų pareiškėjos teisės kreiptis į teismą galimybių, kadangi mažas pajamas turintiems asmenims teisinės pagalbos teikimas yra užtikrinamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami ir nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), nagrinėjant civilines bylas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.). Turimas teisinis išsilavinimas netrukdo naudotis šios garantijomis. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja galėjo naudotis ir naudojosi CPK 84 straipsnyje numatyta lengvata asmenims, turintiems finansinių sunkumų.
41. Termino pradžios momento negali lemti pareiškėjo pasirinkimas. Tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje šalių pateiktus įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, byloje taikė per aukštus atidumo ir rūpestingumo standartus. Nagrinėjamu atveju atnaujinti praleistą prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą nėra pagrindo.
42. Procesas gali būti atnaujintas, nustačius, kad egzistuoja abi privalomos įstatyme nustatytos sąlygos: prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir yra proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370 str. 3 d.). Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir nustatyta pagrindo šiam terminui atnaujinti. Konstatavus, kad neegzistuoja viena iš privalomų įstatyme nustatytų sąlygų procesui atnaujinti, kitos proceso atnaujinimo sąlygos – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintų pagrindų (ne)nustatymas neturi jokios teisinės reikšmės galutiniam bylos rezultatui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų dėl pastarųjų pagrindų egzistavimo nevertina.
43. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
44. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Atskirojo skundo netenkinus, iš apeliantės pareiškėjui V. P. priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 815 Eur ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (Rekomendacijų 8.16 p., 8.19 p.), todėl priteistinos iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.