Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. K. ir Ž. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. K. ir Ž. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo Telšių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6085-1081/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašant po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti jų turimas santuokines pavardes bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarti visi būtini klausimai, susiję su santuokos nutraukimu.

12. Sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad 2012 m. spalio 19 d. tarp E. J., Ž. J. ir AB SEB bankas sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 660 000,00 LT (191 149,21 Eur) sumai, skirta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kredito grąžinimo pabaigos data - 2042 m. spalio 15 d., 2021 m. gruodžio 1 d. nesumokėtų įmokų likutis 151 396,37 Eur. Bendra turto rinkos vertė 300 000,00 Eur. Po santuokos nutraukimo pareiškėjų E. J. ir Ž. J. atsakomybė AB SEB bankas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išlieka solidari, nėra modifikuojama, tačiau E. J. įmokas AB SEB bankas ir visus kitus įsipareigojimus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prisiima ir vykdys asmeniškai. Grąžinus visą kreditą, žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai atitenka E. J. asmeninės nuosavybės teise.

13. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.4 punktu šalys nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. tarp E. J., Ž. J. ir AB „Šiaulių bankas“ sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 67 000,00 Eur sumai, skirta nekilnojamo turto, t. y. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui (47 600,00 Eur) ir statybos (19 400,00 Eur) darbų finansavimui. Kredito grąžinimo pabaigos data 2041 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. gruodžio 1 d. nesumokėtų įmokų likutis 67 000,00 Eur. Bendra turto rinkos vertė 67 000,00 Eur. Po santuokos nutraukimo pareiškėjų E. J. ir Ž. J. atsakomybė AB „Šiaulių bankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išlieka solidari, nėra modifikuojama, tačiau Ž. J. įmokas AB „Šiaulių bankas“ ir visus kitus įsipareigojimus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prisiima ir vykdys asmeniškai. E. J. įsipareigoja nuo 2022 m. kovo 1 d. iki kiekvieno mėnesio 15 d. į Ž. J. sąskaitą, prisidedant prie bendro mėnesio įmokos mokėjimo, pervesti po 230 Eur, kol bus pilnai sumokėta šio nekilnojamo turto įgijimo finansavimo suma, t. y. 47 600,00 Eur. Likusią mėnesio įmokos sumą moka Ž. J.. Grąžinus visą kreditą, butas ir žemės sklypas atitenka Ž. J. asmeninės nuosavybės teise.

14. Atitinkamai tokiomis sąlygomis Telšių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino: nutraukė E. J. ir Ž. J. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai E. J. paliko santuokinę pavardę „J.“, pareiškėjui Ž. J. paliko jo turimą pavardę – „J.“. Patvirtino pateiktą teismui sutuoktinių E. J. ir Ž. J. 2021 m. gruodžio 1 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimas išsiųstas pareiškėjų atstovei, advokatei K. A.. Teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2022 m. sausio 28 d.

Dėl termino prašymui pateikti

15. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Tačiau teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą.

16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 370 straipsnį, reglamentuojantį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

17. Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 str.).

18. Kaip minėta, viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010 išaiškinta, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino prašymui atnaujinti procesą pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena. Taigi, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja E. K. (buvusi J.) nurodė, kad apie aplinkybę, kurią laiko naujai paaiškėjusia, sužinojo, kai 2024 m. vasario 8 d. kreipėsi į AB SEB banką, prašydama pakeisti 2012 m. spalio 19 d. sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, tačiau bankas atsisakė jos prašymą tenkinti, motyvuodamas, kad turtas tarp buvusių sutuoktinių nėra padalintas ir tebėra bendroji nuosavybė. Ši aplinkybė tik tada ir buvo pastebėta.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6085-1081/2021 patvirtino pareiškėjų E. J. ir Ž. J. 2021 m. gruodžio 1 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis. Teismo sprendimas apeliacine tvarka nei vienos iš šalių apskųsta nebuvo ir įsiteisėjo 2022 m. sausio 28 d. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai realiai žinojo (negalėjo nežinoti) apie teismo procesinį sprendimą, kuriuo patvirtinta jų teikta santuokos nuraukimo teisinių pasekmių sutartis, taigi yra pagrindas vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010 pateiktu aiškinimu ir sužinojimo terminą skaičiuoti nuo teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. gruodžio 28 d.).

21. Tokiu atveju laikytina, kad trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą terminas suėjo 2022 m. kovo 28 d., pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, lėmusių termino praleidimą, prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo termino praleidimo priežastis sąlygojo išimtinai subjektyvios, nuo pareiškėjų valios priklausančios aplinkybės, kai teismo procesinis sprendimas jiems, dėl pasikeitusių asmeninių aplinkybių, tapo nenaudingas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai proceso atnaujinimą civ. b. Nr. 2YT-6085-1081/2021 grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Nutraukus santuoką žemės sklypas ir gyvenamas namas jiems liko bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. bendrai, todėl kiekvienas iš jų negali naudotis jiems priklausančiu turtu.

23. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

24. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).

25. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja teisinio apibrėžtumo principą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)).

26. Pareiškėjos teigimu, teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-6085-1081/2021 tvirtindamas pareiškėjų E. J. ir Ž. J. 2022 m. gruodžio 1 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisių pasekmių joje nurodytomis sąlygomis, neįvertino aplinkybių, kad tvirtinant sutarties 2.3. ir 2.4. punktuose nurodytas sąlygas nebus išspręstas sutuoktinių turto teisinio režimo klausimas. Netinkamai išsprendus buvusių sutuoktinių bendro turto klausimą, t. y. palikus jį bendrąja jungtine nuosavybe, padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.

27. Kaip teisingai nurodo pareiškėjai, pagal bendrąjį principą, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punkte). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Taigi, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad, nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

28. Aukščiau nurodyta teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad nutraukus santuoką, tačiau net ir nepadalijus turto, buvę sutuoktiniai tampa nepadalyto turto bendraturčiais bendrąja daline nuosavybės teise (bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia), todėl vadovaujantis kasacinės instancijos nuoseklia praktika spręsti, kad pareiškėjų turtas nebuvo padalintas ir tokiu būdu teismas padarė aiškią teisės taikymo klausimą, nėra jokio teisinio pagrindo.

37. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

38. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.