Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Linai Gricienei,

kaltinamiesiems Č. D., T. D., jų gynėjui advokatui Ruslanui Boiko, kaltinamiesiems G. B., V. P., jų gynėjui ir baudžiamojon atsakomybėn trauktino juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Giedriui Danėliui, kaltinamiesiems E. J., J. Š., jų gynėjui advokatui Vykintui Gutauskui, teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamųjų Č. D. ir T. D. gynėjo advokato Ruslano Boiko prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-83-361/2023 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00026-20), kurioje T. D. ir Č. D. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Taip pat šioje byloje kaltinimai yra pareikšti ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 254 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui.

3. Toliau prašyme nurodoma, kad nagrinėjamojoje byloje, gynybos nuomone, yra nustatyti du BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyti imperatyvūs įstatyminiai pagrindai bylai perduoti prokurorui (surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą).

4. BPK 219 straipsnis, reglamentuojantis kaltinamojo akto turinį, numato, kad šiame ypatingai svarbiame ikiteisminio tyrimo baigiamajame dokumente turi būti nurodyta, be kita ko: 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

5. Kaip matyti iš kaltinamojo akto konstrukcijos ir jo turinio, reikalavimai dėl nusikalstamos veikos aprašymo, išlaikyti nebuvo, padarant esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, trukdantį teismui nagrinėti šią bylą ir kaltinamiesiems tinkamai gintis.

6. Šias išvadas dėl kaltinimo apimties neatitikimo įstatyminiams reikalavimams galima įžvelgti išanalizavus Č. D., T. D., G. B. kaltinimus ir sugretinti juose nurodytas faktines aplinkybes tarpusavyje, kurios yra prieštaringos, jų turinys Č. D. ir T. D. kaltinime neatskleistas, palyginti su G. B. kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

7. Sutinkamai su Aukščiausiojo Teismo praktika, byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-141-693/2018). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. - BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme, tai yra jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-480/2012). Manytina, kad šiuo atveju ir egzistuoja tokia situacija, kai nustatytų pažeidimų negalima ištaisyti teisme.

8. Šioje byloje Č. D. ir T. D. kaltinami padėjimu apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Siekiant identifikuoti ir atskleisti teismui kaltinimo netikslumus, būtina išanalizuoti Č. D. ir T. D. kaltinimų faktines aplinkybes, jų aprašymą ir teisinį vertinimą. Kadangi tiek Č. D., tiek T. D. kaltinimai yra identiški, tai analizei bus patektas tik Č. D. kaltinimas ir jo struktūra.

9. Pirmas pažeidimas, kuris laikytinas esminiu ir suponuojančiu kaltinamojo akto neatitikimą įstatymo reikalavimams, yra tai, kad šiam momentui yra visiškai neaiški baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri taikoma Č. D.. Kaltinimo pradžioje nurodyta, kad „Č. D., laikotarpiu 2019-01-01 - 2020-06-30, padėjo apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą (padėjo apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, 2021-11-23 įstatymo redakcija Nr. XIV-692 galiojanti nuo 2022-05-01 )", tuo tarpu kaltinimo gale nurodyta : „šiais savo veiksmais Č. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 222 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija (nuo 2004-07-13), galiojusi iki 2022-05-01). Taigi, vienoje vietoje nurodoma, kad taikoma BK 222 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2022-05-01, kitoje - to paties straipsnio visiškai kita redakcija, galiojusi nuo 2004-07-13 iki 2022-05-01.

10. Kaltinime nurodyta, kad Č. D. nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-02-03, ir nuo 2020-02-03 iki 2020-06-30. Tačiau kaltinime nėra aplamai aprašyta, kokius veiksmus Č. D. atliko laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-03-27, tai yra beveik keturis mėnesius ir kuo jie pasireiškė, nes pirmas veiksmas objektyviai atliktas tik 2019-03-28 ir jis susijęs su 2019-03-28 pirkimo - pardavimo sutartimi, kuria J. L. buvo parduotas automobilis „Volkswagen Golf Plus". Taigi, į kaltinimo konstrukciją yra įtrauktas 4 mėnesių laikotarpis, kuris nepagrįstas absoliučiai kokiu nors veikos aprašymu ar atliktais veiksmais ir kuris laikytinas tik prokuroro spėlione.

Pirma Č. D. kaltinimo dalis susijusi su išimtinai G. B. veikos aprašymu ir jo atliktais aktyviais veiksmais, su kuriais Č. D. yra visiškai nesusijęs, o būtent, : „G. B. iki 2020-02-03 vadovaujant bendrovei vienam pačiam (G. B.), o po 2020-02-03 kartu su V. P., esant atsakingu už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, deklaracijų teikimą, laikotarpiu 2019-01-01-2020-06-30, padedant UAB „(duomenys neskelbtini)" automobilių pardavėjui Č. D., UAB „(duomenys neskelbtini)" automobilių pardavėjui T. D., siekiant, kad jo (G. B.) vadovaujamos bendrovės apskaitos informacija nebūtų išsami, objektyvi išorės informacijos vartotojams ir taip siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, iki 2020-02-03 vienas pats (G. B.), o po 2020-02-03 kartu su V. P., padedant Č. D. su T. D., per UAB „(duomenys neskelbtini)" vyriausiąją buhalterę D. B., buhalterę R. Z., buhalterę L. M., organizavo ir apgaulingai, padedant Č. D. su T. D., tvarkė bendrovės „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą, kai joms (D. B., R. Z., L. M.) nepateikė apskaitos dokumentu bei duomenų, apie faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)" įvykusias ūkines, finansines operacijas“.

12. Antra Č. D. kaltinimo dalis susijusi su 19 automobilių pardavimais kitiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu, apskaitos dokumentais galimai nepagrindžiant visų gautų pajamų.

13. Taigi, šios dvi faktinių aplinkybių dalys ir sudaro Č. D. kaltinimo visumą. Pažymėtina, kad pirma dalis kaltinimo nėra detalizuota - apart deklaratyvių ir bendro pobūdžio teiginių, tokių, kaip „padėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą", kaltinime nėra aprašyta kuo pasireiškė Č. D. veiksmai ne vien tik per baudžiamojo kodekso prizmę, bet ir apskritai. Be to, vėl nurodomas kitoks veikos laikotarpis, negu nurodytas Č. D. kaltinimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse, o būtent: „po 2020-02-03 kartu su V. P., padedant Č. D. su T. D.". Taigi, veika pradedama daryti 2020-02-03.

14. Siekiant teismui parodyti, kad prieš tai paminėta pirma kaltinimo dalis buvo tiesiog nukopijuota nuo kito kaltinamojo kaltinimo fragmento ir nepagrįstai įtraukta į Č. D. kaltinimo konstrukciją, tikslinga susipažinti su G. B. kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ši kaltinimo dalis, kuri identiška Č. D. kaltinimui, G. B. kaltinime aprašyta per šias faktines aplinkybes: 921 atvejį 158-iems UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotojams ekspeditoriams išmokėtus grynuosius pinigus, 158 asmenų darbo užmokesčio priskaitymų ir išmokėjimų faktus. Be to, ši kaltinimo dalis, aprašyta G. B. kaltinime, neatsiejamai susijusi su galimu bendrininkavimu, pasitelkiant šios nusikalstamos veikos padarymui J. Š. ir E. J., su kuriais nei T. D., nei Č. D. neturi nieko bendro.

15. Taigi ši kaltinimo dalis, kuri yra tapati tiek Č. D., tiek G. B., iš esmės liečia tik G. B., kadangi Č. D. nėra susijęs nei su darbo užmokesčio išmokėjimu, nei su jo apskaitymu, nei su 158 įmonės darbuotojais, tačiau ši dalis yra įtraukta tiek į vieno, tiek į kito kaltinamojo kaltinimo konstrukciją (Č. D. atžvilgiu įtraukiant deklaratyvius teiginius, tuo tarpu G. B. dar ir atskleidžiant šių deklaratyvių teiginių turinį).

16. Č. D. šioje byloje kaltinamas tik padėjimu apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Tokia kaltinimo formuluotė atsispindi galutiniame pranešime apie įtarimą, kaltinamojo akto, susijusios su Č. D., aprašomojoje dalyje. Tačiau, susipažinus su kitų kaltinamųjų G. B., V. P. ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens kaltinimo, susijusio su visiškai kita nusikalstama veika - neteisingu duomenų apie pajamas, turtą, pateikimu, aprašymu, nustatyta, kad Č. D. kaltinamas ir šia nusikalstama veika, o būtent :„Taip, G. B. iki 2020-02-03 vienas (G. B.), o po 2020-02-03 kartu su V. P., padedant J. Š., E. J., Č. D. ir T. D., siekdamas išvengti mokesčių 442 260,39 Eur sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, tyčia įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)" deklaracijas ir pranešimus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai". Toks kaltinimo formulavimas patvirtina bendrininkavimo instituto buvimą ir Č. D., kaip padėjėjo, pasak prokuroro, galimą dalyvavimą tokioje nusikalstamoje veikoje, nors tokia veika Č. D. nėra kaltinamas.

17. Dar labiau painiavos įneša E. J. ir J. Š. kaltinimų, nurodytų BK 220 straipsnio 2 dalyje, aprašymas. Jų kaltinimas radikaliai skiriasi nuo G. B., V. P. ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens - (duomenys neskelbtini) kaltinimo, susijusio su neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pateikimu. Šie asmenys jau nebekaltinami bendrininkavimu su Č. D. ir T. D..

18. Taigi ta pati situacija, susijusi su neteisingu duomenų apie pajamas, turtą, pateikimu, siekiant išvengti mokesčių, prokuratūros pateikiama skirtingai ir šiam momentui yra visiškai nesuprantama.

19. BK 222 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, suponuojanti tam tikrų teisės aktų pažeidimus, kuriuos padarė konkretus baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Manytina, kad ir šių reikalavimų nebuvo laikytasi aprašant Č. D. nusikalstamos veikos padarymą.

20. Č. D. kaltinime nurodyta, kad „taip, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-02-03, UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkui ir direktoriui G. B., bei, laikotarpiu nuo 2020-02-03 iki 2020-06- 30, UAB „(duomenys neskelbtini)" faktiniam direktoriui G. B. veikusiam kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi V. P., tyčia pažeidžiant: 1) 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574), 2) 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, Č. D. su T. D. padėjo apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą". Taigi, jokių konkrečių teisės aktų pažeidimų, kuriuos būtų padarę Č. D. ir T. D., kaltinime net nėra nurodyta, o visi pažeidimai išimtinai susiję tik su G. B. ir V. P. teisės aktų nesilaikymu.

21. Iš kitos pusės kelia klausimų ir kaltinime nurodytas teisės aktas - Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179. Šio teisės akto pažeidimas nurodytas kaip esminis, suponuojantis BK 222 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimą. Tačiau nuo 2022 m. gegužės 1 d. šis teisės aktas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 164, neteko galios. Taigi, šio teisės akto pokytis nebuvo įvertintas šios bylos kontekste ir per kaltinimų prizmę, tai yra jo aktualumą, esmingumą, jei net pats teisės akto leidėjas atsisako jo kaip nereikšmingo. Analogiškos pozicijos laikosi ir VMI, nurodydama savo tinklalapyje https://www.vmi.lt/evmi/kasos-darbo-organizavimas-ir-kasos-operacijos, kad, „dabar pats įmonės vadovas galės nustatyti reikalingas vidaus kontrolės priemones, parengtoje vidinėje tvarkoje nustatydamas taisykles dėl registrų bei dokumentų sudarymo, pasirašymo terminų". Todėl išnykus teisės aktui ir jo keliamiems reikalavimams, kurie sudaro kaltinimo turinį, kyla klausimų dėl kaltinamiesiems surašyto kaltinimo pagrįstumo. Pažymėtina, kad ši situacija prokuratūrai buvo žinoma dar nuo 2022-05-01 (kaltinamasis aktas surašytas 2023-01-23), tačiau ji nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų šio pažeidimo kristalizavimui ir pataisymui.

22. Aprašant nusikalstamą veiką, prokuroras kaltinamajame akte, kaip to reikalauja teismų praktika, neatkleidė šios veikos požymių turinio. Pažymėtina, kad kaltinimas ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiami spėlionėmis (nenustatytomis aplinkybėmis) ar aplinkybėmis, susijusiomis su visiškai kitų asmenų įvykdytais veiksmais, kai kaltinamųjų tyčios kryptingumas į tai net nebuvo nukreiptas, nes jos (aplinkybės) negali tinkamai apibūdinti konkrečių nusikalstamų veikų sudėčių. Todėl kaltinamiesiems neįmanoma gintis nuo tokio abstraktaus ir nekonkretaus kaltinimo, kurio požymiai neatskleisti, redakcijos supainiotos, padaryta kitų techninių klaidų, todėl šis pažeidimas laikytinas esminiu, varžančiu kaltinamųjų gynybos teises.

23. BPK 8 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba.

24. BPK 43 straipsnis detalizuoja, kad vertėjas - tai vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese šio Kodekso nustatyta tvarka. Vertėjas gali dalyvauti procese jo dalyvavimą užtikrinant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, išskyrus atvejus, kai būtinas tiesioginis vertėjo dalyvavimas tam, kad proceso dalyvis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą.

25. BPK 58 straipsnio 3 dalis numato, kad vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese, kai paaiškėja jų nekompetentingumas.

26. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese dalyvaujantis vertėjas privalomai įspėjamas dėl BPK 163 straipsnyje numatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigas ir dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą.

27. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad dalis bylos medžiagos nėra tinkamai išversta į valstybinę kalbą. Kaip pavyzdį, galima nurodyti bylos 48 tomo 43 lapą. Nuo šio puslapio prasideda teisinės pagalbos pavedimo, gauto iš Ukrainos teisėsaugos institucijų, surašyto ukrainiečių kalba, vertimas į valstybinę kalbą. Pažymėtina, kad jau šiame lape yra rankraštinis įrašas, kad vertimas atliktas per „e.translation" programą ir vertimą atliko ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas V. M.. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso kodeksas draudžia ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui dar pačiam vykdyti ir vertėjo pareigas (suponuojamas šališkumas). Tuo labiau, byloje nėra jokių duomenų, kad šis procesinis veiksmas buvo pavestas atlikti tyrėjui V. M., taip pat nėra jokių duomenų, kad jis supranta ir žino ukrainiečių kalbą. Taip pat nėra pateikta jokio pagrindimo, kad nurodyta vertimo programa atitinka vertėjams keliamus reikalavimus ir yra sertifikuota. Be to, pateiktuose teisinės pagalbos vertimuose niekur nėra atžymų, kad vertimą atlikęs asmuo būtų įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą, nėra tokio asmens parašo.

28. Taip pat pažymėtina, kad ir pati vertimo kokybė neatlaiko kritikos: vietoj konkretaus laiko, nurodomi simboliai „ZO" (48 tomas, b.l. 43); vertimo turinys dažniausiai praranda savo prasmę, kadangi negalima suprasti esmės, apie ką kalbą liudytojai; į vertimus perkelti rankraštiniai įrašai, kurie nėra išversti; taip pat neaišku kokiu pagrindu į vertimus įkelti asmenų parašai su neišverstais ukrainiečių kalbos fragmentais.

29. Kaip netinkamo vertimo pavyzdį galima nurodyti to paties 48 tomo, 48 lape esantį liudytojo apklausos protokolą. Iš atlikto apklausos protokolo vertimo visiškai neaišku, kas buvo apklaustas, nes apklausos gale vietoj liudytojo vardo ir pavardės, nurodyti simboliai - ,,IŠ F Į", vietoj liudytojo parašo įrašyti skaičiai ir simboliai „O"/"/' ir šalia pateiktas komentaras „liudytojų smurtas".

apklausoje vietoj „KIA" automobilio, nurodomas automobilis „K.1./PA", ,,Kepaii A. W. U" automobilis. (tomas 48, b.l. 126-128);

liudytojai užduodamas klausimas, kurio net neįmanoma suprasti, „Rogsey 8-Machas, UGU U HUR0B (36xAB7862993, ar Jie pateikė Jums sąskaitą faktūrą - iš NDS 19 (ZHU U 000044 nuo 31.01.2019)? Turite sąskaitą faktūrą pirkdami automobilį Ghoni 8- Mach? Kas ją pristatė? Ar jis pasirašė šią sąskaitą - NDS sąskaitas?" (tomas 48, b.l. 134-136);

Liudytojui užduodamas klausimas „Užpildykites kardą: 2. Su įkandimu, jūs kalbėjote apie šio automobilio patikrinimą ir pirkimą/Suvirškintą atJomAI"'!" (tomas 48, b.l. 138 -139).

Liudytojo atsakymas į jam užduodamą klausimą, citata „Atmetimas?/ Iš letenos gopazni. Atsisakyti pagal 63 straipsnį KonGIT" (tomas 48, b.l. 138 -139).

31. Tokie neatitikimai (nesuprantamas turinys, vietoj sakinių ar žodžių fragmentų pateikiamos skaičių ir raidžių kombinacijos) pastebėti ir likusioje vertimo iš ukrainiečių kalbos dalyje (kiekviename išverstame dokumente). Toks iškreiptas vertimas pateiktas 48 tome, nuo 125 iki 180 lapo bei 49 tome, nuo 81 iki 128 lapo.

32. Pažymėtina, jog tai, kad pareigūnų pasitelkta programa visiškai netinkama procesinių dokumentų vertimui iš užsienio kalbos, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jie nesugeba net išversti iš rusų kalbos elementaraus kreipimosi „Brangieji ponai ir ponios", kuris buvo nurodytas Ukrainos generalinės prokuratūros lydraštyje, kuriuo buvo siunčiamas įvykdytas teisinės pagalbos pavedimas (tomas 48, b.l. 70). Ši frazė išversta byloje išsireiškimu „Rūpinkitės moterimis ir Viešpačiu" (tomas 48, b.l. 125). Taip pat šio rašto rengėjo duomenys O. G., kurie negali būti verčiami, vertime nurodomi kai „Olegas yra sklandus".

33. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad byloje esamo Ukrainos teisėsaugos pareigūnų įvykdyto teisinės pagalbos pavedimo dalies vertimas atliktas netinkamai, jo turinys nesuprantamas, todėl prašytina išversti gautą medžiagą į valstybinę kalbą, tuo labiau, kad likusi teisinės pagalbos pavedimo medžiaga, gauta tiek iš Ukrainos, tiek iš Latvijos, tiek ir iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų, buvo išversta vertimų biuruose ir tinkamai įforminta. Pažymėtina, kad neišverstame teisinės pagalbos pavedime (jo dalyje) gali būti gynybai reikšminga informacija.

34. Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys teismo pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir atitinka kitus BPK įrodymams keliamus reikalavimus. Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, ypač tie, kuriais renkama informacija apie privatų asmens gyvenimą, savo pobūdžiu prilygsta procesinėms prievartos priemonėms, todėl informacija, gauta atliekant vienos nusikalstamos veikos tyrimą, kitoje baudžiamojoje byloje gali būti panaudojama tik BPK nustatyta tvarka.

35. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai nustatyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau - KŽĮ) 8 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas - tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.

36. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui - informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) - ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K¬P-94-895/2015). Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus), 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94- 895/2015, 2K-7-266-942/2015 ir kt.).

37. Generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-383 patvirtintų „Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese" 28 punkte nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos subjektas organizuoja prokurorui, kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos teisėtumą, pateiktų duomenų, kurių pagrindu parengtas motyvuotas teikimas dėl veiksmų sankcionavimo (ar jo dalies), išslaptinimą, o šiuos duomenis ar jų dalį išslaptinus - informuoja Generalinę prokuratūrą ar apygardos prokuratūrą, kurios prokuroras teikė teikimą teismui.

38. Taigi, pareigūnai, norėdami pagrįsti asmens kaltę kriminalinės žvalgybos metu surinktais faktiniais duomenimis, privalo tinkamai paruošti šiuos dokumentus, juos išslaptinti ir pateikti prokurorui ar bylą nagrinėjančiam teismui, kad teismas, nagrinėdamas bylą, galėtų tinkamai įvertinti ar buvo kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisinis ir faktinis pagrindas. Prie šių dokumentų priskirtini pareigūnų prašymai prokuratūrai dėl slaptų veiksmų sankcionavimo, prokuroro teikimai teismui dėl teismo nutarčių priėmimo ir teismo nutartys dėl slaptų veiksmų sankcionavimo.

39. Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad šių reikalavimų nagrinėjamoje byloje nebuvo laikytasi. Byloje yra duomenys, kad pareigūnai taikė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnyje numatytus veiksmus, slapta kontroliavo elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją. Tačiau byloje yra pateikta tik tokių veiksmų pratęsimo medžiaga, tačiau procesinių dokumentų, susijusių su pirminiais veiksmais, tai yra jų sankcionavimu, nepateikta. Šios aplinkybės ypatingai reikšmingos, vertinant pareigūnų galimo provokavimo faktus, galimai nepateisinamai ilgai taikytų slaptų veiksmų teisėtumo aspektus, kurie privalomai keliami ir nagrinėjami pirmosios instancijos teismuose. Todėl pareigūnams privalu jau ikiteisminio tyrimo metu pateikti tinkamai paruoštą medžiagą, nes analizuojant ir vertinant tik slaptų veiksmų taikymo pratęsimo medžiagą, neturint duomenų apie šių veiksmų taikymo pradžią ir jų pagrindimą, iškraipomas faktinio pagrindo turinys. Todėl byloje būtina išreikalauti taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų inicijavimo, skyrimo medžiagą (pareigūnų prašymus prokuratūrai dėl slaptų veiksmų sankcionavimo, prokuroro teikimus teismui dėl teismo nutarčių priėmimo ir teismo nutartis dėl slaptų veiksmų sankcionavimo).

40. Kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir dėl padarytų kitų pažeidimų, susijusių su nevisapusiškai atliktu ikiteisminiu tyrimu. Gynyba mano, kad šioje byloje, prieš priimant joje galutinį procesinį sprendimą, turėjo būti atlikti žemiau nurodyti proceso veiksmai.

41. Tiek Č. D., tiek T. D. 2022-10-03 surašytas kaltinimas grindžiamas iš Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų pareigūnų gautų įvykdytų Europos tyrimo orderių medžiaga. Pranešimas apie įtarimą (kaltinimas) buvo papildytas 5 naujais faktais, susijusiais su transporto priemonių pardavimais užsienio valstybių piliečiams (vienam Estijos Respublikos piliečiui ir keturiems Latvijos Respublikos piliečiams).

42. Apklausta kaip liudytoja Estijos Respublikos pilietė D. M. parodė, kad automobilį „Mini Cooper" jos vardu Lietuvoje įsigijo jos mechanikas C. C., dirbantis „(duomenys neskelbtini)" dirbtuvėse. Būtent šis asmuo tvarkė visus automobilio įsigijimo klausimus ir šiam asmeniui buvo pateikti pinigai šios transporto priemonės įsigijimui. Už automobilį ji sumokėjo mechanikui maždaug apie 3200 Eur. Kaip matyti šis epizodas yra įtrauktas į Č. D. ir T. D. kaltinimą. Tačiau byloje taip ir liko neapklaustas mechanikas, kuris veikė D. M. vardu. Pažymėtina, kad šis asmuo turėjo derėtis dėl šio automobilio ir atsiskaityti už jį su bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojais. Todėl liudytojos nurodyta aplinkybė, kad už automobilį ji mokėjo daugiau, nei nurodyta sąskaitoje - faktūroje nereiškia, kad buvo daugiau sumokėta bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojams (ši suma buvo sumokėta mechanikui), tuo labiau reikėjo automobilį apžiūrėti, suderėti kainą, pristatyti jį Estiją, o tai - mokamos paslaugos. Todėl tikslinga apklausti šioje byloje C. C. apie automobilio įsigijimo ir atsiskaitymo už jį aplinkybes, automobilio transportavimo į Estiją išlaidas, kitas išlaidas, kurais jis patyrė, vykdydamas D. M. pavedimą. Taip pat tikslinga išreikalauti dokumentus, kuriuos D. M. pateikė Estijos Respublikos transporto priemonių registraciją vykdančiai institucijai (pirkimo - pardavimo sutartį; prašymą įregistruoti šią transporto priemonę; D. M., pateikusios šią transporto priemonę registracijai, pateiktus rašytinius paaiškinimus, jei tokie buvo pateikti; duomenis apie įsigytos transporto priemonės vertę, kurį buvo nurodyta transporto priemones registracijai vykdančiam pareigūnui).

43. Apklausti kaip liudytojai Latvijos Respublikos piliečiai J. L., O. V., V. M., N. M., O. S. (K.) paaiškino, kad jiems pateiktuose susipažinti sąskaitose - faktūrose yra nurodytos netikslios kainos. Pažymėtina, kad didesnė dalis šių asmenų net nepamena, kokie dokumentai jiems buvo pateikti pasirašyti. Be to šie asmenys negali nurodyti konkrečių (tikslių) sumų, už kiek jie įsigijo automobilius iš UAB „(duomenys neskelbtini)". Tačiau kiekvienas iš šių asmenų patvirtina, kad šios transporto priemonės vėliau buvo užregistruotos Latvijos Respublikoje. Kadangi šie asmenys negali tiksliai nurodyti transporto priemonių įsigijimo kainų (nurodo sumas, vartodami sąvokas „apytiksliai", ,,maždaug" ir pan.), jie nepamena kokie duomenys buvo nurodyti sąskaitose -faktūrose Lietuvoje, tai byloje būtina išreikalauti dokumentus, kuriuos J. L., O. V., V. M., N. M., O. S. (K.) pateikė Latvijos Respublikos transporto priemonių registraciją vykdančiai institucijai (pirkimo - pardavimo sutartis; prašymus įregistruoti šias transporto priemones; asmenų, pateikusių šias transporto priemones registracijai, pateiktus rašytinius paaiškinimus, jei tokie buvo pateikti, bei duomenis apie įsigytų transporto priemonių vertę, kuri buvo nurodyta transporto priemones registracijai vykdančiam pareigūnui). Pažymėtina, kad šiuose dokumentuose turėtų atsispindėti tikra automobilių įsigijimo kaina, kuri neabejotinai sutaps su UAB „(duomenys neskelbtini)" disponuojamais dokumentais, apie kurią, kaip teigiama, nieko nežinojo liudytojai, įsigydami šias transporto priemones, tačiau kažkodėl šias aplinkybes prisiminė, registruodami šias transporto priemones Latvijos Respublikoje.

44. Apklausti kaip įtariamieji T. D. ir Č. D. parodė, kad praktiškai visi automobiliai, su keliomis išimtimis, buvo parduoti su Č. D. žinia ir jam praktiškai viską organizavus, parengus ir atlikus. Tik dviejų automobilių pardavimo įforminimo procedūros formaliai buvo atliktos T. D. vardu, tačiau ir šie automobiliai buvo parduoti jų realizacijos procedūras inicijavus Č. D.. Su visais automobilių pirkėjais: tiek dėl automobilių pardavimo sąlygų, tiek dėl pirminės pardavimo kainos, tiek dėl galutinės kainos, tiek dėl automobilių atsiėmimo, tiek dėl įforminimo, - bendravo ir galutinius sprendimus priimdavo Č. D., nepasitelkdamas į pagalbą T. D..

45. Tačiau šios kaltinamųjų nurodytos faktinės aplinkybės net nebuvo tikrinamos ir tikslinamos - FNTT pareigūnai apsiribojo dar iki šių kaltinamųjų nurodytų aplinkybių liudytojų atliktomis neišsamiomis apklausomis, tačiau automobilius įsigiję asmenys taip ir nebuvo papildomai apklausti dėl Tomo ir Č. D. nurodytų aplinkybių. Pareigūnų atsainus, pasyvus elgesys ir nenoras aiškintis bylos aplinkybes įžvelgtinas ir per kitų kaltinamųjų parodymų analizę - jų nurodytos aplinkybės taip pat nebuvo tikrinamos, atliekant papildomus proceso veiksmus. Be to, parodymai atpažinti atlikti prieš tai neapklausus asmenų, kurie įsigijo automobilius, pagal kokius požymius jie galėtų prisiminti ir atpažinti asmenis, su kuriais bendravo dėl automobilių įsigijimo. Todėl atlikti asmenų atpažinimai neatitinka teisėtumo sąlygų.

46. Kadangi T. D. visiškai neigia savo aktyvius veiksmus ir kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jo parodymus patvirtina Č. D., tai byloje būtina papildomai apklausti D. D., A. K., A. A., P. T., A. V., K. K., G. G., R. G., A. K., L. Š., J. N., V. B., I. R. apie T. D. ir Č. D. parodymuose nurodytas aplinkybes.

47. Dalis faktinių aplinkybių, nurodytų Č. D. ir T. D. kaltinime, objektyviai net neegzistuoja ir yra nepagrįsti rašytine bylos medžiaga; Č. D. ir T. D. kaltinimas yra nekonkretus, netikslus ir, vietomis, klaidinantis; kaltinime neatskleistas tyčios turinys (kalbama apie kitų asmenų, o ne kaltinamųjų subjektyviąją pusę ir jos elementą - kaltę); kaltinimas negali būti grindžiami spėlionėmis (nenustatytomis aplinkybėmis) ar aplinkybėmis, susijusiomis su visiškai kitų asmenų įvykdytais veiksmais, kai kaltinamųjų tyčios kryptingumas į tai net nebuvo nukreiptas; kaltinime nurodytas teisės aktas jau nebegalioja, nors jo pažeidimas nurodytas kaip esminis, suponuojantis baudžiamosios atsakomybės atsiradimą, byloje nėra išversti privalomi dokumentai, kuriuose gali būti teisinančios informacijos; byloje neišreikalauta taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų inicijavimo, skyrimo medžiaga (pareigūnų prašymai prokuratūrai dėl slaptų veiksmų sankcionavimo, prokuroro teikimai teismui dėl teismo nutarčių priėmimo ir teismo nutartys dėl slaptų veiksmų sankcionavimo); byloje neatlikti proceso veiksmai, kurie galėtų sukonkretinti ar net eliminuoti kaltinimą, - todėl gynyba mano, kad šioje byloje buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

48. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas tai baigiamasis ikiteisminio tyrimo dokumentas, kuriame pateikiamos ne tik kaltinimo ribos, kurių privalo laikytis teismas, nagrinėdamas šią bylą, tačiau ir visi pagrindiniai duomenys, pagrindžiantys šį kaltinimą. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi tapti ikiteisminio tyrimo įstaiga, ir atlikinėti proceso veiksmus, kurie turėjo būti atlikti ikiteisminio tyrimo metu. Tuo labiau, kai kalbama ne apie vieną veiksmą, o apie jų visumą, kuri turėtų būti atlikta ir užsienio valstybėse. Šiame prašyme konstatuotų pažeidimų visuma negalėjo būti žinoma teismui perimant šią bylą iš nušalinto teisėjo, nes tai visiškai kitas teisėjas sprendė dėl bylos perdavimo nagrinėti į teisiamąjį posėdį, ir ši pažeidimų visuma negali būti ištaisyta teisminio nagrinėjimo metu, kadangi pažeidimų pobūdis ir jų kiekybinė išraiška, iškraipytų teisminio nagrinėjimo ribas, tuo labiau dėl dalies pažeidimų ir jų galimo ištaisymo pirmosios instancijos teismas aplamai neturi jokių teisinių galimybių.

Teismo posėdyje visi kaltinamieji, advokatai Giedrius Danėlius ir Vykintas Gutauskas, sutikdami su advokato Ruslano Boiko prašymu, taip pat prašė grąžinti bylą prokurorui.

49. Kaltinamųjų G. B., V. P., gynėjas ir baudžiamojon atsakomybėn trauktinio juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Giedrius Danėlius papildomai paaiškino, kad 1 t. 115 b.l. įdėtas išslaptinimo aktas, kuriame nurodyta, kad turi būti matomas faktinis pagrindas, tačiau pačio prašymo nėra. Surašius kriminalinės žvalgybos protokolus, nėra padarytos šių pokalbių stenogramos, protokolai parašyti lentelės forma su interpretacija apie ką įvyko pokalbis. Kokie kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuoti įvykiai įvyko, teismas turėtų perklausyti visus garso įrašus, nežinodamas ar garso įrašai turi ryšį su byla. Teismas neturės galimybės ištaisyti šių kaltinamojo akto trūkumų teisme. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad apklausti 44 vairuotojai. Tam, kad teismas išsamiai išnagrinėtų bylą, reikalinga apklausti visus 158 vairuotojus, kurie neva gavo neapskaitytą atlyginimą. Didesnė jų dalis yra Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, jų duomenys kaltinamajame akte nenurodyti, todėl be ikiteisminio tyrimo pagalbos teismas negali nustatyti kokie asmenys, kur jie, kaip reikia juos kviesti apklausti. Bylą perdavus teismui, 2023-04-27 įsigaliojo įstatymas, kuriuo pasikeitė BK 220 straipsnio, 222 straipsnio redakcijos, todėl prokurorė turėtų keisti kaltinimą. Įstatymo pasikeitimas reikšmingas ir dėl to, kad BPK 220 straipsnis pasipildė nauja sankcija, kuri atveria galimybę procesą užbaigti ir baudžiamuoju įsakymu. Įtariamieji siekė pabaigti procesą kuo konstruktyviau, išdėstė aplinkybes, kad vieni vairuotojai buvo skatinami, kiti bauduojami. Įtariamieji siekė pabaigti procesą taikesniu būdu. Pasikeitus įstatymui ir valstybinis kaltintojas turėtų būti suinteresuotas, kad procesas pasibaigtų optimalesniu būdu, nereikalaujančiu teisme apklausti virs 200 asmenų, kurių didesnė dalis ne Lietuvos piliečiai. Reikia ieškoti mediacijos, kompromiso kaip šį procesą, įmonei pripažįstant, kad tam tikri pažeidimai buvo padaryti, išspręsti ne tokiu ilgu procesu. Įstatymas pasikeitė, tokia galimybė legali. Paskelbus kaltinamąjį aktą, pereiti į proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu, galimybės nėra. Bylą grąžinus prokuratūrai, mediacijos sprendimai galimi.

50. Kaltinamųjų E. J., J. Š. gynėjas advokatas Vykintas Gutauskas, pritardamas advokato Ruslano Boiko prašymui nurodė, kad liudytojo D. B. parodymų protokolas surašytas ranka ir jis neįskaitomas, kreipėsi su prašymu ir gavo atsakymą, kad jis bus perrašytas, bet tai nebuvo padaryta, įskaitomo protokolo negavo, o tai trukdo nagrinėti bylą. Be to, advokatas pateikė prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, o būtent - apklausti 22 liudytojus - buvusius ir esamus UAB ,,(duomenys neskelbtini)" vairuotojus. Tą buvo būtina padaryti jau vien dėl to, kad J. Š. ir E. J. buvo pateikti įtarimai, o šiuo metu - kaltinimai dėl neapskaityto atlyginimo išmokėjimo 158 vairuotojams, nors ikiteisminio tyrimo metu iš viso liudytojais buvo apklausti tik 44 vairuotojai. Apklausti 22 naujus liudytojus buvo būtina ir tam, kad patikrinti J. Š. ir E. J. ikiteisminiam tyrimui nurodytas aplinkybes, jog vairuotojas, padaręs žalos, pasirašydavo kasos išlaidų orderį ar dienpinigių lapą didesnei sumai pinigų nei faktiškai jam buvo išmokama dėl žalos atskaičiavimo ir tie pinigai būdavo panaudojami išmokėti vairuotojams, kurie dėl tam tikrų pasiekimų turėdavo gauti bonusą. Siekiant patvirtinti (arba paneigti) J. Š. ir E. J. nurodytas aplinkybes, apklausiamiems buvusiems ir esamiems UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotojams būtina užduoti klausimą, ar buvo atvejų, kad jiems duodamuose pasirašyti kasos išlaidų orderiuose ar dienpinigių lapuose būdavo nurodytos didesnės sumos nei jiems faktiškai būdavo išmokama todėl, kad iš tų sumų būdavo atskaičiuojamos jų padarytos žalos, gautos baudos, ar kuro normų pažeidimai. Kadangi, neskundžiamu prokuroro nutarimu naujus liudytojus apklausti ikiteisminiame tyrime buvo atsisakyta, neturi kitos galimybės gintis nuo pateikto kaltinimo kaip tik BPK 270 straipsnio 1 dalies pagrindu teikti prašymą teismui dėl naujų liudytojų kvietimo į teisiamąjį posėdį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 270 straipsnio nuostatomis prašo:

Liudytojais apklausti šiuos buvusius ir esamus UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotojus:

51. Prokurorė dėl prašymo grąžinti bylą prokurorui nesutiko. Teismo posėdyje, pasisakydama dėl pareikšto prašymo, nurodė, kad nors ikiteisminio tyrimo metu abu įtariamieji dėl jiems pareikštų įtarimų parodymus ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui duoti atsisakė, tačiau abu pateikė rašytinius paaiškinimus, iš kurių turinio matyti, kad jie puikiai supranta, kokios konkrečiai nusikalstamos veikos padarymu yra įtariami ir nuo jos ginasi, todėl teigti, kad jiems buvo ir yra neįmanoma gintis nuo tokio kaltinimo, nėra jokio pagrindo.

51.1.Dėl įstatymo redakcijų prokurorė pastebėjo, kad BK 222 straipsnio redakcijos keitėsi ne kartą. Visiems kaltinamiesiems inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojo 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, ikiteisminio tyrimo metu nuo 2022-05-01 pradėjo galioti 2021-11-23 įstatymo Nr. XIV-692 redakcija, todėl ir kaltinime yra nurodytos abi šios įstatymo redakcijos. Abiejų įstatymo redakcijų nurodymas kaltinime jokio neaiškumo nesukelia, juo labiau, kad 222 straipsnio 1 dalies dispozicija dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo iš esmės nesikeitė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau bylą perdavus į teismą, dar kartą pasikeitė BK 222 straipsnio redakcija ir dabar galioja 2023-04-27 statymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023-06-01, todėl teismui teks spręsti, kokią BK 222 straipsnio įstatymo redakciją taikyti.

51.2. Dėl nusikalstamos veikos padarymo laikotarpio.

Kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyta, kokius veiksmus, kokiu laikotarpiu padarė kaltinamieji Č. D. ir T. D.. Atsižvelgiant į tai, kad buvo tiriamas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30, Č. D. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. B. 2012-10-25 įsakymą Nr. 12BN.39-1 jau nuo 2012-10-25, o T. D. pagal UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus G. B. 2014-08-26 įsakymą Nr. 14BN.48 nuo 2014-08-26 buvo atsakingi už grynus pinigus laikomus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ seife (Kasoje Nr. 1), atsižvelgiant, kad mokestiniai metai prasideda sausio 1 dieną, todėl ir kaltinimai Č. D. ir T. D. buvo suformuluoti už šį laikotarpį, siejant šį laikotarpį su kaltinimuose nurodytu Č. D. ir T. D. susitarimu su G. B. UAB "(duomenys neskelbtini)" vardu parduoti bendrovės įgytus automobilius, bet apskaitos dokumentais nepagrįsti visų gautų pajamų. Toliau kaltinime nurodyta, kada konkrečiai šį nusikalstamą susitarimą Č. D. ir T. D. per 19 kartų realizavo, pradedant 2019-03-28, kai apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas 500 Eur gavimas iš J. L. už jam parduotą automobilį. Todėl inkriminuotos veikos laikotarpis - nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30 nurodytas pagrįstai.

51.3.Dėl dviejų kaltinimo dalių.

Č. D. ir T. D. kaltinami tuo, kad jie nuo 2019-01-01 iki 2020-02-03 padėjo G. B., o nuo 2020-02-03 iki 2020-06-30 padėjo G. B., veikusiam kartu su V. P., apgaulingai tvarkyti UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą, todėl nusikaltimo bendrininkų, t.y. vykdytojų - G. B. ir V. P. atliktų nusikalstamų veikų nurodymas kaltinimuose padėjėjams Č. D. ir T. D., jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas. Gynėjas savo prašyme klaidina teismą, teigdamas, jog pirmoji kaltinimo Č. D. ir T. D. dalis yra tiesiogiai nukopijuota nuo kaltinimo G. B. fragmento ir nepagrįstai įtraukta į kaltinimų Č. D. ir T. D. konstrukciją, nes ši kaltinio dalis, gynėjo nuomone, išimtinai susijusi tik su kaltinimais G. B., V. P. ir UAB "(duomenys neskelbtini)" dalyje dėl neapskaityto darbo užmokesčio 921 atveju išmokėjimu 158 UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojams, su kuo nei Č. D., nei T. D. nieko bendro neturi. Su tokia gynėjo nuomone negalima sutikti, nes, kaip minėta, pirmojoje kaltinimų Č. D. ir T. D. dalyje nurodoma, kad Č. D. ir T. D. nuo 2019-01-01 iki 2020-02-03 padėjo G. B., o nuo 2020-02-03 iki 2020-06-30 padėjo G. B., veikusiam kartu su V. P., apgaulingai tvarkyti UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą, kai UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms D. B., Z. ir M. nepateikė apskaitos dokumentų bei duomenų apie faktiškai UAB "(duomenys neskelbtini)" įvykusias ūkines, finansines operacijas. Šioje kaltinimo dalyje neįvardijama, apie kokias konkrečiai faktiškai įvykusias ūkines finansines operacijas nepateikė duomenų minėtoms buhalterėms, tačiau antrojoje kaltinimo dalyje jau yra tiksliai išvardintos visos 19 ūkinių finansinių operacijų, kai apskaitos dokumentais buvo nepagrįstos konkrečios gautos už automobilių pardavimą pinigų sumos.

51.4.Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmiausiai turi nurodyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu būdu, teismas gali iš kaltinimo pašalinti tas aplinkybes, kurios, teismo nuomone, yra perteklinės, neįrodytos ar nesusijusios su konkretaus kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Be to, teismas, galutinai išnagrinėjęs bei įvertinęs įrodymus, turi teisę patikslinti nusikalstamos veikos padarymo laiką, nurodyti kitą datą, jei keičiant nurodytą nusikalstamos veikos laiką, iš esmės nesikeičia kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės.

51.5.Dėl kaltinimų pagal BK 220 straipsnio 2 dalį.

Šiuose kaltinimuose G. B., V. P., UAB "(duomenys neskelbtini)", J. Š. ir E. J., jokios painiavos, kaip teigia advokatas R. Boiko savo prašyme, nėra. Kaltinimai G. B., V. P. ir UAB "(duomenys neskelbtini)" pagal BK 222 straipsnio 1 dalį susideda iš dviejų skirtingų su skirtingais padėjėjais atliktų veikų, t. y. gautų pajamų už automobilių pardavimą neapskaitymo, padedant tai padaryti Č. D. ir T. D., bei neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo bendrovės darbuotojams, padedant tai padaryti J. Š. ir E. J.. Dėl šių dviejų skirtingų neteisėtų veiksmų, susiformavo ir skirtingi mokėtini mokesčiai į valstybės biudžetą. Č. D. ir T, D. kaltinami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pirkėjų, kaip bendrovės kasininkai, gavę grynaisiais pinigais 21600 Eur daugiau įplaukų, dėl ko bendrovės apskaitoje nebuvo užregistruotas 21600 Eur piniginių lėšų grynaisiais pinigais gavimas. Dėl šios neapskaitytos sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė 3749 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Baudžiamoji atsakomybė pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją buvo numatyta tik tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL (5000 Eur) įrašė į deklaraciją arba į nustatytą tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, todėl Č. D. ir T. D. kaltinimai pagal šį straipsnį nepateikti. Kadangi bendra mokesčių suma, kurios siekė išvengti UAB "(duomenys neskelbtini)" apgaulingai tvarkydama apkaitą sudarė 442 260,39 Eur (padedant J. Š. ir E. J. buvo siekiama išvengti 441080,39 Eur mokesčių), todėl J. Š. bei E. J. buvo pareikšti kaltinimai ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bei 220 straipsnio 2 dalį, o kaltinimuose pagal BK 220 straipsnio 2 dalį G. B. ir V. P. bei kaltinime pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo nurodyta, kad šį nusikaltimą padėjo padaryti Č. D., T. D., J. Š. ir E. J..

51.6. Kaip žinoma, BK 222 straipsnis yra blanketinė norma, todėl būtina nustatyti kokius konkrečiai teisės aktus šios nusikalstamos veikos vykdytojas pažeidė ir ar dėl šių pažeidimų negalima visiškai iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaltinimuose pagal BK 222 straipsnio 1 dalį visiems kaltinamiesiems yra nurodyta, kad G. B. ir V. P., kaip šio nusikaltimo vykdytojai, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto, 4 punkto ir 16 punkto nuostatas ir dėl padarytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-06-30, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Č. D., T. D., J. Š. ir E. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį kaip šios nusikalstamos veikos bendrininkai, t.y. asmenys, padėję padaryti šį nusikaltimą. Jie nėra tiesioginiai šios nusikalstamos veikos subjektai ir vykdytojai, todėl tam, kad jie būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį, nebūtina nustatyti, kad jie pažeidė kokį nors buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojantį teisės aktą, užtenka tik nustatyti, kad tokius norminių aktų pažeidimus padarė šio nusikaltimo vykdytojai ir dėl šių pažeidimų negalima visiškai iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Advokatas R. Boiko savo prašyme teisingai pastebėjo, kad „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, kurių pažeidimai nurodyti kaltinimuose pagal BK 222 str. 1 d., nuo 2022-05-01, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 164, neteko galios, todėl bylą nagrinėjančiam teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, šio akto pažeidimas iš kaltinimo turės būti pašalintas. Tačiau nesutiktina su advokato nuomone, kad kaltinimuose šio teisės akto pažeidimas nurodytas kaip esminis, suponuojantis BK 222 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimą. Kaip nurodė anksčiau, BK 222 straipsnio padarinių atsiradimą nagrinėjamu nulėmė ne minėtų taisyklių pažeidimai, o Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies pažeidimai.

51.6.Apibendrinant tai, kas pasakyta, advokato R. Boiko prašymo argumentai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis aktas iš esmės surašytas tinkamai. Jame išdėstytos visos įstatyme numatytos esminės aplinkybės: nurodyti kaltinamųjų duomenys, tinkamai aprašytos nusikalstamos veikos, pateikti duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai. Kaltinamajame akte pateiktas juridinis nusikalstamų veikų įvertinimas, taigi pateikti visi reikalingi bylai nagrinėti teisme duomenys. Č. D. ir T. D. gynėjas gana abstrakčiai išdėstė ir lakoniškai aptarė, jo nuomone, BPK 219 straipsnio pažeidimus, padarytus surašant kaltinamąjį aktą, ir nenurodė, kodėl jo nustatytų BPK 219 straipsnio pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nagrinėjant bylą teisme, kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir tą veiką nustatantis baudžiamasis įstatymas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami tiek iš esmės, tiek ne iš esmės skirtingais, nagrinėjant bylą teisme, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą. Pagal nacionalinių teismų ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką tokiu atveju aktualiu aspektu tampa tik tai, kad kaltinamajam būtų pranešta jam suprantama kalba apie jam reiškiamo kaltinimo pagrindus ir motyvus bei suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-469-648/2015; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Tęsiant bylos nagrinėjimą prokurorui nėra uždrausta patikslinti kaltinimą, jei būtų nustatytos įstatyme numatytos sąlygos. Taigi šiuo atveju prokuroras turi galimybę bylą nagrinėjant teisme tikslinti kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, duomenis apie asmenis, dalyvavusius darant vieną ar kitą nusikalstamą veiką, bei veikų kvalifikavimą, ir tai netrukdo nagrinėti bylą.

51.7. Be kaltinamojo akto trūkumų, advokatas R. Boiko savo prašyme nurodė ir kitus, jo nuomone, esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme, nes, gynėjo nuomone:

1) Dalis bylos medžiagos nėra tinkamai išversta į valstybinę kalbą, kadangi dalies Ukrainos teisėsaugos pareigūnų įvykdyto teisinės pagalbos pavedimo, surašyto ukrainiečių kalba, vertimas yra atliktas per "e.translation" programą ir vertimą atliko ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas, kuris neturi teisės daryti bylos dokumentų vertimo, jam tai nebuvo pavesta daryti, nėra duomenų, kad jis supranta ir žino ukrainiečių kalbą, jis nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, vertimo kokybė yra visiškai netinkama;

2) Byloje yra duomenys, kad pareigūnai taikė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnyje numatytus veiksmus, tačiau byloje yra pateikta tik tokių veiksmų pratęsimo medžiaga, tačiau procesinių dokumentų, susijusių su pirminiais veiksmais, t.y. jų sankcionavimu, nepateikta;

3) Ikiteisminis tyrimas yra atliktas nevisapusiškai, nes tyrimo metu prieš priimant galutinį procesinį sprendimą atlikti ne visi veiksmai, kuriuos buvo būtina atlikti, t.y. neapklaustas C. C., padėjęs Estijos Respublikos pilietei D. M. įsigyti automobilį iš UAB "(duomenys neskelbtini)", neišreikalauti dokumentai, kuriuos Estijos ir Latvijos piliečiai pateikė savo valstybių transporto priemonių registraciją vykdančioms institucijoms, papildomai neapklausti kiti liudytojai, nurodyti gynėjo prašyme, įsigiję automobilius iš UAB "(duomenys neskelbtini)", dėl kaltinamųjų Č. D. ir T. D. nurodytų automobilių pardavimo aplinkybių.

51.8.Su tokiais gynėjo advokato R. Boiko argumentais taip negalima sutikti, nes nurodytos aplinkybės netrukdo bylą nagrinėti teisme.

51.9.Pirmiausiai pažymėtina tai, kad analogiškus prašymus advokatas R. Boiko, o taip pat ir kiti gynėjai, buvo pateikę prokurorui ikiteisminio tyrimo metu, susipažinę su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą ir visus šiuos prašymus nagrinėjusi Klaipėdos apygardos Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2022 m. gruodžio 21 ir 22 d. nutarimais atmetė ir išsamiai išdėstė motyvus, kodėl šie prašymai yra atmesti.

51.10.Teisinės pagalbos metu gauti dokumentai, kuriais yra grindžiami kaltinimai, yra tinkamai išversti į lietuvių kalbą ir šie vertimai yra byloje. Neesminiai dokumentai, kurių nebūtina įteikti kaltinamiesiems ir jų gynėjams bei kuriais nėra grindžiamas kaltinimas buvo išversti į lietuvių kalbą pasinaudojant Valstybinės kalbos inspekcijos rekomenduojama „eTranslation“ programa. Prašyme nėra nurodyta motyvų, kodėl šiuos dokumentus būtina išversti pasinaudojant vertėjo paslaugomis, be to, gynyba, jei mano, kad tokius vertimus yra būtina atlikti, gali tai padaryti savo iniciatyva.

51.11.Byloje yra pareigūnų prašymas prokuratūrai dėl slaptų veiksmų sankcionavimo (1 tomas 155 l., 165-167 l.), prokuroro teikimas teismui dėl teismo nutarčių priėmimo (1 tomas 158-160 l., 168-170 l.) ir teismo nutartys dėl slaptų veiksmų sankcionavimo (1 tomas 118 l., 161-162 l., 171-172 l.), todėl visiškai nepagrįstas gynėjo prašymas pakartotinai šiuos dokumentus pateikti.

51.12.C. C. jokių pirkimo - pardavimo sandorių su UAB "(duomenys neskelbtini)" neturėjo, transporto priemonės iš šios įmonės nepirko, todėl nėra būtinumo šį liudytoją apklausti. Visi dokumentai, susiję su automobilių iš UAB "(duomenys neskelbtini)" įsigijimu yra išreikalauti ir pridėti prie bylos, o tai, kokius dokumentus Estijos ir Latvijos piliečiai pateikė, registruodami šiuos automobilius savo valstybių atitinkamose institucijose, visiškai nesusiję su pareikštais kaltinimais ir pagrindo jų reikalauti nėra. Visi liudytojai, Lietuvos Respublikos piliečiai, nurodyti gynėjo prašyme, yra įtraukti į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašą, jie bus kviečiami į teismą, kaltinamieji ir jų gynėjai šiems liudytojams galės užduoti klausimus, todėl bylą grąžinti prokurorui dėl šios priežasties taip pat nėra pagrindo.

51.13.Pažymėtina ir tai, kad BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).

Prašymas grąžinti bylą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti tenkinamas.

52. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme, tai yra jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-480/2012).

53. Advokatas pagrįstai nurodo, kad kaltinime Č. D. yra nurodomos dvi BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijos. Kaltinimo pradžioje nurodyta, kad Č. D., laikotarpiu 2019-01-01 - 2020-06-30, padėjo apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą (padėjo apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, 2021-11-23 įstatymo redakcija Nr. XIV-692 galiojanti nuo 2022-05-01 ), tuo tarpu kaltinimo gale nurodyta, kad šiais savo veiksmais Č. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 222 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija (nuo 2004-07-13), galiojusi iki 2022-05-01) (t.60, b.l.5-9). Taigi, vienoje vietoje nurodoma, kad taikoma BK 222 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2022-05-01, kitoje - to paties straipsnio visiškai kita redakcija, galiojusi nuo 2004-07-13 iki 2022-05-01. Negalima sutikti su prokurore, kad teismas turi teisę pasirinkti, kurią redakciją reikia nagrinėjamu atveju taikyti. Dviejų skirtingų redakcijų nurodymas kaltinamajame akte, kaip pagrįstai nurodo advokatas, trukdo gintis nuo pareikšto kaltinimo. Kaltinamajame akte privalu nurodyti, kuri įstatymo redakcija yra taikoma.

54. Kaltinime nurodyta, kad Č. D. nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-02-03, ir nuo 2020-02-03 iki 2020-06-30. Tačiau kaltinime nėra nurodoma, kokius veiksmus Č. D. atliko laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-03-27, tai yra beveik keturis mėnesius ir kuo jie pasireiškė, nes pirmas veiksmas anot kaltinimo atliktas tik 2019-03-28 ir jis susijęs su 2019-03-28 pirkimo - pardavimo sutartimi, kuria J. L. buvo parduotas automobilis „Volkswagen Golf Plus" (t. 60, b.l. 6). Taigi, į kaltinimo konstrukciją yra įtrauktas 4 mėnesių laikotarpis, kuris nepagrįstas absoliučiai kokiu nors veikos aprašymu ar atliktais veiksmais.

55.1. Pirma Č. D. kaltinimo dalis susijusi su išimtinai G. B. veikos aprašymu ir jo atliktais aktyviais veiksmais, su kuriais Č. D. yra visiškai nesusijęs, o būtent, : G. B. iki 2020-02-03 vadovaujant bendrovei vienam pačiam (G. B.), o po 2020-02-03 kartu su V. P., esant atsakingu už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, deklaracijų teikimą, laikotarpiu 2019-01-01-2020-06-30, padedant UAB „(duomenys neskelbtini)" automobilių pardavėjui Č. D., UAB „(duomenys neskelbtini)" automobilių pardavėjui T. D., siekiant, kad jo (G. B.) vadovaujamos bendrovės apskaitos informacija nebūtų išsami, objektyvi išorės informacijos vartotojams ir taip siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, iki 2020-02-03 vienas pats (G. B.), o po 2020-02-03 kartu su V. P., padedant Č. D. su T. D., per UAB „(duomenys neskelbtini)" vyriausiąją buhalterę D. B., buhalterę R. Z., buhalterę L. M., organizavo ir apgaulingai, padedant Č. D. su T. D., tvarkė bendrovės „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą, kai joms (D. B., R. Z., L. M.) nepateikė apskaitos dokumentų bei duomenų, apie faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)" įvykusias ūkines, finansines operacijas“.

55.2.Antra Č. D. kaltinimo dalis susijusi su 19 automobilių pardavimais kitiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu, apskaitos dokumentais galimai nepagrindžiant visų gautų pajamų.

55.3.Šios dvi faktinių aplinkybių dalys ir sudaro Č. D. kaltinimo visumą. Pirma dalis kaltinimo nėra konkretizuota - apart deklaratyvių ir bendro pobūdžio teiginių, tokių, kaip „padėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą", kaltinime nėra išdėstyta, kuo pasireiškė Č. D. veiksmai padedant tvarkyti buhalterinę apskaitą. Be to, vėl nurodomas kitoks veikos laikotarpis, negu nurodytas Č. D. kaltinimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse, o būtent: „po 2020-02-03 kartu su V. P., padedant Č. D. su T. D.". Taip atrodo, kad veika pradedama daryti 2020-02-03.

56. Iš dalies neaiškus yra pareikštas kaltinimas G. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinime teigiama, kad „G. B. iki 2020-02-03 vienas (G. B.), o po 2020-02-03 kartu su V. P., padedant J. Š., E. J., Č. D. ir T. D., siekdamas išvengti mokesčių 442 260,39 Eur sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, tyčia įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)" deklaracijas ir pranešimus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai". Darytina išvada, kad Č. D. ir T. D. turėtų būti kaltinami bendrininkavimu BK 24 straipsnio prasme, tačiau jiems toks kaltinimas pagal BK 220 straipsnį nepareikštas. Tuo tarpu kaltinime G. B. pažymima, kad jis veikė bendrininkaudamas ne tik su J. Š., E. J., bet ir su Č. D. ir T. D..

57. O E. J. ir J. Š. kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, šie kaltinamieji jau nebekaltinami bendrininkavimu su Č. D. ir T. D..

58. Kaltinime nurodytas teisės aktas - Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 nuo 2022 m. gegužės 1 d., sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 164, neteko galios, todėl negali būti inkriminuojamas kaltinamiesiems. Tokį trūkumą būtina ištaisyti pateikiant kitą kaltinimą kaltinamiesiems.

59.Advokatas pagrįstai nurodo į vertimo trūkumus, kurie yra išdėstyti šios nutarties 23-32 punktuose. Patikrinus bylą, vertimo trūkumai yra akivaizdūs, dokumentai, gauti iš Ukrainos turėjo būti išversti ne tyrėjo naudojantis nenumatyta BPK vertimo programa, o vertėjo, kaip numato BPK. Teismas nepritaria prokurorei, kad minimų dokumentų vertimą gali atlikti gynėjai. Teismas taip pat neturi teisės savo jėgomis daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos vertimo, nes toks veiksmas gali sudaryti prielaidą kelti abejones teismo nešališkumu.

60. Baudžiamojoje byloje advokatas V. Gutauskas pateikė prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą ir apklausti 22 vairuotojus. Prokurorai šį prašymą baigiantis ikiteisminiam tyrimui atmetė. Dabar šis prašymas, pradėjus bylą nagrinėti teisme yra kartojamas. Teismui toks prašymas atrodo logiškas. Ir tikrai, vairuotojų pavardės yra nurodomos kaltinimuose E. J. ir J. Š.. Dalis vairuotojų ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti (beje, ikiteisminiame tyrime buvo apklausti prašyme nurodomi vairuotojai M. M., R. G., D. Š., T. M.). Tuo tarpu kita dalis vairuotojų, kurie yra minimi kaltinamajame akte, liko neapklausti. Be to, šių vairuotojų pavardės yra randamos E. J. pateiktoje algų lentelėje, esančioje 4-6 bylos tomuose: T. D., t. 4., b.l. 187, S. M. t.4,b.l. 194-198, M. E. t.4. b.l.194-198, D. Š., t. 5, b.l.11-13, M. V., t.5., b.l.46-51, A. P. t. 5. b..l.66-70, E. Š., t.5, b.l.87-88), A. S., t.5, b.l. 109-111, H. C., t. 5.,b.l.134-135, A. P.,t.5., b.l. 146-148, Y. F., T.5., b.l.182, O. M., t. 5.,b.l.191-192, Y. S., t. 5., b.l.198-199, t. 6,b.l.17, Y. S., t. 6., b.l.14, A. O., t.6, b.l.42, P. M., t.6, b.l.43-44, A. L., t.6, b.l.46, M. R. t.6, b.l.51). Neapklaustų vairuotojų pavardes galima rasti kasos knygoje ir netgi specialisto išvados prieduose dėl darbuotojų darbo užmokesčio apskaitos (t.5., b.l.27-197). Dėsninga, kad teismas turės vairuotojus apklausti. Tačiau tokia apklausa gali būti sudėtinga, kadangi teismas nežino nei vairuotojų gyvenamosios vietos ar kitų duomenų, pavyzdžiui elektroninio pašto, idant su jais būtų galima susisiekti ir iškviesti į teismo posėdį (nurodyti tik telefonų numeriai). Liudytojų suradimas ir apklausa ikiteisminio tyrimo metu yra būdingas ikiteisminio tyrimo įstaigai, o ne teismui. Pastebėtina, kad kai kurie jau apklausti vairuotojai į bylą pateikė ir savo turimus dokumentus, darbo sutartis, reiso dokumentus (pvz. K. S., t. 30, b.l. 5-11, D. Š., t.30, b.l. 17-23 ir t.t.), tai gali būti aktualu tiriant įrodymus. Taigi neapklaustų vairuotojų parodymai yra svarbūs, šių liudytojų parodymų nebuvimas trukdo kaltinamiesiems gintis nuo pareikšto kaltinimo, kuriame yra nurodytos jų pavardės, o teismui sudaro kliūtį nagrinėti bylą. Jų parodymai greta jau apklaustų vairuotojų parodymų turi būti išdėstyti naujame kaltinamajame akte.

61. Prokurorė yra teisi, teigdama, kad kai kuriuos veiksmus gali atlikti teismas. Tačiau minėtu atveju, tokių neapklaustų asmenų suradimas ir šaukimas teismo jėgomis yra vargu ar įmanomas. Savaime suprantama, kad teismas gali įpareigoti atlikti kai kuriuos veiksmus prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją. Tačiau tokiu atveju vyktų didelės apimties paralelinis ikiteisminis tyrimas ir atsirastų ilgos bylos teisminio nagrinėjimo pertraukos.

62. BPK 242¹ straipsnis numato teismo pareigą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Akivaizdu, kad esant reikšmingiems kaltinamojo akto trūkumams, neapklaustiems liudytojams, laikytis minėtų nuostatų yra itin sudėtinga. Taigi būtina grąžinti bylą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ta prasme, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga per nustatytą terminą operatyviai juos pašalintų, o tai, gavus bylą vėliau teismui, leis sparčiau ją nagrinėti teisme.

63. Kiti gynėjų prašymai dėl kriminalinės žvalgybos duomenų pakankamumo, kitų liudytojų papildomų ir naujų apklausų (C. C. ir kt.) D. B., kurio apklausos protokolas yra įskaitomas, o parodymai užfiksuoti kaltinamajame akte, naujų dokumentų išreikalavimo, nėra pagrindas grąžinti bylą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, jie gali būti išspręsti nagrinėjant bylą teisme.

64. Šioje nutartyje teismas išvardijo tuos BPK 254 straipsnio 3 dalies pažeidimus (surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų), kurie trukdo nagrinėti bylą.

65. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, papildant ikiteisminį tyrimą būtina:

- sukonkretinti kaltinimą Č. D. ir T. D., nurodant tikslią galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją;

- nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos laikotarpį;

- sukonkretinti jų kaip padėjėjų vaidmenį dėl veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ;

- iš kaltinimo pašalinti negaliojantį Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių inkriminavimą;

- konkretizuoti, kuo pasireiškė, jeigu bus nustatyta, Č. D. ir T. D. veika dėl kaltinimo G. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 220 straipsnio 2 dalį;

- laikantis BPK nuostatų atlikti tinkamą dalies dokumentų, gautų iš Ukrainos vertimą į lietuvių kalbą;

- apklausti nutarties 60 punkte nurodytus liudytojus, jų parodymus išdėstyti naujame kaltinamajame akte.

65. Nurodytų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui ir naujo kaltinamojo akto surašymui, teismo nuomone galima skirti 3 mėnesių terminą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą perduoti Klaipėdos apygardos prokurorui.

Nustatyti, kad nurodyti trūkumai turi būti pašalinti per 3 (tris) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.