Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

3.1. Skunde prokurorė nesutinka su teismo argumentais, kad būtina sukonkretinti kaltinimą Č. D. ir T. D., nurodant tikslią galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją. Pažymi, kad minėtos straipsnio redakcija keitėsi ne kartą. Visiems kaltinamiesiems veikos padarymo metu galiojo 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija. Ikiteisminio tyrimo metu, nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija, todėl ir kaltinime yra nurodytos abi šios redakcijos. Pasak prokurorės, abiejų įstatymo redakcijų nurodymas kaltinime jokio neaiškumo nesukelia, juo labiau, kad BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo iš esmės nesikeitė. Be to, bylą perdavus į teismą, dar kartą pasikeitė BK 222 straipsnio redakcija ir šiuo metu galioja 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d., todėl prokuroras savo baigiamojoje kalboje privalės nurodyti ir teismui teks spręsti, kokią BK 222 straipsnio įstatymo redakciją taikyti. Mano, kad dėl šios priežasties prokurorui grąžinti bylą nėra pagrindo.

3.2. Dėl nusikalstamos veikos padarymo laikotarpio nurodymo, prokurorė nurodo, kad kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyta kokius veiksmus, kokiu laikotarpiu padarė kaltinamieji Č. D. ir T. D.. Atsižvelgiant į tai, kad buvo tiriamas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., Č. D. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. B. 2012 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) jau nuo 2012 m. spalio 25 d., o T. D. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. B. 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. buvo atsakingi už grynus pinigus, laikomus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ seife (Kasoje Nr. 1), atsižvelgiant, kad mokestiniai metai prasideda sausio 1 dieną, todėl ir kaltinimai Č. D. ir T. D. buvo suformuluoti už šį laikotarpį, siejant šį laikotarpį su kaltinimuose nurodytu Č. D. ir T. D. susitarimu su G. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu parduoti bendrovės įgytus automobilius, bet apskaitos dokumentais nepagrįsti visų gautų pajamų. Toliau kaltinime nurodyta, kada konkrečiai šį nusikalstamą susitarimą Č. D. ir T. D. per 19 kartų realizavo, pradedant 2019 m. kovo 28 d., kai apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas 500 Eur gavimas iš J. L. už jam parduotą automobilį. Todėl inkriminuotos veikos laikotarpis – nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. nurodytas pagrįstai.

3.3. Prokurorė skunde pažymi ir tai, kad kad teismui kilusius klausimus dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko galima išsiaiškinti bylos nagrinėjimo teisme metu ir tam nebūtina bylą perduoti prokurorui ir nesudaro pagrindo traktuoti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimo.

3.4. Nesutinka prokurorė ir dėl būtinybės sukonkretinti Č. D. ir T. D. kaip padėjėjų vaidmenį dėl veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, jog kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyta, kokius veiksmus, kokiu laikotarpiu padarė kaltinamieji. Nors pirmoje kaltinimų Č. D. ir T. D. dalyje nurodant veikos laikotarpį (nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), kaltinamųjų veiksmus (padėjo <...> apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, <...> nepateikė apskaitos dokumentų bei duomenų apie faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įvykusias ūkines, finansines operacijas), neįvardijama, apie kokias konkrečiai faktiškai įvykusias ūkines finansines operacijas nepateikė duomenų kaltinime nurodytoms buhalterėms, tačiau antrojoje kaltinimo dalyje jau yra tiksliai išvardintos visos 19- a ūkinių finansinių operacijų, kai apskaitos dokumentais buvo nepagrįstos konkrečios gautos už automobilių pardavimą pinigų sumos.

3.5. Skunde prokurorė atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjantis teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmiausiai turi nurodyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu būdu, teismas gali iš kaltinimo pašalinti tas aplinkybes, kurios, teismo nuomone, yra perteklinės, neįrodytos ar nesusijusios su konkretaus kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Be to, teismas, galutinai išnagrinėjęs bei įvertinęs įrodymus, turi teisę patikslinti nusikalstamos veikos padarymo laiką, nurodyti kitą datą, jei keičiant nurodytą nusikalstamos veikos laiką, iš esmės nesikeičia kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės.

3.6. Skunde taip pat kritikuojamas teismo argumentas, jog trūkumą – kaltinime nurodytą teisės aktą, kuris neteko galios ir dėl to negali būti inkriminuojamas kaltinamiesiems – būtina ištaisyti pateikiant kitą kaltinimą kaltinamiesiems. Prokurorė pažymi, kad BK 222 straipsnis yra blanketinė norma, todėl būtina nustatyti, kokius konkrečiai teisės aktus šios nusikalstamos veikos vykdytojas pažeidė ir ar dėl šių pažeidimų negalima visiškai iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaltinamiesiems yra nurodyta, kad G. B. ir V. P., kaip šio nusikaltimo vykdytojai, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto, 4 punkto ir 16 punkto nuostatas ir dėl padarytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3.7. Kadangi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, kurių pažeidimai nurodyti kaltinimuose pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nuo 2022 m. gegužės 1 d., sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 164, neteko galios, todėl bylą nagrinėjančiam teismui priėmus apkaitinamąjį nuosprendį, šio akto pažeidimas iš kaltinimo turės būti pašalintas ir taip iš esmės nesikeis kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir dėl to nebūtina bylą perduoti prokurorui.

3.8. Pasak prokurorės, kaltinimuose nurodytas šio teisės akto pažeidimas nesuponuoja BK 222 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo. Kaltinimuose nurodyta, kad BK 222 straipsnio padarinių atsiradimą nagrinėjamu atveju nulėmė ne minėtų taisyklių pažeidimai, o BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies pažeidimai.

3.10. Skunde prokurorė nurodo, kad kaltinimai G. B., V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį susideda iš dviejų skirtingų su skirtingais padėjėjais atliktų veikų, t. y. gautų pajamų už automobilių pardavimą neapskaitymo, padedant tai padaryti Č. D. ir T. D., bei neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo bendrovės darbuotojams, padedant tai padaryti J. Š. ir E. J.. Dėl šių dviejų skirtingų neteisėtų veiksmų, susiformavo ir skirtingi mokėtini mokesčiai į valstybės biudžetą.

3.11. Č. D. ir T. D. kaltinami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pirkėjų, kaip bendrovės kasininkai, gavę grynais pinigais 21 600 Eur daugiau įplaukų, dėl ko bendrovės apskaitoje nebuvo užregistruotas 21 600 Eur piniginių lėšų grynais pinigais gavimas. Dėl šios neapskaitytos sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė 3 749 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Baudžiamoji atsakomybė pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją buvo numatyta tik tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL (5 000 Eur) įrašė į deklaraciją arba į nustatytą tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, todėl Č. D. ir T. D. kaltinimai pagal šį straipsnį nepateikti.

3.12. Be kita ko, kadangi bendra mokesčių suma, kurios siekė išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“, apgaulingai tvarkydama apkaitą, sudarė 442 260,39 Eur (taip pat padedant J. Š. ir E. J. buvo siekiama išvengti 441 080,39 Eur mokesčių), todėl J. Š. bei E. J. buvo pareikšti kaltinimai ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bei 220 straipsnio 2 dalį, o kaltinimuose pagal BK 220 straipsnio 2 dalį G. B. ir V. P. bei kaltinime pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta, kad šį nusikaltimą padėjo padaryti Č. D., T. D., J. Š. ir E. J.. Pasak prokurorės, šiuose kaltinimuose yra aiškiai nurodyta, kuo pasireiškė Č. D. ir T. D. veika dėl kaltinimo G. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 220 straipsnio 2 dalį bei kaltinime V. P. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Labiau konkretizuoti, kuo pasireiškė Č. D. ir T. D. veika dėl kaltinimo G. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nėra jokio pagrindo.

3.13. Dėl dalies dokumentų, gautų iš Ukrainos, vertimo laikantis BPK nuostatų, prokurorės nuomone, teisinės pagalbos metu gauti dokumentai, kuriais grindžiami kaltinimai, yra tinkamai išversti į lietuvių kalbą ir yra byloje. Neesminiai dokumentai, kurių nebūtina įteikti kaltinamiesiems ir jų gynėjams bei kuriais nėra grindžiamas kaltinimas, buvo išversti į lietuvių kalbą pasinaudojant Valstybinės kalbos inspekcijos rekomenduojama „eTranslation“ programa. Pasak prokurorės, teismas nenurodo pagrįstų motyvų, kodėl šiuos dokumentus būtina išversti, pasinaudojant vertėjo paslaugomis, be to, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis). Jei teismas mano, kad visus byloje esančius dokumentus užsienio kalba būtina išversti į lietuvių kalbą, tai galima padaryti neperduodant bylos prokurorui ir tai netrukdys nagrinėti bylą.

3.14. Dėl būtinybės apklausti advokato pateiktame prašyme nurodytus liudytojus, jų parodymus išdėstant naujame kaltinamajame akte prokurorė skunde nurodo, kad visi klausimai gali būti išspręsti bylos nagrinėjimo teisme metu, apklausiant liudytojus, taip pat ir tuos, kurie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, atliekant kitus veiksmus ir tam nebūtina bylą perduoti prokurorui. Kaltinimai šioje byloje visiems kaltinamiesiems yra grindžiami ne vien tik liudytojų parodymais, bet ir kita rašytine bylos medžiaga, t. y. kratų metu rastais dokumentais ir laikmenomis, apžiūrų protokolais, slaptų procesinių veiksmų atlikimo protokolais, specialisto išvadomis. Todėl atsižvelgiant į tai, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ne visi galimi liudytojai.

3.15. Skunde prokurorė be kita ko teigia, kad teismas, tvirtindamas, jog nutartyje paminėti pažeidimai trukdo teismui nagrinėti bylą, iš esmės nenurodė, kurie iš išvardintų pažeidimų yra esminiai, kuriuos galima pašalinti teisme, o kurių negalima pašalinti bei dėl kokių priežasčių, kokios proceso normos pažeistos. Prokurorės nuomone, kaltinamasis aktas iš esmės surašytas tinkamai. Jame išdėstytos visos įstatyme numatytos esminės aplinkybės: nurodyti kaltinamųjų duomenys, tinkamai aprašytos nusikalstamos veikos, pateikti duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai, pateiktas juridinis nusikalstamų veikų vertinimas.

3.17. Prokurorės vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų jam nagrinėti bylą iš esmės ir kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-194/2014). Kaltinamajame akte nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius; aiškios kaltininkams inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą; nusikalstama veika aprašyta išsamiai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šią veiką kvalifikuoti; kaltinamajame akte nurodyti tie faktai, kurie būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Todėl prokurorė daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog kaltinamasis aktas turi trūkumų, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje.

3.18. Apibendrindama skundo argumentus, prokurorė nurodo, kad visos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės yra susijusios ne su kaltinamojo akto trūkumais, o su įrodymų vertinimu bei įrodymų rinkimu. Baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų, siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai gali būti ištaisomi teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismui tiriant bei vertinant įrodymus, ir nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Nemano, kad minėti trūkumai iš esmės trukdytų teismui išnagrinėti baudžiamąją bylą ir jų nebūtų galima pašalinti teisme, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti tam pačiam teismui.

4.2. Kaltinamųjų gynėjo vertinimu, kaltinamojo akto reikalavimai dėl nusikalstamos veikos aprašymo išlaikyti nebuvo, padarant esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, trukdantį teismui nagrinėti šią bylą ir kaltinamiesiems tinkamai gintis. Tokią išvadą gynėjas daro, išanalizavęs Č. D., T. D., G. B. kaltinimus, gretinant juose nurodytas faktines aplinkybes tarpusavyje, kurios yra prieštaringos, ir kurių turinys Č. D. ir T. D. kaltinime neatskleistas, palyginti su G. B. kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

4.3. Č. D. ir T. D. kaltinami padėjimu apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Atsiliepime gynėjas pažymi, kad analizuojamos tik Č. D. pateikto kaltinimo faktines aplinkybes, nes jos yra identiškos T. D..

4.4. Pirmą pažeidimą, kurį laiko esminiu, kaltinamųjų gynėjas sieja su tuo, kad nėra aiški BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri taikoma kaltinamiesiems. Kaltinimo pradžioje nurodoma viena straipsnio redakcija, kitoje to paties kaltinimo dalyje - jau kita. Nesutinkant su prokurorės išreikšta pozicija, gynėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra kalbama apie kaltinamųjų teisę gintis nuo suprantamo ir aiškaus kaltinimo, kuris negali būti pasirinktas bylos nagrinėjimo galutinėje stadijoje kaip galima alternatyva, išklausius prokuroro baigiamosios kalbos, kuris ir pasiūlys teismui taikyti vienokią ar kitokią redakciją. Juolab, kad šios redakcijos surašytos viename kaltinime ir šių teisės aktų turinys prieštarauja vienas kitam. Be to, palyginus skirtingų redakcijų straipsnio dispoziciją, priešingai nei nurodė prokurorė, galimos nusikalstamos veikos metu padarymo metu galiojusi minėto straipsnio redakcija nenumatė tokių nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurie buvo nurodyti šio straipsnio redakcijoje, įsigaliojusioje 2022 m. gegužės 1 d. Kaip pavyzdys – apgaulingas apskaitos organizavimas, vietoj buhalterinės apskaitos numatytas finansinės apskaitos bei finansinės apskaitos registrų institutas. Todėl kaltinamieji negali gintis nuo tokio abstraktaus, klaidinančio ir netikslaus kaltinimo.

4.5. Antrą pažeidimą gynėjas sieja su kaltinime nurodytu nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, t. y. kaltinime nėra aprašyta, kokius veiksmus Č. D. kaltinamas atlikęs laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 27 d., kuo jie pasireiškė, nes pirmas veiksmas, su kuriuo siejamas kaltinimas, objektyviai atliktas tik 2019 m. kovo 28 d. ir jis susijęs su 2019 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria J. L. buvo parduotas automobilis. Tokiu būdu, į kaltinimo konstrukciją įtrauktas 4 mėnesių laikotarpis, kuris nepagrįstas kokiu nors veikos aprašymu ar atliktais veiksmais, todėl laikytinas tik prokurorės spėjimu. Baudžiamasis įstatymas padarinių atsiradimą sieja su konkrečiais atliktais veiksmais, jų turiniu, kuris niekaip negali būti tapatinamas su prokurorės skunde minima kaltinamųjų pareiga (asmenų atsakomybe už grynuosius pinigus) bei mokestinių metų pradžios laikotarpiu, niekaip neįvardinant galimo priežastinio ryšio turinio su minima pareiga, nurodomu mokestiniu laikotarpiu ir neatskleidžiant, kokiu būdu ta pareiga buvo pažeista (kokiais veiksmais ar neveikimu ir pan.).

4.6. Aptardamas trečią atvejį, gynėjas pažymi, kad Č. D. kaltinimas iš esmės susideda iš dviejų dalių. Pirma Č. D. kaltinimo dalis susijusi išimtinai su G. B. veikos aprašymu ir jo atliktais aktyviais veiksmais, su kuriais Č. D. yra visiškai nesusijęs. Antra kaltinimo dalis – susijusi su 19 automobilių pardavimais kitiems asmenims bendrovės vardu, apskaitos dokumentais galimai nepagrindžiant visų gautų pajamų. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad pirma kaltinimo dalis nėra detalizuota, išskyrus deklaratyvų ir bendro pobūdžio teiginį, kad padėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą, kaltinime nėra aprašyta, kuo pasireiškė Č. D. veiksmai ne vien tik per baudžiamojo kodekso prizmę, bet ir apskritai. Be to, nurodomas vėl kitoks veikos laikotarpis, negu nurodytas Č. D. kaltinimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse, o būtent, kad „po 2020 m. vasario 3 d. kartu su V. P., padedant Č. D. su T. D.“.

4.7. Pasak gynėjo, paminėta pirma kaltinimo Č. D. dalis yra nukopijuota nuo G. B. kaltinimo fragmento, kuri aprašyta per tokias faktines aplinkybes, kaip 921 atveju 158-iems UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams ekspeditoriams išmokėtus grynuosius pinigus bei 158 asmenų darbo užmokesčio priskaitymų ir išmokėjimų faktus, ir nepagrįstai įtraukta į Č. D. kaltinimo konstrukciją. Taip pat, pasak gynėjo, ši kaltinimo dalis, aprašyta G. B. kaltinime, neatsiejamai susijusi su galimu bendrininkavimu, pasitelkiant nusikalstamos veikos padarymui J. Š. ir E. J., su kuriais nei T. D., nei Č. D. neturi nieko bendro. Kaltinimo dalis, kuri yra tapati tiek Č. D., tiek G. B., iš esmės liečia tik G. B., kadangi Č. D. nėra susijęs nei su darbo užmokesčio išmokėjimu, nei su jo apskaitymu, nei su 158 įmonės darbuotojais, tačiau ši dalis yra įtraukta tiek į vieno, tiek į kito kaltinamojo kaltinimo konstrukciją (Č. D. atžvilgiu įtraukiant deklaratyvius teiginius, tuo tarpu G. B. dar ir atskleidžiant šių deklaratyvių teiginių turinį).

4.8. Prokurorės teiginius, kad kaltinamajame akte tiksliai ir išsamiai aprašyti visų kaltinamųjų veiksmai, gynėjas laiko deklaratyviais, kadangi prokurorė nepaneigė tiek gynybos prašyme, tiek teismo nutartyje nurodytų argumentų dėl akivaizdžių ir nesuprantamų neatitikimų kaltinime. Kritikuoja skundo argumentą, kad teismas galėtų savo iniciatyva pašalinti iš kaltinimo aplinkybes, kurios yra perteklinės arba neįrodytos, atkreipiant dėmesį, jog pati prokurorė tvirtina, kad visos aplinkybės yra aiškios, tikslios, jokia korekcija nebūtina, o sau prieštaraudama teigia, kad jas galima šalinti ir tai galės padaryti bylą nagrinėjantis teismas galutiniame bylos procese. Tačiau gynėjas kalba ne apie galutinį bylos nagrinėjimo etapą, o apie galimybę kaltinamiesiems teisme gintis nuo tinkamai surašyto ir suprantamo kaltinimo, kuriame negali būti užslėptų ir nesuprantamų opcijų, iš anksto vertinamų kaip perteklinių ir pan., kurios dar galimai bus pašalintos nuosprendžio surašymo metu.

4.9. Gynėjas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad būtina konkretizuoti, kuo pasireiškė, jei bus nustatyta, Č. D. ir T. D. veika dėl kaltinimo G. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 220 straipsnio 2 dalį. Č. D. kaltinamas tik padėjimu apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau, susipažinus su kaltinamųjų G. B., V. P. ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens kaltinimo, susijusio su visiškai kita nusikalstama veika, aprašymu, nustatyta, kad Č. D. kaltinamas ir šia nusikalstama veika, t. y. „<...> kartu su <...>, padedant <...>., Č. D. ir T. D., <...>“. Pasak gynėjo, toks kaltinimo formulavimas patvirtina bendrininkavimo instituto buvimą ir Č. D., kaip padėjėjo, pasak prokurorės, galimą dalyvavimą tokioje nusikalstamoje veikoje, nors tokia veika Č. D. nėra kaltinamas.

4.10. Painiavos įneša ir E. J. ir J. Š. kaltinimų, nurodytų BK 220 straipsnio 2 dalyje, aprašymas. Jų kaltinimas skiriasi nuo G. B., V. P. ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) kaltinimo, susijusio su neteisingu duomenų apie pajamas, turtą pateikimu. Šie asmenys bendrininkavimu su Č. D. ir T. D. nekaltinami.

4.11. Taigi, ta pati situacija, susijusi su neteisingu duomenų apie pajamas, turtą pateikimu, siekiant išvengti mokesčių, prokuratūros pateikiama skirtingai ir yra visiškai nesuprantama.

4.12. Prokurorė skunde nurodo, kad nėra galimybės labiau konkretizuoti, kuo pasireiškė Č. D. ir T. D. veiksmai, aprašant G. B. pareikštą kaltinimą pagal BK 220 straipsnio 2 dalį. Tačiau esminis akcentas yra tai, kad, jei G. B. kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nurodoma, kad jis šią veiką padarė bendrininkaudamas, tai yra padedant Č. D. ir T. D., tai analogiškas kaltinimas turėtų atsispindėti ir Č. D. ir T. D. kaltinimo aprašyme ir veiksmų kvalifikavime. Nagrinėjamu atveju to nėra padaryta (kaltinimas šiems asmenims pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nėra pareikštas, taip pat nėra jokių duomenų G. B. kaltinime, kad jis šią veiką padarė pasitelkęs asmenis (Č. D. ir T. D.), kurie nėra kalti dėl jos padarymo). Pasak gynėjo, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme, nes visiškai skirtųsi bylos apimtis, kaltinimo ribos ir turinys, kitaip byloje būtų vertinamas ir pareikštas civilinis ieškinys.

4.13. Teisingu skundžiamos teismo nutarties argumentu kaltinamųjų gynėjas laiko ir tai, kad prokuratūra privalo pašalinti iš kaltinimo negaliojančių Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių inkriminavimą. Atkreipdamas dėmesį, jog BK 222 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, suponuojanti tam tikrų teisės aktų pažeidimus, kuriuos padarė konkretus baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, gynėjas vertina, jog šių reikalavimų, aprašant Č. D. nusikalstamos veikos padarymą, nebuvo laikytasi. Be kita ko pažymi, kad jokių konkrečių teisės akto pažeidimų, kuriuos būtu padarę Č. D. ir T. D., kaltinime net nėra nurodyta, o visi pažeidimai išimtinai susiję tik su G. B. ir V. P. teisės aktų nesilaikymu. Gynėjo teigimu, šias aplinkybes savo skunde prokurorė nutylėjo.

4.14. Gynėjas kelia klausimą ir dėl minėto teisės akto nurodymo kaltinime, kaip esminio, suponuojančio BK 222 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimą. Teisės aktui netekus galios, toks pokytis nebuvo įvertintas šios bylos kontekste ir per kaltinimų prizmę, t. y. jo aktualumą, esmingumą, jei net pats akto leidėjas atsisakė jo kaip nereikšmingo. Analogiškos pozicijos laikosi ir VMI. Panaikinus teisės aktą ir jo keliamus reikalavimus, kurių pažeidimai sudaro kaltinimo turinį, kyla klausimas dėl jo ginamiesiems surašyto kaltinimo pagrįstumo. Be kita ko, gynėjas pažymi, kad tokia situacija prokuratūrai buvo žinoma dar nuo 2022 m. gegužės 1 d. (kaltinamasis aktas surašytas 2023 m. sausio 23 d.), tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų šio pažeidimo pataisymui.

4.15. Nors prokurorės skunde nurodyta, kad, pašalinus šį teisės aktą iš kaltinimo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje, faktinės aplinkybės iš esmės nesikeis, tačiau prokurorė ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuratūros darbo broką bando perkelti bylą nagrinėjančiam teismui, nurodydama, kad šį pažeidimą privalės taisyti tik teismas ir tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Be kita ko, kalbėdama apie galutinę bylos stadiją, nutyli dabartinę jos situaciją, kuri sietina su įstatyme kaltinamajam garantuojama teise žinoti, kuo jis kaltinamas ir gintis nuo tinkamai suformuluoto kaltinimo. Taip pat prokurorė nepasisako dėl teisės akto, kurio galiojimas pasibaigė, santykio su specialisto išvada ir jos turiniu.

4.16. Be kita ko, gynėjas pažymi, kad, nors BK 222 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika yra blanketinė, tačiau teisės aktų pažeidimai, kuriuos būtų padarę Č. D. ir T. D., net nenurodyti jų kaltinimuose. Nors pastarieji kaltinami tyčine veika, tačiau kaltinamajame akte nėra atskleistas minėtos veikos sudėties požymių turinys. Kaltinamiesiems neįmanoma gintis nuo abstraktaus ir nekonkretaus kaltinimo, kurio požymiai neatskleisti, redakcijos supainiotos, padaryta kitų techninių klaidų, todėl šį pažeidimą laiko esminiu, varžančiu kaltinamųjų gynybos teises, ką ir konstatavo teismas savo nutartyje.

4.17. Dėl bylos dokumentų vertimo į valstybinę kalbą kaltinamųjų gynėjas atsiliepime nurodo, kad dalis bylos medžiagos nėra tinkamai išversta į valstybinę kalbą. Kaip pavyzdį nurodo bylos 48 tomo 43 lapą, kur prasideda teisinės pagalbos pavedimo, gauto iš Ukrainos teisėsaugos institucijų, surašyto ukrainiečių kalba, vertimas į valstybinę kalbą. Šiame lape esantis rankraštinis įrašas rodo, kad vertimas atliktas ikiteisminį tyrimą atlikusio tyrėjo V. M., naudojantis „e.translation“ programa. Gynėjas pažymi, kad ne tik BPK draudžia ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pačiam vykdyti ir vertėjo pareigas, bet ir byloje nėra jokių duomenų, kad šis procesinis veiksmas buvo pavestas atlikti tyrėjui V. M., kad jis supranta ir žino ukrainiečių kalbą. Nėra pateikta ir jokio pagrindimo, kad nurodyta vertimo programa atitinka vertėjams keliamus reikalavimus ir yra sertifikuota. Taip pat tokiuose teisinės pagalbos dokumentų vertimuose niekur nėra atžymų, kad vertimą atlikęs asmuo būtų įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą, nėra tokio asmens parašo.

4.18. Atkreipiamas dėmesys ir į paties vertimo kokybę, kai vietoj konkretaus laiko nurodomi simboliai; vertimo turinys praranda savo prasmę, kadangi negalima suprasti esmės, apie ką kalba liudytojai; į vertimus perkelti rankraštiniai įrašai, kurie nėra išversti; taip pat neaišku, kokiu pagrindu į vertimus įkelti asmenų parašai su neišverstais ukrainiečių kalbos fragmentais. Kaip netinkamo vertimo pavyzdys nurodomas bylos 48 tomo, 48 lape esantis liudytojo apklausos protokolo vertimas, iš kurio visiškai neaišku, kas buvo apklaustas, vietoj liudytojo anketinių duomenų, parašo nurodyti simboliai, pateiktas komentaro vertimo turinys praradęs savo prasmę. Kiti panašūs netinkamo vertimo fragmentai fiksuojami 48 bylos tomo 126–128, 134–136, 138–139 lapuose, atitinkamai nurodant automobilį, liudytojui užduodamus klausimus ir gautą atsakymą į užduotus klausimus. Tokie neatitikimai (nesuprantamas turinys, vietoj sakinių ar žodžių fragmentų pateikiamos skaičių ir raidžių kombinacijos) pastebėti ir likusioje vertimo iš ukrainiečių kalbos dalyje (kiekviename išverstame dokumente). Iškreiptas vertimas pateiktas 48 tome, nuo 125 iki 180 lapo bei 49 tome, nuo 81 iki 128 lapo.

4.19. Gynėjas nurodo, kad tai, jog pareigūnų pasitelkta programa visiškai netinkama procesinių dokumentų vertimui iš užsienio kalbos, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji nesugeba net išversti iš rusų kalbos elementaraus kreipimosi „Brangieji ponai ir ponios“, kuris buvo nurodytas Ukrainos generalinės prokuratūros lydraštyje, kuriuo buvo siunčiamas įvykdytas teisinės pagalbos pavedimas (t. 48, b. l. 70). Ši frazė išversta byloje išsireiškimu „Rūpinkitės moterimis ir Viešpačiu“ (t. 48, b. l. 125). Taip pat šio rašto rengėjo O. G. duomenys, kurie negali būti verčiami, vertime nurodomi kaip „Olegas yra sklandus“.

4.20. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad byloje esančios Ukrainos teisėsaugos pareigūnų įvykdyto teisinės pagalbos pavedimo dokumentų dalies vertimas atliktas netinkamai, jo turinys nesuprantamas, todėl prašytina išversti gautą medžiagą į valstybinę kalbą, tuo labiau, kad likusi teisinės pagalbos pavedimo medžiaga, gauta tiek iš Ukrainos, tiek iš Latvijos, tiek ir iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų, buvo išversta vertimų biuruose ir tinkamai įforminta. Pažymi, kad neišverstame teisinės pagalbos pavedime (jo dalyje) gali būti gynybai reikšminga informacija.

4.21. Nors prokurorė skunde nurodo, kad tai neesminiai dokumentai, kurių nebūtina įteikti kaltinamiesiems ir jų gynėjams, bei kuriais nėra grindžiamas kaltinimas, tačiau, pasak gynėjo, šiuose dokumentuose gali būti teisinančios informacijos, susijusios su panašiais ar identiškais automobilių pardavimo sandoriais, kurie patvirtins, kad patys pirkėjai, siekdami tam tikrų tikslų savo gyvenamosios vietos valstybėse, galėjo nurodyti kitus duomenis valstybinėms institucijos dėl šių automobilių įsigijimo (pavyzdžiui, siekdami sumažinti mokėtiną muitą ir kitus mokesčius ir pan.). Taip pat, prokurorė painioja procesinių dokumentų įteikimo institutą ir jam keliamus vertimo organizavimo reikalavimus su baudžiamosios bylos dokumentų, kurie yra byloje ir pateikti bylą nagrinėjančiam teismui, vertimo privalomumu į valstybinę kalbą. Teisinės pagalbos prašymai nepriskirtini prie BPK numatytų dokumentų (kaip pavyzdžiui, pranešimo apie įtarimą, kaltinamojo akto, nutarimo skirti kardomąją priemonę ir pan.), kurie privalomai įteikiami proceso dalyviams.

4.22. Gynyba prašo išversti dokumentus į valstybinę kalbą, jų neįteikiant kaltinamiesiems. Tuo labiau, kad kaltinamieji moka valstybinę kalbą. Prievolė, kad procesas, kurio sudėtine dalimi yra byloje gauti dokumentai, kurie ir yra pateikti teismui, vyktų valstybine kalba, numatyta BPK 8 straipsnio 1 dalyje ir ši teisė negali būti paminta ir suvaržyta pareigūnų neteisėtais veiksmais ar jų savitu teisės aktų interpretavimu.

4.23. Prokurorė skunde nurodė, kad teismas nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl šiuos dokumentus būtina išversti į valstybinę kalbą, pasinaudojant vertėjo paslaugomis. Gynėjas pažymi, kad tokios prievolės – motyvuoti savo sprendimą dėl valstybinės kalbos, taikomos baudžiamajam procesui, įstatymas net nenumato. Sutinkamai su BPK 8 straipsnio 1 dalimi, jokio motyvavimo net negali būti, kadangi BPK numatyta, kad procesas vyksta valstybine kalba. Tai neginčijama konstanta, kuri, be kita ko, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 ir 117 straipsniuose, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4, 8 straipsniuose.

4.24. Prokurorė nurodė ir tai, kad teismas gali ir pats atlikti šį veiksmą (tai yra išversti šiuos dokumentus) arba pavesti tai atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl nėra pagrindo perduoti šios bylos prokurorui. Tačiau teismas savo lėšomis verčia tik jo priimtus procesinius sprendimus, jokios prievolės apmokėti už dokumentų vertimą, kurį privalėjo atlikti ikiteisminio tyrimo įstaiga, teismui nėra. Prokurorė savo skunde taip pat nutyli, kad savo kalboje, kurios turinys perkeltas ir į teismo nutartį, ji siūlė patiems gynėjams savo lėšomis išversti teisinės pagalbos prašymą ir jį pateikti teismui.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nustatyti pagrindai – surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą – perduoti bylą prokurorui.

5.2. Gynėjo nuomone, poreikį atlikti teismo nutartyje nurodomus veiksmus – sukonkretinti kaltinimą Č. D. ir T. D., nurodant tikslią galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, redakciją; nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos laikotarpį; sukonkretinti jų, kaip padėjėjų vaidmenį dėl veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje – patvirtina faktas, jog Č. D., T. D., G. B. kaltinimo turinys yra neišsamus ir klaidinantis.

5.3. Iš kaltinimo Č. D., kuris tapatus T. D., turinio matyti, jog jame taikomos dvi BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijos. Kaltinimo pradžioje nurodyta 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-692 galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d., kaltinimo pabaigoje –2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija (nuo 2004 m. liepos 13 d.) galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d. Taigi, tame pačiame kaltinime nurodomos skirtingos straipsnio redakcijos – galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d. ir galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d., numato veikos požymius, kurie nebuvo įtraukti į straipsnio redakciją, galiojusią nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., t. y. apibūdinant apgaulingą apskaitos organizavimą, vietoj buhalterinės apskaitos atsirado finansinė apskaita bei finansinės apskaitos registrų institutai. Nežinant, kuri straipsnio redakcija inkriminuojama, kaltinamasis nežino, nuo kurioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatytų nusikalstamos veikos požymių jis turi gintis.

5.4. Kaltinime Č. D. nurodoma, kad veiką jis padarė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Pirmas veiksmas, kurio metu gauti pinigai galimai nepagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais atliktas 2019 m. kovo 28 d. Kokius veiksmus Č. D. tariamai atliko nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 28 d. – kaltinime neaprašyta. Taip pat nėra nurodoma, nei kokiais galiojančiais teisės aktais remiantis buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. B. 2012 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu Č. D. jau 2019 m. sausio 1 d. buvo atsakingas už grynus pinigus, laikomus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ seife, nei kokiais veiksmais ar neveikimu Č. D. pažeidė nenurodytuose teisės aktuose numatytą savo pareigą būti atsakingas už grynus pinigus, laikomus bendrovės seife.

5.5. Lyginant Č. D. ir G. B. kaltinimus, pastebėtina ir tai, kad ta pati kaltinimo dalis (dėl nepateikimo apskaitos dokumentų bei duomenų apie faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykusias ūkines, finansines operacijas) formuluojama skirtingai. Č. D. – abstrakčiai ir deklaratyviai, kaltinime nėra aprašyta, kuo pasireiškė jo veiksmai; G. B. ta pati kaltinimo dalis formuluojama detaliau, yra aprašyta per faktines aplinkybes, t. y. 921 atveju 158-iems UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams ekspeditoriams išmokėtus grynuosius pinigus ir 158 asmenų darbo užmokesčio priskaitymų ir išmokėjimų faktus.

5.6. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad Č. D. nėra kaltinamas bendrininkavimu, padarant BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau kaltinime G. B. pažymima, kad jis veikė bendrininkaudamas ne tik su J. Š., E. J., bet ir Č. D. su T. D., o E. J. ir J. Š. kaltinime pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį, šie kaltinamieji jau nebekaltinami bendrininkavimu su Č. D. ir T. D..

5.7. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad, jei G. B. kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nurodoma, kad jis šią veiką padarė bendrininkaudamas, t. y. padedant Č. D. ir T. D., tai analogiškai kaltinimas turėtų atsispindėti ir Č. D. ir T. D. kaltinimo aprašyme ir veiksmų kvalifikavime. Tačiau to nėra, nes kaltinimas Č. D. ir T. D. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nėra pareikštas, taip pat nėra jokių duomenų G. B. kaltinime, kad jis šią veiką padarė pasitelkęs minėtus asmenis, kurie nėra kalti dėl jos padarymo.

5.8. Nors BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta teisės norma blanketinė, iš Č. D. kaltinimo matyti, kad jame nurodoma tik tai, kokių teisės aktų nuostatas galimai pažeidė G. B. ir V. P.. Aplinkybė, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė Č. D., kaltinime Č. D. nenurodoma.

5.9. Dėl pripažintų negaliojančiomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių inkriminavimo kaltinime, gynėjas nurodo, kad priešingai prokurorės argumentams, pagal reiškiamą kaltinimą Č. D., G. B. ir V. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymas grindžiamas būtent minėto teisės akto pažeidimu. Be to, dėl surašyto kaltinimo neišsamumo, pažeidžiama įstatyme garantuojama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinimas, ir gintis nuo tinkamai suformuluoto kaltinimo.

5.10. Kaip kitus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą, gynėjas atsiliepime nurodo teismo nutartyje įvardintus vertimo trūkumus. Gynėjo nuomone, priešingai nei teigia prokurorė, tinkamai neišverstuose dokumentuose gali būti teisinančios informacijos, susijusios su panašiais ar identiškais automobilių pardavimo sandoriais, kurie patvirtins, jog patys pirkėjai, siekdami tam tikrų tikslų savo gyvenamosios vietos valstybėse, galėjo nurodyti kitus duomenis valstybinėms institucijoms dėl šių automobilių įsigijimo (pvz. siekdami sumažinti mokėtiną muitą ir kitus mokesčius).

5.11. Dėl prokurorės motyvo, kad teismas nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl šiuos dokumentus būtina išversti į valstybinę kalbą, pasinaudojant vertėjo paslaugomis, gynėjas pažymi, kad įstatymu nėra numatyta prievolė teismui motyvuoti savo sprendimą dėl valstybinės kalbos, taikomos baudžiamajam procesui.

5.12. Į prokurorės argumentus, kad teismas pats gali atlikti dokumentų vertimą, arba pavesti tai atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, pažymi, kad teismas savo lėšomis verčia tik jo priimtus procesinius sprendimus, jokios prievolės apmokėti už dokumentų vertimą, kurį privalėjo atlikti ikiteisminio tyrimo įtaigą, teismui nėra.

5.13. Pasak gynėjo, kaltinimo ydingumą patvirtina ir nutartyje išdėstytas nurodymas apklausti 22 esamus ir buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojus. Vairuotojų pavardės yra nurodomos kaltinimuose E. J. ir J. Š.. Dalis vairuotojų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti. Šio veiksmo atlikimas teisme būtų sudėtingas, nes apklaustinų vairuotojų gyvenamosios vietos ar kiti duomenys teismui nebuvo pateikti. Be to, tokių veiksmų atlikimas teisme iškreiptų teisminio nagrinėjimo ribas ir teismo, kuris iš esmės turėtų tik vertinti gautą medžiagą, o ne ją rinkti, institutą.

5.14. Apibendrindamas atsiliepime išdėstytus argumentus, gynėjas nurodo, kad Č. D. ir T. D. kaltinimas yra nekonkretus, netikslus, jame aprašomi kitų kaltinamųjų galimai atlikti veiksmai, kuriuos padaryti Č. D. ir T. D. neturėjo tyčios; kaltinime nurodytas teisės aktas, suponuojantis baudžiamosios atsakomybės už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarinių kilimą, nebegalioja; dalis bylos dokumentų nėra tinkamai išversti š lietuvių kalbą; neatlikti reikiami proceso veiksmai. Todėl daro išvadą, kad byloje surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme, jų negalima ištaisyti teisme, taip pat padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai – netinkamai į lietuvių kalbą išversti dokumentai, neatlikti reikiami proceso veiksmai (neapklausti liudytojai) ir dėl to prokurorės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

6. Atsiliepimu į skundą kaltinamųjų J. Š., E. J. gynėjas advokatas Vykintas Gutauskas prašo atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą.

6.1. Atsiliepime kaltinamųjų gynėjas nurodo, kad prašymas apklausti 22 buvusius ir esamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojus buvo pateiktas prokurorei BPK 218 straipsnio tvarka, užbaigus ikiteisminį tyrimą dėl to, kad šie vairuotojai gali patvirtinti jo ginamųjų J. Š. ir E. J. ikiteisminiame tyrime nurodytas aplinkybes, jog vairuotojas, reiso metu padaręs žalos, pasirašydavo kasos išlaidų orderį ar dienpinigių lapą didesnei pinigų sumai, nei faktiškai jam buvo išmokama, žalos atskaičiavimui ir tie pinigai būdavo panaudojami išmokėti vairuotojams, kurie dėl tam tikrų pasiekimų turėdavo gauti bonusą.

6.2. Kadangi prokurorė tokį prašymą neskundžiamu nutarimu atmetė, analogiškas prašymas BPK 270 straipsnio tvarka buvo pateiktas ir Klaipėdos apygardos teismui, į kurį teismas atsižvelgė spręsdamas kaltinamųjų Č. D. ir T. D. advokato R. Boiko prašymą dėl bylos grąžinimo prokurorui. Taip teismas užtikrino baudžiamojoje byloje kaltinamų asmenų teisę į gynybą, nes sprendė, kad jų ikiteisminio tyrimo metu pateiktą versiją yra būtina patikrinti.

6.3. Atsiliepime gynėjas pažymi, kad prašyme dėl naujų liudytojų apklausų, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad J. Š., E. J. ir kitiems kaltinamiesiems šioje baudžiamojoje byloje buvo pateikti įtarimai, o šiuo metu – kaltinimai dėl neapskaityto atlyginimo išmokėjimo 158 vairuotojams, nors ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00026-20 metu iš viso liudytojais buvo apklausti tik 44 vairuotojai. Apygardos teismas atsižvelgė į šiuos argumentus, nurodydamas, jog kaltinime minimus vairuotojus, kuriems, pagal kaltinimą, tariamai buvo mokamas nepaskaitytas darbo užmokestis, būtina apklausti. Prokurorė savo skunde iš esmės neneigia, kad šiuos kaltinime nurodomus, tačiau ikiteisminiame tyrime neapklaustus, asmenis, t. y. 114 vairuotojus (158 kaltinime nurodomi vairuotojai – 44 ikiteisminio tyrimo metu apklausti vairuotojai) yra tikslinga apklausti, tačiau kartu teigia, kad šį trūkumą galima ištaisyti nagrinėjimo teisme metu.

6.4. Gynėjo vertinimu, tokia situacija, kuomet teismui kartu su kaltinamuoju aktu atiduodama baudžiamoji byla, kurioje ikiteisminio tyrimo metu yra apklausiami mažiau nei trečdalis būtinų liudytojų, o likusią dalį (daugiau nei 100 asmenų) nurodoma surasti ir pirmą kartą apklausti bylą nagrinėjančiam teismui, yra netoleruotina. 114 naujų asmenų, kurių nemaža dalis yra užsienio piliečiai, suradimas ir šaukimas teisminio bylos nagrinėjimo metu reikštų de facto (vertimas iš lotynų kalbos – iš tikrųjų) atliekamą paralelinį ikiteisminį tyrimą. Be to, tai reikštų ir kaltinamų asmenų teisių pažeidimą, nes ikiteisminiame tyrime neapklausus daugiau nei dviejų trečdalių reikalingų liudytojų, vargu ar gali būti priimamas teisingas sprendimas dėl bylos perdavimo į teismą. Be kita ko, apklausus reikiamus papildomus 114 liudytojų gali paaiškėti, kad baudžiamasis persekiojimas prieš baudžiamojon atsakomybėn trauiamus asmenis yra nepagrįstas, todėl tokiu atveju žmogaus teises be jokios abejonės varžantis baudžiamasis procesas turėtų būti užbaigiamas ikiteisminio tyrimo stadijoje, priimant nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

7. Kitų atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties ir pateiktų atsiliepimų į jį argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, taip pat susipažinęs su skundui išnagrinėti reikšmingais baudžiamosios bylos duomenimis, sprendžia, kad teismo sprendimas baudžiamąją bylą perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

9. BPK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su byla, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje tik tuo atveju, kai nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Jei bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis).