- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-346-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13189-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bondrida“
- Kategorijos
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bondrida“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1031-752/2013 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elettrodiesel“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Bondrida” dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Forsina“, kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 3-5), prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Bondrida“ 5750,77 Lt skolą, 2565 Lt palūkanas, 7,75 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Elettrodiesel“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Forsina“. Patikrinus ieškovės bankroto administratoriui perduotus dokumentus, nustatyta, kad atsakovei UAB „Bondrida“ už parduotas prekes bei suteiktas transporto priemonės remonto paslaugas buvo išrašyta ir įteikta apmokėti 2008 m. spalio 27 d. PVM sąskaita-faktūra 6140,71 Lt sumai, kurios atsakovė neapmokėjo. Ieškovė atsakovei 2008 m. gruodžio 31 d. išrašė kreditinę sąskaitą 389,94 Lt sumai, todėl visa atsakovės skola ieškovei sudaro 5750,77 Lt, palūkanos – 2565 Lt. Atsakovė vengia sumokėti ieškovei įsiskolinimą, todėl ieškovė priversta ginti savo teises teisme.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti (1 t., b. l. 21-23). Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad 2006 m. liepos 13 d. tarp šalių buvo sudaryta remonto, detalių tiekimo ir atsiskaitymo sutartis, pagal kurią ieškovė buvo įsipareigojusi suremontuoti užsakovo automobilį (puspriekabę, autobusą, priekabą) savo patalpose pagal užsakymo lape suderintą remonto darbų sąrašą ir įkainius, keičiamų detalių ir eksploatacinių medžiagų sąrašą bei kainas, darbų atlikimo terminus. Priimant po remonto automobilį, užsakovas atlieka komplektacijos ir atliktų darbų kokybės patikrinimą, pasirašo PVM sąskaitoje-faktūroje, nesurašant atskiro darbų priėmimo akto (sutarties 2.3 punktas). 2008 m. lapkričio 11 d., 2009 m. vasario 6 d., 2009 m. lapkričio 3 d., 2010 m. kovo 18 d., 2012 m. liepos 20 d. raštais atsakovė informavo ieškovę, kad darbų, numatytų 2008 m. spalio 27 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ELL 80874 atsakovė nebuvo užsakiusi atlikti, paprašė ieškovę pateikti užsakymų lapą, kaip tai numatyta sutartyje, tačiau ieškovė nei užsakymo lapo, nei jokių kitų dokumentų, patvirtinančių užsakymo ir/ar darbų priėmimo faktą nepateikė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos yra nepagrįstas, atmestini ir visi išvestiniai reikalavimai, t. y. reikalavimai dėl palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 2 d. sprendimu (1 t., b. l. 114-123) ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės ieškovei 5750,77 Lt skolą, 2565 Lt metines palūkanas, 7,75 procentų dydžio metines palūkanas (nuo priteistos 8315,77 Lt sumos) nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybei – 274,77 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad 2007 metais ieškovė remontavo atsakovės autobuso SETRA S208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį, už kurio remonto darbus ir detales 2007 m. lapkričio 15 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija ELL Nr. 70897, 6821,18 Lt sumai. Sąskaitos-faktūros atsakovė nepasirašė, tačiau ją apmokėjo. Variklio bloko remonto darbus atliko bankrutavusi UAB „Halteris“. Teismas nustatė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kada konkrečiai minėto autobuso variklis buvo priimtas remontuoti, kada remonto darbai buvo baigti ir atsakovės priimti, nes remonto užsakymo lapo nė viena iš šalių nepateikė, o PVM sąskaita-faktūra, kuri pagal šalių sudarytą sutartį yra laikoma ir darbų priėmimo aktu, atsakovės nepasirašyta. Teismas vertino, kad autobuso variklio remontas buvo baigtas ir darbus atsakovė priėmė ne vėliau kaip PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dieną, t. y. 2007 m. lapkričio 15 d. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų. 2008 m. vasarą minėtas autobusas vėl buvo atvežtas į UAB „Elettrodiesel“ remontuoti variklį. Ieškovė antrą kartą atliko iš esmės tuos pačius remonto ir detalių keitimo darbus, už kuriuos 2008 m. spalio 27 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra ELL Nr. 80874 6140,71 Lt sumai. Jos atsakovė neapmokėjo. Teismas sprendė, kad pakartotini remonto darbai buvo atlikti per įstatymo nustatytą protingą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip dveji metai nuo rezultato perdavimo, tačiau tai, kad darbai buvo atlikti garantiniu laikotarpiu, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atsakovei atsisakyti apmokėti jai pateiktą sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė galėtų remtis garantiniu terminu tuo atveju, jei būtų pateikusi įrodymus, jog variklis sugedo dėl ieškovės netinkamai atliktų remonto darbų, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, susijusių su automobilio remonto paslaugų netinkamu vykdymu. Taip pat neįrodė, jog jai apie 2008 metais atliktus variklio kapitalinio remonto darbus nebuvo žinoma ir su ja nesuderinta, todėl ieškovės reikalavimą laikė pagrįstu ir įrodytu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė (1 t., b. l. 129-134) prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1031-752/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė netinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas apie faktinių aplinkybių egzistavimą ir bylą išsprendė neteisingai.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad šalys 2006 m. liepos 15 d. sudarytoje sutartyje nustatytos tvarkos nesilaikė ir dėl pakartotinio remonto atlikimo ir darbų kainos susitarė žodžiu, kadangi jokio žodinio susitarimo nebuvo, o jeigu ir buvo pažeisti sutarties reikalavimai, tai šiuos pažeidimus padarė būtent pati ieškovė. Būtent rangovui (ieškovei) tenka sutartinė ir įstatyminė pareiga suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad buvo susitarta dėl pakartotinio atlygintino atsakovės autobuso SETRA S208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio kapitalinio remonto, o juo labiau padidintu valandiniu tarifu.
3. Teismas aplinkybę, jog dėl rangos darbų atlygintinumo ir kainos šalys susitarė žodžiu, nustatė neįvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės bei nepašalinęs tarp jų esančių prieštaravimų, nors akivaizdu, kad pakartotinis autobuso variklio kapitalinis remontas buvo atliktas per garantinį terminą. Pirmosios instancijos teismas į atsakovės atstovų paaiškinimų turinį neatsižvelgė ir sprendime nepasisakė, dėl kokių priežasčių minėtais įrodymais nesivadovavo. Tuo pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė argumentų, kuriais remdamasis atmetė įrodymus, prieštaraujančius sprendimo išvadoms. Teismas nesirėmė visų byloje esančių įrodymų visetu, nepašalino tarp įrodymų buvusių prieštaravimų, todėl išvadą dėl rangos darbų atlikimo atlygintinai, o ne neatlygintinai šalinant defektus išaiškėjusius per garantinį terminą, rangos darbų kainos, padarė neįsitikinęs, ar byloje esama pakankamai duomenų tokiai išvadai padaryti.
4. Apeliantė nesutinka su palūkanų, mokamų pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, paskaičiavimo metodu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos yra nepagrįstas ir neįrodytas, atmestini ir visi išvestiniai reikalavimai, t. y. reikalavimai dėl palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 6-9) ieškovė prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad su atsakovės faktinių aplinkybių vertinimu ir jų teisiniu kvalifikavimu nesutinka. Atsakovė savo teiginius apie ieškovės atliktų rangos darbų trūkumų faktą grindžia tik BUAB „Halteris“ defektiniu aktu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad variklio bloko remonto darbus pagal 2007 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija HAL Nr. 003403 atliko UAB „Halteris“. Antrą kartą 2008 metais atvežus autobusą remontuoti buvo nustatyta, kad variklio gilziavimo darbus blogai atliko būtent UAB „Halteris“, apie tai buvo informuoti atsakovės atstovai, kurie atvažiavo ir išsivežė variklį presuoti UAB „Halteris“, o suremontuotą variklio bloką atvežė ieškovei, kuri tęsė pradėtus variklio remonto darbus. Ieškovė nepripažino savo netinkamai atliktų darbų kokybės, tačiau atsakovė nesikreipė į nepriklausomus ekspertus, siekdama nustatyti, kokie darbai buvo atlikti netinkamai ir kas kaltas dėl atsiradusių nuostolių. BUAB „Halteris“ 2008 m. birželio 25 d. defektinio akto išvada yra paremta variklio bloko remonto (gilziavimo) darbus atlikusios suinteresuotos trečiosios šalies prielaidomis, todėl akto išvada nėra objektyvi ir negali būti vertinama kaip teisinga. Be to, defektinis aktas surašytas nedalyvaujant ieškovės atstovams, taip pat nepasirašyta ir atsakovės atstovo. Atsakovė, teigdama, kad ieškovė variklio darbus atliko nekokybiškai, į bylą nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, jog atsakovė tinkamai, laikydamasi CK 6.662 straipsnyje numatytos tvarkos, pareiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai atliko variklio remonto darbus, į bylą nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė netinkamai atliko remonto darbus, kurie sąlygojo reikalingumą atlikti pakartotinį variklio remontą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo šalys sukūrė rangos teisinius santykius savo faktiniais veiksmais, pagrįsta byloje esančių įrodymų viseto analize. Vien ta aplinkybė, jog šalys nepasirašė atliktų darbų akto CK 6.662 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo atveju PVM sąskaitos-faktūros), nesudaro pagrindo teigti, kad darbai atsakovei nebuvo faktiškai perduoti, todėl atsakovė neturi pareigos už juos apmokėti. Nustatęs, kad ieškovės nurodytų darbų įkainių atsakovė neginčijo iki pat teisminio bylos nagrinėjimo, o bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovė darbus, kaip išaiškėjusius per garantinį terminą, turėjo atlikti neatlygintinai, todėl ieškovė ir atsakovė neturėjo jokio pagrindo derinti rangos darbų kainą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo peržiūrėti ieškovės nurodytą rangos sutarties darbų kainą, kurią privalėjo sumokėti atsakovė. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, išsamiai motyvavo, kodėl jais remiasi arba atmeta, vertindamas šalių ir liudytojų paaiškinimus bei parodymus, atsižvelgė į jų nuoseklumą, juos duodančiųjų asmenų objektyvumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Byloje nustatyta, kad 2007 metais ieškovė remontavo atsakovės autobuso SETRA S208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį, už kurio remonto darbus ir detales 2007 m. lapkričio 15 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 6821,18 Lt sumai, kurią atsakovė apmokėjo. 2008 m. vasarą minėtas autobusas vėl buvo atvežtas į UAB „Elettrodiesel“ remontuoti variklį. Ieškovė antrą kartą atliko variklio remonto ir detalių keitimo darbus, už kuriuos 2008 m. spalio 27 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra ELL Nr. 80874 6140,71 Lt sumai, kurios atsakovė neapmokėjo.
Byloje kilo ginčas, ar ieškovės pirmą kartą autobuso remonto darbai buvo atlikti netinkamai ir dėl to atsakovė neturi mokėti už antrą kartą atliktus remonto darbus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, sutarties dėl minėtos transporto priemonės remonto šalys sudariusios nebuvo. Byloje pateikta 2006 m. liepos 13 d. remonto, detalių tiekimo ir atsiskaitymo sutartis su papildymu (1 t., b. l. 24-25), iš kurios spręstina, jog šalys sutartį sudarė ne dėl konkretaus, t. y. ginčo autobuso, bet dėl bet kurios apeliantės transporto priemonės remonto, aptardamos tam tikras sąlygas, nors, kaip pagrįstai pripažino apylinkės teismas, remontuojant ginčo autobusą, sutarties sąlygų nebuvo laikomasi, t. y. nei pirmą, nei antrą kartą remontuojant autobusą nebuvo pildomi užsakymo lapai, nebuvo užsakovės pasirašyta PVM sąskaita-faktūra (1 t., b. l. 49). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad tik ieškovė nesilaikė minėtos rašytinės šalių pasirašytos sutarties reikalavimų.
Atsakovės nuomone, ieškovės atliktų rangos darbų trūkumai išaiškėjo per garantinį terminą, todėl ieškovė privalėjo neatlygintinai trūkumus pašalinti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu, visų pirma, pažymėdama, ką pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, jog apeliantės (atsakovės) pozicija buvo nenuosekli. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei pateikus 2008 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą apeliantei apmokėti (1 t., b. l. 8, 12), pastaroji grąžino ieškovei atsiųstą sąskaitą-faktūrą bei ne vienerius metus teigė, jog autobusas buvo remontuojamas tik 2007 metais, apie jokį kitą remontą nieko nežino (1 t., b. l. 26-30). Apie jokius autobuso trūkumus, kaip nustatytus garantinio termino metu, nebuvo nurodžiusi ir atsiliepime į pateiktą ieškinį (1 t., b. l. 21-23). Parengiamojo posėdžio metu atstovė teigė, jog atsakovė nepripažįsta remonto darbų atlikimo (1 t., b. l. 43-45-46), ir tik teismo posėdžio metu atsakovės direktorius pradėjo aiškinti aplinkybes apie defektus, kaip paaiškėjusius garantinio termino metu (1 t., b. l. 53-55-62). Atkreiptinas dėmesys į direktoriaus A. B. aiškinimą, kad pretenzijų dėl remonto „lyg ir nereiškė“. Atsakovė savo teiginius apie ieškovės atliktų rangos darbų trūkumų faktą grindė į bylą tik 2013 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu pateiktu bankrutavusios UAB „Halteris“ 2008 m. birželio 25 d. defektiniu aktu (1 t., b. l. 93), su kurio išvadomis, kaip pripažino atsakovės atstovas E. B., ieškovė nesutiko, nurodydama, jog tai trečiojo asmens darbo trūkumas. Kolegija pažymi, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog variklio bloko remonto darbus tiek 2007 metais, tiek 2008 metais atliko UAB „Halteris“ (1 t., b. 1. 94-96). Sutiktina su ieškovės nuomone, išdėstyta atsiliepime į apeliacinį skundą, kad UAB „Halteris“ defektinio akto išvada yra paremta variklio bloko remonto (gilziavimo) darbus atlikusios suinteresuotos trečiosios šalies prielaidomis, aktas surašytas nedalyvaujant ieškovės UAB „Elettrodiesel“ atstovams, taip pat nepasirašytas ir atsakovės UAB „Bondrida“ atstovo, todėl išvada nelaikytina tinkamu ir pakankamu įrodymu nekokybiškiems ieškovės 2007 metų atliktų rangos darbų trūkumams konstatuoti. Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, atsakovė, žinodama, kad ieškovė nepripažino savo netinkamos atliktų darbų kokybės, daugiau pretenzijų ieškovei dėl darbų trūkumų nereiškė, antrą kartą UAB „Halteris“ suremontuotą variklio bloką atvežė ieškovei, kuri variklį suremontavo, apeliantė faktiškai darbus priėmė ir autobusą eksploatuoja jau keletą metų. Pati apeliantė nesikreipė į nepriklausomus ekspertus, nereikšdama pretenzijų ir ieškovei, iš jos taip pat atėmė tolimesnę galimybę kreiptis į nepriklausomus ekspertus tam, kad nustatyti, kokie darbai buvo atlikti netinkamai ir kas kaltas dėl atsiradusių nuostolių.
Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, jog tinkamai, laikydamasi CK 6.662 straipsnyje nustatytos tvarkos, pareiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą (konkrečiu atveju PVM sąskaitą-faktūrą) privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Kaip jau minėta, apeliantė sąskaitą grąžino, nurodydama, jog už variklio remontą apmokėjo pagal 2007 m. lapkričio 15 d. ir 2007 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitas-faktūras, apie trūkumus neužsiminė (1 t., b. l. 26). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys sudarytos sutarties 2.2 punktu buvo numatę, kuomet vykdytojas, t. y. ieškovė, atsako už savo atliktų darbų kokybę, tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos.
Kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tikimybių pusiausvyros principu, kuomet tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).
Iš visų aptartų aplinkybių bei įrodymų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog buvo atliekamas pakartotinis automobilio remontas, už kurį atsakovė privalo atsiskaityti. Kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, jog šalys nepasirašė atliktų darbų akto CK 6.662 straipsnio nustatyta tvarka (konkrečiu atveju PVM sąskaitos-faktūros), nesudaro pagrindo teigti, kad darbai atsakovei nebuvo faktiškai perduoti, todėl atsakovė neturi pareigos už juos apmokėti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbų priėmimui-perdavimui neįvykus pagal CK nustatytas taisykles, galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda, pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo- priėmimo akto pasirašymu (CK 6.200 straipsnis, CPK 2 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011; kt.). Kaip minėta, atsakovė suremontuotą autobusą sėkmingai eksploatuoja jau kelerius metus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog ir pirmąjį kartą 2007 metais suremontavus ginčo autobusą, ieškovės atsakovei pateikta PVM sąskaita-faktūra nėra atsakovės pasirašyta, tačiau darbus ji priėmė ir už juos atsiskaitė (1 t., b. l. 26-27, 31).
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad variklio remonto darbai atlikti padidintu valandiniu tarifu. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė atliktų darbų įkainių neginčijo iki pat teisminio bylos nagrinėjimo, o bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovė darbus, kaip išaiškėjusius per garantinį terminą, turėjo atlikti neatlygintinai, todėl sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo peržiūrėti ieškovės UAB „Elettrodiesel“ nurodytą rangos sutarties darbų kainą. Kaip matyti iš atsiliepimo, jame atsakovė buvo nurodžiusi, kad šalių sudaryta sutartimi šalys numatę suderinti kainą užsakymo lape (1 t., b. l. 21-23), kad kilo ginčas dėl darbų kainos spręstina iš šalių bei atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 53-62, 10-112). Kolegija atkreipia dėmesį į liudytojo A. S., iki bankroto bylos iškėlimo buvusio ieškovės direktoriaus, parodymus dėl kainos. Jis nurodė, kad žadėjo apeliantei padaryti nuolaidą, jog ši patirtų mažiau nuostolių, tačiau apeliantės atstovui neatvykus suderinti kainos, buvo pateikta sąskaita, valandinis įkainis buvo pažymėtas informacinėje (tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė), pripažino, jog už darbus išrašyta daugiau, turi būti taikomas valandinis įkainis pagal sutartį (1 t., b. l. 59-60). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo peržiūrėti darbų kainą, tačiau nesutinka ir su apeliante, jog sutartimi numatytas 40 Lt už valandą įkainis. Kaip matyti iš pačios apeliantės pateikto 2007 m. vasario 9 d. Remonto, detalių tiekimo ir atsiskaitymo sutarties Nr. 2006/07/13 papildymo, šalys nustatė 1 valandos remonto darbų kainą 42 Lt (1 t., b. l. 25). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant neginčytinų įrodymų dėl atliktų darbų kainos, teisėjų kolegija mano, jog teisinga, protinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnis) ieškovės atliktiems darbams taikyti valandinį 42 Lt įkainį, todėl atitinkamai perskaičiuotinas priteistinas atlygis už atliktus darbus bei visas skolos dydis (42 Lt + PVM 18 proc. = 49.56 Lt x 73 val. + 1395,26 Lt už detales = 5013,14 Lt -389,94 Lt = 4623,20 Lt), dėl ko ši sprendimo dalis keistina.
Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikytinos minimaliais nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos ir kurių kreditoriui nereikia įrodinėti (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamųjų palūkanų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Dėl to nuo termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimo dienos iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui skaičiuotinos CK 6.210 straipsnyje nurodytos palūkanos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašė skaičiuoti palūkanas vadovaujantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 4 dalies normas ir priteisė 11,84 procentų palūkanas. Su teismo motyvais dėl palūkanų priteisimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.), atmesdama apeliantės argumentus, jog palūkanos kas pusmetį turėjo būti perskaičiuojamos, nes keitėsi palūkanų norma. Tačiau įvertinant tai, jog teisėjų kolegija keičia priteistinos skolos dydį, nuo jos, t. y. nuo 4623,20 Lt skaičiuotinos ir priteistinos palūkanos, kas sudaro 2062,07 Lt (4623,20 Lt x 0,1184 proc. x 1375/365) bei atitinkamai perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis nuo 6685,27 Lt yra 200,56 Lt; pašto išlaidos nuo 25,77 Lt 80 proc. = 20,62 Lt).
Teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus laiko neturinčiais teisinės reikšmės vertinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, tačiau neteisingai vertino įrodymus, nustatančius atliktų darbų įkainius, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, keistina sprendimo dalis dėl priteistos skolos, palūkanų dydžio bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai (20 proc.) iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, pateikus tai pagrindžiančius įrodymus 2057 Lt sumai (1 t., b. l. 21-23, 32-33, 41-42, 97-98). Pažymėtina, jog išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.18 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio).
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (20 proc.), atsakovei priteistinos turėtos išlaidos apeliaciniame procese, pateikus tai patvirtinančius įrodymus (1 t., b. l. 135-136) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Rekomendacijų 8.11 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies; Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimu iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bondrida“, įmonės kodas 185324916, ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elettrodiesel“, įmonės kodas 110807064, priteistą 5750,77 Lt skolą sumažinti iki 4623,20 Lt, priteistas 2565 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki ieškinio pareiškimo dienos sumažinti iki 2062,07 Lt; 7,75 procentų dydžio metines palūkanas priteisti nuo priteistos 6685,27 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bondrida“, įmonės kodas 185324916, priteistas 274,77 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 227,18 Lt.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elettrodiesel“, įmonės kodas 110807064, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bondrida“, įmonės kodas 185324916, 411,40 Lt išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elettrodiesel“, įmonės kodas 110807064, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bondrida“, įmonės kodas 185324916, 193,60 Lt išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.