- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-404-823/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Skolininkas
- A. J.
- Advokatai
- Vytas Kantaravičius, Vytas Kontaravičius
- Kategorijos
- 129.20.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, teisėjų Petro Jaržemskio ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Aleksandro Christenok atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Christenok pareiškimą dėl skolininkės A. J. turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolis A. Christenok kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0046/02/02398 pagal vykdomąjį dokumentą – Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 963/1999 dėl hipoteka įkeisto daikto, priklausančio skolininkei A. J. , pardavimo iš varžytynių išieškotojo AB banko „Swedbank“ naudai, buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 2398/02, kuriuo didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui - UAB „Marginalas“ už 8420 Lt parduotas skolininkės A. J. turtas - kambarys su bendro naudojimo patalpomis, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismas nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2008 m. gruodžio 12 d. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu pareiškėjas turi nurodyti teismui byloje dalyvaujančių fizinių asmenų gyvenamąją vietą ir juridinių asmenų buveinės vietą. Procesiniai dokumentai, teismo išsiųsti skolininkei A. J. ir pirkėjui UAB „Marginalas“, grįžo neįteikti, nurodant, kad skolininkė A. J. nurodytu adresu nebegyvena, o nurodytu UAB „Marginalas“ buveinės adresu tokios įmonės nėra.
2008 gruodžio 11 d. pareiškėjas pateikė Druskininkų miesto apylinkės teismui prašymą, kuriame nurodė, kad pirkėjo UAB „Marginalas“ nurodytas juridinio asmens registracijos adresas – Kalvarijų g. 125, Vilnius. Bendrovės direktorius telefonu paaiškino, kad registruotus laiškus, siunčiamus per AB „Lietuvos paštas“ bendrovė gauna, tuo tarpu registruotų laiškų gavimas per kitas kurjerių bendroves komplikuotas. Dėl to pareiškėjas prašė teismo procesinius dokumentus UAB „Marginalas“ siųsti per AB „Lietuvos paštas“ Alytaus apskrities centrinio pašto Druskininkų paštą. Tuo tarpu skolininkė A. J. , pasak pareiškėjo, deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nebegyvena, apie gyvenamosios vietos pasikeitimą antstoliui nepranešė, niekur nedirba, jos gyvenamosios vietos neįmanoma nustatyti, todėl būtina, kad teismas A. J. paskirtų kuratorių.
2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismas nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjas nenurodė fizinio asmens, kurį prašo paskirti skolininkės A. J. kuratoriumi, nepateikė duomenų apie šio asmens sutikimą būti kuratoriumi bei duomenų apie tai, ar pareiškėjas sutinka, kad apie kuratoriaus paskyrimą būtų paskelbta pareiškėjo lėšomis viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos.
2008 m. gruodžio 29 d. antstolis A. Christenok pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuriame nurodė, kad 2008 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodytų trūkumų pašalinti neturi galimybių. Nurodė, kad, vadovaujantis CPK 601 straipsniu, dėl kuratoriaus paskyrimo A. J. turėjo kreiptis ne antstolis, o išieškotojas AB banko „Swedbank“ Alytaus regiono skyrius. Todėl teismas nurodytus trūkumus pašalinti turėtų nurodyti ne antstoliui, o išieškotojui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kol nėra patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas, antstolis neturi teisinio pagrindo naudoti depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų, gautų pardavus skolininkei A. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuratoriaus atlyginimui ar skelbimams visuomenės informavimo priemonėse apmokėti. 2008 m. gruodžio 18 d. gautas advokato Vyto Kantaravičiaus sutikimas būti skolininkės A. J. kuratoriumi, tačiau sudaryti su advokatu teisinių paslaugų sutartį bei numatyti atlyginimą už vykdymo proceso šalį antstolis negali.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 13 d. nutartimi antstolio A. Christenok pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo atmetė, turto pardavimo iš varžytynių aktą atsisakė tvirtinti ir varžytynes pripažino neįvykusiomis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas laiku nepašalino teismo nurodytų trūkumų, nors CPK 594 straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundžiami. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 2-1798 matyti, kad antstoliui A. Christenok jau seniai buvo žinoma apie tai, kad skolininkė A. J. savo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu negyvena. CPK 601 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto, išieškotojas turi teisę prašyti vykdymo vietos apylinkės teismą paskirti skolininko kuratorių. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prašymas paskirti skolininko kuratorių paduodamas antstoliui, o šis ne vėliau kaip per tris dienas prašymą su vykdomąja byla perduoda apylinkės teismui. Tačiau antstolis A. Christenok dėl nežinomų priežasčių neinformavo išieškotojo apie tai, kad skolininkės A. J. gyvenamoji vieta nežinoma, tokiu būdu ignoruodamas CPK nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tokiu būdu buvo iš esmės pažeistos vykdymo procesą reglamentuojančios nuostatos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolis A. Christenok prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 sausio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą Druskininkų miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismui buvo pateiktas 2008 gruodžio 29 d. prašymas ir minėtos dienos advokato Vyto Kontaravičiaus rašytinis sutikimas būti skolininkės A. J. kuratoriumi. Tačiau teismas jų netyrė ir kuratoriaus skolininkei byloje nepaskyrė, nors turėjo tai padaryti. Be to, pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vykdė antstolio procesinės veiklos kontrolę ir neteisingai taikė CPK 601 straipsnio reikalavimus antstolio procesinių veiksmų teisėtumo aspektu. Įstatymas numato ne pareigą antstoliui, o teisę išieškotojui kreiptis dėl kuratoriaus paskyrimo. Teismas nepagrįstai nurodė, jog antstolis pažeidė CPK nustatytas normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, kadangi antstolis savo iniciatyva neturėjo teisinio pagrindo prašyti paskirti kuratorių be išieškotojo prašymo, o šio prašymo išieškotojas antstoliui neteikė. Be to, pareiškėjas prašė teismo pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl kuratoriaus paskyrimo, tačiau teismas šį prašymą ignoravo. Pareiškėjo manymu, ginčijama teismo nutartis prieštarauja įstatymų nuostatoms, pažeidžia išieškotojo ir pirkėjo interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Marginalas“ nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka ir prašo teismo jį tenkinti. Mano, kad antstolis A. Christenok vykdymo proceso normų nepažeidė, nes procesinius dokumentus skolininkei siuntė registruotu paštu pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą, o tai atitinka CPK 604 straipsnio reikalavimus. Taip pat teigia, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas, gavęs antstolio A. Christenok pareiškimą, užvilkino bylos nagrinėjimą, iš pradžių nepagrįstai nusišalindamas nuo bylos nagrinėjimo, vėliau nepagrįstai skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje. Mano, kad antstoliui A. Christenok nepašalinus pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų, teismas pareiškimą turėjo laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, o ne atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką ir varžytynių akto tvirtinimo procesinę tvarką.
Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kaip matyti iš šios nutarties motyvuojamosios dalies, antstolio A. Christenok pateiktą turto pardavimo iš varžytynių aktą atsisakyta tvirtinti vadovaujantis dviem argumentais: 1) dėl to, kad antstolis teismo nustatytu terminu nepašalino teismo nurodytų procesinio dokumento trūkumų, ir 2) dėl esminių pažeidimų parduodant turtą iš varžytynių (b.l. 39). Esminiu pažeidimu pirmosios instancijos teismas pripažino netinkamą skolininkės A. J. informavimą apie atliekamus vykdymo veiksmus.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 4 d. ir 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimis įpareigojo apeliantą pašalinti pareiškimo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo turinio trūkumus, pirmuoju atveju nurodant skolininkės A. J. gyvenamąją ir pirkėjo UAB „Marginalas“ buveinės vietas, antruoju – nurodant fizinį asmenį, kurį prašo paskirti skolininkės A. J. kuratoriumi, pateikiant šio asmens sutikimą ir duomenis apie tai, ar antstolis A. Christenok sutinka, kad apie kuratoriaus paskyrimą jo lėšomis būtų paskelbta viename pagrindinių Lietuvos dienraščių (b.l. 22, 26). Priimdamas šias nutartis pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendrosiomis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo procesinę tvarką. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymo galimą baigtį reglamentuoja CPK 115 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu byloje dalyvaujantis asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Jei pareiškimo trūkumai nustatomi jau priėmus šį pareiškimą teismo žinion, ir byloje dalyvaujantis asmuo per teismo nustatytą terminą nepašalina teismo nurodytų trūkumų, pareiškimas paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis). Įstatymas nenumato, kad pareiškimo turinio ar formos trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą būtų pagrindu teismui atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą. Taigi ta aplinkybė, kad antstolis A. Christenok teismo nustatytu terminu nepašalino pareiškimo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo turinio ir formos trūkumų, galėjo būti pagrindu pirmosios instancijos teismui šį pareiškimą laikyti nepaduotu, arba palikti jį nenagrinėtu, tačiau ne pagrindu atsisakyti tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad antstolis A. Christenok iš esmės pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės nuostatas, nes, žinodamas, kad skolininkė A. J. negyvena paskutinės deklaruotos savo gyvenamosios vietos adresu, neinformavo apie tai išieškotojo, ir nesudarė jam galimybės prašyti paskirti skolininkės kuratorių (CPK 601 straipsnis). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nuomone, buvo iš esmės pažeista procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu tvarka.
Procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu tvarką reglamentuoja CPK 604 straipsnis, kuriame nustatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams vykdymo proceso metu, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai įteikiamas raginimas įvykdyti sprendimą (CPK 660 straipsnis). Lingvistinė ir sisteminė CPK 604 straipsnio nuostatos analizė leidžia teigti, kad procesinių dokumentų, siunčiamų skolininkui registruotu laišku (išskyrus raginimą įvykdyti sprendimą), tinkamam įteikimui nebūtina konstatuoti, kad skolininkas realiai gavo antstolio siunčiamus procesinius dokumentus – užtenka, kad jie buvo išsiųsti registruotu laišku paskutinės žinomos skolininko gyvenamosios vietos adresu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, kad įteikus skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, skolininkas informuojamas apie tai, kad jo atžvilgiu pradėta sprendimo vykdymo procedūra. Nuo to momento skolininkas turi pareigą domėtis vykdymo eiga ir nedelsdamas pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios ar darbo vietos pasikeitimą. Priešingu atveju visi pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu, o pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą nevykdantis skolininkas netenka galimybės remtis tuo, kad pranešimai jam įteikti netinkamai (CPK 644 straipsnio 2, 4 punktai).
CPK 661 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo ir turto konfiskavimo, vykdant preliminarius teismo sprendimus, teismo įsakymus bei hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo. Poreikio įteikti raginimą įvykdyti sprendimą vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo nebuvimas grindžiamas tuo, kad, vadovaujantis CPK 558 straipsnio nuostatomis, prieš priimant nutartį parduoti už skolą įkeistą daiktą iš varžytynių arba perduoti šį daiktą kreditoriui administruoti, hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą. Ši nutartis įregistruojama turto arešto registre, o skolininkas ir įkeisto daikto savininkas įspėjami, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Taigi šiuo atveju nutartis dėl hipoteka įkeisto turto arešto bei įspėjimas skolininkui atlieka tą pačią informacinę funkciją kaip ir raginimas įvykdyti sprendimą. Dėl šios priežasties procesiniai dokumentai, teikiami skolininkui hipotekos teisėjo nutarties vykdymo procese laikantis CPK 644 straipsnio 2 dalies bei CPK 604 straipsnio nuostatų, laikomi įteiktais tinkamai.
Iš vykdomosios bylos Nr. Nr. 2-1798/2002 matyti, kad varžytynės, kurių aktą buvo prašoma patvirtinti pirmosios instancijos teismo, buvo vykdomos vykdant 1999 m. lapkričio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutartį dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių (b.l. 1, vykdomoji byla Nr. 2-1798/2002). Nutarties priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo 39 straipsnis įtvirtino nuostatą, analogišką CPK 558 straipsnio nuostatai, įpareigojančiai įspėti skolininką apie galimą hipoteka įkeisto turto išvaržymą. Vykdomajame dokumente nurodyta, kad toks įspėjimas skolininkei įteiktas. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2004 m. gegužės 5 d. atsakyme į antstolio A. Christenok užklausą nurodyta, kad skolininkės A. J. gyvenamoji vieta deklaruota 1998 m. birželio 4 d. adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 3, vykdomoji byla Nr. 2-1798/2002). Byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkė A. J. būtų informavusi vykdymo veiksmus atliekantį antstolį apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. CPK 706 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis skolininkui praneša asmeniškai pasirašytinai, arba registruotu laišku. Apie varžytynes antstolis A. Christenok skolininkei pranešė registruotu laišku, išsiųsdamas jį paskutinės skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b.l. 115, vykdomoji byla Nr. 2-1798/2002). Kadangi skolininkė A. J. apie vykdymo veiksmus buvo informuota, tačiau savo pareigos domėtis vykdymo eiga nevykdė, apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nutartį vykdančiam antstoliui nepranešė, siųsdamas skolininkei pranešimą registruotu laišku paskutiniu žinomu jos gyvenamosios vietos adresu antstolis A. Christenok vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą ginčijamoje 2009 m. sausio 13 d. nutartyje nurodytais motyvais. Todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimas įstatymu priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 594 straipsnio 1 dalis, 725 straipsnio 1, 4, 5 dalys), todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja atskirajame skunde nenurodytų aplinkybių, susijusių su varžytynių, kurių aktą prašoma teismo patvirtinti, teisėtumu. Panaikinus ginčijamą nutartį, turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismui nusprendus turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo klausimą nagrinėti teismo posėdyje, CPK 725 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims apie teismo posėdį turi būti pranešama laikantis CPK XI skyriaus antrojo skirsnio nustatytos tvarkos. Nagrinėjant turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo klausimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomajame dokumente nurodytas nekilnojamojo turto adresas nesutampa su turto pardavimo iš varžytynių akte nurodytu nekilnojamojo turto adresu (b.l. 1, 141, vykdomoji byla Nr. 2-1798/2002).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartį, kuria atsisakyta tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.