Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-07-17 · Civilinė byla Nr. 2S-568-883/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
2S-568-883/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02626-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
ADB „Gjensidige“
Civilinė byla Nr. 2S-568-883/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02626-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.12.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6624-1042/2018 pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų, išieškojimą vykdantis antstolis R. K., suinteresuotas asmuo ADB „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. J. skundu kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti antstolio R. K. patvarkymą dėl skolos išieškojimo 2018-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Nurodė, kad antstolis 2018-02-28 vykdymo veiksmus pradėjo neteisėtai, kito antstolio teritorijoje, išieškotojas pagal vykdomąjį raštą yra UAB DK „Lindra“, o ne ADB „Gjensidige“, išieškojimui yra suėjęs išieškojimo senaties terminas, kuris pagal tuo metu galiojusią įstatymo redakciją buvo 3 metai.Antstolis R. K. 2018 m. balandžio 17 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-543-10/2002 išieškotojas pateikė vykdyti nepraleidęs CPK nustatyto termino, kad žalos išieškojimui pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą skolininko nurodytas bylos nutraukimo pagrindas netaikomas. Antstolis taip pat nurodė, kad pradinis išieškotojas UAB DK „Lindra“ buvo reorganizuota, šiuo metu išieškotojo pavadinimas – ADB „Gjensidige“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio R. K. veiksmų atmetė. Teismas, įvertinęs, kad iš pareiškėjo yra išieškoma ne administracinė nuobauda, o skola, nurodė, kad tokio pobūdžio išieškomos sumos nepatenka į ratą sumų, kurių išieškojimui gali būti taikoma išieškojimo vykdymo senatis. Įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-543-10/2002 išieškotojas pateikė vykdyti nepraleidęs CPK nustatyto termino. Teismas taip pat nurodė, kad CPK nenumato galimybės nutraukti vykdomąją bylą skolininkui neturint pajamų ar jam prašant. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir sutinkant su antstolio patvarkyme nurodytais argumentais, pareiškėjo prašymas laikytinas nepagrįstu ir yra atmetamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – A. J. skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti – panaikinti antstolio R. K. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, priimtą 2018-02-28, Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti; arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl netinkamo įrodymų, aplinkybių ištyrimo ir vertinimo. Teismas nevykdė pareigos visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Teismas nepasisakė, netyrė ir nevertino dalies įrodymų, nurodytų pareiškėjo skunde.UAB DK „Lindra“ neteisėtai įrašyta į 2018-02-28 antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Apie teisių perėmimą antstolis pareiškėjo neinformavo. Skundžiamas antstolio patvarkymas yra priimtas R. K. vardu, tačiau jo nepasirašytas, nepatvirtintas antspaudu, surašytas neįgalioto ir neturinčio teisės tokį patvarkymą priimti asmens.Antstolis neturi teisės neteisėto, elektroniniu parašu pasirašyto patvarkymo siųsti į pareiškėjo darbovietę ir jo pagrindu įpareigoti darbdavį atlikti pinigines išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Antstolis neturi teisės elektroninių ryšių priemonėmis pasirašytą elektroniniu parašu dokumentą, kurio nėra tikrovėje, siųsti pareiškėjo darbovietės administracijai reikalaujant vykdyti vykdomąjį dokumentą.Ginčui aktualioje vykdomojoje byloje niekada nevyko teisių perėmimas iš UAB DK „Lindra“ ir naujas išieškotojas ABD „Gjensidige“ yra neteisėtas.Antstolis raginime geruoju įvykdyti 2002-06-25 sprendimą nurodė klaidingą skolininko adresą. Antstolis neteisėtai laikė vykdomąjį dokumentą, neatlikdamas jokių vykdymo veiksmų.Antstolis R. K. pateikė atsiliepimą į skolininko A. J. atskirąjį skundą, kuriuo prašė Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-6624-1042/2018 palikti nepakeistą, o apelianto A. J. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Apelianto A. J. išieškotojas vykdymo proceso metu keitė savo pavadinimą, tačiau juridinis asmuo, kurio kodas 110057869 ir kuriam buvo priteista žala iš skolininko A. J., liko tas pats, procesinių teisių perėmimas dėl išieškotojo pavadinimo pakeitimo neįvyko, todėl taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 str. nuostatas nebuvo teisinio pagrindo.Apeliantas, žinodamas apie iš jo priteistą žalą, nesiėmė jokių veiksmų išieškotojui sumokėti ir, kaip skolininkas, vykdymo procese numatytų pareigų nevykdė.Antstolis ir kontoros darbuotojai, kuriems pagal pareigas suteikta teisė dirbti su AIS, rengia procesinius dokumentus ir teikia juos antstoliui pasirašyti sertifikuotu parašu. Pasirašyti dokumentai persiunčiami šalims ir/ar suinteresuotiems asmenims, ir jie antstolio herbiniu antspaudu netvirtinami.Priteistos žalos išieškojimui iš skolininko nėra taikomas civilinio proceso kodekso 629 str. 1 d. 4 p. nustatytas išieškojimo senaties terminas, todėl pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui nėra.Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad išieškotojo procesinis elgesys rodo jo siekį tęsti vykdymą ir jo valia dėl vykdymo tęsimo aiškiai išreikšta, neteikiant prašymo susigrąžinti vykdomąjį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio R. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1270,23 Eur skolos ir 248,28 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. J. išieškotojui ADB „Gjensidige“ pagal 2002-02-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-543-10/2002. Antstolis R. K. priėmė 2018-02-28 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas A. J. prašė antstolio patvarkymą panaikinti ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Antstolis R. K. skundo netenkino ir juos, kartu su vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Šiaulių apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas A. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo nesutinka su teismo nutartimi.Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte išieškotoju nurodyta UAB DK „Lindra“, o antstolio 2018-02-28 priimtame patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotoju nurodoma akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“. Pareiškėjas teigia, jog naujo išieškotojo įrašymas antstolio patvarkyme yra neteisėtas, atliktas tik paties antstolio iniciatyva ir draudžiamas CPK 48, 596 str.Pagal CPK 48 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. CPK 596 str. 1 d. numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-611/2017).Nagrinėjamu atveju iš VĮ Registrų centras išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB DK „Lindra“ buvo reorganizuojama, nuo 2004-11-02 vadinosi UAB DK „PZU LIETUVA“, nuo 2005-06-20 iki 2016-03-01 vadinosi UAB DK „PZU Lietuva“, vėliau – ADB „Gjensidige“. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad vykdomojoje byloje vyko išieškotojo procesinių teisių perėmimas, todėl sutiktina su antstolio R. K. argumentu, kad nagrinėjamu atveju taikyti CPK 596 str. nebuvo pagrindo, todėl apelianto argumentas dėl netinkamo išieškotojo vykdomojoje byloje atmetamas kaip nepagrįstas.Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas patvarkymas yra priimtas antstolio R. K. vardu, bet ne jo paties, jis yra be antstolio parašo, nepatvirtintas antstolio antspaudu, surašytas antstolio padėjėjos I. K., neturinčios teisės tokį patvarkymą priimti. Šis pareiškėjo argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu.Antstolių įstatymo 30 str. 1 d. nurodyta, kad Antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Šio įstatymo 21 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad antstolis gali konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui A. J. nėra pagrindo teigti, kad antstolio padėjėja neturėjo teisės pateikti skundžiamo antstolio patvarkymo. Be to, patvarkymas yra pasirašytas antstolio padėjėjos I. K. elektroniniu parašu, todėl atmestinas ir pareiškėjo argumentas dėl netinkamo skundžiamo patvarkymo pasirašymo.Pareiškėjas neginčija, kad išieškotojo prašymas vykdyti vykdomąjį raštą antstoliui pateiktas nepraleidus pateikimo termino, tačiau nurodo, kad antstolis praleido išieškojimo senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skolininko argumentu nesutinka. Baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant, vykdomoji byla nutraukiama, įtvirtintas CPK 629 str. Šio straipsnio 1 d. 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Kadangi CPK nenustato senaties termino vykdomajam dokumentui dėl skolos ar proceso išlaidų išieškojimo vykdyti, byloje nėra ginčo dėl to, kad vykdomasis dokumentas antstoliui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas vykdyti nepraleidus CPK 606 straipsnyje numatyto termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis pagrįstai tęsia išieškojimą nurodytoje vykdomojoje byloje ir nėra CPK numatyto pagrindo vykdomajai bylai nutraukti.Pažymėtina ir tai, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas numato, jog skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė pareigos bendradarbiauti su antstoliu, nesidomėjo vykdymo eiga, todėl skolininkui tenka prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė