Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus (Jonava) prokuroro Artūro Bužavo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2024 m. rugpjūčio 23 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. M. atžvilgiu.

1.1. Ž. M. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. birželio 9 d., apie 15.17 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – traktorių MTZ Belarus-82, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARRF-0009/“, patikros Nr. 2069551, 2024 m. birželio 9 d. 15,36 val. nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, 2024 m. birželio 9 d. 15.54 val. nustatytas 2,88 promilių neblaivumas), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. birželio 9 d., apie 15.17 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių MTZ Belarus-82, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, be valstybinių numerių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,88 promilės etilo alkoholio), pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturtintiems šios teisės, pažeidė KET 114 punkto reikalavimą, kad „važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams“ – nesilaikydamas šių reikalavimų, važiuodamas atbulas su priekaba prispaudė prie kitos traktoriaus priekabos gale stovėjusį I. C., kuriam nustatyta kairės pusės IV-X šonkaulių, krūtininio 8-o ir juosmeninio 1-o slankstelių kūnų, krūtininių 7, 8, 9-o slankstelių keterinių ataugų lūžiai, oro ir kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (past. – baudžiamosios bylos Nr. e1-3071-814/2024) baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą nustatytiems esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė padaręs išvadą, kad Ž. M. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (2024 m. birželio 9 d. 15.36 val. nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, 2024 m. birželio 9 d. 15.54 val. nustatytas 2,88 promilių neblaivumas), atitinka būtent BK 281 straipsnio 2 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl atskirai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neturi būti kvalifikuojami. Sprendimas priimtas vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, jog kiekvienu atveju skiriant bausmę pagal BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalis atsižvelgiama ir į neblaivumo laipsnį, todėl veikų (BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalis ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį) kvalifikavimas pagal sutaptį sukeltų dvigubo nubaudimo padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-320-693/2018, 2K-291-697/2019).

4. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje proceso stadijoje taikė įstatymo analogiją ir vadovavosi bendraisiais bylos perdavimo prokurorui pagrindais, numatytais BPK 234 straipsnio 2 dalyje.

5. Taip pat prokuroras atkreipė dėmesį, jog aktuali teismų praktika dėl BK 281 straipsnio 2 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymo yra pasikeitusi. Vadovaudamasis skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 19 d. nutartimi, prokuroras nurodė, kad jo pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. M. veika buvo pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sutaptis.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas.

7. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs prokuroro skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas baudžiamąją bylą prokurorui perdavė vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi.

9. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

10. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo perduoti (grąžinti) bylos prokurorui, nes procese dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo negali būti taikoma įstatymo analogija ir vadovaujamasi bendraisiais bylos perdavimo prokurorui pagrindais, nustatytais BPK 234 straipsnio 2 dalyje. Prokuroro vertinimu, įstatymų leidėjas, BPK įtvirtindamas supaprastinto proceso institutą, siekė įgyvendinti ir suteikti prioritetą baudžiamojo proceso greitumo principui.

11. BPK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais (past. – kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu); 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

12. Pastebėtina, kad nei BPK 420 straipsnyje, nei visame BPK XXXI skyriaus „Bylų supaprastintas procesas“ pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“, tiesiogiai nėra numatyta galimybės teisėjui perduoti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams ištaisyti. Dėl to šiame kontekste aukštesnis į minėtą skundo argumentą (šios nutarties 10-as punktas) pažymi, jog šiuo atveju yra svarbi teismų formuojama praktika, kurioje išaiškinta, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima aiškinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai, todėl nustačius tiek 234 straipsnio 2 dalies pagrindus (past. – kaip nagrinėjamu atveju), tiek BPK 234 straipsnio 3 dalies pagrindus, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui ir tuo atveju, kai yra kreipiamasi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (žr. pvz.: Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-546-813/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-268-885/2019; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1-171-530/2021; Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1-359-919/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-94-449/2023; taip pat žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-133-579/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-312-487/2023; kt.).

13. Iš prokuroro skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kai vadovaujantis BPK 419 straipsniu, prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, turi būti trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu (BPK 419 straipsnio 2 punktas), bei nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką (BPK 419 straipsnio 3 punktas). Kaip esminį prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumą, apylinkės teismas nurodė tai, jog Ž. M. veika turėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kadangi esminiai veikų, nurodytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai – vairavimas neblaiviam – sutampa, šių veikų kaip sutapties kvalifikavimas keltų grėsmę dėl dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką, nes būtų sudarytos prielaidos pažeisti konstitucinį principą, draudžiantį asmens dvigubą nubaudimą už tą patį nusikaltimą (non bis in idem). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas, be kita ko, padarė vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320-693/2018, 2K-291-697/2019).

14. Apygardos teismas pažymi, kad tuo tarpu prokuroro skunde yra pagrįstai nurodoma, kad aktuali kasacinio teismo dėl BK 281 straipsnio 2 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymo yra pasikeitusi. Prokuroro skundo argumentai yra grindžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022.

15. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. BK 281¹ straipsnyje įtvirtinta transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, nusikalstama veika; ši nusikalstama veika nebelaikoma BK 281 straipsnio sudedamąja dalimi (buvusi šio straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į minėtus teisinio reglamentavimo pakeitimus, taip pat į tokio kriminalizavimo ypatumus, BK 281 straipsnio 2 dalies norma laikytina sudėtine nusikalstama veika tais atvejais, kai minėtoje dalyje nurodytą veiką padaro ir pavojingas pasekmes (be kita ko, nesunkų sveikatos sutrikdymą) kitam asmeniui sukelia kaltininkas, kuris transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinka tiek BK 281 straipsnio 2 dalis, tiek iš dalies ir BK 281¹ straipsnis, todėl šių normų santykis gali būti įvardijamas kaip normos-visumos (BK 281 straipsnio 2 dalis) ir normos-dalies (BK 281¹ straipsnis) konkurencija. Norma-visuma laikoma nusikalstama veika gali būti padaroma tik neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 2 dalis), o norma-dalis – abiem kaltės formomis (BK 281¹ straipsnis). Tai atvejais, kai nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnyje, padaroma neatsargia kaltės forma, norma-visuma (BK 281 straipsnio 2 dalis) apima normą-dalį (BK 281¹ straipsnis) ir BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika tokiu atveju atskirai neinkriminuojama. O kai BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, tuomet neatsargia kaltės forma padaryta norma-visuma (BK 281 straipsnio 2 dalis) neapima tyčia padarytos normos-dalies (BK 281¹ straipsnis). Tokiu atveju kaltininko veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 2 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sutaptį. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju kvalifikuojant kaltininko veiksmus tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, t. y. nuteisiant tik už neatsargaus nusikaltimo padarymą, susidarytų situacija, kad asmuo būtų nuteistas tik už neatsargius veiksmus, o atsakomybės už tyčinį nusikaltimą išvengtų. Taip pat kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors BK 281 straipsnio 2 dalies sankcija yra griežtesnė nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija (BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė), tačiau BK 281¹ straipsnio atveju didesnis baudimo griežtumas sietinas ir su tokiais teisiniais padariniais kaip teistumo skaičiavimas po bausmės už tyčinio nusikaltimo padarymą atlikimo (BK 97 straipsnis), sprendimo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nebegaliojimas, kai padarytas naujas tyčinis nusikaltimas (BK 38 straipsnio 4 dalis, 39² straipsnio 4 dalis, 40 straipsnio 8 dalis) ir pan. Tokius padarinius, kitaip nei neatsargių nusikalstamų veikų atveju, lemia didesnis padarytos veikos pavojingumas, kurį, be kita ko, sąlygoja ir tyčinė kaltės forma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022).

16. Vadovaudamasis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartimi, prokuroras skunde pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje Ž. M. transporto priemonę vairavo neblaivus (nustatytas 2,65 promilių neblaivumas), pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Taigi jo neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ne tik BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų pagrindinis tiesioginis objektas - transporto eismo sauga, bet ir papildomas BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas - sveikata. Be to, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių, ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo neblaiviam (kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, reikalaujanti padarinių, ši veika laikoma baigta tik kilus nurodytiems padariniams, t. y. nesunkiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą. Skiriasi ir Ž. M. padarytų nusikalstamų veikų kaltės formos – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką Ž. M. padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, po to, kai kartu su nukentėjusiuoju išgėrė vieną litrą degtinės ir kelis butelius alaus, tai yra suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką padarė būdamas nusikalstamai nerūpestingas, t. y. nors nenumatė, kad būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukels eismo įvykį, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. M. veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip padarytus esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 2 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sutaptį.

17. Atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas perduoti (grąžinti) baudžiamąją bylą prokurorui dėl to, kad šiuo atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas nesilaikant BPK 419 straipsnio reikalavimų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundžiama nutartis naikintina, baudžiamąją bylą su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduodant nagrinėti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus (Jonava) prokuroro Artūro Bužavo skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. e1-3071-814/2024, teisminio proceso Nr. 1-01-1-21920-2024-5, su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.