- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- II-771-1132/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00629-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pažeidėjas
- K. R.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) K. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad ji 2023 m. gegužės 23 d. 21.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumas (0,52 promilės).
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais K. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta K. R. (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 12 mėnesių ir ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu netaikyti administracinio poveikio priemonės ir neuždrausti pareiškėjai naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Skunde nurodoma, kad 2023 m. gegužės 23 d., apie 20.00 val., maždaug ties (duomenys neskelbtini), pasistatė automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir susitikusios su drauge, pajudėjo sportuoti riedučiais link (duomenys neskelbtini). Grįžusios po pasivažinėjimo, maždaug apie 21.30 val., išgėrė po 200 ml „Prosecco“. Dar šiek tiek pakalbėjusios, nusprendė važiuoti namo. Kadangi savijauta buvo gera, jokio alkoholio poveikio nejautė, transporto priemonę valdyti galėjo, apie 21.45 val. nusprendė važiuoti link namų, kurie randasi maždaug už 1,5 km, (duomenys neskelbtini). Pakeliui link namų vyko policijos reidas, kurio metu buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas. Kadangi buvo rami, jog mažas, 200 ml kiekis tikrai neturės įtakos, sustojusi ramiai pūtė į alkotesterį bei policijos pareigūnei paaiškino, jog maždaug prieš 15–20 min. išgėrė taurę 200 ml „Prosecco“. Alkotesteris parodė, jog pareiškėja viršija nustatytą leistiną alkoholio ribą, dėl ko policijos pareigūnė surašė administracinį protokolą. Iškart po surašyto administracinio protokolo, pareiškėja nuvyko į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių dėl alkoholio kiekio nustatymo iš kraujo, kur gautame tyrime nustatytas alkoholio kiekis kraujyje 0,37 promilės. Šį nusižengimą padarė ne iš sąmoningos tyčios, bet pervertindama savo galimybes, kadangi per daug pasitikėjo savo gera savijauta, todėl visiškai pripažįsta savo nederamą elgesį, savikritiškai vertina savo veiksmus, ir puikiai supranta savo poelgio neigiamą pobūdį, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, iki šiol labai išgyvena.
Dėl nustatytų alkoholio promilių kiekio buvo labai nustebusi, bet nesiginčijo su pareigūne, sutiko su nustatytu neblaivumu. Paskutiniu metu dėl pakeistų naujų pareigų darbe turi didelį darbų krūvį, dėl ko patiria didelį stresą, ir tą dieną buvo tik ryte pusryčiavusi, todėl tinkamai neįvertino savo būklės. Šiuo metu ji turi sveikatos problemų dėl sutrikusios kepenų veiklos, kas galėjo įtakoti alkoholio kiekio rodmenis. Nustatytas kepenų veiklos sutrikimas suponuoja tai, kad kūnas žymiai sunkiau skaido alkoholį, todėl, nors ir jautėsi gerai, bet fiziškai alkoholio kiekis kraujyje buvo didesnis.
Vairuodama automobilį, policijos pareigūnus pamatė iš toliau, ir nors kiti automobiliai davė įspėjamuosius signalus apie policijos kontrolę, pareiškėja nenusuko nuo kelio ar kitaip nemėgino išvengti patikrinimo, bet būdama tikra, kad mažas alkoholio kiekis nedarys įtakos, pareiškėjai net nesukėlė minties pasielgti kitaip. Kadangi nusižengimas buvo užfiksuotas policijos reido metu, tai parodo, jog jos vairavimas nebuvo kuo nors skirtingas (pavojingas) nei blaivių vairuotojų, ir ne specialiai į ją buvo nukreiptas pareigūnų dėmesys patikrinimui stabdant jos vairuojamą automobilį. Prieš patikrinimą alkotesteriu pareigūnės paklausta kada vartojo alkoholį, davė sąžiningą ir nuoseklų paaiškinimą, kada alkoholinį gėrimą vartojo ir ką vartojo.
Be to, vyresnysis tyrėjas, nagrinėdamas administracinę bylą, neatsižvelgė į tai, jog dėl sulaikytos vairavimo teisės, pareiškėja negalės ne tik nuvykti į darbovietę, kuri yra (duomenys neskelbtini) mieste, bet ir tinkamai pasirūpinti nepilnamečio sūnaus interesais. Nuo (duomenys neskelbtini) yra išsituokusi, augina sūnų visiškai viena, iš buvusio sutuoktinio, nuo santuokos nutraukimo, nesulaukia absoliučiai jokios, nei materialinės, fizinės ir nei moralinės pagalbos auginant sūnų. Sūnus yra nepilnametis, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokysis (duomenys neskelbtini), kur, kaip nurodyta mokyklos administracijos, kiekvieną dieną pamokos vyks iki 15 val. Taip pat sūnus kiekvieną dieną sportuoja, treniruojasi (duomenys neskelbtini). Sūnų į treniruotes kiekvieną dieną turi vežti ji, kadangi nuo namų, (duomenys neskelbtini), iki treniruočių, kurios vyksta (duomenys neskelbtini) susisiekimas yra prastas ir užima nuvykti netrumpą laiką, mažiausiai apie valandą laiko važiuojant viešuoju transportu su persėdimais, dėl ko sūnus niekaip po pamokų nespėtų, todėl jo nuvežimu ir grįžimu namo, kiekvieną dieną turi rūpintis ji, mama, kadangi ji yra labai atsakinga ir žino, kad sūnumi rūpindamasi tik ji viena, turi tai daryti pareigingai, rodyti sūnui tik gerą pavyzdį. Šioje situacijoje labai stipriai gailisi ir jaučia didelę gėdą prieš sūnų, jog dėl savo netinkamo elgesio pavedė ir jį.
Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atima galimybę dirbti, kadangi transporto priemonių vairavimas yra vienas iš pagrindinių faktorių vykdant ir atliekant darbines funkcijas. Pareiškėjos darbovietės pagrindinis biuras yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Tris, keturis kartus per savaitę ji privalo vykti į (duomenys neskelbtini) biurą, ir maždaug apie 14.30 val. skuba vykti namo (darbo valandos 8-17 val.), tačiau dirbant iš (duomenys neskelbtini) biuro prašo išleisti anksčiau, kad spėtų pasirūpinti sūnumi, nuvežti jį į treniruotes, kurios kasdien prasideda 16 val. Vairuotojo pažymėjimas yra būtinas ne tik dėl rūpinimosi vaiku, bet ir vykti į darbovietę (duomenys neskelbtini) mieste. Neturint galimybės dirbti iš (duomenys neskelbtini) biuro, gali prarasti darbą, dėl ko nukentėtų tiek ji, tiek jos nepilnametis sūnus. Su sūnumi gyvena nuomojame bute, už kurio nuomą, bei komunalinius mokesčius, kiekvieną mėnesį moka apytiksliai apie 720–750 eurų, maisto išlaidos sudaro apie 600 eurų per mėnesį, todėl darbo netekimas reikštų gyvenamosios vietos praradimą ir negalėjimą rūpintis sūnaus kasdieniais poreikiais. Po darbo visada privalo skubėti namo, todėl vykti su viešuoju transportu neturi labiausiai laiko sąnaudų, nes tai užimtų mažiausiai 4 valandas, nuvykti į darbovietę ir grįžti namo. Nuo darbovietės iki (duomenys neskelbtini) viešuoju transportu yra apie 31-41 min., kas reiškia, jog pirmyn ir atgal užima 1 val. –1 val. 20 min., laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vykstant traukiniu, į vieną pusę užima vidutiniškai apie 1 val. 20 min., kas pirmyn ir atgal sudaro vidutiniškai 2 val. 40 min., laikas nuvykti nuo namų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) užima į vieną pusę vidutiniškai apie 19 – 20 min., kas pirmyn atgal sudaro apie 40 min. Visas laikas nuvykti į darbovietę ir grįžti namo, sudaro 4 val. 40 min., kas reiškia, jog skirdama tiek laiko vien nuvykimui į darbovietę ir grįžimui namo, neleis jai tinkamai pasirūpinti sūnumi, skirti laiko jo mokslams, kasdieniai buičiai ir panašiai. Kadangi ji sūnumi rūpinasi viena, tai būtų nepataisoma žala jos nepilnamečiui sūnui. Mesti darbą (duomenys neskelbtini) mieste ir ieškoti naujo (duomenys neskelbtini) mieste negali, kadangi atlyginimo skirtumai yra akivaizdūs, o jai atlyginimo dydis yra labai svarbus, kadangi visais finansais šeimoje turi pasirūpinti viena, be to, šioje darbovietėje užima atsakingas pareigas, siekia tobulėti, kad užimtų dar aukštesnę poziciją, tam, kad turėdama didesnes finansines galimybes, užtikrintų finansinę gerovę savo vaikui. Dėl to, jog yra vieniša mama, savo sūnui turi skirti dvigubai daugiau laiko, taip, kaip šeimoje augantis vaikas, jo gauna iš abiejų tėvų.
Administracinę bylą nagrinėjanti Institucija taip pat nevertino ir darbovietės Rizikos ir atitikties valdymo skyriaus vadovo išduotos charakteristikos, kurioje yra teigiamai charakterizuojama. Charakteristikoje teigiama, kad yra visiškai atsidavusi darbui, turi didelį atsakomybės jausmą, rodanti sektiną teigiamą asmeninį pavyzdį. Iškilusias problemas stengiasi išspręsti abiem pusėms priimtinu būdu, yra labai motyvuota, atvira ir su visais darbuotojais bendraujanti pagarbiai, drausminių nuobaudų nėra turėjusi, į darbovietę visada atvyksta laiku. Už gerus darbo rezultatus, atkaklumą ir darbštumą buvo paskirta į aukštesnes, labai atsakingas rizikos valdymo specialistės pareigas. Atsakingas ir rūpestingas rūpinimasis nepilnamečiu sūnumi, atsakingos pareigos ir teigiama charakteristika patvirtina, kad alkoholio vartojimas nėra jos kasdieninio gyvenimo būdo išraiška, todėl sprendimą priimsiantis Teismas gali neabejoti, kad ji tikrai nuoširdžiai pasimokė iš šio įvykio ir analogiško teisės pažeidimo niekada nebepakartos.
Nuobauda jai yra išdėstyta keturiomis lygiomis dalimis, todėl pirma baudos dalis bus pradedama mokėti nuo 2023 m. liepos 12 d., sveikatos pažyma yra galiojanti iki 2028 m. gegužės 29 d., į privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir į papildomą vairuotojų mokymo programą registruotis galės nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, kadangi kursai vyksta ryte ar dienos metu, trunka 4 akademines valandas (mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai), todėl dėl didelio krūvio darbe šiuo metu negali skirti šio laiko darbo metu.
Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nenurodė jokių konkrečių motyvų ir nepateikė objektyvių duomenų, kodėl netaikius teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skyrus trumpesnį nei imperatyviai numatytas minimalus įstatyme terminas jos atžvilgiu, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Jai paskirta pakankamai didelė bauda, kurią sumokėdama neabejotinai pajus didelius finansinius nepatogumus, o nuo nusižengimo, tuo pačiu ir nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo praėjęs laikotarpis (nuo gegužės 23 d. kai sustabdyta teisė vairuoti, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje, tikėtina bus praėję daugiau kaip 3 mėnesiai) yra tikrai ilgas laiko tarpas per kurį jau dabar patiria ir dar patirs žymius nepatogumus ir realias neigiamas pasekmes, ir neabejotinai bus įgyvendinti ne tik nuobaudos tikslai – auklėti ir nubausti, bet ir atliktas prevencinis poveikis. Ji tikrai nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, supranta jo neigiamas pasekmes. Įvykis jau sukėlęs neigiamų pasekmių, turi ir turės auklėjamąjį poveikį visam likusiam gyvenimui.
Išdėstytos aplinkybės rodo, kad jos asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jai būtų būtina apriboti teisę vairuoti net 12 mėnesių. Suvokus pažeidimo rimtumą, nemenkinančiai nepateisinamo savo poelgio, visą vairavimo stažą ypatingai tvarkingai ir intensyviai vairavusiai transporto priemones, jau patiriančiai neigiamą poveikį, dar neleisti vairuoti, dėl ko gali netekti savo darbo, netekti vienintelio pajamų šaltinio iš kurio rūpinasi ne vien savo interesu, bet ir nepilnamečio sūnaus, būtų pernelyg griežta bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra neteista, niekada nepadariusi jokių teisės pažeidimų alkoholio poveikyje ar kitų šiurkščių administracinių teisės nusižengimų, yra charakterizuojama tik teigiamai, į tai, jog atstumas nuo taško nuo kurio važiavo iki namų, yra tik 1,5 km, toje važiuojamojoje kelio dalyje net nėra pėsčiųjų kelio, visas atstumas kuriuo važiavo reguliuojamas šviesoforais, kas reiškia, jog nesukėlė pavojaus visuomenei, į tai, jog yra vieniša mama auginanti nepilnametį sūnų, ir turinti kasdien pasirūpinti jo gerove, interesais ir materialiniais dalykais, į tai, jog darbovietė randasi (duomenys neskelbtini) mieste, kur nuvykti ir parvykti laiko sąnaudos sudaro mažiausiai 4 val. 40 min., į tai, jog nėra sisteminga įstatymų pažeidėja, per beveik 17 metų vairavimo stažą nėra sukėlusi jokio pavojaus aplinkinių gyvybei, nėra turėjusi jokio fiksuoto eismo įvykio, kurio kaltininke būtų ji, į tai, jog yra išsilavinusi, turinti tris aukštuosius diplomus (du bakalauro laipsnio ir vieną magistro), atsakinga, rūpestinga pilietė, į tai, jog šiuo metu turi sveikatos problemų, kurios turėjo įtaką alkoholio neskaidymui, bei į tai, jog pirmą kartą padarė grubų nusižengimą, teismo prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę, specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių laikotarpiui ir taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą (b. l. 3–17).
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir nurodė, jog pareiškėjos kaltė šioje administracinio nusižengimo byloje įrodyta administracinio nusižengimo bylos duomenimis ir įrodymais. Policijos pareigūnams 2023 m. gegužės 23 d. sustabdžius pareiškėją, jos neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmuoju tikrinimu 21.50 val. buvo nustatytas 0,55 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 22.06 val. – 0,52 promilių neblaivumas. Alkotesterio tuo metu galiojantis patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad alkotesteriui „Alcotest 6810“ (duomenys neskelbtini) patikra buvo atlikta 2023 m. balandžio 7 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galiojo iki 2023 m. spalio 5 d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Policijos pareigūnai vertindami alkotesterio parodymus, prieš pareikšdami kaltinimą pareiškėjai apskaičiavo ir nurodė mažiausią atliktų patikrinimų prietaiso parodymą, t. y. 0,50 promilių neblaivumas, bei pareiškėjos naudai bylos nagrinėjimo metu paskaičiuojama prietaiso paklaidos ribos bei nurodoma, kad buvo nustatytas 0,50 promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ reglamentuoja transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo nustatymo taisykles. Šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Skubios pagalbos skyriuje patikrinimo metu jai buvo nustatytas 0,37 promilių neblaivumas, tik patvirtina bylos aplinkybes. Tiksliausi ir artimiausi duomenys dėl pareiškėjos neblaivumo buvo užfiksuoti policijos pareigūnams atlikus du neblaivumo patikrinimus tik sustabdžius ir parodo realų jos neblaivumą automobilio vairavimo metu. Natūralu, kad žmogaus organizmas laikui bėgant alkoholio molekules skaldo ir šalina iš organizmo ir žmogaus neblaivumo lygis matuojant promilėmis mažėja.
Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, būtent dėl vairavimo neblaiviam, kas savaime suprantama yra veika ypatingai pavojinga, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pareiškėja savo skunde nurodo, jog dėl jos padaryto pažeidimo neatsirado jokių neigiamų pasekmių. Atstumas iki namų buvo nedidelis, kelyje nebuvo pėsčiųjų kelio, visas atstumas reguliuojamas šviesoforais. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės vairavimo inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, nes jis savo esme yra itin pavojingas. Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių – asmuo, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, neblaivumas viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą. Grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti.
Pareiškėja skunde nurodė, jog pažeidimo padaryme nebuvo tyčios, nors neneigė, jog alkoholį, nedidelį kiekį, vartojo prieš pat vairavimą. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – torinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams, todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi, ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Pareiškėja pasielgė pavojingai ir neatsakingai pasikliaudama savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra blaivi, bei nepasitikrino ar iš tiesų yra blaivi, nors privalėjo tai padaryti prieš vairuodama transporto priemonę.
Pareiškėja nurodo, jog turi sveikatos problemų susijusių su kepenų veiklos sutrikimu. Ji žinodama, jog turi sveikatos problemų, kurios tiesiogiai susiję su alkoholio skaidymu ir numanydama, jog išgertas net ir nedidelis alkoholio kiekis, gali turėti poveikį jos neblaivumo laipsniui tai ignoravo, pasielgė lengvabūdiškai ir sėdosi prie automobilio vairo bei važiavo miesto gatvėmis iki ko buvo sustabdyta policijos pareigūnų. pareiškėja skunde taip pat teigia, kad jos dabartinė padėtis (teisė vairuoti reikalinga vykstant į darbą, rūpinantis savo nepilnamečiu vaiku, vykdant finansinius įsipareigojimus) bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Ji, žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jai kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Sutikti su pareiškėjos skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdama pakankamai brandi asmenybė, turėdama bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ji nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių.
Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, kurios nėra per griežtos. Pareiškėja žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pareiškėjos padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdama neblaivi valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, jos neblaivumas viršijo leistiną normą. pareiškėjos byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija teismo prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą (b. l. 26–29).
Pareiškėja K. R. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, jog yra išsituokusi, viena prižiūri nepilnametį sūnų, o vaiko tėvas juo nesirūpina. Jos brolis yra išvykęs į užsienį, ten nuolat gyvena, mama vairuotojo teisių neturi, taigi ji yra vienintelė turinti teisę vairuoti transporto priemones. Nors skunde buvo nurodyta, kad sūnus nuo rudens lankys (duomenys neskelbtini), tačiau dėl sūnaus noro sportuoti, jis pradėjo lankyti kitą mokyklą (duomenys neskelbtini), be to, kiekvieną dieną vyksta į futbolo treniruotes (duomenys neskelbtini). Sūnus iš ryto vyksta į mokyklą, o po pamokų važiuoja į treniruotes (duomenys neskelbtini), todėl vykstant viešuoju transportu, susisiekimas yra apsunkintas. Šiuo metu sūnus į (duomenys neskelbtini) vyksta arba viešuoju transportu, arba nuveža kitų vaikų tėvai. Ji stengiasi dirbti nuotoliniu būdu, tačiau dėl užimamų pareigų ir darbo pobūdžio turi dažnai lankytis biure (duomenys neskelbtini). Antialkoholinio variklio užrakto įsirengti ar nuomoti neketina.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. R. skundžiamu nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad ji 2023 m. gegužės 23 d. 21.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumas (0,52 promilės). Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1).
Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjos kaltės nėra, skundu, visų pirma, prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Pareiškėja nurodė neketinanti įsirengti antialkoholinio variklio užrakto, todėl teismas nepasisako dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, skyrimo galimybės.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).
Pareiškėja K. R. skunde nurodė, kad nusižengimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, kadangi pervertino savo galimybes, buvo valgiusi tik ryte, taip pat neįvertino sveikatos būklės dėl sutrikusios kepenų veiklos, dėl ko lėčiau skaidomas alkoholis. Nustatytas neblaivumas nežymiai viršija leistiną normą. Dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi, paskirtą baudą moka dalimis, išklausys būtinus kursus. Ji buvo sustabdyta policinių priemonių metu, patikrinimo nevengė, davė nuoseklius paaiškinimus. Be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykstant į darbą (duomenys neskelbtini), taip pat vežiojant sūnų į sporto treniruotes. Ji charakterizuojama teigiamai, anksčiau nebausta už analogiškus nusižengimus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėją sustabdžiusiam pareigūnui patikrinus K. R. bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė teigiamą rezultatą. Tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo metu pareiškėjai buvo nustatytas 0,55 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 0,52, įvertinus paklaidą – 0,503 promilės neblaivumas, kas rodo, jog nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma. Tai, kad pareiškėja kritiškai nevertino savo būklės patvirtina ir tai, kad tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu ji teigė, kad iš burnos alkoholio kvapas nesklido, tačiau šiuos pareiškėjos teiginius paneigia policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuotos aplinkybės, kad išlipus iš automobilio nuo vairuotojos jautėsi stiprus alkoholio kvapas ir užfiksuotas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas.
Pažymėtina, kad pareiškėjos teiginiai, jog vairuodama transporto priemonę nesijautė neblaivi, o nustatytas 0,503 neblaivumas įvertinus paklaidą, nežymiai viršijo leistiną normą, jokios reikšmės jos veiksmų kvalifikavimui neturi. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, pritaikius alkoholio kiekio matuoklio paklaidą, buvo nustatytas 0,503 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog pareiškėja šiuo atveju nebuvo pavojinga ar mažiau pavojinga, pagrindo nėra.
Pareiškėjos akcentuojamos aplinkybės, kad jai sutrikusi kepenų veikla dėl ko alkoholio kiekis kraujyje buvo didesnis, teisinės reikšmės neturi. Pareiškėja taip pat teigė, kad savanoriškai pasitikrinus blaivumą gydymo įstaigoje, jai buvo nustatytas 0,37 promilių neblaivumas, tačiau ši aplinkybė nemažina jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, o tik parodo, kad jos neblaivumas mažėjo. Teismų praktikoje nurodoma, jog net ir asmeniui pasitikrinus neblaivumą gydymo įstaigoje, svarbus yra tas neblaivumo laipsnis, kuris buvo nustatytas vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39/2014). Neblaivumo patikrinimu sveikatos priežiūros įstaigoje pareiškėja iš esmės teigia, kad padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas, tačiau tai nelaikytina pavojingumą mažinančia aplinkybe, nes natūralu, jog nebevartojant alkoholio, jo koncentracija gali mažėti.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad K. R. sėdo už vairo praėjus 15 minučių po alkoholinių gėrimų vartojimo, rodo, kad pareiškėja vairavo transporto priemonę neįsitikinusi savo būsena ir tyčia.
Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjos K. R. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo pačios nusižengimą padariusios pareiškėjos valios – pareiškėja buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kai neblaivi vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jos prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą.
Teismas pažymi, kad išskirtine aplinkybe nelaikytina pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog dėl jos padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių. Tai, kad šiuo atveju faktiškai nekilo eismo įvykis ar nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, padaryta žalos kitų asmenų turtui bei sveikatai ar ne, jau pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti nebent pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius arba sukelti net ir baudžiamąją atsakomybę. Pareiškėja teigė, kad praeityje nebuvo bausta už analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos atsakomybės nešvelnina. Vairuodama automobilį neblaivi, nors ir žinodama, kad iki to momento ji vartojo alkoholį, pareiškėja K. R. kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), todėl faktą, jog praeityje ji nebuvo bausta už vairavimą esant neblaiviai, vertinti kaip ypatingai jos teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra.
Atkreiptinas skundą padavusio asmens dėmesys ir į tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas ar ketinimas ją sumokėti dalimis, atitinkamų kursų išklausymas, taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą nusižengimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė, o norint praėjus atitinkamam laikui vėl turėti teisę vairuoti transporto priemones – privalomai išklausyti kursus.
Sprendžiant dėl nusižengimo pavojingumo, teismas sutinka, kad pareiškėjai K. R. nustatytas neblaivumo lygis nežymiai viršijo leistiną normą – 0,503 promilės pritaikius paklaidą, tačiau tai nėra laikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nemažina pačio nusižengimo pavojingumo, įvertinus ir tą aplinkybę, kad pareiškėja už automobilio vairo sėdo praėjus 15 minučių po alkoholinių gėrimų vartojimo. Toks skundo argumentas kartu rodo ir K. R. atsainų požiūrį į visuomenės saugumo užtikrinimo interesą bei kelia abejonių nuoširdžiu jos gailėjimusi dėl nusižengimo padarymo. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad pareiškėjos veiksmai buvo neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jos pačios, bet ir visuomenės saugumui ir pats nusižengimas laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Kartu pažymėtina ir tai, jog ši aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant minimalų administracinės poveikio priemonės terminą.
Administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėja K. R. nebuvo pradedančioji vairuotoja. Taigi, K. R., kaip patyrusi vairuotoja, prieš vairuodama automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivi, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jai gali sukelti nepatogumų. Aplinkybės, jog pareiškėja, būdama neblaivi, vairavo automobilį vėlyvesniu paros metu Kauno miesto teritorijoje, kai eismas nėra itin intensyvus, tai darydama nepadarė jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galimai važiavo netoli savo gyvenamosios vietos, automobilis sustabdytas policinių priemonių metu, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina.
Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad pagrindinis darbovietės biuras yra (duomenys neskelbtini), dėl užimamų pareigų keletą kartų per savaitę turi būti paminėtame biure, ši aplinkybė yra nurodyta pateiktoje charakteristikoje, viena augina nepilnametį sūnų, kuris lanko mokyklą, sporto treniruotes. Kadangi vykti viešuoju transportu užtrunka ganėtinai ilgai, ji turi nuolat vežioti sūnų į treniruotes. Kartu su skundu pareiškėja pateikė A. K. vardu surašytą prašymą dėl nuobaudos švelninimo, visgi paminėtas raštas A. K. nepasirašytas. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad sūnus pradėjo lankyti sportinio profilio gimnaziją (duomenys neskelbtini), o siekiant tobulinti jo sportinius gebėjimus, vaikas pradėjo lankyti futbolo užsiėmimus ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), todėl kiekvieną dieną po pamokų turi vykti į (duomenys neskelbtini), taigi jai teisė vairuoti būtina siekiant patenkinti ir vaiko poreikius.
Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjos nuvykimą į darbą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjai ir yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, pareiškėja dirba nuotoliniu būdu, į biurą vyksta tik esant reikalui, be to byloje nėra jokių duomenų, kad ji negali dirbti ir kituose tos pačios darbovietės biuruose ar dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo prarastų darbą. Teismo vertinimu, pareiškėjos galimybė dirbti tą patį darbą, kurį dirbo iki administracinio nusižengimo padarymo, nėra apribota, tuo labiau, kad pareiškėjos užimamos pareigos nėra tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu.
Atsakant į pareiškėjos teiginius, kad ji turi sūnų vežioti į treniruotes (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad teikdama skundą teismui pareiškėja nurodė, kad sūnus treniruojasi (duomenys neskelbtini), o objektyvių duomenų, kad sūnus treniruojasi (duomenys neskelbtini), teismui nepateikta. Kita vertus, net jei ir būtų pagrindo tikėti, kad pareiškėjos sūnus periodiškai treniruojasi (duomenys neskelbtini), atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks sprendimas priimtas, kai teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjai buvo sustabdyta, kas sudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėja, priimdama tokį sprendimą, įvertino tiek susidariusią individualią situaciją, tiek ir sūnaus galimybes vykti į tokias treniruotes viešuoju transportu ar kitų asmenų pagalba. Be kita ko, pareiškėjos sūnui yra (duomenys neskelbtini), taigi tiek į mokyklą, tiek ir į treniruotes jis gali nuvykti pats viešuoju transportu. Pažymėtina ir tai, kad sunkiai įtikima, jog pareiškėja, net ir turėdama teisę vairuoti transporto priemones, į (duomenys neskelbtini) vyktų du kartus per dieną, t. y. ryte į darbą (kaip nurodė pati pareiškėja, darbas nuo 8.00 val. iki 17.00 val.), po to grįžtų atgal į (duomenys neskelbtini), ir vėl vyktų į (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi, o po treniruotės grįžtų atgal į namus (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja K. R., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad K. R., nesilaikydama visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jos pačios netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.
Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Pareiškėja, žinodama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tarp jų ir draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, šių reikalavimų privalomumą visiems vairuotojams, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai suvokdama, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį. Taigi, tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės pareiškėjos asmeniniam bei šeiminiam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) pritaikymas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas pareiškėjai ir jos sūnui bei motinai sukeltų itin neigiamas pasekmes.
Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjai K. R. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. K. R. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti K. R. skundą.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. birželio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą .