Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gruodžio 27 d. teisme priimtas R. Č. skundas dėl antstolio A. S. veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0010/13/03893, pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui bei panaikinti antstolio patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teigia, kad yra pasibaigęs 10 metų ieškinio senaties terminas pagal 2013 m. išduotą vykdomąjį dokumentą. Nurodo, kad apie vykdytiną sprendimą nebuvo tinkamai informuotas. Akcentuoja, kad antstolis siekia ne įvykdyti patį vykdomąjį dokumentą, o išsireikalauti vykdymo išlaidas. Vykdomasis dokumentas galėjo būti įvykdytas prieš daugeli metų, o antstolis per praėjusius 2 metus jokių veiksmų išsireikalauti vykdymo išlaidoms nesiėmė. Paskutinė antstolio užklausa daryta 2019 metų birželio mėn. Be to antstolis reikalauja nepagrįstai ir neprotingai dideles išieškomos sumos atžvilgiu vykdymo išlaidas. Nurodo, kad atliekant laisvės atėmimo bausmes tardymo izoliatoriuje ir pataisos namuose, valstybė ne mažiau kaip 5 metus nevykdė savo pareigos, numatytos kaip Europos Socialinėje Chartijoje, taip ir Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 125 straipsnyje - neaprūpino pareiškėjo darbinėmis pajamomis. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Be to tenka patiems už savo pinigus mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA).

Antstolis 2021 m. gruodžio 21 d. patvarkymu Nr. S1f-73900 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Teigia, kad skolininkas tinkamai informuotas apie vykdomąjį dokumentą, visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, apie bylą informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės, taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti veiksmus, numatytus įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03893 vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2013 m. rugsėjo 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-12318-676/2013 dėl 1000 Lt (289,62 Eur) skolos, 1289 Lt (373,32 Eur) ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir 13 Lt (3,77 Eur) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojos UAB „4 finance“ naudai, kurios teises ir pareigas perėmė Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“).

Pareiškėjas skunde teigia, kad apie išduotą vykdomąjį dokumentą nebuvo tinkamai informuotas, kada apie šį dokumentą ir apie išieškomą skolą pirmą kartą sužinojo nenurodo.

Pažymėtina, kad Procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu tvarką reglamentuoja CPK 604 straipsnis, kuriame nustatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams vykdymo proceso metu, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai įteikiamas raginimas įvykdyti sprendimą (CPK 660 straipsnis). Skolininkas nedelsdamas privalo pranešti apie savo gyvenamosios vietos, darbo vietos pasikeitimą (CPK 644 straipsnio 2 punktas). Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta. Skolininkas turi pareigą domėtis vykdymo eiga ir nedelsdamas pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios ar darbo vietos pasikeitimą. Priešingu atveju, visi pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu, o pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą nevykdantis skolininkas netenka galimybės remtis tuo, kad pranešimai jam įteikti netinkamai (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-404-823/2009).

Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad priėmęs vykdymui vykdomąjį dokumentą antstolis CPK 655 straipsnyje nustatyta tvarka 2013 m. gruodžio 12 d. skolininkui išsiuntė raginimą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Raginimas skolininkui buvo išsiųstas vykdomajame dokumente nurodytu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini). Kadangi dokumentai grįžo neįteikti, buvo patikrinta deklaruota skolininko gyvenamoji vieta (deklaravo Plungės r. Savivaldybėje, 2013 m. gruodžio 30 d. išrašas iš LR Gyventojų registro), taip pat darbovietė, o nenustačius kitos gyvenamos vietos ir darbovietės 2013 m. gruodžio 31 d. raginimas buvo patalpintas į specialia interneto svetaine www.antstoliai.lt CPK 660 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog „tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.“ Per visą išieškojimo laiką skolininkas antstoliui nepranešė apie faktinį savo gyvenamosios vietos adresą ar kur kitur jam antstolio dokumentai turėtų būti siunčiami (CPK 644 straipsnio 2 punktas). Taigi skolininkas buvo tinkamai informuotas apie antstolio vykdomą skolos ir vykdomųjų išlaidų išieškojimą. O suėjus raginimo terminui antstolis pagrįstai ėmėsi veiksmų skolos išieškojimui (CPK 660 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų grindžia CK 1.125 straipsniu, kuriame nurodytas bendras senaties terminas, kuris yra ieškinio senaties terminas, t. y. terminas, per kurį asmuo gali pareikšti ieškinį teisme gindamas savo civilines teises, o ne vykdymo terminas. Šis straipsnis reguliuoja ne vykdymo veiksmų atlikimo terminus, o terminus per kuriuos šalis turi kreiptis į teismą dėl galimai pažeistos jo teisės ar teisėto intereso (t.y. reikšti ieškinį, pareiškimą ar kitą prašymą). Todėl nurodytu atveju vykdymo procesas jau yra prasidėjęs ir jam senaties terminai nurodyti CK 1.125 straipsnyje nėra taikomi. Reikia pastebėti, kad remiantis CPK 606 straipsnio 2 dalyje vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šis terminas nebuvo praleistas (2013 m. vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui vykdymui tais pačiais metais). Todėl joks išieškojimo senaties terminas nėra suėjęs ir šiuo pagrindu nutraukti vykdomosios bylos nutraukti negalima. Be to reikia pažymėti, kad sutinkamai su CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu vykdomoji byla nutraukiama, kai vykdomam išieškojimui pasibaigė įstatymu nustatytas išieškojimo senaties terminas, tačiau šiuo pagrindu galėtų būti nutraukiamas tik administracinės baudos išieškojimo vykdymas (Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalis) ir nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos - vykdymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a, b papunkčiai), kiti išieškojimai, kurių vykdymo senaties terminas numatytas atskiruose įstatymuose. O šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu vykdomas skolos išieškojimas civilinėje byloje pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą, kuris yra vykdomasis dokumentas. Šiam išieškojimui vykdymo senatis nenustatyta, todėl teigti, kad yra praleisti vykdymo senaties terminai ir vykdomoji byla turi būti nutraukta, nėra pagrindo (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-568-883/2018 ir 2019 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-240-440/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-738-619/2019, kt.).

Susipažinus su vykdomąja byla (užklausų detalizacija), nesutiktina su pareiškėjo skundo teiginiais esą paskutinė antstolio užklausa daryta 2019 metų birželio mėn. Šios užklausos buvo daromos periodiškai, paskutinės užklausos iš registrų 2021 m. gruodžio mėnesį. Nenustatyta, kad antstolis reikalautų nepagrįstai ir neprotingų didelių išieškomos sumos atžvilgiu vykdymo išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos ir atitinka Sprendimo vykdymo instrukcijos reikalavimus. Be to pareiškėjas skunde aiškiai net ir nenurodo kurį antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir kuria dalimi skundžia, nenurodo kada su tokiu patvarkymu susipažino, todėl nėra aišku ar nėra praleistas tokių patvarkymų apskundimo terminas (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas be to prašo panaikinti antstolio patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodo, kad negali būti nukreipiamas išieškojimas į į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vieną MMA (CPK 668 straipsnio 1 dalis, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016).

Nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 1 d. priimtas patvarkymas Nr. S1f-69163 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo antstolis areštavo 939,42 Eur skolą ir 278,30 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1217,72 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje. Pažymėtina, kad šiuo patvarkymu reikalaujama minėtą skolą su vykdymo išlaidomis išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaitant 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir 20 proc. nuo pajamų dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 proc.), neviršijančios vieno MMA.

CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, kuris numato, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitoma 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

Kasacinis teismas, aiškindamas išieškojimo iš kalinimo įstaigoje bausmę atliekančiam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų išaiškino, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017). Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Tačiau teismas nori pažymėti, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog antstolis būtų priėmęs patvarkymą ar įpareigojimą Vilniaus pataisos namams areštuoti visas pareiškėjui priklausančias lėšas. Pripažintina, kad antstolis ginčo patvarkymu neapribojo skolininko teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Tačiau šiuo atveju pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negalėjo būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Skundžiamas anstolio patvarkymas ta dalimi, kuria prašoma nukreipti išieškojimą į skolininko įkalinimo įstaigoje esančių pajamų dalį, - „20 proc. nuo pajamų dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 proc.), neviršijančios vieno MMA, yra nepagrįstas, todėl pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Kita šio patvarkymo dalis yra teisėta, galiojanti ir vykdytina.

Kiti pareiškėjo skunde nurodomi motyvai apie tariamą valstybės pareigą aprūpinti pareiškėją darbinėmis pajamomis, taip pat dėl to, kad nuteistasis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė bei kad tenka patiems už savo pinigus mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius, nesudaro pagrindo nei naikinti viso antstolio 2021 m. gruodžio 1 d. priimto patvarkymo nei nutraukti vykdomosios bylos, todėl remiantis prieš tai nurodytais argumentais pareiškėjo skundas likusioje dalyje pripažintinas nepagrįstu ir netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais antstolio A. S. veiksmus, 2021 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. S1f-69163 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko R. Č. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjui, antstoliui ir suinteresuotam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.