Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžių metu atsakovas R. J., jo atstovė advokatė Simona Slavinskaitė ir ankstesniuose posėdžiuose dalyvavęs jo atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis su patikslintais ieškovų reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas R. J. posėdžių metu nurodė, kad namo pamatus pradėjo rengti 2016 m. birželio 6-7 d., dar negavus statybos leidimo, nes ieškovai norėjo kuo greičiau pradėti namo statybas. 2016 m. birželio 30 d. pamatai jau buvo įrengti. Prieš tai dar juodžemį nustūmė. Paaiškino, kad ieškovė M. D. sumokėjo ne avansą, o už atliktus darbus – įrengtus pamatus. Užsakovams davus namo projektą, paaiškino, jog polinių pamatų nėra įrenginėjęs, todėl ieškovai sutiko pakeisti pamato tipą, patys atnešė projekto eigoje darbinį brėžinį, kuriame vietoj polinio, buvo monolitinis juostinis pamatas. Ieškovai matė darbo eigą, kaip pamatai buvo daromi. Nurodė, kad techniniam prižiūrėtojui G. T. parodė nuotraukas, kuriose matyti pamatų tipas. Drenažo kartu su pamatais neįrengė, jį galima buvo įrengti ir vėliau. Rangos sutartį pasirašė darbams jau buvo įsibėgėjus, maždaug 2016 m. birželio 20 d., tačiau sutartyje nurodė datą – 2016 m. birželio 1 d., užsakovams pageidaujant. Paaiškino, kad atsakovo specialybė – elektrikas, tačiau statybos darbus išmano, nes turi praktikos, yra dirbęs Lietuvoje ir Anglijoje. Apie tai, kad nėra profesionalus statybininkas, informavo atsakovus žodžiu, sakė, kad tai kaip ir profesija. Nurodė, kad jo individuali įmonė veiklos nevykdo nuo 2012 m., ieškovai neprašė pažymėjimo dėl to, ar vykdoma individuali veikla. Teigė, kad statybos vadovo nesamdė, nežinojo, kad reikia, ieškovams paprašius, davė jiems G. Ž. kontaktus, nes kaimynas pasakė, kad jis yra statybos vadovas. Paaiškino, kad dirbo ne vienas – pagal skelbimus samdė žmones. Pats atliko betonavimo darbus, įrengė pamatus, atliko mūro darbus: pastatė sienas, sąramas virš langų, tinkavo sienas. Dėl neprojektinio sienų tinko taip pat buvo sutarta su ieškovais, jie pasirinko pigesnį tinką. Nurodė, kad ieškovai patys samdė ir kitas firmas, kitus žmones, kurie sudėjo langus, uždengė stogą, atliko santechnikos darbus. Iki 2016 m. spalio 4 d. nei ieškovai, nei techninis prižiūrėtojas nėra pareiškęs jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu. Tris kartus buvo sumokėta po 1500 Eur už betonavimą, mūro darbus. Taip pat buvo mokėta už skardą. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo 14497 Eur už atliktus darbus, nei vienas mokėjimas nebuvo atliktas avansu. Atsiskaitymo dieną ieškovams pateikė medžiagų įsigijimo dokumentus, pagal juos buvo atlikti mokėjimai. Nurodė, kad sienų šiltinimo medžiagas pirko už savo lėšas, pripažino sienų šiltinimo defektus, todėl šiltinimo medžiagą demontavo ir nuvalė dalį klijų, ieškovai išlaidų dėl šių darbų nepatyrė. Teigė, kad nepildė žurnalo, atliktų darbų perdavimo aktų, nes manė, kad tai techninio prižiūrėtojo darbas. Su techniniu prižiūrėtoju bendravo gal 7-8 kartus. Jis išsakė pastabas dėl stogo, defektai buvo ištaisyti, po to iki 2016 m. rugsėjo mėnesio pabaigos nebuvo jokių pastabų. Nurodė, kad S. D. statybose nebuvo, lokalinę sąmatą sudarė defektų neapžiūrėjęs.

Trečiasis asmuo G. T. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo ir jo atstovas advokatas Dalius Vaičiulis su patikslintu ieškiniu sutiko. G. T. papildomai paaiškino, kad 2016 m. liepos 5 d. statybos aikštelėje susitiko su užsakovais ir rangovu. Patvirtino, kad pamatai tuomet jau buvo įrengti. Nurodė, kad susitarė bendrauti tam tikrais statybos etapais, t.y. iki užslėptų darbų vykdymo. Radus užslėptus pamatus, etapas nebuvo forminamas, nes atsakovas nepateikė dokumentų, nebuvo surašyti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktai. Už tokių darbų perdavimą atsakingas rangovo paskirtas statybos vadovas. Atsakovas nurodė, kad statybos vadovas yra Ž.. Jo nematė, tačiau su juo bendravo 2016 m. liepos pradžioje, kuomet reikėjo pranešti apie statybos darbų pradžią. Atsakovas žadėjo pateikti pamatų nuotraukas ir dokumentaciją, tikino, kad viskas daroma pagal projektą, susitarė geranoriškai bendrauti, nekilo įtarimų, nebuvo pagrindo atsakovu netikėti. Nurodė, kad apie tai, jog įrengtų pamatų tipas yra kitoks negu projekte, nebuvo informuotas. Paaiškino, jog atsako už tuos darbus, kurie atlikti po to, kai buvo pasirašyta techninės priežiūros sutartis, o pamatai, pasirašius šią sutartį, jau buvo įrengti. Pradėjus dengti stogą, paaiškėjo, kad yra defektai, tačiau rangovas defektus ištaisė geranoriškai. Iki 2016 m. rugsėjo pabaigos buvo atlikti tik mūro darbai (sąramos, gelžbetoniniai vainikai), taip pat dengtas stogas. Naudojamos medžiagos ir jų kokybė atitiko statinio projektą. 2016 m. rugsėjo pabaigoje pastebėti defektai, visų sienų šiltinimo, tinkavimo darbai atlikti ne pagal technologiją. Pamatų betonas, armatūra atitiko projektą, tačiau neatitiko pamatų tipas, kurio iki padarant iškaseną, nebuvo galima nustatyti. Atsakovas žadėjo trūkumus ištaisyti, tačiau šalinant juos, padaryti nauji, todėl 2016 m. spalį surašytas defektų aktas. Paaiškino, kad statybos aikštelėje lankydavosi maždaug kartą per mėnesį, atliktų darbų aktų nepildydavo, tik pasikalbėdavo. Ieškovai, prieš mokėdami pinigus atsakovui, dėl mokėjimų su juo nesikonsultavo. Nurodė, kad drenažą galima įrengti ir vėliau, bet pamatai bus pažeisti. Šiuo atveju, nebuvo atliktas tyrimas, ar pamatai pažeisti. Teigė, kad vandentiekio atšildymas naudos neduotų. Gamintojas nesuteikia garantijos daiktui, kai yra nesilaikoma gaminio technologijos, todėl privaloma demontuoti vamzdyną ir jį sumontuoti, įrengti taisyklingai. Technologija buvo pažeista dėl to, kad esant neigiamai temperatūrai, vamzdžiuose buvo vanduo. Nurodė, kad pats matė, kaip UAB „Valdikoma“ pašalino ne klijus tarp vertikalių blokelių siūlių, o šiltinimo medžiagos klijų likučius. Naujo šiltinimo sluoksnio įrengti ant esamų likučių neįmanoma.

Liudytoja V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė 2016 m. spalį kreipėsi į UAB „SDG“, kad būtų įvertinta atliktų statybos darbų kokybė ir atitiktis teisės aktams. Nurodė, kad kartu su kolega, dalyvaujant ieškovams, atsakovui ir techniniam prižiūrėtojui G. T., apžiūrėjo atidengtus statybos darbus – pamatus, sienas, visas konstrukcijas, pafotografavo ir surašė aktą. Paaiškino, kad su ekspertize tai neturi nieko bendra. Nustatė, kad buvo nukrypimų nuo projekto – įrengti ne tokio tipo pamatai, vidinių sienų tinkavimui naudotas neprojektinis tinkas, garažas apšiltintas ne ta medžiaga. Taip pat nustatyti kokybiniai nukrypimai – pažeista lauko sienų šiltinimo technologija, keramikiniai blokeliai sumūryti ne pagal technologiją. Drenažas nebuvo įrengtas. Nurodė, kad jis turi būti įrengtas prieš užkasant pamatus, galima įrengti ir vėliau, tačiau susidaro papildomos išlaidos pamato atkasimui ir užkasimui. Atsakovas nerašydavo atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto, neperdavė darbų, nepateikė panaudotų medžiagų dokumentų, taip pat nepateikė dokumentų, suteikiančių teisę vykdyti statybos darbus. Atliekant apžiūrą, buvo pateiktas techninis darbo projektas, kuris kartu yra ir techninis, ir darbo projektas. Nurodė, kad iki 2016 m. spalio mėnesio apžiūros, techninis prižiūrėtojas defektus pastebėjo ir juos įvardijo. 2016 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais minėti defektai turėjo būti pastebėti, buvo galimybė juos pastebėti.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 1 d. ieškovai M. D. ir E. D. (užsakovai) ir atsakovas R. J. (rangovas) sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigojo savo jėgomis ir rizika pagal individualų projektą („Vieno buto gyvenamojo namo (7.1) (duomenys neskelbtini) Statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyti ieškovams privačios nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, atliekant statybos, statybos organizavimo ir priežiūros darbus ir perduoti darbų rezultatą ieškovams Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o ieškovai įsipareigojo sumokėti atsakovui už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus Sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad Darbų organizavimo ir priežiūros kaina yra 1500 Eur už 1 mėnesį, Sutarties 2.2.1 punkte numatyta, kad į šią kainą įeina mechanizmų darbo kaina (išskyrus mechanizmus, kuriuos Rangovas nuomoja), darbuotojų darbo priežiūros, statybos organizavimo kaina, mokesčiai, draudimo, medžiagų transportavimo ir visos kitos rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei Sutartį, išlaidos. Darbų pradžia – 2016 m. birželio 1 d., darbų pabaiga – 2016 m. gruodžio 1 d. (Sutarties 5.1 punktas), pagal Sutarties 5.2 punktą, jeigu nebaigiamas statyti gyvenamasis namas pagal pateiktą projektą per nurodytą darbų laikotarpį, rangovas tęsia darbus iki visiško gyvenamojo namo pabaigimo, tačiau nebetęsiant Sutarties 2.1 Sutarties kainos. Sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad Sutarties dalyke minėtų statybos darbų kaina derinama atskirai Šalių susitarimu kiekviename etape. (I tomas, b. l. 10-13).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio nuostatomis, statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.681 straipsnio 4 dalis numato, kad tais atvejais, kai statybos darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad statybos rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi būtina konstatuoti visumą privalomų požymių: 1) statybos darbų užsakovas yra fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo statybos darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) statybos darbus atlieka verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, neįregistravęs atitinkamos įmonės arba neturintis (neišsiėmęs) verslo pažymėjimo arba kito dokumento, suteikiančio teisę verstis ūkine - komercine veikla, tačiau faktiškai vertęsis ūkine – komercine veikla (t. y. vertęsis ja neteisėtai), santykyje su vartotoju turi būti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas („Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga“, Teismų praktika Nr. 30, 361 psl.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006).

Šioje nagrinėjamoje byloje statybos darbų užsakovai yra fiziniai asmenys – ieškovai M. D. ir E. D., kurie statėsi gyvenamąjį namą savo šeimos poreikiams tenkinti. Statybos leidimą gyvenamajam namui Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovams Šiaulių rajono savivaldybės administracija išdavė 2016 m. birželio 30 d. (I tomas, b. l. 135). Ieškovė M. D. byloje tvirtino, kad atsakovą rekomendavo ir jo telefono numerį davė projektuotojas, susitikus su atsakovu, jis parodė sklypus, kuriuos galėtų parduoti, taip pat namus, kuriuos pastatė. Atsakovu pasitikėjo, atestato dėl jo išsilavinimo neprašė. Taip pat ieškovai tikino, kad internete pagal atsakovo vardą ir pavardę rado duomenis apie įmonę, kuri užsiima statybomis, tačiau nedeklaruoja veiklos.

Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad turėjo individualią įmonę, tačiau ji veiklos nevykdo nuo 2012 m., paaiškino, kad atsakovo specialybė – elektrikas, tačiau statybos darbus išmano, nes turi praktikos, yra dirbęs Lietuvoje ir Anglijoje, atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog apie tai, kad turi nemažai patirties vykdydamas statybos darbus, bet nėra profesionalus rangovas ir nurodytos ūkinės veiklos nevykdo, ieškovai buvo informuoti, kai kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu statybos darbams (II tomas, b. l. 75). Be to, 2014 m. vasario 17 d. išankstiniame pranešime apie statybos pradžią (II tomas, b. l. 84) bei 2014 m. birželio 20 d. pažymoje Nr. 14/06/20 (II tomas, b. l. 103) pažymėta, jog atsakovas buvo statybos vadovas. Teismas sprendžia, kad pagal byloje esančius įrodymus, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas su ieškovais dėl gyvenamojo namo pastatymo tarėsi ne kaip individualios įmonės vadovas ar savininkas, ir nuo to, kad neturėjo įgijęs dokumento, leidžiančio jam teisėtai užsiimti statybų verslu, laikytinas verslininku, nes ieškovams prisistatė kaip išmanantis statybų verslą, turintis nemažai patirties, ką iš esmės jis patvirtino tiek savo atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek ir bylą nagrinėjant teisme.

Trečiasis asmuo G. T., dalyvaujant ieškovams ir atsakovui, įvertino atliktų darbų kokybę ir 2016 m. spalio 4 d. surašė Statinio apžiūros defektinį aktą Nr. 1, kuriame užfiksavo galimai esamus defektus ir neatitikimus statinio projektui. Šiame akte pažymėta, kad techninės priežiūros vadovas nebuvo kviečiamas prieš uždengiant užslėptus darbus; pamato tipas neatitinka projekto sprendinių; pamato gelžbetoninė požeminė dalis nepadengta hidroizoliacija; pamato požeminėje dalyje šiltinamasis sluoksnis neatskirtas drenuojančia membrana; neįrengtas cokolio profilis. Taip pat akte užfiksuoti išorinių/vidinių sienų šiltinimo defektai: išoriniuose sienų kampuose polistireninio putplasčio plokštės neįrengtos pakaitomis, t. y. neįrengta dantytoji jungtis; neišlaikytas 10 cm atstumas tarp vertikalių plokščių sandūrų; dalis plokščių sujungimų įrengtos netiksliai, atsivėrę didesni nei 5 mm plyšiai; dalis plokščių sujungimų plyšių užpildyta neaiškios kilmės medžiaga; objekte aptiktos netinkamos A energinio naudingumo klasės namams sieninių plokščių smeigės; naudojamų fasadinių termoizoliacinių plokščių klijų šilumos laidumo koeficientas neatitinka projektinio; garažo vidinių sienų, besiribojančių su vidaus patalpomis, šiltinimo plokštės tvirtinamos klijais ir smeigėmis; langų perimetru užklijuota sandarinimo juosta vietomis atplyšusi, nepaslėpta nuo atmosferinio poveikio; polisterinio putplasčio pakuotės naudojamos pasilipimui bei pjaustymui, dalis jų pažeistos; užfiksuota, kad mūrlotų skerpsjūviai neatitinka statinio projekto sprendinių; vidinių sienų tinkavimui naudotas neprojektinis tinkas; vidaus tinkavimo darbai atliekami prie ribinės 5 laipsnių temperatūros (I tomas, b. l. 32-34).

2016 m. spalio 10 d. reikalavimu Nr. 58/2016 atsakovo buvo reikalaujama vykdyti sutartį ir pašalinti netinkamai atliktų darbų trūkumus (I tomas, b. l. 35-37). Atsakovas 2016 m. spalio 20 d. pateikė atsakymą į minėtą reikalavimą, kuriame nurodė, kad atliktų darbų trūkumams pašalinti prireiks 7 dienų (I tomas, b. l. 38).

UAB „SDG“ inžinieriai V. M. ir V. Š. atliko statinio apžiūrą, dalyvaujat ieškovei M. D., atsakovui ir trečiajam asmeniui bei 2016 m. spalio 13 d. surašė atliktų statybos darbų apžiūros aktą Nr. N238-10/16, kuriame įvertino atliktų statybos darbų kokybinį bei atitikties teisės aktams įvertinimą. Šiame akte užfiksavo neatitikimus teisės aktams: prie rangos sutarties nepridėtas patentas ar kitas dokumentas, suteikiantis atsakovui teisę užsiimti minėta veikla; negavus ieškovų sutikimo ir projekto sprendinių pakeitimo, pažeisti techninio projekto sprendiniai (po visu pastatu įrengti juostiniai monolitinio gelžbetonio pamatai vietoje suprojektuotų gręžtinių pamatų su rostverku; vidaus sienos tinkuojamos kalkiniu – cementiniu tinku vietoje techniniame projekte numatyto gipsinio tinko arba sauso gipso plokščių apdailos; garažo vidinė pertvara šiltinama neoporu vietoje techniniame projekte numatyto šiltinimo akmens vata klijuojant; pamato termoizoliacinė medžiaga priklijuota poliuretano putomis vietoje techniniame projekte numatytos bitumo emulsijos; neįrengtas drenažo tinklas; į statybos objektą atvežamos statybinės medžiagos be atitikties dokumentų, statybinių medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos nepateikiamos ir ieškovams atsiskaitant už atliktus darbus; nebuvo pateikiami priėmimo – perdavimo aktai prieš priduodant atliktus darbus, nebuvo atliekamas tarpinis, užslėptų darbų pridavimas ieškovams, nebuvo kviečiamas techninis prižiūrėtojas priimti atliktus bei numatomus paslėpti statybos darbus, atlikti ar paslėpti darbai nebuvo fiksuojami atliktų darbų aktais; rangovas suteikia visiems atliktiems darbams penkerių metų garantiją; rangovas neturi reikalingo išsilavinimo. Taip pat akte užfiksuoti statybos darbų defektai: mūrijant keramikinių blokelių mūrijimo darbų defektai, atsiradę dėl pažeistos blokelių gamintojų rekomendacijos mūro darbams, pažeisti techninio projekto sprendiniai, kadangi iš vidinės pastato pusės pamatų šiltinimo medžiaga neklijuojama, tik priglausta prie pamato, pamato termoizoliacinė medžiaga išorinėje pusėje priklijuota poliuretano putomis, pamato šiltinimo medžiagos užlaidos vietoje išorėje palikta poliuretano putomis neužpildyta siūlė – į siūlę patenka drėgmė, pažeista pamato termoizoliacijos ir sienos šiltinimo technologija; nesilaikoma polistireninio putplasčio klijavimo technologijos; vidaus sienos tinkuojamos esant +2°C patalpos temperatūrai, nesilaikant gamintojo rekomendacijos temperatūriniam rėžimui; neįrengtas drenažo rinktuvo tinklas; jungiant mūrlotą su gegnyno konstrukcija, nesilaikyta reikalavimo medvaržčių sukimui (I tomas, b. l. 14-31).

2016 m. lapkričio 8 d. UAB „SDG“ vyr. inžinierė V. M., dalyvaujant ieškovui E. D., atsakovui ir trečiajam asmeniui, atliko statinio apžiūrą bei surašė atliktų statybos darbų defektų šalinimo apžiūros aktus (I tomas, B. l. 43-44), kuriuose nurodyta, kad nuo fasadų demontuota šiltinimo medžiaga (neoporas), šiltinimo medžiagos ir klijų likučiai nenuvalyti; išmušos keraminių blokelių mūro išorinėje dalyje neužtaisytos; vandentiekio vamzdynai nebuvo apsaugoti nuo užšalimo, todėl juose esantis vanduo užšalęs – statybos dalyvių paaiškinimu, vamzdynai buvo palikti užpildyti vandeniu; vandentiekio įvadas per išorinę sieną pravestas pažeidžiant statybos taisyklių reikalavimus. Taip pat 2016 m. lapkričio 8 d. atliktų statybos darbų defektų šalinimo apžiūros akte Nr. N263-11/16 nurodyta: „Šaldomas vanduo galėjo pakenkti vamzdynų sienelėms. Prieš paslepiant vamzdynus kitomis konstrukcijomis ir pajungiant prie jų vidaus tinklą, būtina atlikti hidraulinius bandymus“ (I tomas, b. l. 44).

2016 m. lapkričio 4 d. ieškovai pranešė atsakovui, jog vadovaudamiesi CK 6.217 straipsnio 1, 3, 5 dalimis bei Sutarties 6.3 punktu, nuo 2016 m. lapkričio 10 d. Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukia (I tomas, b. l. 48-49), 2016 m. gruodžio 8 d. atsakovui pranešė, kad nepareiškus pretenzijų dėl defektacijos metu nustatytų trūkumų, nuo 2016 m. gruodžio 12 d. ieškovai pradeda vykdyti trūkumų šalinimo darbus (I tomas, b. l. 52). 2016 m. gruodžio 16 d. ieškovai sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su nauju rangovu – UAB „Valdikoma“ (I tomas, b. l. 53-54). UAB „Valdikoma“ paskaičiavo gyvenamojo namo remonto darbų kainą pagal defektinį aktą Nr. N238-10/16, kuri 2016 m. gruodžio 16 d. lokalinėje sąmatoje sudaro 22570,06 Eur (I tomas, b. l. 55). Ieškovai pateikė UAB “Valdikoma“ atliktų darbų aktus bei dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovai už atliktus darbus sumokėjo (I tomas, b. l. 122-123, 150-155).

Ieškovai, remdamiesi trečiojo asmens G. T. 2016 m. spalio 4 d. Statinio apžiūros defektiniu aktu Nr. 1 taip pat UAB „SDG“ 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros aktu Nr. N238-10/16, kuriais nustatyti atliktų statybos darbų defektai, prašo priteisti UAB “Valdikoma“ sumokėtą 22570,06 Eur sumą už statybos darbų trūkumų ištaisymą iš atsakovo, kuris tiesiogiai atliko šiuos nekokybiškais pripažintus darbus.

Atsakovas R. J. nesutinka, kad dėl minėtais dokumentais nustatytų statybos darbų trūkumų atsakingas tik jis, atsakovas. Nurodė, kad gyvenamojo namo statybiniai trūkumai buvo įtakoti pačių ieškovų netinkamo ir aplaidaus požiūrio į namo statybas, kadangi statybos darbai nesilaikant techninio projekto sprendimų, buvo atlikti ieškovų sprendimu ir nurodymu, taip pat nurodė, kad ieškovai netinkamai vykdė pareigą užtikrinti statinio techninę priežiūrą, apie tai, kad atsakovas turi nemažai patirties vykdydamas statybos darbus, bet nėra profesionalus rangovas ir nurodytos ūkinės veiklos nevykdo, ieškovus informavo, todėl samdydami atsakovą statybos darbams atlikti, ieškovai elgėsi lengvabūdiškai ir neatsakingai. Taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo G. T. nukrypimų nuo techninio projekto negalėjo nepastebėti, apie neatitikimus techniniam projektui visiems statybos dalyviams buvo žinoma, nukrypimai buvo skatinami ir toleruojami.

CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

Byloje rašytiniais įrodymais – 2016 m. spalio 4 d. Statinio apžiūros defektiniu aktu Nr. 1, 2016 m. spalio 13 d. UAB „SDG“ atliktų statybos darbų apžiūros aktu Nr. N238-10/16 nustatyti atsakovo atliktų statybos darbų trūkumai, todėl atsakovas, teigęs, kad jis nėra atsakingas už visus trūkumus, turėjo pareigą įrodyti, jog tam tikra atsakomybės dalis tenka ir kitiems statybose dalyvavusiems asmenims (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas byloje tvirtino, kad statybos darbus jis pradėjo 2016 m. birželio mėnesio pradžioje, kuomet leidimas statybai dar nebuvo išduotas, taip pat nustatyta, kad nebuvo paskirtas statybos vadovas. Tokiu būdu atsakovas pažeidė ginčo šalių 2016 m. birželio 1 d. rangos sutarties dieną galiojusios Statybų įstatymo redakcijos 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas rangovo pareigas, kurios 1 punktas numato, jog rangovas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą; 2 punkte nurodyta, kad rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Byloje nustatyta, kad statybos metu atsakovas pažeidė techninio projekto sprendinius (po visu pastatu įrengti juostiniai monolitinio gelžbetonio pamatai vietoje suprojektuotų gręžtinių pamatų su rostverku; vidaus sienos tinkuojamos kalkiniu – cementiniu tinku vietoje techniniame projekte numatyto gipsinio tinko arba sauso gipso plokščių apdailos; garažo vidinė pertvara šiltinama neoporu vietoje techniniame projekte numatyto šiltinimo akmens vata klijuojant pamato termoizoliacinė medžiaga priklijuota poliuretano putomis vietoje techniniame projekte numatytos bitumo emulsijos), taip pat užfiksuoti statybos darbų defektai: mūrijant keramikinių blokelių mūrijimo darbų defektai, atsiradę dėl pažeistos blokelių gamintojų rekomendacijos mūro darbams; pažeisti techninio projekto sprendiniai, kadangi iš vidinės pastato pusės pamatų šiltinimo medžiaga neklijuojama, tik priglausta prie pamato; pamato termoizoliacinė medžiaga išorinėje pusėje priklijuota poliuretano putomis, pamato šiltinimo medžiagos užlaidos vietoje išorėje palikta poliuretano putomis neužpildyta siūlė – į siūlę patenka drėgmė, pažeista pamato termoizoliacijos ir sienos šiltinimo technologija; nesilaikoma polistireninio putplasčio klijavimo technologijos; vidaus sienos tinkuojamos esant +2°C patalpos temperatūrai, nesilaikant gamintojo rekomendacijos temperatūriniam rėžimui; jungiant mūrlotą su gegnyno konstrukcija, nesilaikyta reikalavimo medvaržčių sukimui (I tomas, b. l. 14-31). Statybos įstatymo redakcijos 15 straipsnio 5 dalies 3 punktas numato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Be to, ieškovų ir atsakovo 2016 m. birželio 1 d. sudarytos Statybos rangos sutarties 3.4.3. punktu, atsakovas įsipareigojo darbus atlikti pagal projektinę dokumentaciją, Projekte nurodytus reikalavimus ir LR teisės aktuose nurodytus reikalavimus; 3.4.5. punktu įsipareigojo darbų vykdymui naudoti medžiagas, dirbinius, gaminius ir įrengimus, atitinkančius projektinėje dokumentacijoje jiems nustatytus reikalavimus, naudoti Lietuvos Respublikos įstatymais sertifikuotas medžiagas, dirbinius, gaminius ir įrengimus; Sutarties 3.3.4. punktu ieškovai ir atsakovas susitarė, kad rangovas turi teisę keisti ieškovų patvirtintus projektinius sprendimus tik gavęs išankstinį ieškovų rašytinį sutikimą, kuris pateikiamas ant projekto (I tomas, b. l. 10-13).

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalys susitarė dėl statybos darbų vykdymo nesilaikant statinio techninio projekto, todėl atsakomybė už nukrypimą nuo projekto tenka rangovui (CK 6.192 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis). Be to, Statybų įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad rangovas privalo įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jei šiuos dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti konstrukcijų tyrimus bei atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus; ginčo šalių 2016 m. birželio 1 d. rangos sutarties 3.4.8. punktu, atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai informuoti ieškovus apie atliktų darbų etapus bei apie atliktų darbų perdavimo – priėmimo datą bei pateikti ieškovams atliktų statybos darbų perdavimo – priėmimo aktus. Byloje nustatyta, kad atsakovas nepateikė priėmimo – perdavimo aktų prieš priduodant atliktus darbus, neatliko tarpinių, užslėptų darbų pridavimo ieškovams, atlikti ar paslėpti darbai nebuvo fiksuojami atliktų darbų aktais, nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas pateikė ieškovams statybinių medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas. Šios aplinkybės patvirtina neteisėtus rangovo veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimą (Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 6 punktų, 2016 m. birželio 1 d. Statybos rangos sutarties 3.3.4, 3.4.3; 3.4.5; 3.4.8; punktų pažeidimai).

Remiantis CK 6.689 straipsnio 1 dalimi, užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Statinio statybos techninė priežiūra apibrėžiama kaip statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalis). Remiantis Statybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 5 d. ieškovas E. D. ir trečiasis asmuo G. T. sudarė statinio statybos darbų techninės priežiūros vykdymo sutartį Nr. GTP-16-07-05, kuria G. T. įsipareigojo vykdyti ieškovų gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos techninę priežiūrą nuo statybų pradžios iki užbaigimo pagal Statybos techninį reglamentą 1.09.05.2002, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus teisės aktus (I tomas, b. l. 114-115). Šios sutarties sudarymo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 19 straipsnio 2 dalyje nustatytos statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos, kurios 1 punktas nustato, jog statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; 2 punktas numato, kad techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3 punktas numato, kad techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas. Pagal ginčo statybos metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 14 punktą, statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus ir pan.), 18.1 punktas numato, jog techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą 18.2. punktas – kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai; 18.3 punktas – tikrinti atliktų statybos darbų kokybę bei mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 18.4. punktas – tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas. Reglamento 33.9. punktas numato, kad techninis prižiūrėtojas tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, statinio projektavimo sąlygų statybos leidimo reikalavimų, laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai; 33.14. punktas numato, kad techninis prižiūrėtojas kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą; 33.15. punktas – tikrina, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose; 33.16. punktas – tikrina ir priima (patvirtinant jų atitikimą naudoti) iš statinio statybos vadovo paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvaujant specialiųjų statinio statybos techninių priežiūrų vadovams ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui (kai statinio projekto vykdymo priežiūra privaloma), ir pasirašo atitinkamus aktus.

Byloje nustatyta, kad ieškovai statinio statybos darbų techninės priežiūros vykdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu G. T. sudarė 2016 m. liepos 5 d., kuomet statinio pamatai jau buvo įrengti ir užslėpti. Pažymėtina, kad pamatai yra statinio pagrindas, tačiau sudarius sutartį su techniniu prižiūrėtoju ir šalims susitikus statybos aikštelėje, techninis prižiūrėtojas netikrino šių paslėptų darbų kokybės, atlikimo technologijos, atitikties statinio projektui, byloje tai patvirtino šalys. Taip pat nustatyta, kad techninio prižiūrėtojo veiklos rezultatai iki šio akto surašymo nebuvo forminami. Trečiasis asmuo paaiškino, kad su atsakovu buvo bendraujama žodžiu, kadangi atsakovas nepildė Statybos darbų žurnalo, nerašydavo atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų prieš priduodant atliktus darbus, be to, atsakovas nepateikė statybinių medžiagų įsigijimo ir eksploatacinių savybių dokumentų.

Pažymėtina, kad minėtas Statybos techninis reglamentas STR 1.09.04:2002 nustato statinio statybos techninio prižiūrėtojo teises, pagal 35.2.1. ir 35.2.2. punktus, techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti, kad rangovas pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų bei įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus. 35.3. punkte numatyta, kad rangovui nevykdant šių reikalavimų, techninis prižiūrėtojas turi teisę pranešti viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą, ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus. Kaip byloje tvirtino ieškovai ir trečiasis asmuo, R. J. per visą statybos rangos sutarties galiojimo laikotarpį nepateikė atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų bei įrenginių kokybę patvirtinančių dokumentų, nors jo buvo prašoma juos pateikti. Tokiu atveju techninis prižiūrėtojas, vadovaujantis aukščiau minėto Statybos techninis reglamento STR 1.09.04:2002 35.3. punktu, turėjo teisę pranešti apie tai viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą, ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus. Tačiau statybos darbai vyko ir toliau, be to, atsakovui už darbų organizavimo ir priežiūros darbus atsakovui 2016 m. liepos 6 d. sumokėjo 1500 Eur, 2016 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo 3000 Eur (I tomas, b. l. 39), 2016 m. rugsėjo 29 d. sumokėjo 5000 Eur sumą už naują statybinę medžiagą – skardą Rukki (I tomas, b. l. 40). Pažymėtina, kad trečiasis asmuo byloje tvirtino, jog statybos aikštelėje lankydavosi maždaug kartą per mėnesį, tačiau defektas dėl pamatų tipo nustatytas kartu su kitais defektais techninio prižiūrėtojo tik 2016 m. spalio 4 d. Statinio apžiūros defektinio akte Nr. 1. Liudytoja V. M. byloje nurodė, kad buvo galimybė statybos darbų defektus pastebėti anksčiau negu 2016 m. spalio 4 d. Darytina išvada, kad techninis prižiūrėtojas aplaidžiai tikrino, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, aplaidžiai kontroliavo statybos metu naudojamus statybos produktus, darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą, nepatikrino užslėptų darbų – statinio pamatų, savo darbo rezultatų neformino,

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad trečiasis asmuo G. T. aplaidžiai vykdė savo, kaip techninio prižiūrėtojo pareigas pagal 2016 m. liepos 5 d. statinio statybos darbų techninės priežiūros vykdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Statybos įstatymą ir Statybos techninį reglamentą STR 1.09.04:2002, kas lėmė statybos broko, kuris galėjo būti pastebėtas jau pradiniame statybos darbų etape (įrengus pamatus) atsiradimą. Teismas posėdžių metu pasiūlė ieškovams patikslinti savo reikalavimus ir pakeisti G. T. procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovo, tačiau ieškovai atsisakė, tuo tarpu pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, o atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ieškovai prašo priteisti 22570,06 Eur nuostolius pagal 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinę sąmatą (I tomas, b. l. 55), sudarytą pagal 2015 m. kovo mėn. kainas, kurie buvo patirti šalinant atsakovo padarytus defektus. Ieškovai pateikė UAB „Valdikoma“ atliktų darbų aktus bei dokumentus, patvirtinančius patirtas 22570,06 Eur išlaidas šiems darbams apmokėti (I tomas, b. l. 153-155, 184-189). Atsakovas R. J. ginčijo minėtą lokalinę sąmatą, nurodydamas, kad joje nenurodyta, koks atsakovo vykdytų darbų kiekis atliktas tariamai nekokybiškai, nurodyti neteisingi normatyvų kodai, nepagrįstai padidintos kainos. Nors atsakovas ginčijo minėtą lokalinę sąmatą, tačiau teismas sprendžia jog ji yra pakankama žalos dydžiui dėl padarytus defektus konstatuoti. Juolab, kad ją sudarė įmonė, kuri detalizavo darbus, jų kiekius, medžiagas. Atsakovas pateikė S. D., turinčio kvalifikaciją eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas (I tomas, b. l. 107), paskaičiavimą pagal 2016 m. spalio mėn. kainas. Byloje nustatyta, kad S. D. niekuomet nebuvo atvykęs į statybos aikštelę, o minėtą sąmatą sudarė pagal tai, ką jam ieškovas nurodė žodžiu. Todėl teismas vertina šią sąmatą kaip nepatikimą ir nepakankamą įrodymą, kuris galėtų paneigti lokalinėje sąmatoje atliktus skaičiavimus (CPK 178 str.), be to, iškilus ginčui, atsakovas neprašė skirti statybos teismo ekspertizės.

Įvertinus į tai, kas išdėstyta, paskirsčius šalių atsakomybės proporcijas, iš atsakovo ieškovų naudai priteistinos 18993,88 Eur defektų šalinimo išlaidos (21104,31 Eur × 90 / 100 = 18993,88 Eur) ir 584,43 Eur patirtos išlaidos dėl atliktų statybos darbų apžiūros ir statybos defektų nustatymo bei akto rengimo (I tomas, b. l. 181-183).

Taip pat ieškovams iš atsakovo priteistinos 970,08 Eur palūkanos, sumokėtos Bigbank AS filialui (II tomas, b. l. 43-49), atsižvelgiant į tai, kad ieškovai 2017 m. balandžio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Bigbank AS filialu 19020 Eur sumai (kredito kaina 980 Eur) (II tomas, b. l. 24-29) remonto ir įrengimo darbams, adresu (duomenys neskelbtini) (II tomas, b. l. 83), kurią naudojo sumokėti UAB „Valdikoma“ už darbus, atliktus šalinant ieškovo padarytus defektus. Nors ieškovams priteistinos defektų šalinimo išlaidos sudaro 18993,88 Eur, o 970,08 Eur palūkanos paskaičiuotos nuo 19020 Eur vartojimo kredito sumos, palūkanų dydis nėra mažintinas atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutarties sudarymo mokestis sudaro 980 Eur (II tomas, b. l. 24).

CK 6.245 str. nustato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (1 dalis); civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (2 dalis); sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (3 dalis); deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (4 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovai su atsakovu 2016 m. birželio 1 d. sudarė vartojimo statybos rangos sutartį. Todėl nagrinėjamu atveju gali būti taikomos tiek civilinę, tiek deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

CK 6.246-6.249 straipsniai nustato civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėti veiksmai, 2) kaltė, 3) žala (nuostoliai), 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių). Ieškovai, reikalaudami taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, privalo įrodyti tris iš minėtų sąlygų: neteisėtus skolininko veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

2016 m. birželio 1 d. statybos rangos sutarties, kurią sudarė ieškovai ir atsakovas, 3.4.1.13 punktas nustato, kad iki galutinio atliktų darbų perdavimo ieškovams, atsakovas atsako už statybvietės, įrengimų, medžiagų apsaugą, taip pat už asmenų ir jų nuosavybės apsaugą tiek darbo vietoje, tiek greta jos ir privalo imtis visų įmanomų ir racionalių priemonių, apsisaugant nuo atliekamiems darbams padarytinų nuostolių, žalos, nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių, taip pat apsaugant ieškovus, jo darbuotojus bei bet kokius kitus trečiuosius asmenis ir jų turtą nuo pavojaus ar žalos, kuri gali kilti dėl netinkamo šių materialinių vertybių saugojimo. Taigi atsakovas, būdamas atsakingas už statybvietę, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, neapsaugojo vandentiekio nuo užšalimo, kas lėmė jame buvusio vandens užšalimą. Minėtuose UAB „SDG“ vyr. inžinierės V. M. atliktų statybos darbų defektų šalinimo apžiūros aktuose pažymėta, kad užšalo vamzdynuose buvęs vanduo, kas galėjo pakenkti vamzdynų sienelėms. Tačiau šiuose aktuose neužfiksuota, kad buvo pakenkta vamzdynų sienelėms, taigi neužfiksuotas žalos vamzdynui dėl jame užšalusio vandens faktas.

Ieškovai nuo 2016 m. lapkričio 10 d. Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė (I tomas, b. l. 48-49). Byloje nėra duomenų apie tai, kad nutraukus šią Sutartį, ieškovai būtų bandę atšildyti užšalusį vamzdyną. Kritiškai vertintinas ieškovės M. D. argumentas, kad to atlikti neįmanoma technologiškai. Praėjus beveik mėnesiui po to, kai Sutartis buvo nutraukta, 2016 m. gruodžio 6 d. UAB „DS Santveko“ apžiūros – defektavimo akte pažymėjo: „atvykus adresu (duomenys neskelbtini), į statomą namą šeimininkui pageidaujant, nustatyti vamzdyno sandarumą. Kadangi tuo metu oro temperatūra buvo apie 0°C, bandymus atlikome oru: į sumontuotą vandentiekio sistemą (PRP vamzdžiais) buvo paduota 3 barų slėgis, ko pasekoje plyšo įvade sumontuotas ventilis (diametro 20). Matėsi vamzdyne ledo gabaliukai. Užsandarinus šią vietą bandyta spausti sistemą. Palaistymo sistema, kurios vienas galas išvestas į fasadinę pusę, nebaigtas montuoti, tačiau slėgis laikėsi. Nustatyta, kad vamzdynas užšalęs, rekomenduojame jį keisti“ (I tomas, b. l. 57). Iš šio akto matyti, kad užsakovui E. D. pageidaujant, užšalusiam vamzdynui buvo atliekamas sandarumo bandymas. Į užšalusi vamzdyną, prieš tai jo neatšildžius, buvo paduotas 3 barų oro slėgis kas ir lėmė įvade sumontuoto ventilio plyšimą. Atlikęs šį sandarumo bandymą užšalusiam vamzdynui, UAB „DS Santveko“ rekomendavo vamzdyną keisti. Tačiau minėtame akte, kaip ir 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „SDG“ vyr. inžinierės V. M. statybos darbų defektų šalinimo apžiūros aktuose, konstatuota, kad vamzdynas užšalęs, tačiau jame taip pat neužfiksuotas žalos vamzdynui dėl jame užšalusio vandens faktas.

Ieškovai M. D. ir E. D. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 454,96 Eur išlaidas vandentiekio sistemos demontavimo darbams pagal 2016 m. gruodžio 13 d. UAB „DS Santveko“ komercinį pasiūlymą (I tomas, b. l. 38). 2018 m. sausio 1 d. ieškovai pateikė teismui pareiškimą dėl 254,73 Eur dydžio ieškinio dalies už vandentiekio demontavimo darbus atsisakymo, nurodydami, kad šiuos darbus faktiškai atliko UAB „Šiaulitas“, o UAB „DS Santveko“ pateikė tik pasiūlymus (II tomas, b. l. 106). Ieškovas turi teisę atsisakyti savo reikalavimo (CPK 140 straipsnio 1 dalis), todėl teismas priima šį atsisakymą. Ieškovams išaiškintos reikalavimo atsisakymo teisinės pasekmės. Reikalavimo dalis dėl likusios 200,23 Eur sumos priteisimo pagal 2016 m. gruodžio 13 d. UAB „DS Santveko“ komercinį pasiūlymą vandentiekio sistemos demontavimo darbams, atmestina, kadangi kaip ieškovai nurodė teismui pateiktame pareiškime dėl ieškinio dalies atsisakymo, ir kaip byloje patvirtino ieškovė M. D., UAB „DS Santveko“ tik pateikė komercinį pasiūlymą, tačiau šių darbų neatliko, todėl ieškovai šių išlaidų nepatyrė.

Ieškovai M. D. ir E. D. patikslintu ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti 4500 Eur dydžio sumą, kuri buvo perduota atsakovui už darbų organizavimą bei priežiūrą, kadangi visi statybos darbai buvo atlikti aplaidžiai ir nerūpestingai, nukrypstant nuo individualaus projekto, nepateiktos subrangos santykių faktą patvirtinančios sutartys, taip pat priteisti 90,05 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo šios sumos. 2016 m. birželio 1 d. Statybos rangos sutarties 2.1. punktu šalys susitarė, kad Darbų organizavimo ir priežiūros kaina yra 1500 Eur už 1 mėnesį, Sutarties 2.2.1 punkte numatyta, kad į šią kainą įeina mechanizmų darbo kaina (išskyrus mechanizmus, kuriuos Rangovas nuomoja), darbuotojų darbo priežiūros, statybos organizavimo kaina, mokesčiai, draudimo, medžiagų transportavimo ir visos kitos rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei Sutartį, išlaidos (I tomas, b. l. 10-13). Atsiskaitymo lapas už darbų organizavimą ir priežiūros darbus patvirtina, kad ieškovui 2016 m. liepos 6 d. už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-07-01, sumokėta 1500 Eur. Ieškovai tvirtino, kad 2016 m. birželio mėnesį atsakovas atliko statybvietės tvarkymo darbus, tuo tarpu byloje nėra ginčo dėl šiuo laikotarpiu atsakovo atliktų statybvietės tvarkymo darbų, taip pat nėra duomenų apie tai, kad dėl šių darbų ieškovai patyrė nuostolius.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 20548,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Iš 2016 m. spalio 10 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovai pavedė advokatui Žydrūnui Rupšiui atstovauti juos šioje civilinėje byloje (I tomas, b. l. 65). 2017 m. birželio 27 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyta, kad ieškovų išlaidos, susijusios su suteiktos teisinės pagalbos pagal minėtą teisinių paslaugų sutartį, sudaro 1580 Eur (ieškinio parengimas – 800 Eur, konsultavimas dėl pateikto atsiliepimo į ieškinį – 180 Eur, konsultavimas dėl mediacijos – 100 Eur, atvykimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose – 500 Eur) (I tomas, b. l. 174). Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys mokėjimų nurodymai, iš kurių matyti, kad 1580 Eur sumą sumokėjo ieškovas E. D. (I tomas, b. l. 175-180). Iš pranešimo apie teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą matyti, kad ieškovai nuo 2017 m. spalio 3 d. vienašališkai nutraukė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu Žydrūnu Rupšiu. Šiame pranešime ieškovai nurodė, kad jų manymu, advokatas tinkamai negynė ir neatstovavo ieškovų teisme, pažymėjo, kad advokatui yra sumokėję 1580 Eur už visą bylą. Kadangi advokatas atliko tik pusę darbo, nes byla dar nebuvo baigta, prašė advokato grąžinti pusę sumokėtos sumos – 790 Eur (I tomas, b. l. 207).