- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- e2-4095-1097/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31556-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanigis“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,StatVilsta“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Skafaldo“
- Advokatai
- Raimondas Kalveršas, Inga Bagdonaitė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanigis“ atstovei advokatei Ingai Bagdonaitei-Zarembienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,StatVilsta“ atstovams įmonės vadovui V. M., advokatui Raimondui Kalverš,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanigis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,StatVilsta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Skafaldo“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB ,,Sanigis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,StatVilsta“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 22 191,62 Eur skolos, 522,99 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. šalys pasirašė Ilgalaikės pastolių nuomos sutartį Nr. SN-2018-10-24-1, kuria ieškovė (nuomotoja) įsipareigojo perduoti atsakovei (nuomininkei) laikinai valdyti ir naudoti nesumontuotus bokštelius ir fasadinius modulinius pastolius „Layher“ su komplektuojančiomis dalimis, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus sutartyje nustatytomis sąlygomis. Ieškovė teigė tinkamai vykdžiusi sutarties įsipareigojimus ir išrašiusi atsakovei PVM sąskaitas faktūras už nuomos laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., pastolių demontavimą ir transportavimą, tačiau atsakovė atsiskaitė ne pagal visas sąskaitas ir liko skolinga 22 191,62 Eur. Ši skola turėtų būti priteista ieškovei iš atsakovės. Taip pat ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 522,99 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. spalio 21 d. (167 dienos) taikant 0,02 proc. normą, 8 proc. dydžio procesinės palūkanos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas ir 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų pagal nurodyto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB ,,StatVilsta“ atsiliepime su pareikštu reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nuomotiems pastoliams pristatyti, surinkti bei išmontuoti samdė kitą įmonę UAB „Skafaldo“, kuri nuolat vėluodavo pristatyti ir surinkti, o vėliau – ir pasiimti, pastolius. Be to, pastoliai į objektą buvo vežami per kelis kartus po truputį, nebuvo pateikiami pasirašyti priėmimo-perdavimo aktai, dėl ko sutriko pastolių nuomos kainos apskaita. Ieškovė nepateikė sąskaitas pagrindžiančių dokumentų, todėl atsakovė dalies sąskaitų nepriėmė. Vėluojant pateikti bei išmontuoti pastolius, objekte susidarė prastovų, todėl atsakovė patyrė nuostolių ir pateikė ieškovei 1645,72 Eur netesybų sąskaitą bei išskaitė šią sumą iš mokėjimų. Pagal atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis, šiuo metu pagal priimtas sąskaitas atsakovė ieškovei nėra sumokėjusi 3218,54 Eur, tačiau ši suma yra sulaikyta iki pilno tarpusavio reikalavimų išsiaiškinimo.
4. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. nuomos sutartis buvo tik bendro pobūdžio dokumentas, o konkretūs šalių nuomos teisiniai santykiai susiklostydavo pasirašomų perdavimo-priėmimo aktų, numatančių konkretų nuomojamą turtą, nuomos kainą ir apibrėžiančių nuomos bei nuomos mokesčio mokėjimo laikotarpį, pagrindu. Atsakovės teigimu, nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose nurodomo turto (t. y. konkrečių pastolių) nuomos faktą, įkainius ir nuomos laikotarpį. Dėl šios priežasties neįmanoma nustatyti, kada kilo atsakovės prievolė sumokėti ieškovei. Nėra galimybės nustatyti ir konkretaus delspinigių skaičiavimo laikotarpio. Iš ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo suvestinės spręstina, kad ieškovė delspinigius skaičiuoja nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, tačiau tai prieštarauja nuomos sutarties 9, 11 punktų sąlygoms, nustatančioms, jog delspinigiai skaičiuojami tik praleidus prievolės įvykdymo terminą. Atsakovės teigimu, ieškovė negali reikalauti 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, nepateikusi įrodymų, kokie ikiteisminio išieškojimo veiksmai buvo atlikti.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad atsakovė nepaaiškino, kokiu kriterijumi remdamasi tam tikras sąskaitas įtraukė į savo apskaitą, o tam tikrų – neįtraukė. Ieškovė pabrėžė, kad nuomos mokestis skaičiuojamas ne pagal konkrečių pastolių (detalių) vienetų skaičių, o pagal nuomojamą sumontuotų pastolių plotą. Atsakovė ieškovės neinformavo apie sutarties vykdymo trūkumus ir, kol pastoliai naudoti objekte, ginčo dėl nuomojamo ploto ar pristatytų pastolių skaičiaus nebuvo. Ginčas kilo tik po to, kai pastoliai išmontuoti ir pareikalauta atsiskaityti už jų nuomą, t. y. kai jau neįmanoma realiai patikrinti faktiškai nuomojamų pastolių ploto tam tikru momentu. Atsakovės minimos nuostolių sąskaitos ieškovė iš karto nepripažino ir jos nepriėmė, nes nėra aišku, pagal ką skaičiuoti nurodyti nuostoliai, be to, šalių sudaryta sutartis baudinių sankcijų nenumatė. Ieškovė paaiškino, kad delspinigiai skaičiuoti pagal sutartį – sąskaita turėjo būti apmokama per septynias dienas, todėl delspinigiai skaičiuoti praėjus 7 dienom nuo sąskaitos išrašymo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Teigė, kad pateikti perėmimo-perdavimo aktai neaiškūs: 2018 m. gruodžio 27 d. aktas pasirašytas ne atsakovės atstovo, nėra pasirašytų pastolių grąžinimo aktų. Nurodė, kad nėra įmanoma apskaičiuoti mokėtinos nuomos kainos, nes iš pateiktų pastolių perdavimo-priėmimo aktų nėra aišku, kada ir kokie pastoliai priimti bei grąžinti, koks buvo jų nuomos laikotarpis. Ieškovė negali nurodyti konkrečių pastolių nuomos laiko, todėl negali skaičiuoti ir netesybų. Nuomininkas neprivalo skaičiuoti nuomos laikotarpio, todėl, nepateikus aiškių duomenų, mokėjimai ir buvo sustabdyti. Nuomos kaina turi būti skaičiuojama ne pagal plotą, o pagal pastolių kiekį, apmokestinant nuomos laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
7. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d. ieškovė UAB ,,Sanigis“ (nuomotoja) ir atsakovė UAB ,,StatVilsta“ (nuomininkė) sudarė ilgalaikę pastolių nuomos sutartį Nr. SN-2018-10-24-1 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti nuomininkei laikinai valdyti ir naudotis nesumontuotus bokštelius arba fasadinius modulinius pastolius ,,Layher“ su komplektuojančiomis dalimis, o nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei kitus mokėjimus sutartyje aptartomis sąlygomis (sutarties 1 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai.
8. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Ieškovės teigimu, atsakovė tinkamai neįvykdė savo prievolių pagal sutartį, t. y. nesumokėjo 22 191,62 Eur nuomos mokesčio pagal 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-879 (neapmokėtas likutis 5 133,26 Eur); 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-905 (neapmokėta 5 188,36 Eur); 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-932 (neapmokėta 595,13 Eur); 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-941 (neapmokėta 4 368,96 Eur); 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-942 (neapmokėta 1 255,30 Eur); 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-990 (neapmokėta 1 981,46 Eur); 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-1002 (neapmokėta 743,56 Eur); 2019 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-1013 (neapmokėta 2 925,59 Eur). Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą, delspinigius, išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu ir prašydama jį atmesti, pripažino 3 218,54 Eur skolą, tačiau teigė, jog likusi prašoma priteisti skolos dalis yra neįrodyta, nes pagal pateiktus dokumentus nėra įmanoma nustatyti konkrečių pastolių bei jų detalių nuomos laikotarpio, todėl nėra galima apskaičiuoti nuomos mokesčio.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esminę reikšmę ginčui išspręsti turi šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
10. Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė tinkamai atsiskaitė už 2018 m. spalio 24 d. ilgalaikės pastolių nuomos sutarties pagrindu ieškovės pristatytų pastolių nuomą pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras (CPK 185 straipsnis).
11. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimą, pateikė 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-879; 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-905; 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-941; 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-942; 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-990; 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-1002; 2019 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-1013; 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SN-932. Taip pat ieškovė pateikė ir kitas, atsakovės apmokėtas, PVM sąskaitas faktūras, dėl kurių apmokėjimo ginčo nėra. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad jose detaliai nurodomas nuomojamų pastolių plotas kvadratiniais metrais, nuomos laikotarpis, vieno kvadratinio metro nuomos kaina ir bendra mokėtina nuomos mokesčio suma. Sąskaitose atsispindi nuomos mokesčio skaičiavimo matas, t. y. tai, jog nuomos kaina siejama su nuomojamų pastolių dengiamu plotu – kv. m (ne pastolių detalių / elementų skaičiumi). Ieškovė pateikė pastolių priėmimo-perdavimo aktus, kuriuose taip pat nurodomi pristatomų pastolių sudaromas bendras darbinis plotas ir nuomos kaina, skaičiuojama už kv.m/mėnesį. Ieškovė parengė ir į bylą pateikė suvestinę, nurodančią santykį tarp pastolių judėjimą fiksavusių priėmimo-perdavimo aktų ir už nuomą išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Ieškovės pateikti duomenys nuoseklūs bei atitinkantys vieni kitus.
12. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu, atsiliepime į ieškinį teigė, kad nėra pateikti nuomotų pastolių priėmimo-perdavimo aktai, kad nėra pateikta PVM sąskaitų faktūrų siuntimo atsakovei įrodymų. Reaguodama į tai, ieškovė pateikė nurodomus pastolių priėmimo-perdavimo aktus, kurių didžioji dalis pasirašyta atsakovės darbuotojų. Taip pat ieškovė pateikė į bylą elektroninių laiškų, kuriais PVM sąskaitos faktūros siųstos atsakovei, kopijas. Pagal šalių sudarytos nuomos sutarties 9 punktą, nuomininkė sutiko gauti sąskaitas faktūras el. paštu. Dėl to minėti atsakovės nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
13. Atsakovė, ginčydama ieškinio reikalavimus, nurodė, kad yra pastolių priėmimo-perdavimo aktų, kurie pasirašyti R. V., kuris nėra ir nebuvo atsakovės darbuotojas. Ieškovė pateikė duomenis, kad nurodytas asmuo yra UAB ,,Skafaldo“ darbuotojas. Ši bendrovė teikė pastolių montavimo paslaugas pagal su ieškove pasirašytą montavimo sutartį. Taigi, atsakovė pagrįstai nurodė, jog yra pastolių priėmimo-perdavimo aktų, kurių nėra pasirašę jos atstovai. Tačiau nagrinėjamam ginčui tai nėra aktualu, nes, kaip matyti iš R. V. pasirašytų aktų, jie sudaryti laikotarpiu, nepatenkančiu į tą, už kurį prašoma priteisti nuomos mokesčio skolą, t. y. atsakovė neginčijo ir yra apmokėjusi sąskaitas, išrašytas už pastolių nuomą tuo laikotarpiu, kai pastolių priėmimo aktus pasirašė pastolių montuotojo atstovas (2018 m. gruodžio mėn.). Atsakovė taip pat nurodė, kad dalis priėmimo-perdavimo aktų yra pasirašyti tik ieškovės atstovo, tačiau tai taip pat nėra aktualu nagrinėjamam ginčui, atsižvelgiant į tai, jog minimi aktai yra pastolių grąžinimą fiksuojantys priėmimo-perdavimo aktai, o byloje nėra ginčo dėl grąžintų pastolių kiekio, t. y. ieškovė pripažįsta, kad visi pastoliai jai nuomininkės buvo grąžinti ir jų trūkumo nėra.
14. Atsakovė, ginčydama savo prievolę sumokėti nuomos mokestį, nurodė, kad pastolius buvo vėluojama atvežti, sumontuoti, išvežti, todėl fiksuotos atsakovės darbuotojų prastovos ir ji patyrė nuostolių, dėl to sutriko pastolių nuomos kainos apskaita ir mokėjimai buvo sulaikyti iki situacija paaiškės. Teiginius dėl netinkamo sutarties vykdymo iš ieškovės (ir jos pasitelktos pastolių montuotojos UAB ,,Skafaldo“) pusės atsakovė grindė 2018 m. lapkričio 20 d. pretenzija Nr. 2018-SD-52, 2019 m. liepos 24 d. (ar 2019 m. rugpjūčio 2 d.) pranešimu dėl pastolių demontavimo Nr. 2019-SD-45 ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. STV959 ,,bauda pagal pranešimą Nr. 2019-SD-45. Ieškovė pateikė savo 2019 m. rugpjūčio 9 d. elektroninio laiško kopiją, kuriame nurodoma, jog sąskaitos faktūros Nr. STV959 dėl ,,baudos“ ieškovė nepriima, nes mokėjimai galimi tik pagal pasirašytą sutartį, o sutartyje nėra susitarta kompensuoti už atsakovės darbuotojų prastovas. Ieškovė į bylą pateikė 2018 m. lapkričio 22 d. atsakymą į pretenziją, kuris patvirtina, jog tam tikras darbų atlikimo vėlavimas buvo. Taip pat ieškovė į bylą pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. elektroninį šalių susirašinėjimą, kuris patvirtina, kad darbams trukdžių kildavo ir dėl to, kad atsakovė objekto neparuošė pastoliams montuoti. Pateiktas 2020 m. vasario 10 d. UAB ,,Skafaldo“ raštas, kuriame įmonė nurodo, jog pastolių montavimo ir demontavimo darbai nevyko sklandžiai dėl UAB ,,StatVilsta“ kaltės, nes ši laiku neatlikdavo pasiruošimo darbų. Teismo vertinimu, visi šie abiejų ginčo šalių pateikti duomenys patvirtina, kad buvo tam tikrų nesklandumų vykdant pastolių nuomos sutartį. Tačiau šalių pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog šie nesklandumai būtų kilę išimtinai dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės. Atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties turinį, nėra pagrindo pripažinti, jog nurodyti trukdžiai galėtų lemti atsakovės prievolės mokėti nuomos mokestį išnykimą. Dėl to jie nepaneigia ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo (CPK 185 straipsnis).
15. Ieškovės reikalavimo priteisti pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras paskaičiuotą nuomos mokestį nepaneigia ir atsakovės 2019 m. lapkričio 7 d. sudaryta klientų apyvartos pagal valiutas ir dokumentus ataskaita, kurioje nurodoma, jog atsakovės skola ieškovei yra 3218,54 Eur. Minėta, kad pagal sutartį PVM sąskaitų faktūrų siuntimas atsakovei elektroniniu paštu laikytas tinkamu jų pateikimo nuomininkei būdu. Ieškovė pateikė duomenis apie sąskaitų siuntimą atsakovei. Todėl nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis ir dėl kokių priežasčių atsakovė tam tikrų sąskaitų į savo apskaitą nėra įtraukusi.
16. Aptartame pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste ypač svarbu yra atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju abi pastolių nuomos sutarties šalys – verslininkai. Pastolių nuomos sutartis buvo sudaryta aptarnaujant atsakovės vykdytų statybų objektą Nemenčinės pl. 8, Vilnius. Byloje nėra duomenų, kad objekto statybos laikotarpiu, kai pastoliai realiai buvo nuomojami – teikiami į statybvietę, montuojami, demontuojami ir išvežami – būtų kilęs šalių ginčas dėl pastolių nuomos kainos apskaitos vieneto, teikiamų pastolių kiekio, nuomos mokesčio skaičiavimo pagrįstumo ir pan. Pateikti įrodymai patvirtina tik tai, jog buvo nesutarimų dėl darbų atlikimo terminų, vėlavimo sumontuoti ar demontuoti pastolius. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų ginčijusi išrašytas PVM sąskaitas dėl netinkamo jų apskaičiavimo, kad būtų kėlusi klausimą dėl realiai pristatytų ir priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų pastolių neatitikties, ar kad būtų kilę ginčų dėl to, jog ne visi į objektą pristatyti pastoliai sumontuojami ir nuomojami atsakovei. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad, jo vertinimu, pastoliai buvo pristatomi į objektą ir iš jo išvežami chaotiškai bei netvarkingai, kad buvo sunku suvokti realiai nuomojamų pastolių kiekį ir pan. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, veikiantis statybų versle, argumentai, jog atsakovės darbuotojai nesuprato pastolių tiekimo proceso ir jo apimčių, nėra pagrindas atsisakyti mokėti nuomos mokestį. Kaip pagrįstai teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovė, kilus tokio pobūdžio klausimams šalys, vykdydamos nuomos sutarties 16 punkte įtvirtintą pareigą bendradarbiauti su kita sutarties šalimi, turėjo pareigą iš karto kelti klausimus, kol dar buvo galimybė gan paprastai išmatuoti nuomojamų pastolių plotą ir pagal tai patikrinti nuomos mokesčio skaičiavimo pagrįstumą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė išrašomas sąskaitas faktūras ilgą laiką apmokėjo, jų neginčijo, pretenzijų dėl jų ir dėl realaus nuomojamų pastolių skaičiaus ar nuomos laikotarpio skaičiavimo nereiškė, o ginčai ir pretenzijos dėl nuomos kainos skaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo kilo tik visiškai demontavus pastolius ir ieškovei pareikalavus atsiskaityti.
17. Esant aptartam šalių elgesiui ir situacijai, vadovaujantis vertinant įrodymus taikytina tikėtinumo taisykle, atsižvelgiant į rungimosi principą ir šalių turimą įrodinėjimo pareigą, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė liko skolinga nuomos mokesčio, o atsakovė šios išvados nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai). Pripažintina, kad atsakovė savo pareigos atsiskaityti su ieškove už nuomotus pastolius tinkamai nevykdė ir liko skolinga pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 22 191,62 Eur skolą tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnis).
Dėl delspinigių
18. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
19. Nagrinėjamu atveju 2018 m. spalio 24 d. ilgalaikės pastolių nuomos sutartyje šalys buvo susitarusios dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių skaičiavimo už pavėluotus mokėjimus. Tačiau ieškovė ieškiniu prašo priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. spalio 21 d. (167 dienos), t. y. 522,99 Eur.
20. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė nuomos sutartyje nustatytas prievoles ir laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, šis ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 522,99 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis)
21. Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, kuriais ji abejoja delspinigių skaičiavimo teisingumu, nurodydama, kad delspinigiai skaičiuoti nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos. Šie atsakovės teiginiai neatitinka faktinės situacijos, nes, kaip matyti iš ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės, delspinigiai pradėti skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus 7 dienoms nuo pirmos neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos 2019 m. balandžio 30 d., pasibaigus sąskaitoje nurodytam jos apmokėjimo terminui.
Dėl procesinių palūkanų
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad šalių teisiniai santykiai patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, o atsakovė laiku neatsiskaitė pagal nuomos sutartį, šis ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl išieškojimo išlaidų
23. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė į 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą. Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, šalių sudaryta nuomos sutartis patenka į įstatymo reguliavimo sritį, o atsakovė laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų pagrįstas, todėl tenkintinas.
24. Atsakovė, ginčydama šį ieškovės reikalavimą, nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokie ikiteisminio išieškojimo veiksmai atlikti. Teismas atmeta šiuos atsakovės teiginius, kaip nepaneigiančius ieškovės teisės reikalauti nurodyto 40 Eur dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidų, nes, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatų, teisė gauti nurodytą konkrečią 40 Eur sumą nėra siejama su pareiga įrodyti realiai patirtas tokias išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad už teikiamą ieškinį ieškovė sumokėjo 511 Eur dydžio žyminį mokestį ir turėjo 1331 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos, todėl, tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistini 1842 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnis).
26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 17,88 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Dėl to valstybei iš atsakovės priteistinas šių išlaidų atlyginimas (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sanigis“ (j. a. k. 304029326) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,StatVilsta“ (j. a. k. 125440955) 22 191,62 Eur (dvidešimt du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 62 ct) skolos, 522,99 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus 99 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22 714,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 1842 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,StatVilsta“ (j. a. k. 125440955) 17,88 Eur (septyniolika eurų 88 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.