- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2-455-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01641-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- M. D., E. D.
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų M. D. ir E. D. (E. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl užstato galimoms bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti sumokėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams M. D. ir E. D. dėl skolos už statybos darbus priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 63 917,11 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. su atsakovais sudarė statybos rangos sutartį dėl gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) statybos. Statybos darbus pagal rangos sutartį atliko ir objektą užbaigė 2016 metų birželio – spalio mėnesiais. Nurodytu laikotarpiu objekte iš viso atlikta statybos darbų už 89 938,07 Eur. Pagal rangos sutarties 5.3 punkto sąlygą, atsakovai už atliktus darbus privalėjo atsiskaityti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos (tokiu būdu už visiškai atliktus darbus turėjo būti atsiskaityta iki 2016 metų spalio mėnesio pabaigos), tačiau atsakovai pareigos sumokėti už atliktus statybos darbus neįvykdė – iki šiol yra sumokėję tik 26 020,96 Eur ir yra skolingi 63 917,11 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovai M. ir E. D. pateikę atsiliepimą į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti ieškovą sumokėti 2 000 Eur užstatą atsakovų galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
3. Nurodė, kad atliktų darbų aktai už 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 13 d. laikotarpį turėjo būti sudaryti dalyvaujant darbų vadovui ir techniniam prižiūrėtojui, kas atlikta nebuvo. Aktas sudarytas 2019 m. spalio 1 d., praėjus 3 metams po rangos sutarties nutraukimo. Atsakovai atsisakė priimti kaip nepagrįstą ir neįrodantį atliktų darbų bei jų realios vertės. Toks ieškovo veikimas akivaizdus piktnaudžiavimas savo teisėmis ir reakcija į faktą, kad iš jo paties neginčijamu ir galutiniu teismo sprendimu buvo priteista skola atsakovams, tos pačios rangos sutarties pagrindu (2019 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-296-864/2019).
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-59-759/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-296-864/2019 buvo spręstas šalių ginčas vykdant rangos sutartį ir sprendžiant atsiskaitymo klausimus pagal sutartį. Šios aplinkybės turi tiesioginį ryšį su šia byla, sprendžiant kilusį ginčą.
5. Atsakovai pažymi, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, iniciavęs ne vieną procesą atsakovų atžvilgiu, tos pačios rangos sutarties klausimu ir dubliuojant prašomas priteisti sumas, kurių reikalaujamą atskiruose procesuose. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje 2-59-759/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-296-864/2019 buvo spręstas šalių ginčas, kur ieškovas dalyvavo atsakovo statusu ir buvo vertinti jo paties veiksmai vykdant rangos sutartį ir sprendžiant atsiskaitymo klausimus pagal sutartį, pagal kurią jis reiškia ieškinį. Pažymėjo, kad pastaroji byla buvo išspręsta ir sprendimas priimtas atsakovų naudai, jiems priteisus – 21 712,11 Eur žalos ir 1 628 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo. Ieškovas nėra atlyginęs nei trupučio minėtų išlaidų, nors jo atžvilgiu pradėtas priverstinis vykdymo procesas, tačiau pats iniciuoja procesą prieš atsakovus, sumoka itin reikšmingą žyminį mokestį, kas liudija, jo elgesio nesąžiningumą – t.y. ieškovas turi lėšų pradėti procesą prieš atsakovus, tačiau visiškai nekompensuoja išlaidų kituose procesuose ir deklaruoja neturintis tam turto.
6. Tokia situacija liudija, kad yra pagrįsta rizika, jog ir šioje byloje, ieškovui pareiškus galimai visiškai nepagrįstą ieškinį ir atsakovams dėl to patyrus bylinėjimosi išlaidas, jos net ir teismui priteisus jas iš ieškovo, visiškai nebus atlygintos ir toliau patiriamos dėl akivaizdžiai nesąžiningų ieškovo veiksmų. Siekiant išvengti tokios rizikos, prašoma taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 3 dalį ir įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi atsakovų prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti 2 000 Eur užstatą galimoms atsakovų bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti netenkino.
8. Vertindamas atsakovų nurodomas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pateikta įrodymų iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
9. Pažymėjo, kad kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymo saugomas interesas buvo pažeistas, turi individualią savarankišką subjektinę teisę ieškinio pareiškimu kreiptis į teismą dėl tokio ginčo, dėl kurio tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
10. Aplinkybės, kad prasidėjus priverstiniam vykdymo procesui ieškovas atsakovams nėra kompensavęs išlaidų kituose procesuose ir žyminio mokesčio už turtinio pobūdžio ieškinį apmokėjimo faktas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog toks asmuo, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.
11. Teismo manymu, atsakovai neįrodė CPK 95 straipsnio 3 dalies normos taikymui būtinų sąlygų, todėl prašymą pripažino nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovai M. ir E. D. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties ir prašo ją panaikinti, prašymą tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. atsakovų vertinimu, byloje pakanka duomenų, pagrįsti faktui, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes yra iniciavęs ne vieną procesą atsakovų atžvilgiu, tos pačios rangos sutarties klausimu ir dubliuojant prašomas priteisti sumas, kurių reikalaujama atskiruose procesuose. Minimi duomenys oficialiai prieinami Liteko sistemoje, taip pat pateikti ir ginčo byloje, kartu su kitais procesiniais dokumentais.
12.2. Byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad ieškovas nevengia brangių procesų atsakovų atžvilgiu ir tuo pačiu, akivaizdžiai vengia kompensuoti jų patirtas proceso išlaidas.
12.3. Teismas neįvertino ir to fakto, kad ginčo byloje ieškovas sumokėjo visą žyminį mokestį, kurio dydis pakankamai žymus, tuo tarpu akivaizdžiai vengiant dengti bent dalį išlaidų, kurias privalo atlyginti aukščiau minėtoje civilinėje byloje, tuo pačiu net neprašęs ir nekėlęs klausimo dėl mokėtino žyminio mokesčio sumažinimo ar mokėjimo atidėjimo šioje byloje. Tai liudija, kad kiek liečia atsakovus, ieškovas piktybiškai vengia ir vengs prievolių vykdymo, naudojant lėšas tik jam palankia linkme, tuo pačiu varžant potencialias galimybes atsakovams jas atgauti, jei ieškovo ieškinys byloje būtų nepatenkintas.
12.4. Tokia situacija liudija, kad yra pagrįsta rizika, jog ir šioje byloje ieškovui pareiškus nepagrįstą ieškinį, ir atsakovams dėl to patyrus bylinėjimosi išlaidas, jos net ir teismui priteisus jas iš ieškovo, nebus atlygintos ir toliau bus patiriamos dėl akivaizdžiai nesąžiningų ieškovo veiksmų. Siekiant išvengti tokios rizikos, teismo pagrįstai buvo prašoma taikant CPK 95 straipsnio 3 dalį įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
12.5. Ieškovo atžvilgiu yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Ieškovo sąskaitos yra areštuotos pagal 33 pozicijas, kas leidžia pagrįstai abejoti jo galimu mokumu, padengiant išlaidas, šių aspektų teismas taip pat nevertino. Antstolis vykdantis išieškojimą yra nurodęs, kad ieškovas ir jo sutuoktinė turto neturi, kas patvirtina atsakovų abejones, dėl ieškovo galimo mokumo, jo ieškinio netenkinimo atveju.
12.6. Atsakovų žiniomis, ieškovas siekė kasacinio proceso, kur privalu sumokėti žyminį mokestį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3-P-2013/2019, kasacinio skundo nepriėmė. Šis faktas reikšmingas tuo, kad kaip ne kartą tvirtinta, ieškovas oficialiai nerodydamas pajamų, nesudarant antstoliui sąlygų vykdyti išieškojimo, randa lėšų šiam procesui, kasaciniam procesui, sumoka itin reikšmingo dydžio žyminius mokesčius. Nurodytos aplinkybės leidžia vertinti ieškovo nepakankamą sąžiningumą bei patvirtina CPK 95 straipsnyje numatytų pagrindų taikymo buvimą.
Atsiliepimas
13. Ieškovas R. J. pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
13.1. ieškovas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, išdėstytais skundžiamoje nutartyje, todėl jų pakartotinai neatkartojo.
13.2. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-59-759/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-296-864/2019 buvo išspręstas ginčas dėl statybos darbų trūkumų. Šis ginčas ir jame priimti sprendimai neatleido atsakovų nuo pareigos atlyginti ieškovui už statybos darbus. Atsakovai geruoju sumokėti už statybos darbus nesutinka, todėl ieškovas yra priverstas ginti savo teises teisme. Pagrįsta savo teisių gynyba teisme negali būti laikoma procesiniu piktnaudžiavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl užstato galimoms bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti sumokėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. antstolio R. Kudrausko raštą dėl informacijos suteikimo ir antstolio R. Kudrausko el. laišką M. D.
16. Nurodo, kad šie dokumentai patvirtina ieškovo nesąžiningumą, vengimą atlyginti bylinėjimosi išlaidas bei, kad iš ieškovo yra vykdomi išieškojimai, o jo turtui yra taikyti 33 apribojimai.
17. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
18. Šiuos papildomus įrodymus atsakovai pateikė siekdami pagrįsti ieškovo nesąžiningumą. Pateiktų dokumentų turinys ieškovui yra arba turi būti žinomas, dėl to netikėtumo sukurti negali. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų pateikti nauji įrodymai bylos neužvilkins ir padės išsamiau išnagrinėti bylą, todėl juos priima ir prideda prie bylos.
Dėl nutarties pagrįstumo (nepagrįstumo)
19. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
20. Teismų praktikoje šiai normai taikyti išskirtos dvi būtinos sąlygos: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir 2) tai, kad šis asmuo, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018). Minėtos įstatymo nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018).
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad atsakovų prašymo argumentai nesuponuoja pagrindą CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui, nes neįrodyta, jog ieškovas piktnaudžiauja procesu. Iš apeliantų argumentų matyti, kad galimas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovas nesumoka jiems anksčiau nagrinėtoje byloje priteistų bylinėjimosi išlaidų, ko pasėkoje, ieškovo atžvilgiu yra pradėti vykdymo veiksmai, taip pat, jog ieškovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, nes inicijuodamas civilines bylas sumoka didžiulius žyminius mokesčius, o su turimais kreditoriais neatsiskaito. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl ieškovo galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
22. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų argumentai, kad ieškovas inicijuodamas civilines bylas prieš atsakovus sumoka įstatymo įtvirtinto dydžio žyminį mokestį bei neatlygina jiems teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, savaime niekaip nepagrindžia galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis – vien tik tokia aplinkybė negali atimti iš asmens teisės savo galimai pažeistas teises ginti teisme. Apeliantai teigdami, kad ieškovas neparodo savo tikrosios turtinės padėties, nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl šie jų argumentai vertinami tik kaip prielaidos ir atmetami, kaip neįrodyti.
24. Neturint duomenų apie pasireiškusį ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį, kadangi vien tai, jog ieškovas kreipėsi į teismą, ir nesant duomenų, kad kreipimasis neatitinka civilinio proceso reikalavimų, negali būti vertinama kaip ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes, toks vertinimas pažeistų ieškovo teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis).
25. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, gali būti vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007). Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Kiti teisminiai ginčai šiuo metu tarp šalių nėra nagrinėjami. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovas yra anksčiau piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis – nėra (CPK 178 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai nenurodė kitokių aplinkybių, kurios šiuo metu leistų daryti išvadą apie galimą ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje buvo neįrodyta CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui būtinų sąlygų visuma.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamos klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmetęs atsakovų prašymą dėl užstato galimoms bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti sumokėjimo, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsakovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.