Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

rašytino proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje Č. M. ir V. J. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4, 6 dalis, 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, o I. R. , D. L. , O. J. ir A. J. kaltinami pagal BK 24 straipsnio 3, 6 dalis, 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismui 2014 m. balandžio 30 d. su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla, kurioje:

Šiais veiksmais Č. M. ir V. J. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje.

Šiais veiksmais Č. M. ir V. J. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje.

Šiais veiksmais Č. M. ir V. J. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Šiais veiksmais I. R., D. L., O. J. ir A. J. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje.

Šiais veiksmais I. R., D. L., O. J. ir A. J. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Šiais veiksmais I. R., D. L., O. J. ir A. J. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

Šiais veiksmais I. R., D. L., O. J. ir A. J. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje.

BPK nenumatyta, kad proceso dalyvių prašymus dėl susipažinimo su bylos medžiaga prokuroras turi išspręsti, priimdamas nutarimus, t. y. nėra tokios normos, kuria vadovaujantis prokuroras galėtų priimti nutarimą. Kaltinamiesiems susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo skirtas beveik mėnesio laikotarpis. Vėliau, tenkinant jų prašymus, susipažinimo terminas pratęstas dar mėnesiui, iki 2014 m. balandžio 1 d. Įvertinant tai, kad byla yra 82 tomų apimties, nustatytas terminas pakankamas ir atitinka protingumo kriterijams. Be to, kaltinamieji nerodė noro susipažinti su bylos medžiaga. Kaip matyti iš supažindinimo protokolų, jie per minėtą laikotarpį susipažinti su bylos medžiaga atvyko 1 - 3 kartus ir taip „imitavo” susipažinimą. Iš to darytina išvada, kad kaltinamieji nenorėjo ir nepasinaudojo savo teise susipažinti su visa bylos medžiaga, nors ji jiems buvo suteikta. Jei būtų dar kartą pratęstas susipažinimo su bylos medžiaga terminas, tai būtų galima traktuoti kaip bylos vilkinimą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamieji galėjo teisme susipažinti su byla (tame tarpe ir su bylos medžiaga, daiktais, saugomais FNTT, nes ši bylos dalis taip pat yra teismo žinioje). Nors nuo bylos perdavimo teismui iki pirmojo posėdžio praėjo daugiau kaip penki mėnesiai, kaltinamieji savo teise susipažinti su visa bylos medžiaga naudojosi vangiai, o kai kurie iš viso nesinaudojo. Taigi, kaltinamieji patys atsisakė susipažinti su visa bylos medžiaga, nors tokios galimybės jiems buvo suteiktos. Šiuo atveju nėra padaryta esminio BPK pažeidimo, kuris trukdytų teismui nagrinėti bylą.

Kaltinamojo Č. M. gynėjas advokatas R. M. 2014 m. spalio 17 d. prašyme teigė, kad 2014 m. kovo 10 d. susipažinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokole (82 t., 103 b. l.) nėra identifikuota bylos medžiagos apimtis. Tačiau šios techninės klaidos negalima laikyti esminiu BPK pažeidimu, kadangi kaltinamieji nesusipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, nepasinaudojo jiems suteikta teise. Todėl darytina išvada, kad protokolo surašymo trūkumas niekaip nesuvaržė kaltinamųjų teisės susipažinti su visa bylos medžiaga.

Advokato prašyme teigiama, kad prokuratūros lydraštyje nėra aprašo kokie konkrečiai įrodymai perduodami lydraštyje nurodytuose trijose dėžėse. Tačiau tai negalima pavadinti pažeidimu. Nėra numatyta, kad lydraštyje turi būti detaliai išvardinti teismui perduodami įrodymai. Visi teismui perduoti įrodymai nurodyti bylos medžiagoje. Jei kaltinamieji ar gynėjas domisi minėtais įrodymais, su jais gali susipažinti teisme.

Advokatas nurodė, kad nesutampa bylos tomų numeriai ir tomo aprašo numeriai. Tačiau neaišku, kaip šios techninės klaidos gali pažeisti kaltinamųjų teises.

Advokatas nurodė, kad neatitinka bylos tomų numeracija ir struktūra, lyginant su ta medžiaga, kurią pateikė kaltinamiesiems susipažinti tyrėjas ir, kuri yra teisme. Be abejonės, tai būtų BPK pažeidimas, jei kaltinamuosius tyrėjas supažindintų su visa baudžiamosios bylos medžiaga, o teisme būtų pateikta kitaip sudėta, sunumeruota medžiaga. Tačiau kaltinamieji supažindinimo metu nesusipažino su visa bylos medžiaga, vengė tai daryti, nepasinaudojo savo teise, todėl minėtos advokato pretenzijos yra nepagrįstos. Kitokia tvarka sudėta ar sunumeruota bylos medžiaga šiuo atveju nepažeidė kaltinamųjų teisės susipažinti su ja. Visa bylos medžiaga, tokia kokia ji yra, perduota teismui, kaltinamieji virš penkių mėnesių turėjo laiko susipažinti su ja teisme, todėl negalima daryti išvados, kad buvo pažeista kaltinamųjų teisė susipažinti su bylos medžiaga.

Advokato prašyme teigiama, kad neatlikta visų daiktų, kompiuterių ir dokumentų apžiūra. Į tai galima atsakyti, kad kaltinimas neapžiūrėtais daiktais nėra grindžiamas.

Advokatas prašyme teigė, kad byloje nėra kai kurių įrodymų. Į tai galima atsakyti, kad visi reikšmingi įrodymai yra perduoti teismui. Jei kaltinamieji ir jų gynėjai būtų pasinaudoję teise susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir susipažinimo „neimitavę”, o sąžiningai naudotųsi minėta teise, tai tyrėjas būtų nurodęs, kuriuose bylos vietose galima surasti advokato įvardijamus neva pradangintus dokumentus. Tačiau, kaip jau buvo minėta, kaltinamieji nepasinaudojo savo teise susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors visos sąlygos susipažinimui buvo sudarytos.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad byla grąžinama prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, tačiau nėra pakankamai detalizuota, kokie tai pažeidimai. Iš nutarties aprašomosios dalies galima suprasti, kad padaryti du pažeidimai - neužtikrinta kaltinamųjų teisė susipažinti su byla ir dalis bylos daiktų, dokumentų neperduota teismui. Tačiau neįvertinti kiti advokato prašymo motyvai, todėl neaišku kokius pažeidimus ir kokiu būdu turi ištaisyti prokuroras.

Teismas nustatė trijų mėnesių terminą pažeidimams pašalinti, tačiau įvertinus kaltinamųjų susipažinimo tempus, kai pastarieji per septynis mėnesius (du mėnesius pas tyrėją, penkis mėnesius teisme) nesugebėjo susipažinti su visa bylos medžiaga, tai padaryti neįmanoma.

Atsiliepime į prokuroro skundą kaltinamojo Č. M. gynėjas advokatas R. M. nurodė, kad prokuroro skundas nepagrįstas, grindžiamas formaliais argumentais, kurie nepaneigia teismo išvadų dėl nustatytų esminių BPK pažeidimų.

Gynėjas atsiliepime pateikė akivaizdžius baudžiamosios bylos trūkumus, atkreipdamas dėmesį į prokuroro darbo organizavimą reglamentuojančius įstatymus ir poįstatyminius aktus. Anot gynėjo, prokuroras neturėjo teisės nepateikti dalies baudžiamosios bylos dokumentų ir daiktinių įrodymų. Tuo pačiu gynėjas darė prielaidą, jog teismui neperduoti daiktiniai įrodymai, FNTT saugomi 15 vnt. kompiuterių, nėra ištirti BPK 205 straipsnio nustatyta tvarka. Ir tai gali būti dar viena jų neperdavimo teismui priežastis. Pasak gynėjo, juose laikoma informacija galėtų būti susijusi su Č. M. teisinančiais įrodymais, t. y. sutarčių su kaltinime nurodytomis įmonėmis vykdymo realumui patvirtinti. Gynėjas atsiliepime kėlė klausimą ir dėl to, kodėl prokuroras vengė rinkti kitus jo ginamąjį teisinančius įrodymus, pavyzdžiui, patikrinti įmonių vadovų bei kitų kaltinamųjų parodymus, susijusius su reklamos paslaugų teikimų, surinkti papildomus šį teikimą patvirtinančius parodymus ir pan. Visos šios aplinkybės, gynėjo teigimu, rodo, jog ikiteisminis tyrimas neišsamus, atliktas pažeidžiant BPK 1 straipsnio nuostatas.

Gynėjas taip pat palaikė teismo poziciją dėl kaltinamųjų teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimo. Nurodė, jog prokuroras nepagrįstai kaltinamojo Č. M. veiksmus susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga vertino kaip imitacinius. Tai prieštarauja bylos duomenims, be to, leidžia manyti, jog tokiais išsireiškimais prokuroras siekia suformuoti neigiamą požiūrį į kaltinamąjį.

Prokuroras atlikdamas baigiamuosius BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus, pažeidė BPK 179 straipsnio nuostatas, nes nesugebėjo užtikrinti, kad 2014-03-10 būtų tinkamai įformintas bylos elektroninės laikmenos perdavimas Č. M.; pažeidė BPK 181 straipsnio 1 dalies ir LR generalinio prokuroro rekomendacijas dėl atsisakymo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga įforminimo; nuo 2014-03-26 iki 2014-05-06 nepriėmė pagrįsto ir tinkamai įforminto procesinio sprendimo dėl Č. M. pateikto prašymo leisti susipažinti su 15 vnt. kompiuterių, paimtų kratos metu, bei elektroninėmis laikmenomis.

Kai byla buvo pateikta teismui, Č. M. daugiau nei 20 kartų buvo nuvykęs susipažinti su perduota teismui medžiaga; susipažinimo eigoje jis aptiko, kad jam perduotos elektroninės laikmenos turinys esmingai neatitinka teismui perduotų dokumentų - skiriasi tomų numeracija, lapų kiekis ir turinys, tomų kiekis (laikmenoje yra 81 tomas (be kaltinamojo akto), o teismui perduoti 82 tomai (be kaltinamojo akto)), laikmenoje ir teismo žinioje nėra tų 182 bylų, kurios buvo saugomos FNTT, nors Č. M. prašė pateikti visą bylos medžiagą.

Advokato R. M. 2014-07-17 prašyme, esančiame teismo žinioje prokuratūros lydraštyje be datos (t. 83, b.1.1), nėra aprašo kokie konkrečiai įrodymai perduodami lydraštyje nurodytose trijose dėžėse; bylos tomų numeriai ir tomo aprašo numeriai nesutampa; medžiaga, kuri buvo pateikta susipažinimui, neatitinka tą medžiagą, kuri yra teismo žinioje. Šie trūkumai nepagrįstai užkrauna kaltinamajam ir gynėjui būtinybę ir kartu papildomą naštą gretinti Č. M. pateiktos elektroninės laikmenos turinį su teismo žinioje esančiais dokumentais. Pašalinti nurodytas kliūtis galima tik grąžinus bylą prokurorui, kad pastarasis, laikydamasis BPK nustatytos tvarkos, perduotų kaltinamajam Č. M. elektroninę laikmeną su tokia informacija, kuri sutampa su perduotina teismui ikiteisminio tyrimo medžiaga, užtikrintų kaltinamojo akto nuorodų į bylos lapus tikrumą bei tikslumą, pažymėtų kokie dokumentai neteikiami, nes atitinka Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1-76 patvirtintas Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo dokumentų sudėjimo į bylą tvarkos 5 punkte nurodytus požymius bei priimtų procesinį sprendimą, ką daryti su priede Nr. 6 nurodytais objektais - grąžinti juos savininkams arba įtraukti į teiktinų teismui įrodymų sudėtį.

Gynėjo teigimu, netinkamą atlikto ikiteisminio tyrimo kokybę taip pat patvirtina tokie faktai kaip tai, jog tyrimas tęsėsi beveik septynerius metus, tačiau per šį ilgą laiką kaltinamajam įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą ir kaltinamasis aktas pasižymi itin abstrakčiu pobūdžiu, juose yra daugybė neparemtų jokias šaltiniais vertinamojo, o ne faktinio pobūdžio teiginių, kvalifikavimui svarbios aplinkybės nesusietos su konkrečiais faktais.

Advokato teigimu, šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, padaryti pažeidimai yra esminiai ir jie trukdys bylą nagrinėti iš esmės.

Iš esmės analogiškus motyvus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. pagrįstumo savo atsiliepimuose nurodė ir kaltinamieji D. L., A. J. bei kaltinamųjų V. J. ir I. R. gynėjai.

Atsiliepime į prokuroro skundą kaltinamosios O. J. gynėjas advokatas G. B. iš esmės sutiko su teismo pozicija dėl baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, tačiau atsiliepime pasisakė vien dėl kaltinamojo akto turinio ir jam keliamus reikalavimus, numatytus BPK 219 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Generalinės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, naikinama kaip nepagrįsta, o baudžiamoji byla perduodama nagrinėti tam pačiam teismui (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atkreipiamas dėmesys, jog šia nutartimi sprendžiamas tik Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties priėmimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas.

Remiantis skundžiamos nutarties turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti, priėmė nustatęs, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo esminiai baudžiamosios bylos trūkumai, kuriuos negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

Aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis žemiau išdėstytais argumentais, su tokia išvada nesutinka.

Apygardos teismas nurodė, kad prokuroras perdavė teismui ne visą bylos medžiagą ir tai trukdo nagrinėti bylą, tačiau, aukštesnės instancijos teismas, konstatuoja, kad minėtas trūkumas yra nepagrįstas.

Pagal BPK 218 straipsnį prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje nustatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga (BPK 220 straipsnis) perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas buvo surašytas 2014 m. balandžio 17 d. ir kartu su bylos medžiaga perduotas Vilniaus apygardos teismui (t. 83, b. l. 1). Prokuroro lydraštyje, kuriuo baudžiamoji byla perduota teismui, taip pat nurodyti atskirai nuo baudžiamosios bylos perduotini rašytiniai bylos dokumentai ir daiktai: byla su asmenų anketiniais duomenimis, vokas su kaltinamųjų asmens tapatybės kortele ir asmens pasais bei trys dėžės su kratų metų paimtais daiktais ir dokumentais. Taip pat byloje yra 2014 m. balandžio 18 d. FNTT raštas dėl tarnyboje saugomų kartos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų paimtų dokumentų ir kompiuterių (t. 82, b. l. 188-192).

Aptariant skundžiamos nutarties motyvus dėl FNTT saugomos bylos medžiagos dalies, kuri nėra perduota teismui, atkreipiamas dėmesys į tai, kad priimant nutartį, kuria byla perduodama prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, teismas visiškai be pagrindo nutartyje remiasi BPK 220 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui kuriam ta byla teisminga.

Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju teigti, kad FNTT saugoma bylos medžiagos dalis nėra teismo žinioje, nėra pagrindo. Iš tiesų BPK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visa baudžiamosios bylos medžiaga turi būti perduota teismui. Tačiau ši įstatymo norma neturi būti suprantama formaliai, t. y. kad visa bylos medžiaga fiziškai turi būti perduota teismui. Jei daiktiniai įrodymai saugomi kitoje vietoje, ne teisme, tai nereiškia, kad jie nėra teismo žinioje. BPK 92 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, turi būti laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje. Kas šiuo atveju ir padaryta. Tuo pačiu pažymėtina, jog jei daiktai kurie saugomi FNTT nebūtų teismo žinioje, nebūtų teisinio pagrindo juos laikyti, jų klausimas turėtų būti išspręstas BPK 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ta aplinkybė, jog teismui perduodant baudžiamąją byla, prokuroro lydraštyje apie šiuos daiktinius įrodymus visai nebuvo užsiminta, atskirai nenurodyta šių daiktų saugojimo vieta, nepaneigia aukštesniojo teismo išvados dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo. Remiantis BPK 233 straipsnyje nustatyta tvarka, prieš perduodama bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėja turėjo susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir tik nenustačiusi jokių kliūčių, ją perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos medžiaga patvirtina, jog šio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi, nenustačius kliūčių nagrinėti bylą teisme, byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 84, b. l. 14-15). Todėl akivaizdu, jog dar iki skundžiamos nutarties priėmimo bylą nagrinėti paskirtai teisėjai turėjo būti žinoma apie tokių įrodymų buvimą ir, esant reikalui, juos pareikalauti, nes įstatymo leidėjas nenustatė jokių apribojimų įgyvendinant šią teismo teisę.

Be to, nors apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad paminėtu bylos trūkumu pažeidžiama BPK 22 straipsnyje numatytą kaltinamųjų teisę žinoti kuo jie kaltinami, o tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, tačiau aukštesniojo teismo teisėjas pastebi, kad kaltinamųjų teisės žinoti kuo jie yra kaltinami, pažeidimas, nelaikytinas pagrindu bylą perduoti prokurorui, nes tokio bylos perdavimo prokurorui pagrindo nenumato baudžiamojo proceso įstatymas.

Šiuo atveju, iš kaltinamojo akto aišku kokiais bylos duomenimis grindžiamos įtariamųjų galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu atkreipiamas gynybos dėmesys į tai, kad aukščiau minėti FNTT saugomi įrodymai buvo ištirti, ką patvirtina ir byloje esančios bei kaltinamajame akte detaliai aptartos specialistų išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. Be to, pagal galiojančiame BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas ir kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog BPK 22 straipsnio 3 dalies (teisė žinoti, kuo asmuo kaltinamas) ir BPK 44 straipsnio 7 dalies (teisė pasirengti gynybai) nuostatos nėra pažeistos.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė dar vieną trūkumą, kurio negalima pašalinti bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad minėtas trūkumas nėra pakankamas bylą grąžinti prokurorui.

Nors apygardos teismas nurodė, kad nebuvo užtikrinta įtariamųjų BPK 218 straipsnyje jiems garantuota teisė – baigus ikiteisminį tyrimą, susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad jie galėtų tinkamai pasirengti gynybai, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas teigti, jog šio trūkumo negalima pašalinti baudžiamąją bylą nagrinėjant iš esmės.

Bylos duomenimis, baudžiamosios bylos užbaigimo procedūra buvo atlikta laikantis BPK 218 straipsnio reikalavimų, t. y. prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, 2014 m. vasario 5 d. pavedė FNNT Vilniaus apygardos valdybos FNTS vyriausiąją tyrėją S. K. atlikti BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus. Pastarasis 2014 m. vasario 6 d. pranešė įtariamiesiems, jų gynėjams, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę iki 2014 m. kovo 12 d. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (t. 82, b. l. 61-67, 74-79). Taigi, proceso dalyviams buvo suteikta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Gauti prašymai buvo susiję su supažindinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga termino pratęsimu, kuriuos prokuroras išsprendė, šį terminą pratęsdamas iki 2014 m. balandžio 1 d. (t. 82, b. l. 110-114, 173-174, 176177). Taip pat patenkinti įtariamųjų Č. M. ir V. J. prašymai leisti susipažinti su dokumentais, kurie, kaip paaiškėjo vėliau - palikti saugoti FNTT iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, leista pateikti specialistų išvadų kopijas (t. 82, b. l. 85-86, 87-88, 106).

Teismas nurodė, kad prokuroro nustatytas susipažinimo su bylos medžiaga terminas akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijaus, be to, prokuroras nemotyvuotai atmetė įtariamųjų prašymus pratęsti susipažinimo su bylos medžiaga terminą, nepriėmė nutarimo. Tokie teismo teiginiai yra nepagrįsti.

Kaip teisingai skunde pažymėjo prokuroras, įtariamiesiems susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo skirtas mėnesio laikotarpis. Vėliau, patenkinus jų prašymus, susipažinimo terminas pratęstas dar beveik mėnesiui, t. y. iki 2014 m. balandžio 1 d. Įvertinant tai, kad byla yra 82 tomų apimties, o nei vienas iš įtariamųjų nėra suimtas, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nustatytas terminas pakankamas ir nepažeidžia protingumo kriterijaus.

Nors iš skundžiamos nutarties turinio galima spręsti, jog įtariamųjų prašymai pratęsti susipažinimo su byla terminą buvo pagrįsti ir turėjo būti patenkinti, aukštesnės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka.

Bylos duomenys patvirtina, jog per prokuroro nustatytus du mėnesius susipažinimas su bylos medžiaga vyko vangiai, įtariamieji atvyko susipažinti su bylos medžiaga vos 2 – 3 kartus, per kartą susipažįstant tik su vienu ar keliais bylos tomais (t. 82, b. l. 80-84, 100, 102-103). Akivaizdu, jog iš tiesų tokiais tempais susipažinimas su byla buvo vykdomas vangiai, įtariamieji ir jų gynėjai nedėjo pakankami pastangų kad šis procesinis veiksmas neužtruktų ir byla kuo greičiau būtų perduota teismui. Todėl ir įtariamųjų prašymai papildomai pratęsti susipažinimo su byla terminą iki šių metų gegužės ar net birželio mėnesių, prokuroro pagrįstai netenkinti, nes dar iki šių prašymo pateikimo buvo akivaizdu, jog kaltinamieji nerodo noro susipažinti bylos medžiaga.

Tad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog apygardos teismas pernelyg formaliai vertino BPK 218 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nustatytą trūkumą prilygino esminiam minėtos nuostatos pažeidimui, dėl ko padarė neteisingą išvadą, jog nustatytas ikiteisminio tyrimo pažeidimas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog teismas nutartyje išvardina eilę veiksmų, kurių galimą atlikimą adresuoja prokurorui. Šiuo atveju pažymėtina tai, jog pats teismas turi plačias galimybes atlikti įvairius proceso veiksmus, t. y., vadovaudamasis BPK 287 straipsniu, gali atlikti bet kokį proceso veiksmą, numatytą šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose, arba, esant tam tikroms aplinkybėms, pavesti juos atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tad iš esmės lieka neaišku, kokiu tikslu teismas nurodė prokurorui atlikti veiksmus, kuriuos jis pats turi teisę atlikti.

Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis Č. M. kreipėsi su prašymu į teismą leisti susipažinti su bylos medžiaga, kurį teismas patenkino, taip užtikrindamas į BPK 237 straipsnio 1 dalyje nustatytos kaltinamojo teisės įgyvendinimą (t. 84, b. l. 19-20, 77-79). Kaltinamieji turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga, kai ji buvo perduota teismui. Tai, kad kiti kaltinamieji ir jų gynėjai teisme neišreiškė pageidavimo susipažinti su byla, tik patvirtina, jog pakartotinis prašymo pratęsti susipažinimo terminą netenkinimas pagal įtariamųjų pageidavimus, nelaikytinas teisių suvaržymu.

Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nėra numatyta, kad proceso dalyvių prašymus dėl susipažinimo su bylos medžiaga prokuroras turi išspręsti nutarimu. Todėl skundžiamos nutarties argumentai dėl prokuroro padarytų pažeidimų, atmetami kaip deklaratyvūs. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras nepadarė jokių BPK pažeidimų.

Nors skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl gynybos prašymo dalies, kuria argumentuojamas prašymas grąžinti bylą prokurorui, nurodant, jog neatitinka bylos tomų ir tomo aprašo numeracija; nustatytas susipažinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolo trūkumas, neidentifikuota bylos medžiagos apimtis; prokuratūros lydraštyje nėra aprašyta kokie konkrečiai įrodymai perduodami nurodytose 3 dėžėse ir pan., aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog šie nustatyti bylos trūkumai laikomi technine klaida, kuri lengvai gali būti ištaisyta teisme.

Aptariamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų jam nagrinėti bylą iš esmės ir kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu.

Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiamąja apygardos teismo nutartimi pagrindo perduoti bylą prokurorui pažeidimams pašalinti nenustatyta, todėl nutartis nepagrįsta ir naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti bylą tam pačiam teismui ją nagrinėti.

Nutartis yra neskundžiama.