Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-31 · Civilinė byla Nr. 2S-495-480/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
2S-495-480/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Trečiasis asmuo
E. G., V. K., Kauno apygardos teismo
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-495-480/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00393-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3767-285/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos, tretieji asmenys byloje – E. G., V. K., Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., Lietuvos Respublikos prezidentas G. N., Lietuvos Respublikos Seimas, Teisėjų Taryba, Valstybės biudžetinė įstaiga Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovo naudai priteisti 1 295,20 Eur turtinei žalai bei 11 120 Eur neturinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi ieškinį buvo atsisakyta priimti.

3. Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį elektroniniu paštu, ir padarė išvadą, jog ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų, nes teisės aktai nenumato galimybės pateikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu.

4. Teismas nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi ieškovas Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ne pirmoje byloje teikia procesinius dokumentus elektroniniu paštu, ignoruodamas teismų išaiškinimus dėl tokios kreipimosi į teismą formos negalimumo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti, perduoti klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo sustabdyti bylą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar norminis aktas – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 ir 46 straipsnių reikalavimams, Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio nuostatoms. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pripažinti teisinę elektroninio parašo galią, atsakovui neteisėtai neleidžia elektroniniu parašu pasirašyto ieškinio teikti elektroninio ryšio priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

7. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas V. J. pateikė naujus įrodymus: 2019 m. lapkričio 6 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopiją, 2020 m. sausio 13 d. PVM sąskaitos faktūros kopiją, 2020 m. sausio 13 d. medicinos dokumentų išrašų / siuntimų kopijas, 2018 m. vasario 2 d. nutarties kopiją, 2020 m. sausio 26 d. prašymo kopiją, 2020 m. sausio 23 d.–2020 m. sausio 24 d. elektroninio susirašinėjimo kopiją, 2020 m. sausio 23 d. prašymo kopiją, 2018 m. vasario 14 d. sutartinės hipotekos kopiją.

8. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

9. Atsižvelgiant į tai, kad su atskiruoju skundu pateikti dokumentai jokių ginčo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nepagrindžia, o apeliantas nenurodo, kuo šie dokumentai aktualūs sprendžiant atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, todėl šiuos dokumentus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos kompetentingą instituciją

10. Apeliantas prašo sustabdyti bylą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar norminis aktas – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 ir 46 straipsnių reikalavimams, Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio nuostatoms.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis numato, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, 3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Atsižvelgiant į tai, kad Aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, konstatuotina, kad Aprašo 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai kontrolė nepriskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, todėl dėl Aprašo 3 punkto atitikties Konstitucijai kreiptis į Konstitucinį teismą nėra pagrindo.

12. Aprašo 3 punktas numato procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis pateikimo teismui tvarką ir nereglamentuoja paties elektroninio parašo teisinės galios (2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 straipsnis) ir elektroninio dokumento teisinės galios (2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 46 straipsnis). Minėtos teisės normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius: 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 straipsnis ir 46 straipsnis reglamentuoja elektroninio parašo bei elektroninio dokumento teisinę galią ir jų tinkamumą naudoti teismo procese ir visiškai nereglamentuoja elektroniniu parašu pasirašyto dokumento pateikimo teismui tvarkos, ką numato Aprašo 3 punktas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nėra teisinio pagrindo tikrinti skirtingus teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų tarpusavio atitikties aukštesnę galią turinčioms teisės normoms, todėl atsisakytina kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą.

13. CPK 3 straipsnio 4 dalis numato, kad nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, jog norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindu teismui kreiptis į administracinį teismą su paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Nagrinėjamu atveju, apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad yra CPK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ar Regionų apygardos administracinį teismą.

14. Atsižvelgiant į išsakytus motyvus, apelianto prašymai netenkinami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto analogiški prašymai buvo ne kartą išnagrinėti ir atmesti kitose Kauno apygardos teisme nagrinėtose bylose (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1140-924/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539-945/2019 ir kt.).

Dėl atskirojo skundo esmės

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti elektroniniu paštu pateiktą ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Tačiau net ir ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia šalių ginčus ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galbūt pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas V. J. elektroniniu paštu 2020 m. sausio 9 d. pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurį Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti, kaip neatitinkantį procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų.

18. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus LR teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. LR teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

19. Taigi asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).

20. Apeliantas tvirtina, kad jo elektroniniu paštu pateiktas procesinis dokumentas yra pasirašytas elektroniniu parašu. Tačiau pažymėtina, kad V. J. ne kartą yra išaiškinta, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir teismų išaiškinimų bei toliau teikdamas teismams procesinius dokumentus (šiuo atveju – ieškinį) elektroniniu paštu, ieškovas prisiima ir pasekmes dėl teisminės gynybos prieinamumo principo įgyvendinimo.

21. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimas laikytis teisės aktuose nustatytos tam tikros asmeniui suteiktos teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų savaime nėra laikomas to asmens diskriminavimu, o jokių konkrečių argumentų, kaip šiuo atveju reikalavimas teikti elektroninės formos procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį diskriminuoja būtent apeliantą, kai toks reikalavimas nustatytas visiems be išimties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso ir (ar) sutikimo su galiojančia tvarka, apeliantas, deklaratyviai teigdamas neva yra diskriminuojamas, nenurodė.

22. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovas bylose procesinius dokumentus teismams sistemingai teikia elektroniniu paštu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos. Ieškovui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse yra išsamiai išaiškinta, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovo sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių ir sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad procesinių dokumentų šalinimo institutas ieškovui neveiksmingas, nes jis nesiekia ištaisyti savo procesinių dokumentų trūkumų.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė