- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-211-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31556-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- UAB ,,StatVilsta“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Skafaldo“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4095-1097/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Sanigis“ ieškinį atsakovei UAB ,,StatVilsta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Skafaldo“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Sanigis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,StatVilsta“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 22 191,62 Eur skolos, 522,99 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. šalys pasirašė Ilgalaikės pastolių nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nuomos sutartis), kuria ieškovė (nuomotoja) įsipareigojo perduoti atsakovei (nuomininkei) laikinai valdyti ir naudoti nesumontuotus bokštelius ir fasadinius modulinius pastolius „Layher“ su komplektuojančiomis dalimis, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus sutartyje nustatytomis sąlygomis. Ieškovė teigė tinkamai vykdžiusi sutarties įsipareigojimus ir išrašiusi atsakovei sąskaitas – faktūras už nuomos laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., pastolių demontavimą ir transportavimą, tačiau atsakovė atsiskaitė ne pagal visas sąskaitas ir liko skolinga. Ieškovė pabrėžė, kad nuomos mokestis skaičiuojamas ne pagal konkrečių pastolių (detalių) vienetų skaičių, o pagal nuomojamą sumontuotų pastolių plotą. Atsakovė ieškovės neinformavo apie sutarties vykdymo trūkumus ir, kol pastoliai naudoti objekte, ginčo dėl nuomojamo ploto ar pristatytų pastolių skaičiaus nebuvo. Ginčas kilo tik po to, kai pastoliai išmontuoti ir pareikalauta atsiskaityti už jų nuomą, t. y. kai jau neįmanoma realiai patikrinti faktiškai nuomojamų pastolių ploto tam tikru momentu. Atsakovės minimos nuostolių sąskaitos ieškovė iš karto nepripažino ir jos nepriėmė, nes nėra aišku, pagal ką skaičiuoti nurodyti nuostoliai, be to, šalių sudaryta sutartis baudinių sankcijų nenumatė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB ,,StatVilsta“ atsiliepime su pareikštu reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė nuomotiems pastoliams pristatyti, surinkti bei išmontuoti samdė kitą įmonę UAB „Skafaldo“, kuri nuolat vėluodavo pristatyti ir surinkti, o vėliau – ir pasiimti, pastolius. Be to, pastoliai į objektą buvo vežami per kelis kartus po truputį, nebuvo pateikiami pasirašyti priėmimo – perdavimo aktai, dėl ko sutriko pastolių nuomos kainos apskaita. Vėluojant pateikti bei išmontuoti pastolius, objekte susidarė prastovų, todėl atsakovė patyrė nuostolių ir pateikė ieškovei 1 645,72 Eur netesybų sąskaitą bei išskaitė šią sumą iš mokėjimų. Pagal atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis, šiuo metu pagal priimtas sąskaitas atsakovė ieškovei nėra sumokėjusi 3 218,54 Eur, tačiau ši suma yra sulaikyta iki pilno tarpusavio reikalavimų išsiaiškinimo. Nurodė, kad nuomos sutartis buvo tik bendro pobūdžio dokumentas, o konkretūs šalių nuomos teisiniai santykiai susiklostydavo pasirašomų perdavimo – priėmimo aktų, numatančių konkretų nuomojamą turtą, nuomos kainą ir apibrėžiančių nuomos bei nuomos mokesčio mokėjimo laikotarpį, pagrindu. Atsakovės teigimu, nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės pateiktose sąskaitose – faktūrose nurodomo turto, t. y. konkrečių pastolių, nuomos faktą, įkainius ir nuomos laikotarpį. Dėl šios priežasties neįmanoma nustatyti, kada kilo atsakovės prievolė sumokėti ieškovei. Nėra galimybės nustatyti ir konkretaus delspinigių skaičiavimo laikotarpio. Iš ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo suvestinės spręstina, kad ieškovė delspinigius skaičiuoja nuo sąskaitos – faktūros išrašymo dienos, tačiau tai prieštarauja nuomos sutarties 9, 11 punktų sąlygoms, nustatančioms, jog delspinigiai skaičiuojami tik praleidus prievolės įvykdymo terminą. Nurodė, kad nėra įmanoma apskaičiuoti mokėtinos nuomos kainos, nes iš pateiktų pastolių perdavimo – priėmimo aktų nėra aišku, kada ir kokie pastoliai priimti bei grąžinti, koks buvo jų nuomos laikotarpis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 22 191,62 Eur skolą, 522,99 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22 714,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas ir 1 842 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė tinkamai atsiskaitė už 2018 m. spalio 24 d. ilgalaikės pastolių nuomos sutarties pagrindu ieškovės pristatytų pastolių nuomą pagal ieškovės pateiktas sąskaitas – faktūras. Ieškovė pateikė nurodomus pastolių priėmimo – perdavimo aktus, kurių didžioji dalis pasirašyta atsakovės darbuotojų. Taip pat ieškovė pateikė į bylą elektroninių laiškų, kuriais PVM sąskaitos – faktūros siųstos atsakovei, kopijas. Pagal šalių sudarytos nuomos sutarties 9 punktą, nuomininkė sutiko gauti sąskaitas faktūras elektroniniu paštu.
5. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodė, jog yra pastolių priėmimo – perdavimo aktų, kurių nėra pasirašę jos atstovai, tačiau šie priėmimo – perdavimo aktai sudaryti laikotarpiu, nepatenkančiu į tą, už kurį prašoma priteisti nuomos mokesčio skolą, t. y. atsakovė neginčijo ir yra apmokėjusi sąskaitas, išrašytas už pastolių nuomą tuo laikotarpiu, kai pastolių priėmimo aktus pasirašė pastolių montuotojo atstovas (2018 m. gruodžio mėn.). Atsakovė taip pat nurodė, kad dalis priėmimo – perdavimo aktų yra pasirašyti tik ieškovės atstovo, tačiau teismas sprendė, jog tai nėra aktualu nagrinėjamam ginčui, atsižvelgiant į tai, jog minimi aktai yra pastolių grąžinimą fiksuojantys priėmimo – perdavimo aktai, o byloje nėra ginčo dėl grąžintų pastolių kiekio.
6. Teismas konstatavo, jog abiejų ginčo šalių pateikti duomenys patvirtina, kad buvo tam tikrų nesklandumų vykdant pastolių nuomos sutartį, tačiau šalių pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog šie nesklandumai būtų kilę išimtinai dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės. Atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties turinį, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nurodyti trukdžiai galėtų lemti atsakovės prievolės mokėti nuomos mokestį išnykimą. Dėl to jie nepaneigia ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo (CPK 185 straipsnis). Šalių elgesiui ir situacijai, vadovaujantis vertinant įrodymus teismas taikė tikėtinumo taisyklę, atsižvelgiant į rungimosi principą ir šalių turimą įrodinėjimo pareigą, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė liko skolinga nuomos mokesčio, o atsakovė šios išvados nepaneigė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) UAB „StatVilsta“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės už nuomą pateiktose sąskaitose – faktūrose nurodomas mato vienetas kvadratinis metras, kiekiu nurodomas pastolių padengimo plotas, o kaip apskaičiuotas nuomos mokestis nėra aišku, kadangi kiekį dauginant iš mato vieneto akivaizdžiai nesigautų sąskaitoje nurodomos sumos. Nuomos mokestis turėjo būti skaičiuojamas ir įvertinant nuomos laiką, tačiau sąskaitoje neatskleista, kaip nuomos laikas įtakoja nurodomą nuomos mokestį. Teismas neįvertino, kad kaina turi būti siejama ir su nuomos laikotarpiu. Taip pat teismas neįvertino, jog PVM sąskaitoje – faktūroje, kaip apskaitos dokumente, turi būti nurodomi visi ūkinės operacijos mato vienetai ir tinkamai atskleistas ūkinės operacijos turinys. Netinkamai parengtos PVM sąskaitos – faktūros pagrindu negali būti reikalaujama apmokėjimo.
7.2. Teismas neatsižvelgė, kad pagal ieškovės pateiktus pastolių perdavimo priėmimo aktus neįmanoma nustatyti, kada ir koks pastolių kiekis paimtas, o kada priimtas atgal. Tokie nuomos laikotarpio skaičiavimo trūkumai, matyti ir ieškovės pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose. Teismas padaręs išvadą, kad ieškovės pateikti duomenys yra pakankami, nepaaiškino, kaip šis pakankamumas pasireiškia, kaip ieškovės nurodomi duomenys siejasi su ieškovės reikalaujama suma ir kodėl atmetami akivaizdžius trūkumus nurodantys atsakovės argumentai.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovės vadovas nurodė teismui, kad visas pastolių dengiamas plotas statybos objekte (duomenys neskelbtini), negalėjo viršyti 2 300 kvadratinių metrų, todėl ieškovės deklaruojami sąskaitose gerokai didesni plotai yra akivaizdžiai pertekliniai ir nesuprantami. Ieškovės atstovai negalėjo paaiškinti tokių plotų skirtumų, o teismas netyrė šių, turinčių esminę reikšmę ieškovės atstovų paaiškinimų.
7.4. Atsakovė ne kartą nurodė teismui, jog ginčija visas ieškovės pateiktas sąskaitas dėl to, kad neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu jos išrašytos, kaip apskaičiuotos nuomos mokesčio sumos, kada ir kokie pastoliai priimti bei grąžinti, koks buvo jų nuomos laikotarpis. Ieškovei buvo atlikta dalis mokėjimų pasitikint ir nesigilinant į paminėtus sąskaitų išrašymo pagrindus. Sąskaitos buvo pateikiamos UAB „StatVilsta“ administracijai, o pastolių perdavimo aktai būdavo statybos vadovų žinioje. Tik atlikus detalesnį patikrinimą buvo nustatyti paminėti trūkumai ir sustabdyti mokėjimai ieškovui. Vien sąskaitos apmokėjimas nesudaro pagrindo atmesti argumentus dėl suteiktos paslaugos trūkumų.
7.5. Teismas netyrė ir nevertino, ar tam tikriems pastolių perdavimo aktams esant pasirašytiems paties ieškovės atstovo, tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, ar nuomos mokestį ieškovė gavo teisėtai. Teismas taip pat neatsižvelgė, jog pagal kurias sąskaitas yra sumokėta, o pagal kurias ne – nuspręsta iš esmės vien paties ieškovės, buhalteriškai fiksuojant gaunamus mokėjimus ir dengiant sumas pagal anksčiausiai išrašytas sąskaitas.
7.6. Iš ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo suvestinės spręstina, kad ieškovė delspinigius skaičiuoja nuo sąskaitos – faktūros išrašymo dienos, tačiau apeliantės vertinimu, tai prieštarauja nuomos sutarties 9, 11 punktų sąlygoms, nustatančioms, jog delspinigiai skaičiuojami tik praleidus prievolės įvykdymo terminą.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sanigis“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „Statvilsta“ bylos nagrinėjimo metu ginčijo visas ieškovės pateiktas sąskaitas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pažymi, kad byloje atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti ieškovės pateiktas sąskaitas negaliojančiomis, o ir bylos nagrinėjimo metu apeliantė neginčijo reikalavimo dėl 3 218,54 Eur sumos įsiskolinimo.
8.2. Šalis nuomos teisiniai santykiai siejo ganėtinai ilgą laiką, apeliantė, kas mėnesį gaudama sąskaitas už pastolių nuomą ir jas apmokėdama, jokių pretenzijų ieškovei nereiškė, jai nekilo klausimų dėl nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos įkainių. Apeliantei pateikiamose PVM sąskaitose – faktūrose buvo detalizuotos suteiktos paslaugos, laikotarpis, mato vienetas, nurodoma vieneto kaina ir bendra suma. Šalių susitarimu pastolių nuomos apskaitos vienetas buvo vienas mėnuo; pastolių nuomos kaina buvo skaičiuojama pagal pastolių darbinį plotą (ne pagal elementų ir/ar detalių skaičių), 1 kv. m. kaina šalių susitarimu sudarė 1 Eur be PVM už vieną nuomos mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kada atitinkamas pastolių darbinis plotas buvo sumontuojamas apeliantės statybos objekte atitinkamu laikotarpiu, tik nuo tos konkrečios dienos ir buvo skaičiuojamas nuomos mokestis už atitinkamą darbinį plotą.
Šalies argumentai
8.3. Apeliantė nurodo, kad jai buvo neaišku kaip apskaičiuotas nuomos mokestis, kaip nustatyta pastolių kvadratūra, todėl tokios sąskaitos nebuvo įtraukiamos į apskaitą. Tokią apeliantės logiką paneigia bylos medžiaga, t. y. 2019 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SN-841, kuri išrašyta už 2019 m. vasario mėnesį už 4 236,40 kv. m. pastolių plotą apeliantė įtraukia į apskaitą ir laiko ją teisinga, tuo tarpu 2019 m. kovo 31 d. sąskaitos Nr. SN-855 už 2019 m. kovo mėnesį ir už tą patį pastolių plotą, jau neįtraukia; tačiau kito mėnesio nuomos (2019 m. balandžio mėn.) sąskaitą 2019 m. balandžio 30 d. Nr. SN-879 ir dar kito mėnesio nuomos (2019 m. gegužės mėn.) 2019 m. gegužės 31 d. Nr. SN-905 vėl įtraukia, nors nuomojamų pastolių plotas tas pats.
8.4. Apeliantė klaidina teismą nurodydama, kad dalį pastolių priėmimo perdavimo aktų pasirašė ne apeliantės atstovas, o „ieškovės atstovas“ R. V.. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Sanigis“ ir UAB „Skafaldo“ sudarė 2018 m. lapkričio 9 d. Montavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Skafaldo“ įsipareigojo atlikti surenkamų plieninių pastolių montavimo ir/ar demontavimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini); R. V. buvo UAB „Skafaldo“ darbuotojas (pastolių montuotojas) ir dirbo minėtame statybos objekte. Taigi priešingai nei nurodo apeliantė, pastolių perdavimo aktų ieškovės atstovas nepasirašė.
8.5. Ginčas dėl skolos už pastolių nuomą byloje kilęs už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. Už pastolių nuomą laikotarpiu nuo 2018 m gruodžio iki 2019 m. kovo mėnesio atsakovė sąskaitas apmokėjo. Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai ieškovė pati nuspręsdavo, kurias sąskaitas atsakovė apmoka, o kurių ne. Ieškovės teigimu, pati atsakovė mokėjimo pavedimuose nenurodydavo apmokamos sąskaitos datos ar numerio, todėl ieškovė, gavusi apmokėjimą iš atsakovės dengdavo seniausiai išrašytas sąskaitas, kurių mokėjimo terminai buvo suėję. Pati atsakovė taikydavo analogišką atsiskaitymų dengimo skaičiavimo tvarką, ką patvirtina byloje atsakovės pateikta buhalterinė pažyma „Klientų apyvartos pagal valiutas ir dokumentus“.
8.6. Priešingai nei nurodo apeliantė, delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą yra skaičiuojami ne nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos, o suėjus sąskaitos apmokėjimo terminui: 2019 m. balandžio 30 d. sąskaitos nuo 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitos nuo 2019 m. birželio 8 d., 2019 m. birželio 14 d. sąskaitos nuo 2019 m. birželio 22 d., 2019 m. birželio 28 d. sąskaitos nuo 2019 m. liepos 6 d.
8.7. Ieškovės vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad visą sutartinių santykių galiojimo laikotarpį atsakovė niekuomet nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl netinkamai išrašytų sąskaitų, neteisingai paskaičiuoto pastolių darbinio ploto, nuomos įkainių, o apeliantės aiškinimai vertintini kaip apeliantės gynybinė pozicija ir siekimas išvengti prievolės sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. Pažymėjo, jog ginčydama ieškovės išrašytuose apskaitos dokumentuose nurodytus skaičiavimus, apeliantė nepateikia jokių savo skaičiavimų, patvirtinančių, kokį pastolių kiekį (kv. m.) konkrečiu laikotarpiu nuomojosi iš ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės UAB ,,Sanigis“ ieškinį dėl skolos iš atsakovės UAB ,,StatVilsta“ priteisimo. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus atsakovei (apeliantei), t. y. patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimus dėl skolos priteisimo.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarė ilgalaikę pastolių nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti nuomininkei laikinai valdyti ir naudotis nesumontuotus bokštelius arba fasadinius modulinius pastolius ,,Layher“ su komplektuojančiomis dalimis, o nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei kitus mokėjimus sutartyje aptartomis sąlygomis (sutarties 1 punktas). Ieškovės teigimu, atsakovė tinkamai neįvykdė savo prievolių pagal sutartį, t. y. nesumokėjo 22 191,62 Eur nuomos mokesčio pagal 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SN-879 (neapmokėtas likutis 5 133,26 Eur); 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SN-905 (neapmokėta 5 188,36 Eur); 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SN-932 (neapmokėta 595,13 Eur); 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SN-941 (neapmokėta 4 368,96 Eur); 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SN-942 (neapmokėta 1 255,30 Eur); 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SN-990 (neapmokėta 1 981,46 Eur); 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SN-1002 (neapmokėta 743,56 Eur); 2019 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SN-1013 (neapmokėta 2 925,59 Eur). Atsakovė pripažino 3 218,54 Eur skolą, tačiau teigė, jog likusi prašoma priteisti skolos dalis yra neįrodyta, nes pagal pateiktus dokumentus nėra įmanoma nustatyti konkrečių pastolių bei jų detalių nuomos laikotarpio, todėl nėra galima apskaičiuoti nuomos mokesčio. Iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad jose detaliai nurodomas nuomojamų pastolių plotas kvadratiniais metrais, nuomos laikotarpis, vieno kvadratinio metro nuomos kaina ir bendra mokėtina nuomos mokesčio suma. Sąskaitose atsispindi nuomos mokesčio skaičiavimo matas, t. y. tai, jog nuomos kaina siejama su nuomojamų pastolių dengiamu plotu – kv. m (ne pastolių detalių / elementų skaičiumi). Iš pateiktų pastolių priėmimo – perdavimo aktų, matyti, jog juose taip pat nurodomi pristatomų pastolių sudaromas bendras darbinis plotas ir nuomos kaina, skaičiuojama už kv. m/mėnesį.
Dėl nuomos kainos apskaičiavimo
14. Apeliantės teigimu, pagal ieškovės pateiktus duomenis nėra įmanoma apskaičiuoti mokėtinos nuomos kainos. Nuomos kaina turėjo būti skaičiuojama pagal pastolių kiekį, apmokestinant nuomos laiką, tačiau iš sąskaitų – faktūrų nėra aišku kaip nuomos laikas įtakoja nurodomą nuomos mokestį, teismas to nevertino, o pačios sąskaitos – faktūros yra parengtos netinkamai.
15. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų – faktūrų matyti, jog juose yra detalizuotos suteiktos paslaugos (pastolių nuoma, pastolių montavimas, demontavimas, transporto paslaugos), laikotarpis, mato vienetas, nurodoma vieneto kaina ir bendra suma. Ieškovės teigimu, šalių susitarimu pastolių nuomos apskaitos vienetas buvo vienas mėnuo, o pastolių nuomos kaina buvo skaičiuojama pagal pastolių darbinį plotą (ne pagal elementų ir/ar detalių skaičių), 1 kv. m. kaina šalių susitarimu sudarė 1 Eur be PVM už vieną nuomos mėnesį. Kaip matyti, nuomos mokestis už atitinkamą darbinį plotą buvo skaičiuojamas tik nuo konkrečios dienos, kada atitinkamas pastolių darbinis plotas buvo sumontuojamas apeliantės statybos objekte atitinkamu laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirtingai nei teigia apeliantė, iš pateiktų sąskaitų – faktūrų akivaizdžiai matyti, kad nuomos kainą yra apskaičiuota įvertinus ir nuomos laiką, pavyzdžiui, 2019 m. birželio 28 d. sąskaitoje – faktūroje Nr. SN-941 pateiktos lentelės pirmoje eilėje nurodyta, Pastolių nuoma, matas (kv/m), kiekis – 3854.98, laikotarpis nuomos nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 10 d., kaina vnt., Eur – 1,00, suma Eur be PVM – 1 284,99 (3854.98 / 30 d. * 10 d. = 1 284,99 Eur be PVM). Taigi iš pateiktų sąskaitų – faktūrų turinio matyti, kad visos ieškovės išrašytos sąskaitos atsakovei yra apskaičiuotos tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su ieškovės argumentais pažymi, kad nuomos teisiniai santykiai siejo ilgą laiką, apeliantė, kas mėnesį gaudama sąskaitas už pastolių nuomą ir jas apmokėdama, jokių pretenzijų ieškovei nereiškė, jai nekilo klausimų dėl nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos įkainių, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai dėl nuomos mokesčių apskaičiavimo neįvertinus nuomos mokesčio laiko bei dėl sąskaitų – faktūrų netinkamo parengimo yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl įrodymų pakankamumo
17. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Ar įrodymai, kaip informacija, yra tikslūs ir detalūs, sprendžiama pagal turinį. Rašytinio įrodymo turinys gali būti objektyviai nulemtas to, kuriam tikslui tam tikri dokumentai, kurie civiliniame procese naudojami kaip įrodymo priemonės, yra rengiami. Pavyzdžiui, atsiskaitymo ar mokėjimo priemonėse gali nebūti tikslios informacijos apie ūkinę operaciją, kurios pagrindu atliekamas mokėjimas ir pan. Įvertinant įrodymų patikimumą, į tokias aplinkybes atsižvelgiama. Kasacinėje byloje teismas yra pasisakęs, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Netiesioginiai įrodymai turi silpnesnę įrodomąją vertę. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, jog labiau tikėtina, jog atsakovė liko skolinga nuomos mokesčio ieškovei, o atsakovė šios išvados nepaneigė.
18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad pagal ieškovės pateiktus pastolių perdavimo priėmimo aktus neįmanoma nustatyti, kada ir koks pastolių kiekis paimtas, o kada priimtas atgal bei tai, kad visas pastolių dengiamas plotas statybos objekte (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), negalėjo viršyti 2300 kv. m., todėl sąskaitose deklaruojami didesni plotai yra pertekliniai. Iš pateiktų pastolių priėmimo – perdavimo aktų matyti pristatomų pastolių sudaromas bendras darbinis plotas ir nuomos kaina, skaičiuojama už kv. m/mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su aukščiau minėtais atsakovės argumentais pažymi, kad ieškovė parengė ir į bylą pateikė suvestinę, nurodančią santykį tarp pastolių judėjimą fiksavusių priėmimo – perdavimo aktų ir už nuomą išrašytų sąskaitų – faktūrų. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovės pateikti duomenys yra nuoseklūs bei atitinkantys vieni kitus, pažymi, kad atsakovė šių įrodymų nepaneigė, nepateikė kitų duomenų, pagrindžiančių pastolių judėjimo laiką bei kiekius (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, kol pastoliai naudoti objekte, ginčo dėl nuomojamo ploto ar pristatytų pastolių skaičiaus nebuvo, byloje taip pat nėra duomenų ir su apeliaciniu skundu atsakovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jos nurodomą aplinkybę dėl statybos objekto ploto ir kitų parametrų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl atsakovės aukščiau nurodyti argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
19. Atsakovės teigimu, ji ginčijo visas ieškovės pateiktas sąskaitas, o ieškovei buvo atlikta dalis mokėjimų pasitikint ir nesigilinant į paminėtus sąskaitų išrašymo pagrindus. Iš bylos medžiagos matyti, kad už pastolių nuomą laikotarpiu nuo 2018 m gruodžio iki 2019 m. kovo mėnesio atsakovė sąskaitas apmokėjo. Atsakovei pateiktose 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje Nr. SN-811, 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje Nr. SN-812, 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje Nr. SN-813 buvo detalizuotai nurodyta koks pastolių plotas buvo sumontuotas konkrečiu laikotarpiu ir atsakovė pateiktas sąskaitas priėmė bei jas apmokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar tam tikriems pastolių perdavimo aktams esant pasirašytiems paties ieškovės atstovo, tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, ar nuomos mokestį ieškovė gavo teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pastolių perdavimo aktai yra pastolių grąžinimą fiksuojantys priėmimo – perdavimo aktai, o byloje ginčo dėl grąžintų pastolių kiekio, nėra, t. y. ieškovės teigimu visi pastoliai jai nuomininkės (atsakovės) buvo grąžinti ir jų trūkumo nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tai, kad dalis priėmimo – perdavimo aktų yra pasirašyti tik ieškovės atstovo nėra aktualūs nagrinėjamam ginčui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad tam tikrus pastolių perdavimo aktus pasirašė ieškovo atstovas savaime nepanaikina tarp šalių faktiškai susiklosčiusių ilgalaikių nuomos santykių buvimo bei neteisėto nuomos mokesčio gavimo, t. y. ieškovė atsakovei suteikė tam tikrais laikotarpiais laikinai valdyti ir naudotis pastoliais, už jų naudojimąsi išrašydavo atsakovei sąskaitas – faktūras, kurias iš dalies atsakovė ir apmokėjo.
21. Atsakovės teigimu, ji ginčija visas ieškovės pateiktas sąskaitas, o ieškovei buvo atlikta dalis mokėjimų pasitikint ir nesigilinant į paminėtus sąskaitų išrašymo pagrindus. Iš bylos medžiagos matyti, kad už pastolių nuomą laikotarpiu nuo 2018 m gruodžio iki 2019 m. kovo mėnesio atsakovė sąskaitas apmokėjo. Atsakovei pateiktose 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje Nr. SN-811, 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje Nr. SN-812, 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje Nr. SN-813 buvo detalizuotai nurodyta koks pastolių plotas buvo sumontuotas konkrečiu laikotarpiu ir atsakovė pateiktas sąskaitas priėmė bei jas apmokėjo. Apeliantės vertinimu, ieškovė nepagrįstai pati nuspręsdavo, kurias sąskaitas atsakovė apmoka, o kurių ne.
22. CK 6.55 straipsnio 2 dalis numato, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo - seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.
23. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškovės argumentus, jog iš atsakovės pavedimuose apmokamų sąskaitų nėra aišku, kurias sąskaitas pati atsakovė apmokėdavo, t. y. nėra nurodytas nei sąskaitos numeris ar data, konstatuoja, jog ieškovė gavusi apmokėjimą iš atsakovės pagrįstai dengdavo seniausiai išrašytas sąskaitas, kurių mokėjimo terminai buvo suėję. Kadangi apeliantė šių nurodytų aplinkybių nepaneigė, apeliantės argumentai dėl pastarosios sąskaitų – faktūrų apmokėjimo tvarkos yra visiškai nepagrįsti.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šalys yra juridiniai asmenys – verslo subjektai, dėl to jiems yra keliami aukštesni apdairumo, atidumo bei rūpestingumo standartai. Dėl šios priežasties atsakovės argumentai, jog ieškovei buvo atlikta dalis mokėjimų pasitikint ir nesigilinant į paminėtus sąskaitų išrašymo pagrindus yra nesuderinami su atsakovės kaip verslo teisinių santykiui subjektui taikomais griežtesniais standartais, todėl atsakovė vertintina kaip nerūpestingas ir neatidaus civilinių santykių dalyvis, kuris atlikdamas nurodytus veiksmus, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).
25. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys, vykdydamos nuomos sutarties 16 punkte įtvirtintą pareigą bendradarbiauti su kita sutarties šalimi, turėjo pareigą iš karto kelti klausimus, kol dar buvo galimybė gan paprastai išmatuoti nuomojamų pastolių plotą ir pagal tai patikrinti nuomos mokesčio skaičiavimo pagrįstumą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė išrašomas sąskaitas faktūras ilgą laiką apmokėjo, jų neginčijo, pretenzijų dėl jų ir dėl realaus nuomojamų pastolių skaičiaus ar nuomos laikotarpio skaičiavimo nereiškė, o ginčai ir pretenzijos dėl nuomos kainos skaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo kilo tik visiškai demontavus pastolius ir ieškovei pareikalavus atsiskaityti.
26. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurių atsakovė nepaneigė bei įvertinęs šalių elgesį sutartinių santykių galiojimo laikotarpiu, t. y. tai, kad visą sutartinių santykių galiojimo laikotarpį atsakovė nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl netinkamai išrašytų sąskaitų, neteisingai paskaičiuoto pastolių darbinio ploto ar nuomos įkainių, pagrįstai padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovė liko skolinga nuomos mokesčio, o atsakovė šios išvados nepaneigė. Ieškovei tinkamai įvykdžius sutarties įsipareigojimus, o atsakovei nevykdžius savo pareigos tinkamai atsiskaityti su ieškove už nuomotus pastolius, ji liko skolinga ieškovei pagal išrašytas sąskaitas – faktūras.
Dėl delspinigių priteisimo
27. Apeliantė apeliaciniame skunde, be kita ko, reiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada dėl delspinigių priteisimo. Pasak apeliantės, ieškovė delspinigius skaičiuoja nuo sąskaitos – faktūros išrašymo dienos, tačiau tai prieštarauja nuomos sutarties 9, 11 punktų sąlygoms, nustatančioms, jog delspinigiai skaičiuojami tik praleidus prievolės įvykdymo terminą.
28. CK 6.258 straipsnio 1 dalies nuostata numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
29. Nagrinėjamu atveju nuomos sutartyje šalys buvo susitarusios dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių skaičiavimo už pavėluotus mokėjimus, tačiau ieškovė ieškiniu prašė priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. spalio 21 d. (167 dienos), t. y. 522,99 Eur.
30. Iš pateiktų ieškovės atsakovei išrašytų sąskaitų – faktūrų matyti, kad jose yra nurodytas konkretus apmokėjimo terminas – 7 dienos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog priešingai nei nurodo apeliantė, delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą yra skaičiuojami ne nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos, o suėjus sąskaitos apmokėjimo terminui: 2019 m. balandžio 30 d. sąskaitos nuo 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitos nuo 2019 m. birželio 8 d., 2019 m. birželio 14 d. sąskaitos nuo 2019 m. birželio 22 d., 2019 m. birželio 28 d. sąskaitos nuo 2019 m. liepos 6 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog minėti atsakovės teiginiai neatitinka faktinės situacijos, nes, kaip matyti iš ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės, delspinigiai pradėti skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus 7 dienoms nuo pirmos neapmokėtos sąskaitos – faktūros išrašymo dienos 2019 m. balandžio 30 d., pasibaigus sąskaitoje nurodytam jos apmokėjimo terminui ir atitinkamai delspinigiai paskaičiuoti pagal sąskaitas – faktūras už pradelstas jas apmokėti iš viso, 167 dienas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės argumentai dėl delspinigių skaičiavimo yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
31. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus visus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
33. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.
35. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apeliantės UAB ,,StatVilsta“ ieškovei UAB „Sanigis“ 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės UAB ,,StatVilsta“ ieškovei UAB „Sanigis“ 605,00 Eur (šeši šimtai penki eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.