Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-296-864/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-09-24
Bylos Nr.: 2A-296-864/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Rūta Petkuvienė, Andrius Verikas
Ieškovas: M. D., E. D.
Atsakovas: R. J.
Trečiasis asmuo: G. T.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų M. D. ir E. D. apeliacinį skundą bei atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo ir 2018 m. kovo 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. D. ir E. D. ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui G. T., dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. D. ir E. D. (toliau ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo R. J. (toliau ir atsakovas) 36 126,04 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. tarp ieškovų bei atsakovo buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau ir sutartis), kurios pagrindu atsakovas (rangovas) įsipareigojo savo jėgomis ir rizika pagal pateiktą individualų projektą pastatyti gyvenamąjį namą ieškovams (užsakovams) privačios nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) atliekant statybos, statybos organizavimo ir priežiūros darbus, bei perduoti darbų rezultatą ieškovams sutartyje numatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o ieškovai įsipareigojo sumokėti rangovui už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka.

3. Paaiškino, kad pasirašant sutartį, atsakovui buvo perduota ir statybvietė. Teigė, jog 2016 m. birželio mėn. buvo ruošiamasi statybos darbams, o 2016 m. birželio 30 d. buvo gautas statybos leidimas, todėl tą pačią dieną atsakovui buvo sumokėtas 21 520,96 Eur dydžio avansas, o po kelių dienų buvo sumokėtas atlygis atsakovui už birželio mėnesį, kaip ir buvo sutarta pagal sudarytą sutartį. Anot ieškovų, atsakovas pradėjo statybas, kurios vyko nuo 2016 m. birželio mėn. iki rugpjūčio mėn. Nurodė, kad šiuo laikotarpiu už atsakovo darbą sumokėta 4 500 Eur bei 5 000 Eur už skardą.

4. Pažymėjo, kad 2016 m. spalio 4 d. techninės priežiūros defektiniame akte buvo nustatyti dideli statybos trūkumai: objekte nesilaikoma sertifikuotos fasadų šiltinimo sistemos, rangovas galimai nesusipažinęs su technologija ir nežino kai kurių medžiagų/elementų paskirties ir kiti.

5. Paaiškino, kad 2016 m. spalio 5 d. buvo sudaryta sutartis Nr. S16/100 tarp ieškovo E. D. ir UAB „SDG“ dėl statybos darbų atitikties techniniam darbo projektui įvertinimo, o 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros aktu Nr. N238-10/16 nustatyti esminiai statinio trūkumai.

6. Nurodė, kad 2016 m. spalio 10 d. ieškovai raštu pateikė atsakovui reikalavimą ištaisyti padarytus defektus, tačiau 2016 m. lapkričio 8 d. statybos darbų vietoje surašytas atliktų defektų šalinimo aktas, kurį pasirašė ir atsakovas, bei apžiūros aktas Nr. N63-11/16, ir nustatyta, kad nebuvo atlikti jokie defektų šalinimo darbai, todėl ieškovai 2016 m. lapkričio 4 d. pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą, o 2016 m. gruodžio 8 d. pranešimu informavo, kad nuo 2016 m. gruodžio 12 d. ieškovai pradeda vykdyti atsakovo atliktų defektų šalinimą.

7. Anot ieškovų, dėl kilusių defektų yra kaltas atsakovas, kuris netinkamai, aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė statybos darbus, nukrypo nuo projekto bei naudojo nekokybiškas medžiagas, tai patvirtina 2016 m. spalio 4 d. statinio apžiūros defektinis aktas Nr. 1 bei 2016 m. spalio 13 d. atliktų darbų apžiūros aktas Nr. N238-10/16. Nurodė, kad atliekant šiuos veiksmus paaiškėjo, jog atsakovas neturėjo teisės versti tokia veikla, nors sudaryta sutartimi patvirtino, jog gali atlikti tokius darbus. Teigė, kad atsakovas panaudojo apgaulę bei neteisėtus veiksmus, dėl kurių kilo žala, t. y. atlikti darbai buvo su didžiuliais defektais, o tai yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu siejama su atsakovo veiksmais, kadangi jis žinodamas, kad nėra statybos srities profesionalas, neturėdamas tam nei teisės, nei specialiųjų žinių ar išsilavinimo, garantavo kokybišką bei norminių teisės aktų reikalavimus atitinkančių darbų atlikimą.

8. Paaiškino, kad ieškovų patirti nuostoliai susideda iš 4 500 Eur dydžio lėšų, kurios buvo perduotos atsakovui už darbų organizavimą bei priežiūrą, kuri nebuvo atlikta, kadangi visi statybos darbai buvo atlikti aplaidžiai ir nerūpestingai, nukrypstant nuo individualaus projekto, nepateiktos subrangos santykių faktą patvirtinančios sutartys; 22 570,06 Eur nuostolių, patirtų atlikus atsakovo padarytų defektų pašalinimo darbus; 454,96 Eur patirtų išlaidų vandentiekio sistemos demontavimo darbams ir 2 266,51 Eur lėšų naujo vandentiekio įrengimui, patirtų dėl to, kad iš vandentiekio sistemos nebuvo išleistas vanduo, kuris užšalo ir sugadino įrenginius. Pažymėjo, kad taip pat buvo patirtos 584,43 Eur išlaidos dėl atliktų statybos darbų apžiūros ir statybos defektų nustatymo bei akto rengimo, 1 099,13 Eur dydžio išlaidos dėl elektros įrenginių prijungimo paslaugų bei 2 470,82 Eur dydžio išlaidos gelžbetoninio gesinimo šulinio montavimui bei nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbams prijungiant į miesto tinklus. Atkreipė dėmesį, kad už šiuos darbus buvo atsakingas atsakovas, kadangi pagal sutarties 3.4.2 punktą įsipareigojo visas komunikacijas atvesti iki sklypo ribos. Paaiškino, kad ieškovai buvo priversti nuomotis būstą, kadangi dėl atsakovo netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo negalėjo laiku įsikelti į namą, todėl patyrė 1 120 Eur nuomos išlaidas už nuomos laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. liepos mėn. Nurodė, kad ieškovai patyrė išlaidas ir dėl to, kad reikėjo lėšų atsiradusių defektų šalinimui, todėl teko sudaryti kredito sutartį bei sumokėti 970,08 Eur palūkanas. Paaiškino, kad į reikalaujamą priteisti sumą yra įtrauktos 90,05 Eur dydžio palūkanos, paskaičiuotos nuo 4 500 Eur atsakovui perduoto atlygio.

Šalies argumentai

9. Bylą nagrinėjant iš esmės, ieškovai pateikė teismui pareiškimą dėl 254,73 Eur dydžio ieškinio dalies atsisakymo už UAB „DS Santveko“ vandentiekio demontavimo darbus, kadangi ji tik pateikė pasiūlymus, o darbus faktiškai atliko UAB „Šiaulitas“.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovai palaikė ieškinio reikalavimus.

Atsiliepimas

11. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

12. Pažymėjo, kad statybos darbai nesilaikant projekto sprendinių, buvo atlikti ieškovų (užsakovų) sprendimu ir nurodymu – techninio projekto išpildymo sprendinius užsakovai nutarė pakeisti savo rizika ir iniciatyva, pasirinkdami pigesnius, nei nurodyta techniniame projekte, statybos būdus (paprastesnį pamatų klojimo būdą, pigesnes tinkavimo, šildymo ir montavimo medžiagas), įvertinę, kad tokie pakeitimai neįtakos statinio stabilumo ar tvirtumo charakteristikų. Paaiškino, kad atsakovo atliekamų statybos darbų techninę priežiūrą visą laiką vykdė ieškovų interesus atstovaujantis techninės priežiūros vadovas G. T., kuris minėtų nukrypimų nuo techninio projekto negalėjo nepastebėti.

13. Teigė, kad visą statybos darbų vykdymo laikotarpį nei ieškovai, nei jų interesus atstovavęs G. T., nereiškė atsakovui pretenzijų dėl ne pagal projektą vykdytų kai kurių statybos darbų, nedavė nurodymų ištaisyti neatitikimus.

14. Nurodė, kad ieškovai statybos darbus finansavo iš banko gauta paskola, todėl siekdami gauti tolesnį kreditavimą, periodiškai fiksavo pastato baigtumo procentą bei atitinkamus duomenis registravo Nekilnojamojo turto registre, o 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir 2016 m spalio 3 d., 2017 m. vasario 1 d. ieškovų deklaracijų pagrindu buvo išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto.

15. Nurodė, kad apie neatitikimus techniniam projektui visiems statybos dalyviams buvo žinoma, nukrypimai buvo skatinami ir toleruojami.

16. Paaiškino, kad pateikė ieškovams faktiškai panaudotų medžiagų įsigijimo dokumentus, kurių pagrindu jie sumokėjo iš viso 26 520,96 Eur (su ieškiniu pateikti pakvitavimai „Pamatai, sienos, stogas“ – 14 497,96 Eur, „Pamatai“ – 7 023 Eur, „Skarda“ – 5 000 Eur).

17. Teigė, jog aplinkybė, kad atsakovas statybos darbus vykdė be patento, neįtakoja statybos darbų atlikimo kokybės. Anot atsakovo, samdydami atsakovą statybos darbams atlikti, ieškovai elgėsi lengvabūdiškai ir neatsakingai, bet kokia kaina siekdami mažinti namo statybos išlaidas. Nurodė, jog apie tai, kad atsakovas turi nemažai patirties vykdydamas statybos darbus, bet nėra profesionalus rangovas ir nurodytos ūkinės veiklos nevykdo, ieškovai buvo informuoti, kai kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu statybos darbams.

18. Atkreipė dėmesį, kad pastato energetinio naudingumo sertifikavimo ekspertas S. D. 2016 m. spalio 26 d. pažymoje nurodė, kad ieškovų namo vidines sienas ištinkavus atsakovo naudotu skiediniu vietoj techniniame - darbo projekte nurodyto tinko, pagerėja bendra sudėtinė sienos varža ir drėgminė būsena. Nurodė, kad taip pat S. D., įvertinęs ieškovų gyvenamojo namo techninį - darbo projektą, konstatavo, kad suprojektuoto pastato energetinio naudingumo klasė yra „D“, o ne „min. A“, todėl minėtas nukrypimas nuo projekto ieškovams žalos nesąlygojo.

19. Pažymėjo, kad UAB „SDG“ 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros akte Nr. N238-10/16 nenurodyta, koks kiekis tikrintų darbų (m²) atliktas tariamai nekokybiškai.

20. Nurodė, kad nesutinka ir su 22 570,06 Eur išlaidomis atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimui pagal 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros aktą, kadangi jame nedetalizuota, koks atsakovo vykdytų darbų kiekis atliktas tariamai nekokybiškai; naujasis rangovas į trūkumų šalinimo darbų kainą įtraukė fasado remonto nuvalant klijus kaštus, tačiau apšiltinimo medžiagas ant namo fasado klijavo tiesiai ant atsakovo darbų rezultato, klijų likučių prieš tai nenuvalęs; naujasis rangovas nurodyto 50 m² pastolių neįrenginėjo, o naudojosi paprastesne ir mažesnių gabaritų įranga; lokalinėje sąmatoje pritaikyti kiti, įrašytų darbų grupės pavadinimų neatitinkantys normatyviniai kodai.

21. Pažymėjo, kad atestuoto specialisto S. D. sudarytoje lokalinėje sąmatoje pagal ieškovo sąmatoje nurodytus statybos darbų normatyvų kodus ir reikalingų atlikti darbų kiekius, neišskaičiavus fasado remonto, nuvalant klijus kaštų ir pastolių įrengimo bei išardymo darbų, atsakovo padarytiems trūkumams pašalinti reikalingų darbų paskaičiuota kaina yra ne didesnė kaip 15 802 Eur su PVM. Atkreipė dėmesį, kad į ieškovų namo statybvietę transportavo darbams atlikti reikalingas medžiagas, įrenginius, samdė subrangovus, o per mėnesį mokėtinas 1 500 Eur darbų organizavimo ir priežiūros mokestis, pagal sudarytą statybos rangos sutartį, apima ir tokias išlaidas, kaip mokėtini mokesčiai, be to, ieškovai sutartimi 1 500 Eur mokestį per mėnesį įsipareigojo mokėti nepriklausomai, ar darbams atlikti bus nusamdyti subrangovai.

22. Paaiškino, kad sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs visas komunikacijas atvesti tik iki sklypo ribos, todėl vandentiekio montavimo name darbais rūpinosi ir organizavo ieškovai – patys ieškojo santechnikų, sudarė sutartis dėl vandentiekio įvedimo darbų. Pažymėjo, kad atsakovas minėtų darbų nevykdė, jų neorganizavo ir juos atliekant nedalyvavo. Nurodė, kad ieškovai nepasirūpino, kad vamzdynas būtų izoliuotas, apsaugotas nuo užšalimo, ar kad atšalus orui vanduo iš sistemos būtų išleistas, todėl už seno vandentiekio demontavimo ir naujo vandentiekio sumontavimo kaštus yra atsakingi patys. Nurodė, kad elektros įrenginių prijungimo paslaugos suteikti nebuvo įsipareigojęs ir nėra duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, sąlygojusius ieškovams nuostolius išlaidų už elektros įrenginių prijungimo paslaugą forma.

23. Paaiškino, kad ieškovams vienašališkai nutraukus su atsakovu sudarytą statybos rangos sutartį, atsakovas gelžbetonio gesinimo šulinio montavimo ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimo prijungiant prie miesto tinklų, darbų nebuvo pradėjęs vykdyti, defektų šių darbų atžvilgiu nesąlygojo, atsakovui už nurodytus darbus nebuvo sumokėta, taigi ieškovai santykyje su atsakovu nepatyrė jokių nuostolių dėl neatliktų šulinio montavimo ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbų, kuriuos UAB „Smėlena“ atliko jau po ginčo šalių teisinių santykių pabaigos.

24. Atkreipė dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 6.579 straipsnio 4 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, tačiau nėra duomenų, jog 2016 m. spalio 1 d. gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis būtų viešai įregistruota.

25. Pažymėjo, kad vartojimo kreditas yra brangiausia kreditavimo rūšis, kreiptis dėl brangesnio kredito gavimo ieškovai pasirinko savo rizika, tuo padidindami savo išlaidas palūkanoms. Nurodė, kad po to, kai ieškovams buvo išmokėtas Bigbank AS filialo suteiktas 20 000 Eur vartojimo kreditas, atsakovo statybos darbų trūkumus šalinančiai UAB „Valdikoma“ ieškovai bendrai sumokėjo 17 212,27 Eur, todėl reikalavimas palūkanų nuo visos kredito sumos iš atsakovo yra nepagrįstas.

26. Atkreipė dėmesį, kad Statybos darbų vykdymo eigoje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškovams tris kartus išdavė pažymas apie statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, kai atlikti darbai nebuvo aktuojami ir ieškovams perduodami. Nurodė, jog tuo atveju, jei ieškovams tariamai nebuvo žinoma apie statybas nesilaikant projekto, techninė priežiūra vyko itin aplaidžiai, todėl ieškovai imperatyvią pareigą užtikrinti statinio techninę priežiūrą ir jos atlikimą vykdė netinkamai ir turėtų atsakyti už konstatuotus statybos darbų trūkumus Civilinio kodekso 6.689 straipsnio 4 dalies pagrindu.

27. Anot atsakovo, dėl ieškovų tariamai patirtų nuostolių dėl atsakovo netinkamai atliktų statybos darbų civilinė atsakomybė kyla ir aplaidžiai veikusiam techniniam prižiūrėtojui G. T..

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismo posėdžių metu atsakovas, jo atstovai su patikslintais ieškovų reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

29. Trečiasis asmuo G. T. (toliau ir trečiasis asmuo) atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo ir jo atstovas advokatas D. V. su patikslintu ieškiniu sutiko.

31. Liudytoja V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė 2016 m. spalio mėn. kreipėsi į UAB „SDG“, kad būtų įvertinta atliktų statybos darbų kokybė ir atitiktis teisės aktams. Nurodė, kad kartu su kolega, dalyvaujant ieškovams, atsakovui ir techniniam prižiūrėtojui G. T., apžiūrėjo atidengtus statybos darbus – pamatus, sienas, visas konstrukcijas, pafotografavo ir surašė aktą. Paaiškino, kad su ekspertize tai neturi nieko bendra. Nustatė, kad buvo nukrypimų nuo projekto – įrengti ne tokio tipo pamatai, vidinių sienų tinkavimui naudotas neprojektinis tinkas, garažas apšiltintas ne ta medžiaga; taip pat nustatyti kokybiniai nukrypimai – pažeista lauko sienų šiltinimo technologija, keramikiniai blokeliai sumūryti ne pagal technologiją; drenažas nebuvo įrengtas. Nurodė, kad jis turi būti įrengtas prieš užkasant pamatus, galima įrengti ir vėliau, tačiau susidaro papildomos išlaidos pamato atkasimui ir užkasimui. Teigė, kad atsakovas nerašydavo atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto, neperdavė darbų, nepateikė panaudotų medžiagų dokumentų, taip pat nepateikė dokumentų, suteikiančių teisę vykdyti statybos darbus. Nurodė, kad atliekant apžiūrą, buvo pateiktas techninis darbo projektas, kuris kartu yra ir techninis, ir darbo projektas. Teigė, kad iki 2016 m. spalio mėn. apžiūros, techninis prižiūrėtojas defektus pastebėjo ir juos įvardijo; 2016 m. liepos, rugpjūčio mėn. minėti defektai turėjo būti pastebėti, buvo galimybė juos pastebėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

32. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priėmė ieškovų atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 254,73 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, priteisė ieškovams kiekvienam po 10 274,20 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovo, o 2018 m. kovo 22 d. papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovams iš atsakovo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. sausio 20 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

33. Teismas sprendė, kad pagal byloje esančius įrodymus, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas su ieškovais dėl gyvenamojo namo pastatymo tarėsi ne kaip individualios įmonės vadovas ar savininkas, ir nuo to, kad neturėjo įgijęs dokumento, leidžiančio jam teisėtai užsiimti statybų verslu, laikytinas verslininku, nes ieškovams prisistatė kaip išmanantis statybų verslą, turintis nemažai patirties, ką iš esmės jis patvirtino tiek savo atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai su atsakovu 2016 m. birželio 1 d. sudarė vartojimo statybos rangos sutartį.

34. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovai iš atsakovo prašo priteisti UAB „Valdikoma“ sumokėtą 22 570,06 Eur sumą už statybos darbų trūkumų ištaisymą, remdamiesi trečiojo asmens 2016 m. spalio 4 d. statinio apžiūros defektiniu aktu Nr. 1, taip pat UAB „SDG“ 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros aktu Nr. N238-10/16, kuriais nustatyti atliktų statybos darbų defektai. Teismas sprendė, jog tokiu atveju būtent atsakovas, teigęs, kad jis nėra atsakingas už visus trūkumus, turėjo pareigą įrodyti, jog tam tikra atsakomybės dalis tenka ir kitiems statybose dalyvavusiems asmenims (Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 3 dalis).

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas byloje tvirtino, jog statybos darbus jis pradėjo 2016 m. birželio mėn. pradžioje, kuomet leidimas statybai dar nebuvo išduotas, taip pat nebuvo paskirtas statybos vadovas, konstatavo, jog tokiu būdu atsakovas pažeidė ginčo šalių sutarties dieną galiojusios Statybų įstatymo redakcijos 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas rangovo pareigas. Teismas taip pat sprendė, kad byloje yra nustatyta ir aplinkybė, jog statybos metu atsakovas pažeidė ir techninio projekto sprendinius, taip pat užfiksuoti statybos darbų defektai.

36. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalys susitarė dėl statybos darbų vykdymo nesilaikant statinio techninio projekto, todėl atsakomybė už nukrypimą nuo projekto tenka rangovui.

37. Be to, teismas nurodė, jog byloje nustatyta ir tai, kad atsakovas nepateikė priėmimo – perdavimo aktų prieš priduodant atliktus darbus, neatliko tarpinių, užslėptų darbų pridavimo ieškovams, atlikti ar paslėpti darbai nebuvo fiksuojami atliktų darbų aktais, nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas pateikė ieškovams statybinių medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina neteisėtus rangovo veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimą (Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 6 punktų, sutarties 3.3.4., 3.4.3., 3.4.5., 3.4.8. punktų pažeidimai).

38. Teismas, be kita ko, konstatavo ir tai, jog trečiasis asmuo aplaidžiai vykdė savo kaip techninio prižiūrėtojo pareigas pagal 2016 m. liepos 5 d. statinio statybos darbų techninės priežiūros vykdymo sutartį Nr. GTP-16-07-05, Statybos įstatymą ir Statybos techninį reglamentą STR 1.09.04:2002, kas lėmė statybos broko, kuris galėjo būti pastebėtas jau pradiniame statybos darbų etape (įrengus pamatus) atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžių metu siūlė ieškovams patikslinti savo reikalavimus ir pakeisti G. T. procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovo, tačiau ieškovai atsisakė.

39. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovas sudarė statybos techninės priežiūros sutartį, leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovai užtikrins statybos techninę priežiūrą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šiuo atveju ir ieškovai turėtų atsakyti už statybos darbų trūkumus Civilinio kodekso 6.689 straipsnio 4 dalies pagrindu kaip asmenys, netinkamai organizavę techninę priežiūrą, kadangi ieškovai neužtikrino statinio statybos techninės priežiūros, projekto vykdymo priežiūros, buvo neapdairūs ir veikė nepakankamai rūpestingai, todėl statybos defektų atsiradimo riziką prisiėmė sau. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog sutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškovai, samdydami atsakovą, fizinį asmenį, nepasidomėjo, ar jis turi atitinkamą išsilavinimą ir kompetenciją būti statybos rangovu, elgėsi lengvabūdiškai ir neatsakingai.

40. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinė statybos darbų trūkumų priežastis yra ne statinio statybos techninio prižiūrėtojo darbo rezultatas, o rangovo, kuris statė namą, pažeisdamas statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimus, tiesioginių veiksmų pasekmė, taip pat į tai, kad ieškovai yra vartotojai, todėl turi mažiau žinių, susijusių su statybomis, nei atsakovas, turintis atitinkamas įstatymo keliamas pareigas, kurių nevykdymas gali suponuoti vartotojų teisių pažeidimą, sprendė, kad atsakovo kaltė dėl statybos defektų sudaro 90 procentų. Teismas nurodė, jog objektyvių aplinkybių, kurios šalintų atsakovo (rangovo) kaltę dėl statybos trūkumų, teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovo kaltė mažintina 10 proc. dėl teismo nustatytų ir kitų asmenų - techninio prižiūrėtojo, ieškovų - kaltų veiksmų.

41. Teismas nurodė, kad nors atsakovas ir ginčijo 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinę sąmatą, kurios pagrindu ieškovai prašė priteisti 22 570,06 Eur nuostolius, tačiau, teismo vertinimu, ši sąmata yra pakankama žalos dydžiui dėl padarytų defektų konstatuoti, juolab, kad ją sudarė įmonė, kuri detalizavo darbus, jų kiekius, medžiagas. Savo ruožtu, atsakovo pateikto S. D., turinčio kvalifikaciją eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, paskaičiavimą teismas vertino kaip nepatikimą ir nepakankamą įrodymą, kadangi S. D. niekuomet nebuvo atvykęs į statybos aikštelę, o minėtą sąmatą sudarė pagal tai, ką jam ieškovas nurodė žodžiu.

42. Be kita ko, teismas nurodė, jog iš 2017 m. vasario 2 d. antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 159-02/17 priedų Nr. 4 ir 5 matyti, kad apšiltinimo medžiagos ant namo fasado buvo klijuojamos nenuvalius atsakovo padengtų klijų likučių, kas reiškia, kad 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinės sąmatos 2 punkte nurodyti darbai „fasadų lygių paviršių remontas, nuvalant klijų likučius, dirbant ant pastolių“, nebuvo atlikti, todėl prašoma priteisti 1 211,36 Eur reikalavimo suma be PVM už šiuos darbus nepriteistina. Teismas taip pat konstatavo, jog aplinkybė, kad antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo dieną, t. y. 2017 m. vasario 2 d. nuotraukose statybos aikštelėje nebuvo užfiksuoti 50 m² pastoliai, nepaneigia aplinkybės, kad toks kiekis pastolių buvo naudojamas šalinant defektus.

43. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju iš atsakovo ieškovų naudai priteistinos 18 993,88 Eur defektų šalinimo išlaidos (21 104,31 Eur × 90 / 100 = 18 993,88 Eur) ir 584,43 Eur patirtos išlaidos dėl atliktų statybos darbų apžiūros ir statybos defektų nustatymo bei akto rengimo. Teismas, be kita ko, nurodė, kad ieškovams iš atsakovo priteistinos ir 970,08 Eur palūkanos, sumokėtos Bigbank AS filialui, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai 2017 m. balandžio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Bigbank AS filialu 19 020 Eur sumai (kredito kaina 980 Eur) remonto ir įrengimo darbams, adresu (duomenys neskelbtini) kurią naudojo sumokėti UAB „Valdikoma“ už darbus, atliktus šalinant ieškovo padarytus defektus.

44. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors atsakovas, būdamas atsakingas už statybvietę, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, neapsaugojo vandentiekio nuo užšalimo, kas lėmė jame buvusio vandens užšalimą, nagrinėjamu atveju nėra užfiksuotas žalos vamzdynui dėl jame užšalusio vandens faktas, dėl ko 2 466,74 Eur dydžio patikslinto ieškinio dalis ieškovams iš atsakovo nepriteistina. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju 1 120 Eur dydžio ieškinio dalis už būsto nuomą ieškovams iš atsakovo taip pat nepriteistina. Įvertinęs tai, kad nėra atsakovo kaltės dėl ieškovų patirtų išlaidų atlikti šiems darbams, t. y. elektros įrenginių prijungimo paslaugai ir gelžbetoninio gesinimo šulinio montavimui bei nuotekų šalinimo tinklų įrengimui, prijungiant į miesto tinklus, sprendė, kad 3 569,95 Eur dydžio patikslinto ieškinio dalis ieškovams iš atsakovo taip pat nepriteistina. Teismas konstatavo, jog taip pat ir patikslinto ieškinio reikalavimo dalis dėl 4 500 Eur sumos už visų darbų organizavimą bei priežiūrą ir 90,05 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo šios sumos, nepagrįsta, todėl nepriteistina.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

45. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo teismo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo priimtą 2018 m. kovo 5 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovų patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 10 274,20 Eur nuostolių atlyginimui, ir nurodytoje apimtyje priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį atmesti visiškai; 2) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo priimtą 2018 m. kovo 22 d. papildomą sprendimą; 3) priteisti atsakovo naudai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas; 4) prijungti prie bylos medžiagos naujus įrodymus; 5) civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 6) paskirti teismo statybos darbų ekspertizę.

46. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovo sąlygotos žalos (dalyje dėl trūkumų šalinimo išlaidų) faktą pilnai patvirtina 2016 m. spalio 4 d. statinio apžiūros defektinis aktas Nr. 1 ir 2016 m. spalio 13 d. UAB „SDG“ atliktų statybos darbų apžiūros aktas Nr. N238-10/16, o mastą (dydį) - UAB „Valdikoma“ 2016 m. gruodžio 16 d. sudaryta remonto darbų lokalinė sąmata, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl dar vieno į bylą pateikto rašytinio įrodymo – 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „SDG“ vyr. inžinierės V. M. surašytų atliktų statybos darbų defektų šalinimo apžiūros aktų. Pažymi, kad, savo ruožtu, 2016 m. lapkričio 8 d. aktuose kaip nepašalinti buvo nurodyti tik keturi statybos darbų trūkumai. Atkreipia dėmesį, kad, nors UAB „Valdikoma“ sąmatoje deklaruojama, kad ji sudaryta pagal 2016 m. spalio 13 d. apžiūros aktą Nr. N238-10/16, tačiau yra visiškai neaišku, kokiu pagrindu UAB „Valdikoma“ sąmatoje yra įrašyti vykdytinų darbų kiekiai - 2016 m. spalio 13 d. apžiūros akte Nr. N238-10/16 jokie defektuotų darbų kiekiai nenurodyti. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp į bylą pateiktų įrodymų bei neįvertino, kad rašytinių įrodymų (2016 m. lapkričio 18 d. aktų) turinys prieštarauja teismo padarytoms išvadoms.

47. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo motyvas dėl neapsilankymo statybos vietoje S. D. skaičiavimus laikyti nepatikimu įrodymu ir juo nesivadovauti yra visiškai nepagrįstas, kadangi sąmatos (kaip dokumento) pagrįstumo patikra atliekama išskirtinai naudojantis tik kompiuterine programa („Sistela“) pagal tikrinamos sąmatos duomenis, netikrinant faktinio poreikio vykdyti sąmatoje nurodytus darbus. Pažymi, kad išvadoje dėl UAB „Valdikoma“ sąmatos pagrįstumo buvo rasta eilė trūkumų, o S. D. nustatė, kad ieškovų deklaruojamų atsakovo padarytiems trūkumams pašalinti reikalingų darbų kaina yra ne didesnė kaip 15 802 Eur su PVM.

48. Nurodo, jog įvertinant tai, kad sąmatos 3-iojoje ir 8-ojoje pozicijose nurodyti darbai (fasadų mūro remontas ir tiesinių angokraščių tinko remontas) turėtų būti atliekami nuo fasado nuvalius klijų likučius, bet prieš fasadą apklijuojant apšiltinamosiomis plokštėmis, bei atsižvelgiant į teismo nustatytą aplinkybę, jog apšiltinimo plokštės buvo klijuojamos tiesiai ant klijų likučių (jų nenuvalius), seka logiška išvada, jog ne tik sąmatos 2-ojoje, bet ir 3-iojoje bei 8-ojoje pozicijose nurodyti darbai faktiškai nebuvo atliekami, o apšiltinamosios plokštės buvo klijuojamos ant darbų fronto, kurį paliko atsakovas prieš sutarties nutraukimą nuo namo fasado demontavęs šiltinamąsias medžiagas. Pažymi, jog atitinkamai nevykdžius sąmatos 2-oje, 3-ioje ir 8-oje pozicijose nurodytų darbų, kurių atlikimui (sąmatos duomenimis) turėjo būti naudojami fasadiniai pastoliai, pastoliai statybvietėje nebuvo montuojami ir naudojami (ką, anot atsakovo, patvirtina 2017 m. vasario 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotografijos). Anot atsakovo, šie darbai 2017 m. kovo mėn. negalėjo būti vykdomi, šią aplinkybę patvirtina taip pat 2017 m. vasario 2 d. faktinių aplinkybių protokolas. Paaiškina, kad kartu su apeliaciniu skundu atsakovas į bylą teikia naujus rašytinius įrodymus: ieškovų gyvenamojo namo kaimynystėje gyvenančių ir/ar dirbančių liudytojų Z. M., M. A., V. Ž. notariškai patvirtintus parodymus, kurie pagrindžia, kad ieškovų sklype vykdant lauko statybos darbus 2016 m. žiemą ir 2017 m. pavasarį ne tik kad nebuvo naudojami fasadiniai pastoliai, bet dar daugiau: minėti liudytojai patvirtina nematę, kad iki pradedant ant ieškovų statomo namo fasado klijuoti apšiltinamąsias plokštes darbininkai būtų fasadą valę, mūriję, kad išorinis pamatas būtų buvęs atkastas ir nuo jo būtų buvusios nuiminėjamos apšiltinamosios plokštės, valomi klijų likučiai, kas paneigia UAB „Valdikoma“ sąmatoje nurodytų darbų atlikimo realumą.

49. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino į bylą pateikto rašytinio įrodymo - „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir projektas), kurio Architektūrinės dalies techninėse specifikacijose yra aiškiai nurodyta, kad tinkavimui naudojamas cemento - kalkių - smėlio mišinys, t. y. būtent toks mišinys, kur tinkuodamas vidaus sienas panaudojo atsakovas. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju tarp atskirų projekto dalių (dokumentų) yra stebimas prieštaravimas: pagal projekto techninę specifikaciją vidinėms sienoms tinkuoti numatytas cemento - kalkių - smėlio mišinys, o projekto aiškinamasis raštas tiems patiems darbams numato gipsinį tinką. Anot atsakovo, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, ieškovų namo vidaus sienas tinkuodamas ne projekto aiškinamajame rašte nurodytu gipsiniu tinku, o projekto techninėse specifikacijose įvardintu cemento - kalkių - smėlio mišiniu, atsakovas, vykdydamas statybos darbus, tinkamai vadovavosi jo žiniai pateikto projekto duomenimis, veikė pagal galiojusias teisės normas, todėl jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymi, jog statybos trūkumus konstatavę specialistai šiuo atveju nenurodė, kad dėl tinko tariamo neatitikimo projektui tinkas privalo būti pašalintas.

50. Atkreipia dėmesį, kad 2016 m. spalio 4 d. konstatuodami atsakovo sąlygotus statybos darbų defektus techninis prižiūrėtojas G. T. ir ieškovai 2016 m. spalio 4 d. Statinio apžiūros defektiniame akte Nr. 1 nenurodė, kad garažo vidinės pertvaros šiltinimo darbai buvo vykdomi naudojant neprojektines medžiagas, taip pat šiame akte nenurodyta, jog reikalinga keisti šiltinimui naudojamą medžiagą (neprojektinę „šiltinimo plokštę“ į projektinę akmens vatą), dėl ko, atsakovo nuomone, ieškovai ir techninis prižiūrėtojas nelaikė, kad atsakovas šiuos darbus atliko su defektais, bei kaip labiau tikėtiną leidžia teigti egzistavus aplinkybę, jog darbai nesilaikant projekto buvo vykdomi su statybų dalyvių (ieškovų ir techninio prižiūrėtojo) pritarimu. Atkreipia dėmesį, jog, savo ruožtu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neištyrė ir neįvertino. Pažymi, kad nėra neaišku, kodėl UAB „Valdikoma“ sąmatos pagrindu nuspręsta šalinti atsakovo ne pagal projektą atliktų darbų rezultatus, kai, neatsižvelgiant į defektus konstatavusių specialistų rekomendacijas, pirmiausia nebuvo įsitikinta, kad neprojektiniai sprendiniai turi neigiamos įtakos ieškovų statomo namo charakteristikoms.

51. Nurodo, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - atsakovui atliktų mokėjimų kvitai - patvirtina, kad už angokraščių ir sienų tinkavimą, taip pat vidaus pamatų apšiltinimą atsakovui nebuvo sumokėta (nurodyti tipo darbai į atsiskaitymo kvitus neįtraukti), iš ko seka, kad atsakovui nekyla pareiga kompensuoti kito rangovo (UAB „Valdikoma“) naudai už nurodytų darbų atlikimą ieškovų patirtas išlaidas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtų rašytinių įrodymų tinkamai neištyrė ir neįvertino, dėl ko neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo ieškovų atsiskaitymo su atsakovu faktines aplinkybes, bei nepagrįstai UAB „Valdikoma“ sąmatoje įrašytus darbus, už kuriuos atsakovui nebuvo sumokėta, vertino kaip atsakovo atliktų darbų defektų šalinimą.

52. Paaiškina, kad be 18 993,88 Eur statybos defektų šalinimo išlaidų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai papildomai ieškovų naudai iš atsakovo priteisė ir 584,43 Eur išlaidų už atliktų statybos darbų apžiūrą, statybos defektų nustatymą, akto parengimą bei 970,08 Eur palūkanų, sumokėtų Bigbank AS filialui pagal ieškovų 2017 m. balandžio 25 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį. Anot atsakovo, teismas neįvertino, kad bylos įrodymai nepagrindžia ieškovų išlaidų atliktų statybos darbų apžiūrai, statybos defektų nustatymui, akto parengimui (584,43 Eur). Pažymi, jog, savo ruožtu, paskolos palūkanas (970,08 Eur) teismas priteisė neįvertinęs pernelyg nutolusio teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovų patirtos žalos. Teigia, jog tuo tarpu konstatavęs, kad atsakomybė už statybos defektus kyla ir trečiajam asmeniui bei ieškovams, teismas nepagrįstai nesumažino iš atsakovo priteistų išlaidų vartojimo kredito palūkanoms ir atliktų statybos darbų apžiūrai, statybos defektų nustatymui, akto parengimui.

53. Anot atsakovo, šiuo atveju vertinant aplinkybes, kad trečiojo asmens neteisėta veika (aplaidus pareigų vykdymas) nebuvo vienkartinis, o sistemingai vyko tęstinį laiką, tretysis asmuo pažeidė eilę statinio techniniam prižiūrėtojui tenkančių pareigų, techninio prižiūrėtojo netinkamas pareigų vykdymas pasireiškė aplaidumu, yra pagrįsta pripažinti, kad civilinės atsakomybės dalis, tenkanti techniniam prižiūrėtojui už nekokybiškais statybos darbais ieškovams sąlygotą žalą yra kur kas didesnė, nei pirmosios instancijos teismo nustatyti 10 procentų.

54. Pažymi, kad atsakovui nesutinkant su ginčijamu sprendimu dalyje, kurioje ieškovų ieškinys iš dalies patenkintas, atsakovas nesutinka ir su išvestiniu - papildomu - teismo sprendimu, kuriuo ieškovams nuo patenkintos patikslinto ieškinio sumos priteistos procesinės palūkanos.

Atsiliepimas

55. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo atmesti šį apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

56. Ieškovų teigimu, atsakovas nenurodo priežasčių, kodėl liudijimai gaunami tik išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme ir kokios buvo objektyvios kliūtys minėtus asmenis identifikuoti bei prašyti teismo apklausti posėdžio metu nagrinėjant bylą iš esmės. Anot ieškovų, atsakovas, neišnaudojęs rungimosi principo ir teisės teikti visus atsikirtimus, negali savo neveikimo pateisinti, kaip pagrindu teismui priimti ir vertinti naujus įrodymus. Pažymi, jog žiniomis apie liudininkus atsakovas disponavo ir pirmosios instancijos teisme, tačiau dėl nežinomų priežasčių pats nebekvietė jų į posėdį ir neįrodinėjo jų parodymais savo pozicijų. Atkreipia dėmesį, jog rašytiniai liudijimai teikiami tais atvejais, kuomet dėl objektyvių kliūčių negalima betarpiškai asmens apklausa posėdžio metu.

57. Ieškovų teigimu, atsakovas ekspertizės klausimą kelia nesavalaikiai, kadangi jam ne kartą buvo siūlyta proceso metu pageidaujant inicijuoti ekspertizės atlikimą, tačiau šia galimybe nebuvo naudotasi.

58. Paaiškina, kad atsakovas ieškovų nurodytus aktu defektus pripažino ir sutiko juos pašalinti; atsakovas ir faktiniais veiksmais buvo pripažinęs savo netinkamą veikimą, kadangi nuiminėjo apšiltinamąsias plokštes nuo sienų. Nurodo, kad tiek 2016 m. spalio 13 d., tiek 2016 m. lapkričio 8 d. aktuose nurodyti defektai yra skirtingi, o 2016 m. lapkričio 8 d. akte nurodyti tik papildomai atsiradę defektai. Anot ieškovų, atsakovas nepagrindžia, kur yra esminis duomenų prieštaravimas, neatitikimai, kurie lemtų, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl atlygintinos žalos ieškovams.

59. Nurodo, kad atsakovas nepagrindžia, kodėl S. D. turėjo vertinimą atlikti pagal „Sistela“ programą bei kuo grindžiama, kad UAB „Valdikoma“ sąmata yra sudaryta „Sistela“ programa. Teigia, jog nėra aišku, kodėl vertinimui turėjo būti pasirinkta būtent ši programa. Pažymi, kad ieškovams kyla abejonių, ar S. D. sąmatą skaičiavo su UAB „Sistela“ sertifikuota programa, be to akivaizdi ir žmogiško faktoriaus intervencija į šią sąmatą. Atkreipia dėmesį, jog be projekto autoriaus ar jo savininko sutikimo, pats projektas net negali būti vertinamas. Paaiškina, kad UAB „Valdikoma“ sąmata yra sudaryta remiantis defektacijos aktais, o ne bendra sąmata darbams atlikti.

60. Pažymi, kad atsakovas nėra nuoseklus savo pozicijai, ar jis neigia padarytų defektų faktą ir ieškovų teiktą UAB „Valdikoma“ sąmatą kaip tokią ar tik atskiras jos pozicijas. Paaiškina, kad atsakovas neįvertina, jog vykdytiems darbams atlikti reikiamas pastolių kiekis neišrenkant ir nesurenkant iš naujo buvo reikalingas apie 172 kvadratų ploto, o sąmatoje įskaičiuojama tik 50 kvadratų pastolių, kas yra beveik 3,5 karto mažiau nei reikalinga. Paaiškina, kad darbai buvo atliekami lygiagrečiai vienu metu ir priduoti atlikus visus darbus pilna apimtimi, o faktinių aplinkybių protokolas šio fakto nepaneigia, nes jis buvo rengtas dar tuo metu, kai darbai nebuvo atlikti visa apimtimi. Nurodo, jog, jeigu teismas vertintų, kad prielaidų liudytojų pozicijų vertinimui yra, pažymi, jog šie asmenys nėra statybininkai, jie nedalyvavo statybų procese.

61. Atkreipia dėmesį, jog visos projekto detalės bei projekto aiškinimai vienareikšmiškai nurodė gipsinį tinką. Paaiškina, kad UAB „SDG“ defektacijos akto 2016 m. spalio 13 d. 2.8. p. nustatyta, kad buvo pažeistos tinko gamintojo rekomendacijos temperatūriniam režimui. Be to, anot ieškovų, ir techninis prižiūrėtojas defektacijos akte 2016 m. spalio 4 d. nustatė, kad vidinių sienų tinkavimui naudojami plonasluoksnis ir storasluoksnis kalkiniai – cementiniai tinko mišiniai „stimelit“ neatitinka projekte nurodyto gipsinio tinko.

62. Pažymi, kad jokio susitarimo ir sutikimo atsakovui nesilaikyti projekto sprendinių nebuvo.

63. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis ieškovų nurodytų darbų, kurių išlaidas priteista atlyginti, neatliko ir kad už tai jam nebuvo apmokėta.

64. Paaiškina, kad mokėjimus ir teisinius pagrindus su UAB „SDG“ pagrindžia – Sutarties Nr. S16/100 pasirašytos 2016 m. spalio 5 d. 1 IP priedo 1.1 punkte apibrėžta veikimo paskirtis įvertinti statybos darbų atitiktį statybos techniniam – darbo projektui ir pateikti išvadas.

65. Atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju nėra nustatyta ieškovų kaip vartotojų neprotingų veiksmų ar neracionalaus dydžio kredito gavimo už neatitinkančias protingumo kriterijus palūkanas.

Šalies argumentai

66. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti ginčijamą sprendimą, papildomai priteisiant ieškovams – 1 120 Eur dydžio išlaidas, patirtas būsto nuomai laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. liepos mėn., 2 466,74 Eur už vandens sistemos demontavimo ir naujo vandentiekio įrengimo darbus, už fasadų lygių paviršių remontą, nuvalant klijų likučius 1 465,75 Eur su PVM ir 2 110,43 Eur už nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

67. Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimus mažino 10 proc. siejant su trečiuoju asmeniu, taip pat nepagrįstai atmetė ir reikalavimus nepripažinus nuostoliais – būsto nuomos išlaidų, klijų likučių šalinimo kaštų, vamzdyno tvarkymo išlaidų.

68. Pažymi, kad teismas ginčijamu sprendimu nurodęs, jog techninis prižiūrėtojas pradėjo veikti vėliau, nei pradėti atlikinėti rangos darbai t. y. jau po pamatų įrengimo, neatsižvelgė į esminę aplinkybę, jog reikalavimo dėl nekokybiškų pamatų įrengimo ieškovai patikslintu ieškiniu atsisakė, todėl ir teismo vertinimas ieškovų veiksmų šiuo statybos etapu nepagrįstas ir negalėjo būti pagrindu spręsti dėl žalos sumažinimo, kadangi bylos nagrinėjimo apimtyje šis faktas neturėjo ginčo sprendimui jokios įtakos. Nurodo, kad defektų nustatymas, kuriuos buvo galima pašalinti bei kurie šiai dienai ir yra pašalinti, lėmė tik asmens teisę, bet ne pareigą veikti. Ieškovų teigimu, teismas šiuo atveju privalėjo pagrįsti, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovų ir trečiojo asmens netinkamas veikimas, kad tai būtų betarpiškai turėję įtakos defektų atsiradimui, dėl kurių pašalinimo ir nuostolių atlyginimo ir kilo teisminis ginčas. Paaiškina, kad apeliantai pasitikėjo atsakovu, kadangi pastarasis buvo patikinęs juos tiek dėl savo kompetencijos, tiek dėl reikiamų duomenų turėjimo. Atkreipia dėmesį, jog byloje nėra įrodyta, kad ieškovai visiškai nesidomėjo atsakovu ar jo kompetencijomis, o tai kad jiems buvo pateikta neteisinga ir net melaginga informacija, negalima laikyti ieškovų atsakingais už tai. Nurodo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neatskleidė ir nepagrindė, kuo trečiojo asmens veiksmai įtakojo žalos ir defektų atsiradimą. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, jog statybos darbų trūkumų priežastis yra ne statinio statybos techninio prižiūrėtojo darbo rezultatas, o rangovo, kuris statė namą, pažeisdamas statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimus, tiesioginių veiksmų pasekmė, todėl jei ir buvo formaliai nustatyti kokie nors ieškovų ar trečiojo asmens netinkamo veikimo aspektai, nepagrindus, kad tai įtakojo patį darbų rezultatą, mažinti atlygintinos žalos dydžio nebuvo jokio pagrindo, net ir 10 procentų.

69. Ieškovai nurodo, jog nors defektavimo aktas buvo sudarytas anksčiau nei atliktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas, tačiau defektinis aktas neįrodo pačių darbų atlikimo momento, todėl, akivaizdu, kad 2017 m. vasario 2 d., kuomet fiksuotos faktinės aplinkybės, klijų nuvalymo nuo sienų darbai galėjo būti dar neatlikti. Savo ruožtu, anot ieškovų, pagal UAB „Valdikomos” atliktų darbų aktą ir pateiktą apmokėjimą - klijų nuvalymą nuo sienų data yra – 2017 m. kovo 31 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo faktinių aplinkybių konstatavimo momento.

70. Nurodo, jog trečiasis asmuo, kaip asmuo turintis specialių žinių, nurodė, kad vamzdyno neapsaugojus nuo užšalimo, ir jame esančiam vandeniui užšalus, nebėra taikoma gamintojo garantija, kas akivaizdžiai pagrindžia, jog vamzdynai toliau saugiai nebegali būti eksploatuojami. Pažymi, jog tai, kad aktu nebuvo pažodžiui nurodyta, jog dėl užšalusio vandens buvo pakenkta vamzdyno sienelėms, nepaneigia fakto, jog dėl šios aplinkybės vamzdyną reikėjo keisti. Atkreipia dėmesį, kad 2016 m. gruodžio 6 d. buvo atlikti hidrauliniai bandymai, tačiau UAB „Šiaulitas” atliko darbus 2017 m. balandžio 4 d., o tai, ieškovų teigimu, pagrindžia, kad apeliantai realius darbus su vamzdynu atliko pavasarį, jam atšilus, tikslu įsitikinti ar jis nėra sugadintas. Paaiškina, kad jau nustačius, jog vien užšalimo faktas šalina gamintojo garantiją, taip pat fiziškai atkasus vamzdyną ir nustačius jo pažeidimus, jis buvo demontuotas ir pakeistas nauju.

71. Ieškovų vertinimu, visi byloje pateikti duomenys ir šalių paaiškinimai pagrindžia, kad nuo 2016 m. gruodžio 1 d. būsto nuoma ieškovams nebūtų buvusi aktuali ir reikalinga, jeigu laikantis rangos sutarties sąlygų atsakovas laiku ir tinkamai būtų atlikęs darbus. Atkreipia dėmesį, jog vertinant vien atstumo klausimus, kas susiję su transporto, kuro išlaidomis, papildomomis laiko sąnaudomis ir kt., vien šios aplinkybės pateisina ir pagrindžia būsto poreikį (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

72. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo jį atmesti ir patenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

73. Nurodo, jog trečiasis asmuo pažeidė eilę statinio techniniam prižiūrėtojui tenkančių pareigų (aplaidžiai tikrino, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, aplaidžiai kontroliavo statybos metu naudojamus statybos produktus, darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą, savo darbo rezultatų neformino), o jo neteisėta veika (aplaidus techninio prižiūrėtojo pareigų vykdymas) nebuvo vienkartinis, bet sistemingai vyko tęstinį laiką, kas nuo techninės priežiūros paslaugų sutarties sudarymo 2016 m. liepos 5 d. iki su atsakovu sudarytos sutarties nutraukimo 2016 m. lapkričio 10 d. sudaro net keturių mėnesių laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, kad trečiasis asmuo aplaidžiai vykdė savo, kaip techninio prižiūrėtojo teisės aktuose numatytas pareigas, kas lėmė statybos broko, kuris galėjo būti pastebėtas ankstesniuose statybos etapuose nei 2016 m. spalio 4 d. atsiradimą. Savo ruožtu, atsakovo teigimu, vertinant, kad ieškovams kaip statytojams kilo Statybos įstatyme numatyta imperatyvi pareiga užtikrinti statybos techninę priežiūrą, bei atsižvelgiant, jog nagrinėjamu atveju techninė priežiūra buvo vykdoma aplaidžiai ir netinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovams kyla atsakomybė Civilinio kodekso 6.689 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pažymi, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog ieškovai elgėsi lengvabūdiškai ir neatsakingai samdydami atsakovą - fizinį asmenį, bet nepasidomėję, ar jis turi atitinkamą išsilavinimą ir kompetenciją būti statybos rangovu, šuo atveju ieškovų atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.689 straipsnio 4 dalį neįtakoja, kadangi minėtu pagrindu atsakomybė ieškovams kyla kaip tinkamo techninės priežiūros organizavimo neatlikusiems asmenims. Teigia, jog ieškovų neatsakingumą pasirenkant rangovą teismas konstatavo pagrįstai, kadangi ieškovų elgesys nesiimant priemonių įsitikinti statybos darbams samdomo rangovo kvalifikacija neatitinka elementaraus protingumo principo, kuris įpareigoja kiekvieną asmenį elgtis vadovaujantis bonus pater familias standartu, t. y. apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir racionaliai. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė neva atsakovas klaidino ieškovus teikdamas deklaraciją dėl faktiškai jokių funkcijų nevykdžiusio darbų vadovo buvimo, yra nepagrįsta. Nurodo, jog jokių įrodymų, kad atsakovas teikęs ieškovams kokias nors deklaracijas dėl statybos darbų vadovo buvimo, ieškovai į bylą nepateikė.

74. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo į bylą pateiktas įrodymas – 2017 m. vasario 2 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas - paneigia ieškovo pateiktais įrodymais – UAB „Valdikoma“ lokaline sąmata bei 2017 m. kovo 31 d. atliktų darbų aktu - įrodinėtas aplinkybes, kad ieškovas faktiškai atliko fasadų lygių paviršių remonto, nuvalant klijų likučius, darbus.

Žemesnės instancijos teismas

75. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jokie bylos įrodymai nepatvirtina, kad būtent užšalęs vanduo pakenkė vamzdyno sienelėms, dėl ko vamzdyną reikėjo keisti. Atsakovo teigimu, ieškovams neįrodžius priežastinio ryšio tarp užšalusio vandens ir žalos vamzdynui padarymo, bei įvertinant, kad žalą vamzdynui sąlygojo pačių ieškovų neatidūs veiksmai hidraulinius bandymus atliekant prie žemos temperatūros, vamzdyno prieš tai neatšildžius, reikalavimas dėl nuostolių už vamzdyno keitimo darbus atlyginimo atmestas pagrįstai, nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti G. T. išsakyti teiginiai, kad vamzdyne užšalus vandeniui vamzdynui nebėra taikoma gamintojo garantija, yra deklaratyvūs ir neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, bei juo labiau neįrodo ieškovų pozicijos, kad vamzdynuose užšalęs vanduo pažeidė vamzdyną.

76. Pažymi, kad butą ieškovai nuomojosi ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų netinkamai vykdant statybos darbus (dėl ko ieškovai neva numatė, kad darbai laiku pabaigti nebus), o dėl kitų (asmeninių) priežasčių, kurias ieškovė įvardino teismo posėdyje t. y. dėl to, kad sutuoktiniai mėgsta pagyventi atskirai bei dėl to, kad ieškovo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu iš ieškovų pusės buvo pakartotinai deklaruojama, kad jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 6.579 str. 4 dalimi naudoti deklaruojamą buto nuomos faktą prieš atsakovą, o kartu - reikalauti priteisti iš atsakovo buto nuomai patirtas išlaidas, ieškovai neturi teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

77. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

78. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad šią bylą būtų galima nagrinėti rašytinio proceso tvarka, dėl ko atsakovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

79. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus – Šiaulių m. 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. 2018 m. kovo 28 d. patvirtintus liudytojų V. Ž., M. A. ir Z. M. parodymus. Savo ruožtu, Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog šiais liudytojų parodymais grindžia savo poziciją dėl dalies 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų neatlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vienas iš esminių nagrinėtinų klausimų (kurį byloje ir kėlė atsakovas) buvo – ar 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai faktiškai buvo atliekami. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme keldamas tokio pobūdžio ginčytiną klausimą turėjo visas galimybes teikti šiuo metu kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, tačiau jų neteikė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus atsakovo įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

80. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys buvo tenkintinas iš dalies ir priteista ieškovų naudai po 10 274,20 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovo, bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. papildomas sprendimas, kuriuo ieškovų naudai iš atsakovo priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pažymėtina, jog ginčijamu sprendimu, be kita ko, pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovų atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 254,73 Eur nuostolių priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė; bei sprendė, jog ieškinio reikalavimai priteisti 4 500 Eur sumą (ir 90,05 Eur palūkanas nuo šios sumos) už darbų organizavimą bei priežiūrą, 1 099,13 Eur sumą už elektros įrenginių prijungimo paslaugas, 2 470,82 Eur sumą už gelžbetoninio gesinimo šulinio montavimą ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimą yra nepagrįsti, dėl ko netenkintini. Byloje pateiktais apeliaciniais skundais šios ginčijamo sprendimo dalys nėra skundžiamos, dėl ko apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais plačiau nepasisako bei jų nenagrinėja.

81. Byloje nėra tarp šalių ginčo dėl to, jog tarp ieškovų kaip užsakovų ir atsakovo kaip rangovo 2016 m. birželio 1 d. buvo sudaryta vartojimo statybos rangos sutartis, o tarp ieškovo E. D. ir trečiojo asmens 2016 m. liepos 5 d. buvo sudaryta statinio statybos darbų techninės priežiūros vykdymo sutartis Nr. GTP-16-07-05.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų statybos rangos teisinių santykių dalyvių civilinės atsakomybės ribų pagrįstumo

82. Byloje yra pateikti įrodymai – 2016 m. spalio 4 d. statinio apžiūros defektinis aktas Nr. 1, 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros aktas N238-10/16, 2016 m. lapkričio 8 d. atliktų statybos darbų defektų šalinimo apžiūros aktas – kurie patvirtina, jog atliekant statybos rangos darbus buvo padaryti atitinkami defektai. Vertinant tai, jog atliekant statybos rangos darbus šiame procese kaip rangovas dalyvavo atsakovas bei kaip statybos darbų techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo, vienas iš pagrindinių byloje spręstinų klausimų buvo nustatyti už defektų bei atitinkamai dėl jų šalinimo atsiradusių nuostolių atsiradimą atsakingus asmenis bei atitinkamai įvertinti jų atsakomybės ribas.

83. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

84. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas kaip rangovas savo veiksmais padarė Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 6 punktų, sutarties 3.3.4., 3.4.3., 3.4.5., 3.4.8. punktų pažeidimus, kadangi: 1) statybos rangos darbus pradėjo tuomet, kai leidimas statybai dar nebuvo išduotas, ir nebuvo paskirtas statybos vadovas; 2) pažeidė projekto sprendinius ir buvo užfiksuoti statybos darbų defektai; 3) atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalys susitarė dėl statybos rangos darbų vykdymo nesilaikant projekto; 4) nepateikė priėmimo – perdavimo aktų prieš priduodant atliktus darbus, neatliko tarpinių, užslėptų darbų pridavimo ieškovams, atlikti ar paslėpti darbai nebuvo fiksuojami atliktų darbų aktais, nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas pateikė ieškovams statybinių medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas, ir būtent šiuos neteisėtus atsakovo veiksmus vertino kaip žalą nulėmusius atsakovo veiksmus.

85. Įvertinus atsakovo apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog iš esmės atsakovas su dalimi pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų sutinka, kadangi jokių argumentų, sąlygojančių pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą dėl tam tikrų padarytų atsakovo pažeidimų, apeliaciniame skunde nepateikia, t. y. neginčija aplinkybių, jog atsakovas nepateikė priėmimo – perdavimo aktų prieš priduodant atliktus darbus, neatliko tarpinių, užslėptų darbų pridavimo ieškovams, atlikti ar paslėpti darbai nebuvo fiksuojami atliktų darbų aktais, nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas pateikė ieškovams statybinių medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas; taip pat neginčija aplinkybės, jog statybos rangos darbus pradėjo tuomet, kai leidimas statybai dar nebuvo išduotas, ir nebuvo paskirtas statybos vadovas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo šiuos atsakovo padarytus pažeidimus iš esmės vertinti kitaip negu juos vertino pirmosios instancijos teismas.

86. Taigi, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliaciniame skunde atsakovo nurodytų argumentų dėl galimai nepagrįstų teismo išvadų, jog atsakovas nukrypo nuo projekto nesant ieškovų pritarimo, atsakovas pažeidė projekto sprendinius panaudojęs neprojektinį tinką, pirmosios instancijos teismas nepašalino buvusių prieštaravimų tarp dokumentų, kuriais remiantis grindžiamas defektų buvimo faktas.

87. Apeliaciniame skunde atsakovo išdėstytą argumentą, jog statybos rangos darbai, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo vykdomi nesilaikant projekto su ieškovų bei trečiojo asmens pritarimu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys susitarė (pagal sutarties 3.3.4. punktą, turėjo būti rašytinis ieškovų sutikimas) dėl statybos darbų vykdymo nesilaikant projekto, byloje nėra pateikta. Vien ta aplinkybė, kad viename dokumente - 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros akte N238-10/16 - yra nurodytas vienas iš nukrypimų nuo projekto, o kitame - 2016 m. spalio 4 d. statinio apžiūros defektiniame akte Nr. 1 – šio nukrypimo nėra nurodyta, nepatvirtina (net ir netiesiogiai, kaip bando teigti apeliaciniame skunde atsakovas) jokios ieškovų buvusios valios dėl nukrypimo nuo projekto, kadangi šie dokumentai pagal savo pobūdį tik patvirtina konkrečius nustatytus skirtingų asmenų skirtingu metu atliktų darbų defektus ir yra vertintini kaip vienas kitą papildantys dokumentai.

88. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vykdydamas statybos rangos darbus atsakovas panaudojo neprojektinį tinką, dėl ko nepagrįstai priteisė ir su šiuo defekto šalinimu susijusias išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šis atsakovo argumentas taip pat yra nepagrįstas. Kaip teisingai nurodė ieškovai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, faktas, jog atsakovas, atlikdamas statybos rangos darbus, panaudojo neprojektinį tinką, konstatuotas tiek 2016 m. spalio 4 d. statinio apžiūros defektiniame akte Nr. 1, tiek ir 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros akte N238-10/16; iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas 2016 m. spalio 20 d. rašte nurodė, jog atliktų darbų trūkumams pašalinti prireiks 7 dienų laiko. Taigi, akivaizdu, jog, žinodamas apie nustatytus atliktų darbų trūkumus, atsakovas šių trūkumų neginčijo ir juos vertino būtent kaip savo atliktų darbų trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu egzistavo prieštaravimai pačiame projekte, atsakovas kaip rangovas tokiu atveju turėjo informuoti užsakovą bei teikti siūlymus jiems išvengti, o ne tęsti darbus pasirinktu savo nuožiūra būdu bei atitinkamai veikiant savo rizika.

89. Be to, anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl vieno iš byloje pateikto įrodymo – 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „SDG“ surašyto atliktų statybos darbų defektų šalinimo apžiūros akto, dėl ko nepašalino esančių prieštaravimų tarp į bylą pateiktų įrodymų. Savo ruožtu, įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl statybos defektų šalinimo nuostolių fakto bei dydžio sprendė, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą (įskaitant ir 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „SDG“ atliktų statybos darbų defektų šalinimo apžiūros aktą), kadangi pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai yra šį įrodymą aprašęs. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „SDG“ atliktų statybos darbų defektų šalinimo apžiūros akte nurodyta, kad atlikti statybos darbai negali būti traktuojami kaip defektų šalinimas. Be to, 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog remontas vykdomas pagal defektinį aktą N238-10/16 (t. y. būtent pagal 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros aktą), o 2019 m. liepos 15 d. teismo ekspertizės akte padaryta išvada, jog UAB „Valdikoma“ atliktų darbų aktuose už 2017 kovo mėn., 2017 m. balandžio mėn., 2017 m. birželio mėn. numatyti darbai yra pagrįsti ir reikalingi pagal 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros aktą N238-10/16 bei nustatytus statybų neatitikimus ir defektus. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas byloje neįrodė aplinkybės, jog tinkamai yra pašalinęs 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros akte N238-10/16 nustatytus defektus, o UAB „Valdikoma“ atliktų darbų aktuose už 2017 kovo mėn., 2017 m. balandžio mėn., 2017 m. birželio mėn. numatyti darbai realiai nebuvo atliekami. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog defektai, nustatyti 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros akte, 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „SDG“ atliktų statybos darbų defektų šalinimo apžiūros akto rengimo dieną pašalinti nebuvo, o šiame akte nurodyti defektai yra vertintini tik kaip papildomai nustatyti. Taigi, darytina išvada, jog priešingai negu nurodo atsakovas, jokių prieštaravimų tarp įrodymų, kuriais remiantis spręstinas klausimas dėl statybos defektų šalinimo nuostolių fakto bei dydžio, iš esmės nėra, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, byloje esančius įrodymus vertino tinkamai.

90. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas padarė Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 6 punktų, sutarties 3.3.4., 3.4.3., 3.4.5., 3.4.8. punktų pažeidimus, yra pagrįsta.

91. Savo ruožtu, spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens kaip statybos darbų techninio prižiūrėtojo atsakomybės už nustatytus defektus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad techninis prižiūrėtojas aplaidžiai tikrino, kad statyba būtų atliekama pagal projektą, aplaidžiai kontroliavo statybos metu naudojamus statybos produktus, darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą, nepatikrino užslėptų darbų – statinio pamatų, savo darbo rezultatų neformino, dėl ko teismas sprendė, kad trečiasis asmuo aplaidžiai vykdė savo kaip techninio prižiūrėtojo pareigas pagal 2016 m. liepos 5 d. statinio statybos darbų techninės priežiūros vykdymo sutartį Nr. GTP-16-07-05, Statybos įstatymą ir Statybos techninį reglamentą STR 1.09.04:2002, kas lėmė statybos broko, kuris galėjo būti pastebėtas jau pradiniame statybos darbų etape (įrengus pamatus) atsiradimą. Atsižvelgdamas į tai, bei į aplinkybes, jog pagal sutartį būtent ieškovai turėjo užtikrinti statybos techninę priežiūrą, samdydami atsakovą elgėsi lengvabūdiškai ir neatsakingai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo kaltė dėl defektų atsiradimo yra 90 proc. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai pagrįsta.

92. Įvertinus ieškovų apeliacinį skundą iš esmės pritartina jų pozicijai, jog trečiasis asmuo turėjo tik teisę, bet ne pareigą pranešti viešojo administravimo subjektui, vykdančiam statybos valstybinę priežiūrą apie atsakovo netinkamus veiksmus, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto apie byloje nustatytus kitus trečiojo asmens pareigų pažeidimus, kurie būtent yra esminiai ir atitinkamai sąlygojantys šio asmens atsakomybę ginčo atveju. Savo ruožtu, aplinkybė, jog su trečiuoju asmeniu sutartis buvo sudaryta jau atsakovui pradėjus statybos rangos darbus, priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo ieškovai, tik patvirtina, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, jog ieškovai netinkamai organizavo techninę priežiūrą, dėl ko turi prisiimti tam tikrą dalį rizikos ir sau. Teisėjų kolegija iš esmės sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovai kaip vartotojai galimai buvo suklaidinti dėl atsakovo kompetencijos ir išsilavinimo, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra ieškovų kaltės dėl statybos darbų trūkumų atsiradimo, kadangi aplinkybė dėl netinkamai organizuotos techninės priežiūros byloje nustatyta.

93. Pažymėtina, jog nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog trečiasis asmuo padarė eilę savo pareigų pažeidimų, netinkamų pareigų vykdymas pasireiškė aplaidumu, neteisėta veikla vyko tęstinį laiką, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog statybos darbų trūkumo atsiradimas yra sąlygotas tiesioginių būtent atsakovo veiksmų, o ne trečiojo asmens pareigų netinkamo vykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent dėl šio fakto pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovo kaltės ribų nėra.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteisto nuostolių dydžio pagrįstumo

94. Ieškovai nagrinėjamu atveju vertino, jog jų patirtų nuostolių dėl padarytų defektų suma sudaro iš viso 35 871,31 Eur sumą, o tuo tarpu atsakovas ginčijo šį dydį, prašydamas teismo atmesti reikalavimą dėl nuostolių priteisimo visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė išvadas, jog ieškovų patirtų nuostolių faktas yra įrodymas, tačiau nuostolių dydį sumažino iki 20 548,40 Eur.

95. Byloje yra pateikti UAB „SDG“ PVM sąskaitos-faktūros (2016 m. spalio 18 d. PVM sąskaita-faktūra SDGS Nr. 0036887 484 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 0037235 100,43 Eur sumai) ir jose nurodytų sumų apmokėjimą patvirtinantys mokėjimų pavedimų išrašai, kuriais ieškovai grindžia patirtų 584,43 Eur išlaidų buvimą už atliktų statybos darbų apžiūrą, statybos defektų nustatymą, akto parengimą. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo teiginiui, jog UAB „SDG“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta, jog suteiktos inžinerinės paslaugos, tačiau, atsižvelgus į tai, jog būtent UAB „SDG“ pagal sudarytą sutartį su ieškovais parengė 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros aktą N238-10/16 bei 2016 m. lapkričio 8 d. atliktų statybos darbų defektų šalinimo apžiūros aktą iš esmės panašiu momentu, kuriuo buvo ir išrašytos aukščiau nurodytos PVM sąskaitos-faktūros, spręstina, jog 584,43 Eur suma buvo sumokėta būtent už atliktų statybos darbų apžiūrą, statybos defektų nustatymą, akto parengimą. Taigi, ši suma laikytina esant pagrįsta. Įvertinus bylos medžiagą, nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde pateikta pozicija, jog, esant nustatytai atsakovo kaltei 90 proc. dėl defektų atsiradimo, atitinkamai priteistina iš atsakovo 90 proc. šių ieškovų patirtų išlaidų, t. y. 525,99 Eur.

96. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju pagrįstas ieškovų reikalavimas ir dėl palūkanų priteisimo. Priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, nėra pagrindo spręsti, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų vartojimo kredito palūkanų forma patirtos žalos yra pernelyg nutolęs, kadangi, akivaizdu, jog vartojimo kredito sutarties sudarymas bei atitinkamai pareigos mokėti palūkanas atsiradimas buvo tiesiogiai sąlygotas aplinkybės, jog buvo būtina pašalinti atsakovo padarytus statybos darbų defektus. Be to, nors atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovai savo rizika pasirinko brangiausią kreditą, tačiau nepateikia jokių duomenų, jog ieškovai realiai tuo metu turėjo galimybę remonto darbams pasiimti kitą kreditą su mažesnėmis palūkanomis, t. y. atsakovas nepateikia įrodymų, kad kitokio pobūdžio kredito sutartis su ieškovais tikrai būtų sudaryta. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo teiginiu, jog pagal atsakovo pateiktą apeliaciniame skunde skaičiavimą ieškovai po vartojimo kredito sutarties sudarymo UAB „Valdikoma“ sumokėjo 17 212,27 Eur (suteiktas kreditas 19 020 Eur), tačiau pažymėtina, jog ieškovai mokėjo ir kredito sutarties sudarymo mokestį – 980 Eur, kas nagrinėjamu atveju lemia tai, jog nėra pagrindo spręsti dėl mažesnių palūkanų priteisimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, vertinant tai, kad yra nustatyta atsakovo kaltė 90 proc. dėl defektų atsiradimo, iš atsakovo priteistina 873,07 Eur palūkanų.

97. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamame sprendime, spręsdamas klausimą dėl nuostolių dydžio, rėmėsi būtent 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokaline sąmata, o ne atsakovo pateiktais S. D. skaičiavimais. Pažymėtina, jog ieškovė M. D. sudarė 2016 m. gruodžio 16 d. statybos rangos sutartį Nr. 16 12-01 būtent su UAB „Valdikoma“ kaip rangovu, kuris nagrinėjamu atveju ir sudarė remonto darbų 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinę sąmatą bei faktiškai atliko remonto darbus, pateikdamas atliktų darbų aktus už 2017 kovo mėn., 2017 m. balandžio mėn., 2017 m. birželio mėn. bei už kuriuos ieškovai yra sumokėję 22 570,06 Eur sumą. Taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju būtent 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinė sąmata, atliktų darbų aktai už 2017 m. kovo mėn., 2017 m. balandžio mėn., 2017 m. birželio mėn. bei dokumentai, patvirtinantys atliktus mokėjimus už remonto darbus, yra laikytini ieškovų dalies patirtų nuostolių dydį pagrindžiančiais įrodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir rėmėsi.

98. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrįstai kelia abejones apeliaciniame skunde ir dėl to, jog neaišku, kokiu pagrindu 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinėje sąmatoje nurodyti vykdytinų darbų kiekiai, nors 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros akte N238-10/16 jokie defektuotų darbų kiekiai nenurodyti. Pažymėtina, jog šie dokumentai – 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinė sąmata ir 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros aktas N238-10/16 – yra pagal savo pobūdį skirtingi dokumentai, kadangi 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros aktu N238-10/16 iš esmės buvo daromas atliktų statybos darbų kokybinis bei atitikties teisės aktams įvertinimas, o 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokaline sąmata nustatomi būtini remonto darbai ir jų kaina, šalinant 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros akte N238-10/16 nustatytus defektus. Taigi, konkrečių remonto darbų kiekių nurodydamas 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinėje sąmatoje buvo būtinas remonto darbų defektų šalinimui atlikti konkrečios kainos nustatymui ir, akivaizdu, jog lokalinėje sąmatoje nurodyti būtent tokie remonto darbų kiekiai, kurie yra būtini šalinant nustatytus defektus. Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinėje sąmatoje nurodyti netinkami būtinų atlikti remonto darbų kiekiai, byloje nėra pateikęs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinėje sąmatoje nurodytais remonto darbų kiekiais.

99. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje pateiktas 2019 m. liepos 15 d. teismo ekspertizės aktas paneigia atsakovo abejones dėl 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinėje sąmatoje nurodytų būtinų atlikti darbų, šalinant 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros akte N238-10/16 nurodytus defektus, kadangi ekspertas yra padaręs išvadas (1 ir 8 klausimu), jog išanalizavus byloje pateiktą lokalinę sąmatą bei atliktų darbų aktus už 2017 kovo mėn., 2017 m. balandžio mėn., 2017 m. birželio mėn., nustatyta, kad sąmatoje nurodyti darbai atitinka 2017 kovo mėn., 2017 m. balandžio mėn., 2017 m. birželio mėn. aktuose nurodytus darbus (išvada 1 klausimu); UAB „Valdikoma“ atliktų darbų aktuose už 2017 m. kovo mėn., 2017 m. balandžio mėn., 2017 m. birželio mėn. numatyti darbai yra pagrįsti ir reikalingi pagal 2016 m. spalio 13 d. atliktų statybos darbų apžiūros aktą N238-10/16 bei nustatytus statybų neatitikimus ir defektus (išvada 8 klausimu). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai, kad antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo dieną, t. y. 2017 m. vasario 2 d. nuotraukose statybos aikštelėje nebuvo užfiksuoti 50 m² pastoliai, nepaneigia aplinkybės, kad toks kiekis pastolių buvo naudojamas šalinant defektus, dėl ko atsakovo argumentas dėl pastolių neįrengimo ir atitinkamai jų nenaudojimo atmestinas kaip nepagrįstas. Savo ruožtu, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2017 m. vasario 2 d. antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog nebuvo atlikti 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinės sąmatos 2 punkte nurodyti darbai „fasadų lygių paviršių remontas, nuvalant klijų likučius, dirbant ant pastolių“, dėl ko nepagrįstai nepriteisė šių darbų kainos (t. y. 1 465,75 Eur). 2017 m. vasario 2 d. antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra fiksuota situacija buvusi tik 2017 m. vasario 2 d., savo ruožtu, pirmasis atliktų darbų aktas buvo parengtas tik 2017 m. kovo 31 d, dėl ko, akivaizdu, jog defektų šalinimo darbai 2017 m. vasario 2 d. vis dar buvo vykdomi, dėl ko situacija, kuri užfiksuota 2017 m. vasario 2 d. antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kito, ir tai jau yra pagrindas konstatuoti, jog šis įrodymas nėra pakankamas spręsti, jog 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinės sąmatos 2 punkte nurodyti darbai „fasadų lygių paviršių remontas, nuvalant klijų likučius, dirbant ant pastolių“ realiai nebuvo atlikti.

100. Savo ruožtu, ekspertas 2019 m. liepos 15 d. teismo ekspertizės akte padarė išvadą 5 klausimu, jog palyginus tais pačiais kodais pažymėtus darbų įkainius tarp 2016 m. spalio mėn. „Sistela“ įkainių ir UAB „Valdikoma“ 2016 m. gruodžio 16 d. sudarytoje sąmatoje nurodytų, nustatyta, kad visi UAB „Valdikoma“ pateikti įkainiai neatitinka „Sistela“ programos sudarytų įkainių. Taigi, ši eksperto padaryta išvada patvirtina atsakovo poziciją, jog 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinėje sąmatoje nurodytų remonto darbų kaina yra didesnė negu kaina, kuri gaunama atlikus skaičiavimus „Sistela“ programa. Savo ruožtu, teisėjų kolegija pažymi, ši eksperto padaryta išvada nesudaro pagrindo, sprendžiant klausimą dėl nuostolių dydžio, nesiremti 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokaline sąmata bei joje nurodyta remonto darbų kaina, kadangi, kaip nurodė ekspertas 2019 m. liepos 15 d. teismo ekspertizės akte, „Sistela“ pateikiamos kainos yra orientacinės pagal to meto rinkos kainas ir įmonė atliekanti skaičiavimus su programine įranga (taip pat ir rangos darbų sutartyse) gali savarankiškai rinkti, kaupti, tvarkyti ir taikyti medžiagų, gaminių kainas, mašinų ir mechanizmų eksploatavimo kainas bei darbo užmokesčio tarifus, pagal savo vidinę kainodarą (išvada 2 klausimu). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinėje sąmatoje nurodyta remonto darbų kaina yra laikytina nustatyta UAB „Valdikoma“ kaip rangovo pagal savo vidinę kainodarą ir ši kaina neturi atitikti (gali neatitikti) kainos, kuri gaunama atlikus skaičiavimus „Sistela“ programa. Taigi, nors atsakovo pateikti byloje S. D. skaičiavimai yra parengti naudojant „Sistela“ programą, tačiau šie skaičiavimai nepaneigia 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinėje sąmatoje nurodytos remonto darbų kainos, nustatytos pagal vidinę kainodarą, pagrįstumo. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, jog apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl per didelės 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinėje sąmatoje nurodytos remonto darbų kainos yra paneigti 2019 m. liepos 15 d. teismo ekspertizės akte nurodytomis eksperto išvadomis, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokaline sąmata, nustatydamas realiai ieškovų patirtų nuostolių sumą.

101. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iš atsakovo turi būti priteista 90 proc. visos 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Valdikoma“ lokalinėje sąmatoje nurodytos remonto darbų kainos, t. y. 20 313,05 Eur.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaidas, patirtas dėl vandens sistemos demontavimo ir naujo vandentiekio įrengimo, pagrįstumo

102. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą vertino kaip nepagrįstą, kadangi nustatė, jog atliktų statybos darbų defektų šalinimo apžiūros aktuose neužfiksuotas žalos vamzdynui dėl jame užšalusio vandens faktas.

103. Bylos duomenimis, 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „SDG“ atliktų darbų defektų šalinimo akte Nr. N263-11/16 pažymėta „Vandentiekio vamzdynai nebuvo apsaugoti nuo užšalimo, todėl juose esantis vanduo užšalęs – statybos dalyvių paaiškinimu vamzdynai buvo palikti užpildyti vandeniu. Šaldomas vanduo galėjo pakenkti vamzdynų sienelėms. Prieš paslepiant vamzdynus kitomis konstrukcijomis ir pajungiant prie jų vidaus tinklą, būtina atlikti hidraulinius bandymus“. Byloje pateiktame 2019 m. liepos 15 d. teismo ekspertizės akte 3 klausimu padaryta išvada, jog užšalusios vandentiekio sistemos nėra saugu naudoti, remiantis bendrąja praktika rekomenduotina tokius vamzdžius pakeisti. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog egzistavo pagrindas naujo vandentiekio įrengimui.

104. Įvertinus bylos medžiagą, nustatyta, jog vandentiekio montavimo name darbus atliko ne atsakovas, t. y šių darbų atlikimą organizavo patys ieškovai.

105. Pažymėtina, jog sutarties 3.4.13. punktas nustato, kad iki galutinio atliktų darbų perdavimo ieškovams, atsakovas atsako už statybvietės, įrengimų, medžiagų apsaugą, taip pat už asmenų ir jų nuosavybės apsaugą tiek darbo vietoje, tiek greta jos ir privalo imtis visų įmanomų ir racionalių priemonių, apsisaugant nuo atliekamiems darbams padarytinų nuostolių, žalos, nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių, taip pat apsaugant ieškovus, jo darbuotojus bei bet kokius kitus trečiuosius asmenis ir jų turtą nuo pavojaus ar žalos, kuri gali kilti dėl netinkamo šių materialinių vertybių saugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šios sutarties nuostatos aiškinti plečiamai ir atitinkamai atsakovui priskirti atsakomybę ir už kitų asmenų atliktus savo iniciatyva atitinkamus darbus statybos objekte, kadangi, akivaizdu, jog atsakovas, neturėdamas jokių įgaliojimų kitų asmenų, atliekančių statybos objekte darbus, atžvilgiu, pasamdytų pačių ieškovų iniciatyva, negali atitinkamai ir prisiimti rizikos dėl tiek netinkamo kitų žmonių darbo organizavimo, tiek ir dėl pačių atliktų darbų trūkumų.

106. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas, dėl ko pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaidas, patirtas dėl būsto nuomos, pagrįstumo

107. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas.

108. Bylos duomenimis, ieškovai sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 2016 m. spalio 10 d., t. y. kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kai dar nebuvo užfiksuoti atsakovo atliktų statybos darbų trūkumai ir nebuvo nutraukta tarp ieškovų ir atsakovo sudaryta sutartis, kurioje gyvenamojo namo statybos darbų pabaiga buvo numatyta 2016 m. gruodžio 1 d. Be to, nagrinėjamu atveju svarbi ir bylos nagrinėjimo metu išreikšta ieškovės pozicija, kad ieškovų nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o butą (duomenys neskelbtini) išsinuomojo dėl asmeninių priežasčių: viena priežastis yra ta, kad sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini) ir ne visuomet gali grįžti į (duomenys neskelbtini), kita priežastis, kad ieškovai mėgsta po pusę mėnesio gyventi atskirai. Apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, jog ieškovai būtų iškarto apsigyvenę pastatytame name, yra laikytina tik buvusios situacijos samprotavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad būsto nuomos išlaidos yra patirtos ne dėl atsakovo kaltės, tačiau dėl kitokių aplinkybių.

109. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. papildomas sprendimas keistinas – ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovams po 10 856,06 Eur (21 712,11 Eur) nuostolių atlyginimo iš atsakovo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 21 712,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. sausio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

110. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.

111. Teisėjų kolegija sutinka su ginčijamame sprendime išdėstytais argumentais dėl to, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti ieškovo patirtas 1 580 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iki 790 Eur. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ieškovas iš viso pirmosios instancijos teisme patyrė 2 690 Eur (790 Eur + 1 700 Eur + 200 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys yra patenkintas 60,53 proc., tai iš atsakovo ieškovui priteistina iš viso 1 628,26 Eur. Savo ruožtu, atsakovas nebuvo pateikęs duomenų apie patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, dėl ko šios išlaidos atsakovui nėra atlyginamos.

112. Teisėjų kolegija sutinka su ginčijamame sprendime išdėstytais argumentais dėl to, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti trečiojo asmens patirtas 500 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti iki 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog trečiasis asmuo iš viso pirmosios instancijos teisme patyrė 472,47 Eur (100 Eur + 350 Eur + 22,47 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys yra patenkintas 60,53 proc., tai iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistina iš viso 285,99 Eur, o tuo tarpu iš ieškovų trečiajam asmeniui priteisina po 93,24 Eur.

113. Kadangi ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą atleisti, tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 645,86 Eur (1 067 Eur * 60,53 proc.).

114. Kadangi pirmosios instancijos teismas patyrė 14,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 8,85 Eur pašto išlaidos, o proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovų į valstybės biudžetą priteistinos 5,77 Eur pašto išlaidos, t. y. iš kiekvieno lygiomis dalimis po 2,89 Eur.

115. Byloje yra pateikti įrodymai, jog atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 1 962 Eur bylinėjimosi išlaidų (462 Eur žyminis mokestis, 1 500 Eur už ekspertizę) (2 tomas, b. l. 218; 3 tomas, b. l. 55), ieškovė turėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 tomas, b. l. 1). Įvertinus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus (kurių suma 20 548,40 Eur), darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teisme buvo iš viso patenkinta tik dalis reikalavimų, t. y. sumažintos priteistos išlaidos už atliktų statybos darbų apžiūrą, statybos defektų nustatymą, akto parengimą ir sumažintos palūkanos, iš viso 155,45 Eur (58,44 Eur + 97,01 Eur) suma (0,76 proc.). Savo ruožtu, vertinant ieškovų apeliacinio skundo reikalavimus (kurių suma 7 162,92 Eur), darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teisme buvo iš viso patenkinta tik dalis reikalavimų, iš viso 1 465,75 Eur suma (20,46 proc.). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teisme šalių pagrindiniai reikalavimai iš esmės liko nepatenkinti, dėl ko laikytina egzistuojant teisiniam pagrindui kiekvieną šalį palikti prie savų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. papildomą sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Ieškovų M. D. ir E. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 10 856,06 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovams M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21 712,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. sausio 20 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 628,26 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti trečiajam asmeniui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 285,99 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 93,24 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 654,71 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2,89 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.“

Teisėjai Ramunė MikonienėRūta PetkuvienėAndrius Verikas