Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-235-796/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-15
Bylos Nr.: e2-235-796/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00374-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Kristina Domarkienė (pirm.)
Ieškovas: „Mėlynasis banginis“
Atsakovas: „T&A idėja“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-235-796/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00374-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.8.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. R.,atsakovės direktoriui T. J., atstovui advokatui A. B.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėlynasis banginis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T&A idėja“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir įpareigojimo pateikti statybos žurnalą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mėlynasis banginis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo: priteisti iš atsakovės UAB „T&A idėja“ 58 091,00 Eur nepagrįstai gautą sumą, įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei statybos žurnalą dėl pagal 2013 m. vasario 20 d. statybos rangos sutartį Nr.2013/02/20-01 ir 2013 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį Nr.2013/10/01/01 vykdytų statybos darbų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1 Ieškinyje paaiškino, jog ieškovė UAB „Mėlynasis banginis“ ir atsakovė UAB „T&A idėja“ sudarė: a) 2013 m. vasario 20 d. statybos rangos sutartį Nr. 2013/02/20-01, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus (įrengti pamatus, detalizuotus sutarties prieduose (lokalinėse sąmatose)) už 125 437,56 Lt su PVM kainą; b) 2013 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį Nr. 2013/10/01/01, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus (pastatyti tris dviejų butų ir vieną vieno buto sublokuotus namus) už 466 906,33 Lt su PVM kainą. Atsakovė parengė atliktų darbų aktus ir juos pateikė ieškovei. Ieškovė, pasitikėdama atsakove, pateiktus aktus pasirašė. UAB „T&A idėja“ atliktų darbų aktuose nurodė, kad pagal abi statybos rangos sutartis atliko darbus ir išrašė atsakovei sąskaitas faktūras iš viso 151 503,14 Eur (523 110,05 Lt) sumos apmokėjimui. Ieškovė priėmė 150 166,86 Eur (518 496,15 Lt) vertės statybos darbus, sumokėjo atsakovei 90 540,84 Eur (312 619,40 Lt), o 19 115,00 Eur (660 00,27 Lt) sumą šalys įskaitė, nes šia suma ieškovė perėmė atsakovės PVM nepriemoką. Taigi ieškovė sumokėjo atsakovei iš viso 109 655,84 Eur už statybos rangos darbus ir liko skolinga 41 847,31 Eur.

1.2 Atsakovė dėl neapmokėtos skolos dalies (41 847,31 Eur) kreipėsi į teismą. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1338-730/2015 priteisė ieškovei UAB „T&A idėja“ iš atsakovės UAB „Mėlynasis banginis“ 41 847,31 Eur skolą, 4 184,00 Eur baudą, 8,3 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos, nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 907,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

1.3 Ieškovė, pasitelkusi statybos ekspertą A. S., detaliai patikrino statybos darbų apimtis. A. S. 2018 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 18-08/01 konstatavo, jog neatliktų (nepaslėptų), bet įtrauktų į atliktų darbų aktus, statybos darbų vertė sudaro 58 091,00 Eur. Šią sumą atsakovė gavo be teisinio pagrindo, nes įtrauktų į aktus statybos rangos darbų neatliko. Kadangi ieškovė yra laikoma sumokėjusi už visus atliktų darbų aktuose nurodytus darbus, tačiau faktiškai ne visi jie buvo atlikti, tai laikoma, kad atsakovė iš ieškovės be teisinio pagrindo gavo būtent neatliktų darbų sumą, kurią prašo priteisti.

1.4 Nurodo, kad rangos sutartis atsakovė nutraukė 2015 m. kovo 15 d. pranešimu nuo 2015 m. kovo 27 d. Vadovaujantis LR statybos įstatymo redakcijos, galiojusios sutarties nutraukimo metu iki 2015 m. liepos 1 d., 15 straipsnio 6 dalies 6 punkto nuostatomis rangovas (šiuo atveju atsakovė) privalo įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jeigu šiuos dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti). Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (redakcija, galiojusi sutarties nutraukimo metu, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 18.5 punktas numatė, kad statybos darbų žurnalą privaloma pildyti, kai statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, ir tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus privaloma skirti ar samdyti statybos darbų vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją (išskyrus ne didesnių kaip 500 m² bendrojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos ūkio būdu atvejus). Šiuo atveju statyba vyko rangos būdu, todėl atsakovė turėjo pildyti statybos žurnalą ir pasibaigus rangos santykiams jį perduoti ieškovei, tačiau to nepadarė. Prašo įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei statybos žurnalą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „T&A idėja“ byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti, tiek dėl jo nepagrįstumo, tiek dėl praleisto ieškinio senaties termino.

2.2 Atsiliepime nurodo, jog tarp šalių buvus statybos rangos teisiniams santykiams, ieškovė gindama savo teises turėjo pasinaudoti rangovo atsakomybės institutu, tačiau akivaizdu, jog ieškovė dėl tariamai savo pažeistų teisių yra praleidusi sutrumpintą CK 6.667 straipsnyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris suėjo vėliausiai 2015 metų gegužės mėnesį (paskutinis atliktų darbų perdavimo aktas sudarytas 2014 m. gegužės mėnesį). Būtent dėl šios priežasties ieškovė nepagrįstai kildina atsakovės civilinę atsakomybę iš nepagrįsto praturtėjimo instituto. Nurodo, jog šalis siejant sutartiniams santykiams, kurių pagrindu, kaip nurodo pati ieškovė, ji permokėjo už neatliktus darbus, nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Ieškovė nepagrįsto praturtėjimo institutu naudojasi kaip priemone siekdama išvengti kitų Civilinio kodekso normų taikymo, todėl ieškovės reiškiamas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra ir netinkamas ieškovės teisių gynimo būdas, ir pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, nes nepagrįstas praturtėjimas yra reikalavimo atlyginti nuostolius (žalą) rūšis (CK 6 242 straipsnio 1 dalis), todėl tokiam reikalavimui CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.

2.3 Paaiškino, kad nuo pat rangos santykių pradžios ieškovė vangiai atsiskaitinėjo už atliktus statybos darbus. Atsakovė ieškovei siuntė 2013 m. rugpjūčio 1 d. pretenziją. Ieškovės atstovė pripažino pretenzijos pagrįstumą, dėl neatsiskaitymo teisinosi finansinėmis problemomis, žadėjo atsiskaityti iki 2013 m. lapkričio 15 d., o apie neatliktus ir „prirašytus“ rangos darbus net neužsiminė. 2014 m. kovo 19 d. atsakovė pakartotinai įteikė ieškovei pretenziją dėl neatsiskaitymo, o 2015 m. kovo 12 d. pranešimu, nesulaukusi atsiskaitymo, rangos sutartį nutraukė. Jokių priekaištų dėl rangos darbų išsakyta nebuvo. Atsakovė kreipėsi į teismą ir Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių tenkino UAB „T&A Idėja“ ieškinį ir priteisė jos naudai iš ieškovės skolą ir kitas sumas, atsiradusias neatsiskaičius už atliktus darbus pagal rangos sutartis. Teismo sprendimas buvo priimtas ieškovės atžvilgiu už akių ne todėl, kad nepavyko ieškovei įteikti procesinių dokumentų (iš tiesų jie buvo įteikti pareiškėjo atstovei pagal įgaliojimą Z. R.), o todėl, kad ieškovė elgėsi pasyviai ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė, gavusi informaciją apie artėjančias varžytynes, kreipėsi į statinio techninės ekspertizės specialistą A. S., kuris 2018 m. rugpjūčio 24 d. pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodyti neva neatlikti, bet įtraukti į atliktų darbų aktus darbai ir kuria kaip pagrindiniu įrodymu šioje byloje remiasi ieškovė. Šios specialisto išvados pagrindu ieškovė, praėjus net 5 metams po atliktų rangos darbų, dar kartą pakeitusi advokatus, iškėlė naujo turinio versiją apie neva prirašytus rangos darbus ir su šiuo ieškiniu kreipėsi į teismą.

2.4 Pažymi, kad specialistas A. S. savo išvadoje nurodė, kad neatliktų, bet įtrauktų į atliktų darbų aktus vertė yra 58 091 Eur ir šie vertinti darbai yra nepaslėpti, t. y. akivaizdūs, todėl ieškovė negalėjo jų nepastebėti perimdamas paskutinį darbų rezultatą 2014 m. gegužę, juolab, kad jai talkino techninės priežiūros specialistas J. R. V., kuris yra profesionalus statybos darbų specialistas, yra pasirašęs statybų žurnaluose ir už visus atliktus darbus, tarp jų ir „prirašytus“, kaip teigia ieškovė, ir ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminus.

2.5 Specialistas atliko tyrimą ir pateikė išvadas neturėdamas pagrindinių dokumentų – statinio darbo projekto ir statybos žurnalų, todėl vien dėl to išvadų negalima laikyti patikimomis, objektyviomis ir pagrįstomis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad neatliktų, bet įtrauktų į atliktų darbų aktus statybos darbų ir išlaidų vertė sudaro 58 091 Eur, kuriuos šioje byloje ir prašo priteisti ieškovė, tačiau šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakovas atliko nesutartinių darbų ir ne pagal projekto sprendinius už 16 630 Eur, t. y. ieškovė už šią sumą įgijo turtinės naudos ir sutaupė atsakovės sąskaita, tačiau šia suma ieškovė savo ieškinio reikalavimų nesumažino. Be to, specialisto išvadoje šiuo klausimu yra padaryta aritmetinė klaida, dėl kurios atliktų darbų ne pagal sprendinius suma turėtų būtų ne 16 630 Eur, bet 30 892 Eur (Išvados priedas Nr. 2, lentelės 23 stulpelio ir 59 eil. +119 eil. + 180 eil. = 30 892 Eur). Visiškai akivaizdu, kad jei net ir būtų galima ieškovo reikalavimą priteisti 58 091 Eur hipotetiškai laikyti pagrįstu, ji turėtų būti mažinama 30 892 Eur suma. Kitoje išvados tyrimo dalyje nurodyta, kad atliktų statybos darbų, pažeidžiant projekto sprendimus, ištaisymo kaina sudaro 20 742,27 Eur. Ši specialisto išvada reiškia, kad atlikti „prirašytus“ rangos darbus ir atliktus darbus ištaisyti taip, kaip numatyta techniniuose sprendiniuose, kainuotų 20 742,27 Eur, todėl didesnė ieškinio nei ši suma negali būti laikoma pagrįsta.

Šalies argumentai

2.6 Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę pateikti sudarytų rangos sutarčių pagrindu pildytą žurnalą, tačiau šis prašymas nepagrįstas, nes tiek projektinė dokumentacija, tiek ir prašomas statybos darbų žurnalas ieškovei pasirašytinai perduoti dar 2014 m. gegužės 6 d.

2 Ieškovė byloje pateikė dubliką, kuriame nurodo, jog, jos vertinimu, egzistuoja visos aplinkybės, leidžiančios ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo.

2.1 Pažymi, kad ieškovė būtų galėjusi pasinaudoti savo teisių gynimu pagal LR CK 6.665 straipsnio nuostatas tik tuo atveju, jei apmokėjimo klausimas nebūtų buvęs išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šiuo atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad pagal atsakovės surašytus atliktų darbų aktus turi būti sumokėta juose nurodyta suma, o tokio teismo sprendimo peržiūrėjimas siekiant įvertinti, ar visi aktuose nurodyti darbai buvo atlikti, nebegalimas.

Atsiliepimas

2.2 Atsakovės minimi CK 6.667 straipsnyje nurodyti ieškinio senaties terminai šioje byloje netaikomi, nes ieškinys yra ne dėl daiktų trūkumų, o dėl nepagrįsto praturtėjimo, kur senaties terminas yra 10 metų, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo priteisti pinigus atsakovei įsiteisėjimo dienos. Dėl nepagrįsto praturtėjimo atlyginami nuostoliai, o jų atlyginimui reikalavimo pareiškimui 3 metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo tada, kada atsakovė nepagrįstai praturtėjo, o nuo tada, nuo kada apie tai sužinojo ieškovė (LR CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Todėl jokie ieškinio senaties terminai nėra praleisti.

2.3 Specialisto išvadoje nurodyti kaip neatlikti, bet užaktuoti kaip atlikti darbai nėra akivaizdūs, nes juos nustatė ekspertas tik atlikęs specialų ir išsamų tyrimą, o normaliai priimant darbus to nesimato. Tai, kad darbai yra nepaslėpti, dar nereiškia, kad jie yra akivaizdūs. Darbai, kurie nelaikomi paslėptais, laikomi nepaslėptais, tačiau jų trūkumai ne visada yra akivaizdūs. Šiuo atveju ekspertas užfiksavo neakivaizdžius nepaslėptų darbų trūkumus, kuriuos nustatė tik atlikęs iš esmės statinio ekspertizę, o paslėptų darbų trūkumų net negalėjo nustatyti. Todėl ieškovė turi teisę remtis neatliktų darbų faktu.

2.4 Statybos žurnalas yra pas atsakovę, jo dalies kopiją atsakovė pateikė su atsiliepimu į ieškinį, todėl jis ir negalėjo būti pateiktas ekspertui. Ekspertui buvo pateikti visa ieškovės turima dokumentacija. Šiuo atveju tiek techninis, tiek darbo projektas buvo rengiamas vienu etapu ir vadinosi techniniu darbo projektu, tai ir perdavė atsakovė ieškovei 2014 m. gegužės 6 d. lydraščiu. Todėl ekspertas vadovavosi visa jo išvadų pateikimui reikalinga dokumentacija.

2.5 LR CK 6.653 straipsnio 4 punktas numato, kad rangovas, atlikęs papildomus darbus be išankstinio užsakovo sutikimo dėl papildomo jų apmokėjimo, tuos darbus turi atlikti savo sąskaita. Atsakovė nesikreipė dėl papildomų darbų atlikimo, nebuvo kėlusi klausimo dėl kainos didinimo, todėl ieškovė ir neprivalo mokėti už jos papildomai atliktus darbus, kuriuos nustatė ekspertas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi tenkinus atsakovės prašymą į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė R. J. V..

Atsiliepimas

4. Atsakovė byloje pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad su ieškovės dublike nurodytais argumentais nesutinka. Kadangi dublike atkartojamos ir ieškinyje kai kurios nurodytos aplinkybės, atsakovė pasisako tik dėl naujų ieškovės argumentų.

5. Nors atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė rašytinius įrodymus, kad statybų žurnalas buvo perduotas ieškovei, ieškovė dublike vis tiek neigia šią aplinkybę ir tvirtina, kad esą statybos žurnalas yra pas atsakovę, nes žurnalo dalies kopiją atsakovė pateikė su atsiliepimu į ieškinį. Atsakovės atsiliepimo priede Nr. 19 yra 2014 m. gegužės 6 d. perduodamos dokumentacijos lydraštis, kurį ieškovės vardu pasirašė jos direktorė M. T.. Perduodamos dokumentacijos apimtis buvo nedidelė, iš viso tik 8 dokumentų pozicijos, tarp kurių pozicijoje Nr. 7 ir nurodytas perduotas statybos darbų žurnalas, kurio gavimą ieškovė lig šiol neigia. Mano, kad direktorės M. T. lietuvių kalbos supratimas buvo pakankamas, kad suprastų žodžių „Statybų žurnalas“ prasmę.

6. Nurodo, jog tai, kad atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė statybos žurnalo dalies kopiją, nepatvirtina žurnalo turėjimo fakto. Ieškovė nuolat pažeidinėjo rangos sutarties nuostatą atsiskaityti su atsakove ir 2014 metų pradžioje buvo aišku, kad atsakovei atlygį už rangos darbus reikės išsiieškoti iš ieškovės teismo keliu. Būtent dėl to statybos žurnalo dalies kopiją atsakovė pasidarė dar iki jo perdavimo ieškovei 2014m. gegužės 6 d., nes manė, kad jos bus reikalingos bylinėjantis su ieškove, tai ir buvo padaryta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1338-730-2015.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad ji neprivalo atlyginti atsakovės atliktų nesutartinių darbų vertės, nes atsakovė šituos darbus atliko be ieškovės žinios. Akivaizdu, kad tokio masto – net virš 30 proc. rangos sutarties vertės – nesutartiniai darbai buvo atlikti su ieškovės nurodymu ir žinia, jos pasirinkimu ir jos naudai, šiuos darbus ieškovė priėmė ir su jais sutiko, šitų darbų rezultatu naudojasi.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo R. J. V. byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog, jo vertinimu, ieškinys nepagrįstas.

8.1 Nurodė, kad UAB „Mėlynasis banginis“ pavedimu 2013 metais objekte (duomenys neskelbtini), vykdė techninę priežiūrą. Tuo metu be šio objekto turėjo ir daugiau prižiūrimų objektų. Šiame objekte nevyko ypatingų darbų ir pats objektas nebuvo kažkuo išskirtinis, objekte statyba vyko gan sklandžiai, tiek su ieškovu, tiek su rangovu nesutarimų, konfliktų statybos klausimais nebuvo, išskyrus tai, kad, kiek pamena, užsakovas vėluodavo atsiskaityti su rangovu, kol galiausiai dėl neatsiskaitymo rangovas atsisakė toliau vykdyti statybos darbus.

8.2 Pagal pateiktą medžiagą ir atliktą ekspertizę nurodo, kad ji atlikta formaliai ir neteisingai. Ekspertas išvadas padarė remdamasis tik techninio projekto sprendiniais. Statybos darbai atliekami pagal statinio darbo projektą, kuris yra projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai. Ekspertas darydamas išvadas nepaisė Statybos žurnalo, kuris yra svarbus dokumentas statybos procese. Jame fiksuojama statybos eiga, sprendinių pakeitimai, statybos dalyviai ir visa kita, kas susiję su statybos procesu. Nevertinant statinio darbo projekto ir statybos žurnalo nėra galimybės tinkamai įvertinti faktiškai atliktų, papildomai atliktų ir neatliktų darbų apimties ir vertės.

8.3 Nurodo, jog eksperto išvados teiginys, kad perdangos konstrukcija pažeidžia esminius statinio reikalavimų mechaninio stiprumo nuostatas, yra nepagrįstas, nes Darbo projekte buvo pateikti monolitinės nekarpytos 160 mm perdangos sprendiniai, kurie yra didesnio standumo nei techniniame projekte numatytos karpytosios 200 mm monolitinės plokštės sprendiniai, tai neprieštarauja Techninių specifikacijų nuostatoms, jog gelžbetoninė perdanga turi būti ne plonesnė kaip 150 mm. Taipogi Darbo projekto plokštė lengvesnė 100 kg/m2, tai sumažina apkrovas į pamatus bei jų nuosėdžius. Dėl Darbo projekte perdangos konstrukcinės schemos patobulinimo jos standumas yra netgi didesnis.

8.4 Eksperto išvados vertinimas, jog balkonų jungtys netenkina esminio reikalavimo energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo nuostatų, atliktas nevertinant mazgo visiško užbaigimo.

8.5 Techninio projekto Techninių specifikacijų skyriuje „Mūro darbai ir išorinių sienų apšiltinimas“ numatyta, jog išorės sienos gali būti mūrijamos iš keramzitbetonio arba silikatinių plytų. Silikatinių blokelių dėl medžiagos vienodumo, jų temperatūrinio plėtimosi koeficiento, vienodo deformacijų modulio yra geresnė jungtis su vidinėmis silikatinių plytų mūro sienomis, padedanti išvengti skirtingų sėdimų bei temperatūrinių deformacijų sukeltų trūkių ateityje. Silikatinių blokelių panaudojimas nepažeidžia techninių specifikacijų reikalavimų mūro sienoms bei jų medžiagiškumui, o dėl anksčiau aprašytų priežasčių yra ir geresnis pasirinkimas statybai.

8.6 Stogo medinių konstrukcijų įrengimo darbai vykdyti pagal darbo projektą, kuriame numatytas 10x10 cm skerspjūvio mūrlotas. Mūrlotas visiškai remiasi ant mūro sienos, tad esminiams statinio reikalavimui mechaninis stiprumas bei pastovumas užtikrinti visiškai pakanka tokio skerspjūvio medinio elemento.

9. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės direktorė M. T., jos atstovas advokatas V. R. palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes ir nurodytus motyvus. Ieškinio dalį dėl 58 091,00 Eur nepagrįstai gautos sumos priteisimo prašė tenkinti. Taip pat palaikė savo prašymą bylos dalį įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei statybos žurnalą dėl pagal 2013 m. vasario 20 d. statybos rangos sutartį Nr.2013/02/20-01 ir 2013 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį Nr.2013/10/01/01 vykdytų statybos darbų, nutraukti atsisakius nuo reikalavimo.

10. Atsakovės direktorius T. J. ir jo atstovas A. B. bylos nagrinėjimo metu su ieškinio dalimi dėl 58 091,00 Eur nepagrįstai gautos sumos priteisimo nesutiko, prašė jį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo R. J. V. bylos nagrinėjimo metu atsiliepime į ieškinį išdėstytas faktines aplinkybes palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Bylos dalis nutrauktina.

12. Iš bylos medžiagos nustatyta. jog ieškovė ir atsakovė 2013 m. vasario 20 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2013/02/20-01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo už 125437,56 Lt su PVM darbų kainą, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti statybos rangos darbus – įrengti pamatus, kurie detalizuoti sutarties prieduose-lokalinėse sąmatose. 2013 m. spalio 10 d. šalys sudarė dar vieną statybos rangos sutartį Nr. 2013/10/01/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo už 466 906,33 Lt su PVM darbų kainą pastatyti tris dviejų butų ir vieną vieno buto sublokuotus namus, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti statybos rangos darbus, kurie detalizuoti sutarties prieduose-lokalinėse sąmatose. Dalį darbų atsakovė atliko, parengė atliktų darbų aktus ir juos pateikė ieškovei. Ieškovė pasirašė atliktų darbų aktus. Atsakovė aktuose nurodė, kad pagal abi Rangos sutartis atliko statybos rangos darbų ir išrašė atsakovei PVM sąskaitų-faktūrų už bendrą 151 503,14 Eur (523 110,05 Lt) sumą. Ieškovė priėmė statybos darbų už 150 166,86 Eur (518 496,15 Lt) sumą. Ieškovė sumokėjo už statybos darbus 90 540,84 Eur (312 619,40 Lt) ir šalys padarė 19 115 Eur (66 000,27 Lt) užskaitą, nes šia suma ieškovė perėmė atsakovės PVM nepriemoką, susidariusią dėl to, kad atsakovė neapmokėjo ieškovės pagal Sutartis pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Tokiu būdu atsakovė laikė, kad ieškovė už statybos rangos darbus atsiskaitė 109 655,84 Eur (378 619,67 Lt) ir už statybos darbus liko atsakovei skolinga 41 847,31 Eur (144 490,38 Lt). Atsakovė dėl jos laikytos neapmokėtos skolos dalies kreipėsi į teismą, kur Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1338-730/2015 šią kainos dalį prisiteisė. Kadangi atsakovė ilgą laiką ir didelėmis sumomis vėlavo atsiskaityti už atliktus ir perduotus rangos darbus, ieškovė, remdamasi 2013 m. spalio 10 d. rangos sutarties 5.6 punktu, sutartį nutraukė.

Žemesnės instancijos teismas

13. Iš antstolio A. S. 2021 m. gegužės 11 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr.S1f-28401 nustatyta, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1338-730/2015, iš ieškovės atsakovės naudai buvo išieškota visa priteista suma, tai yra 46 938,31 Eur skola, 399,97 Eur vykdymo išlaidos išieškotojui, 22 494,45 Eur palūkanos, iš viso išieškota 69 832,73 Eur, taigi ieškovė su atsakove yra atsiskaičiusi pagal visus pateiktus atliktų darbų aktus ir išrašytas sąskaitas faktūras.

Dėl ieškovės atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų

14. 2021 m. liepos 20 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieškovės prašymas priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo pateikti statybos žurnalą pagal 2013 m. vasario 20 d. statybos rangos sutartį Nr.2013/02/20-01 ir 2013 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį Nr.2013/10/01/01 vykdytų statybos darbų ir šią bylos dalį nutraukti.

15. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Rašytiniame prašyme ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovės namai, kuriuos statė atsakovė ir dėl kurių statybos ieškiniu buvo reikalaujamas statybos žurnalas, yra parduoti per varžytynes ir ieškovei nebepriklauso. Statybos žurnalo išreikalavimas tapo visiškai neaktualus, todėl ieškovė atsisako reikalavimo dėl statybos žurnalo išreikalavimo. Ieškovės atstovas patvirtino, jog ieškovei yra žinomos ir suprantamos dalies civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

17. Teismui pateiktas atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia šalių teisėtų interesų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teisinės pasekmės, numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte (teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio), 294 straipsnio 2 dalyje (bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama), ieškovei yra žinomos, todėl prašymas tenkintinas, atsisakymas priimtinas ir civilinės bylos dalis įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei statybos žurnalą dėl pagal 2013 m. vasario 20 d. statybos rangos sutartį Nr. 2013/02/20-01 ir 2013 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį Nr.2013/10/01/01 vykdytų statybos darbų nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo

18. Ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovė iš ieškovės nepagrįstai gavo 58 091,00 Eur sumą, kuri atitinka atliktų darbų aktuose nurodytą, bet faktiškai neatliktą darbų vertę. Šią sumą atsakovė gavo be teisinio pagrindo, nes įtrauktų į aktus statybos rangos darbų neatliko. Kadangi ieškovė yra laikoma sumokėjusi už visus atliktų darbų aktuose nurodytus darbus, tačiau faktiškai ne visi jie buvo atlikti, tai laikoma, kad atsakovė iš ieškovės be teisinio pagrindo gavo būtent neatliktų darbų sumą, kurią prašo priteisti.

19. Atsakovė nurodo, jog ieškovė nepagrįstai kildina atsakovės atsakomybę iš nepagrįsto praturtėjimo instituto. Tarp šalių buvus statybos rangos teisiniams santykiams, ieškovė gindama savo teises turėjo pasinaudoti rangovo atsakomybės institutu, tačiau akivaizdu, jog ieškovė dėl tariamai savo pažeistų teisių yra praleidusi sutrumpintą CK 6.667 straipsnio numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris suėjo vėliausiai 2015 metų gegužės mėnesį (paskutinis atliktų darbų perdavimo aktas sudarytas 2014 m. gegužės mėnesį). Nurodo, jog šalis siejant sutartiniams santykiams, kurių pagrindu, kaip nurodo pati ieškovė, ji permokėjo už neatliktus darbus, nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis, nepagrįstas praturtėjimas pirmiausia siejamas su asmeniu, nepagrįstai gavusiu lėšas iš kitos asmens.

22. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalis iš tikrųjų siejo sutartiniai santykiai, šalys buvo pasirašiusios 2013 m. vasario 20 d. statybos rangos sutartį Nr. 2013/02/20-01 ir 2013 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį Nr. 2013/10/01/01, tačiau ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovė iš ieškovės nepagrįstai gavo 58 091,00 Eur sumą, kuri atitinka atliktų darbų aktuose nurodytą, bet faktiškai neatliktą darbų vertę, t. y. ji atsakovei sumokėjo už darbus, kurie nebuvo atlikti.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog „...tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Žemesnės instancijos teismas

24. Taigi sutartinių šalių santykių buvimas savaime neatima galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieškovė yra sumokėjusi sumas, kurių pagal Sutartis atsakovė negalėjo reikalauti, o ir atsakovei pareikalavus jų mokėti neprivalėjo. Todėl, atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo išaiškinimą, darytina išvada, kad ieškovė gali ginti savo teises nepagrįsto praturtėjimo institutu.

25. Teismas taip pat pažymi, jog atsakovė savo procesiniuose dokumentuose kelia ir ieškinio senaties klausimus nurodydama, kad ieškovė praleido sutrumpintą CK 6.667 straipsnyje numatytą vienų metų ieškinio senaties terminą, taip pat CK 1.125 straipsnio 1 d. 8 punkte numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismui pasisakius ir vertinant, jog ieškovė turėjo teisę reikšti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsakovės nurodomas ieškinio senaties termino klausimas ginčui tampa neaktualus, nes bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų, kuris yra taikomas reikalavimui dėl nepagrįsto praturtėjimo CK 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindu, – akivaizdžiai nėra praleistas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Dėl neatliktų darbų

26. Ieškovė teiginius, jog atsakovė gavo pinigus už į atliktų darbų aktus įrašytus, tačiau neatliktus darbus, įrodinėja į bylą pateikta eksperto A. S. 2018 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvada. Ieškovė nurodė, jog A. S. specialisto išvadoje nurodė, kad atliktų darbų aktuose yra užaktuota neatliktų darbų už 58 091 Eur. Sutinka, kad buvo atlikta kitų atliktų darbų aktuose nenurodytų darbų, tačiau už juos ieškovė neturi pareigos mokėti, nes nėra jos sutikimo tuos darbus atlikti. J. R. V. paaiškino teismui, jog visus darbų pakeitimus derino su atsakovo vadovu, o ne su ieškovės atstovais. Taip pat nurodo, jog teismas negali vadovautis S. M. atlikta ekspertize, nes jis neturi teisės atlikti statinio konstrukcinės dalies ekspertizės.

27. Atsakovės atstovai nurodė, jog statybų eigoje buvo pakeisti techniniai sprendimai, darbo projektai kartu su statybos žurnalais buvo perduoti ieškovei. Ieškovė šituos dokumentus pateikė A. S., tačiau neteikė nei teismui, nei ekspertui S. M., todėl atsakomybė už sąmoningą įrodymų neteikimą tenka ieškovei.

28. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovės atstovė direktorė M. T. yra pasirašiusi atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, nenurodydama jokių pastabų dėl juose nurodytų atliktų darbų kiekių ir kokybės. Ieškovės atstovė M. T. 2021 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji pasitikėjo atsakovo direktoriumi T. J. ir pasirašydavo visus jai teiktus atliktų darbų aktus. Ji nėra šios srities specialistė, todėl buvo techninis prižiūrėtojas. Ji nurodė, jog su J. R. V. nebendravo, nes jį samdė T. J.. Jokių pakeitimų nenorėjo atlikti, visiškai pasitikėjo T. J.. Atliktų darbų aktus pasirašydavo, nes jos įmonės buhalterė ir T. J. sakydavo, kad čia viskas gerai.

29. J. R. V. 2021 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tam, kad būtų gautas statybos leidimas, turi būti pridėti duomenys, kad yra sutartis su techniniu prižiūrėtoju. Paprastai sutartis su techniniu prižiūrėtoju sudaro užsakovas. Kas į jį kreipėsi dėl šio objekto techninės priežiūros vykdymo, negali pasakyti, nepamena. Kas supažindino su T. J., negali pasakyti. Visus statybų eigoje kylančius klausimus derino su T. J.. M. T. yra matęs kelis kartus statybose su kažkokiais vyrais. T. J. jam sakydavo, jog pakeitimai suderinti su užsakovais. Jeigu atliekant pakeitimus nereikia keisti techninio projekto, pakeitimai yra pažymimi statybos žurnale, jeigu reikėdavo keisti techninį projektą, buvo daromi darbo projektai.

30. T. J. 2021 m. spalio 18 d. teismo posėdyje paaiškino, jog visi dokumentai buvo perduoti ieškovei. Visi pakeitimai buvo derinti su M. T. ir D. (vienu iš UAB „Mėlynasis banginis“ akcininku), be to, jie už šituos darbus atsiskaitė, jokių pretenzijų nereiškė. Statybų žurnale buvo pažymėti visi padaryti pakeitimai, statybos žurnalas tai įrodytų. Blokelius pakeitė į geresnius, be to, namai yra perduoti eksploatuoti, vadinasi, nėra jokių esminių nukrypimų nuo techninio projekto.

31. Iš byloje pateikto 2014 m. gegužės 5 d. Perduodamos dokumentacijos lydraščio nustatyta, jog UAB „T&A idėja“ perdavė UAB „Mėlynasis banginis“ (pasirašė M. T.) dokumentus: (duomenys neskelbtini), techninį projektą, originalą (1 segtuvas); Leidimą statyti naują statinį / rekonstruoti statinį, 2013 m. birželio 3 d. Nr. LNS-33-130603-00065, originalą (1 egz.); Pastato nužymėjimo vietoje aktą, 2013 m. vasario 15 d. (1 egz.); Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, (duomenys neskelbtini), originalą (1 byla, 39 psl.); Techninį darbo projektą, originalą, (1 byla); Gręžtinių pamatų darbo projektą, originalą (1 byla); Statybų žurnalą Nr.01, originalą, 1 vnt.; Atitikties deklaracijas, originalus, (1 byla, 70 lapų.). Ieškovės prašymu byloje buvo išreikalautas šito lydraščio originalas, nes ieškovė nurodė, kad ant lydraščio esantis M. T. parašas nėra jos. Teismas pažymi, jog ieškovė byloje neprašė skirti rašysenos ekspertizės, nors apie tokią teisę žinojo. Taip pat nepateikė jokių kitų jos nurodytas aplinkybes, kad galbūt ant lydraščio pasirašė ne pati M. T., patvirtinančių įrodymų, todėl teismas vertina, kad parašas yra M. T. ir Statybų žurnalas jai buvo perduotas.

32. Atsakovo atstovas T. J. nurodė, jog projekto pakeitimai buvo padaryti pažymint juos statybų žurnale. Šias atsakovo atstovo nurodytas faktines aplinkybes iš dalies patvirtina byloje pateiktos Statybų žurnalo penkių lapų kopijos (atsakovo atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 20). Nustatyta, jog Statybų žurnale nurodyta, kad pastatų I a. išmūrytas 18 cm storio blokeliais, taigi Statybos žurnale buvo nurodyta, kad sienos mūrytos ne iš 25 ir (ar) 20 cm, kaip nurodyta lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų aktuose, o iš 18 cm pločio blokelių.

33. Ieškovės atstovai M. T. ir advokatas V. R. byloje nurodė, jog darbų pakeitimai nebuvo su ja suderinti, todėl ieškovei nekyla pareiga už juos atsiskaityti. Atsakovo atstovas T. J. nurodė, jog pakeitimai buvo fiksuoti Statybos žurnale, tačiau ieškovė į bylą žurnalo neteikia. Atsakovo atstovas advokatas A. B. nurodo, jog dėl Statybos žurnalo nepateikimo ieškovei reikėtų taikyti contra spoliatorem prezumpciją.

34. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Antra, teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Trečia, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Ketvirta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal contra spoliatorem prezumpciją, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šiai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

35. Ieškovės atstovai teigė, kad neteikė įrodymų, nes jų neturi. Ieškovė byloje buvo pareiškusi ir savarankišką materialinį teisinį reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei statybos žurnalą, kurio atsisakė, kai pastatyti namai buvo parduoti iš varžytynių ir ieškovė neteko teisinio suinteresuotumo gauti Statybos žurnalą. Pažymėtina, kad Statybos žurnalas nebuvo pateiktas ir ekspertui A. S. atliekant specialisto išvadą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą rašytinį įrodymą, kad Statybos žurnalas buvo perduotas ieškovei, kad iš atsakovės į bylą pateikto statybos žurnalo kelių lapų kopijų nustatyta, kad statybos žurnale atlikti pakeitimai (dėl I aukšto mūro sienų) buvo pažymėti, taip pat vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovo direktoriumi T. J. labai pasitikėjo, R. J. V. paaiškinimais, kad pakeitimai buvo fiksuoti statybų žurnale, Statybos žurnalas būtų vienas iš įrodymų, kad padaryti pakeitimai buvo suderinti su ieškove ir padaryti jai sutinkant. Be to, statybų žurnalas M. T. buvo pasirašytinai perduotas 2014 m. gegužės 5 d., ji turėjo su juo ir jame padarytais įrašais susipažinti ir turėjo žinoti apie padarytus pakeitimus. Įvertinęs , kiek laiko ieškovė nesiėmė jokių veiksmų dėl padarytų pakeitimų, teismas mano, kad ji su jais sutiko.

36. CK 6.662 straipsnio 1 dalis numato, jog užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 str. 2 ir 3 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas.

37. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. UAB „Pamario Andora“, bylos Nr. 3K-3-371/2008; kt.).

38. Atsakovės atstovas advokatas A. B. byloje nurodė, jog ieškovė pasirašė visus atsakovės teiktus atliktų darbų aktus, nenurodydama jokių pastabų, taip pat pagal juos yra apmokėta. Iš byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo su M. T. medžiagos nustatyta, jog atsakovė atliktų darbų aktus siųsdavo M. T. elektroniniu paštu, tačiau dažniausiai ieškovė juos pasirašydavo, tik kai atvykdavo į objektą. Pati M. T. teismo posėdžio metu paaiškino, jog objekte lankydavosi pakankamai dažnai, todėl, teismo vertinimu, turėjo galimybes vertinti, kokie darbai yra atlikti objekte prieš pasirašant atliktų darbų aktus. T. J. nurodė, jog visi pakeitimai buvo suderinti su ieškove. M. T. nurodo, kad jokie pakeitimai nebuvo daromi. Ji pasitikėjo T. J. ir pasirašė visus dokumentus, kuriuos jis pateikdavo.

Žemesnės instancijos teismas

39. Teismo vertinimu, siekiant nustatyti, ar M. T. pasirašydama atliktų darbų priėmimo aktus galėjo įvertinti ir nustatyti, kad atlikti ne atliktų darbų aktuose nurodyti darbai, svarbu įvertinti tai, jog atliktų darbų aktuose atsakovė nurodė darbus, kurie buvo numatyti lokalinėse sąmatose, o ne darbus, kurie realiai buvo atlikti.

40. Duodama paaiškinimus teismo posėdžių metu M. T. nurodė, jog atvykdavo į objektą, apžiūrėdavo statybą, tačiau ji nėra statybų specialistė. Byloje nekyla ginčo, jog objektų statybą prižiūrėjo techninis prižiūrėtojas J. R. V.. M. T. duodama teismui paaiškinimus nurodė, jog ji nėra statybų specialistė, todėl buvo statybų techninis prižiūrėtojas. Ieškovė nurodė, jog techninį prižiūrėtoją samdė atsakovo atstovas T. J., tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas faktines aplinkybes, byloje nėra pateikta. Atsakovės atstovas nepripažino, kad jis samdė techninį prižiūrėtoją. Trečiasis asmuo J. R. V. nurodė, jog neatsimena, kas jį samdė, tačiau paaiškino, kad pagal nusistovėjusias taisykles ir praktiką sutartį sudaro užsakovas, nes jis suinteresuotas, kad objektas būtų pastatytas laikantis visų reikalavimų ir techninio projekto. Nustatyta, jog apie tai, kad objekte yra techninis prižiūrėtojas, ieškovė žinojo, tačiau dėl atliktų darbų aktų pagrįstumo ir juose nurodytų darbų apimties į jį nesikreipė. Pažymėtina, jog ekspertas S. M. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad tai, jog sienos pastatytos iš kitokių negu atliktų darbų akte nurodytų medžiagų, žmonės, užsiimantys statybomis, turėjo pamatyti, perdangas ir laikančiąsias konstrukcijas žmogus, neturintis specialių žinių, greičiausiai turėtų matuoti, tačiau asmuo, turintis specialių žinių, tai žinotų ir matytų. Teismas pažymi, kad ieškovė byloje yra juridinis asmuo, profesionali rinkos dalyvė, užsiimanti verslu, ir statė kelis namus, labai tikėtina, pardavimui ir pelno gavimui, todėl juridinio asmuo direktorė, spręsdama statybų klausimus, pasirašydama atliktų darbų aktus, privalėjo žinoti savo teises ir pareigas, sąžiningai jomis naudotis. Ieškovės direktorės elgesys turi atitikti rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartus, todėl pasirašydama dokumentus (atliktų darbų aktus, jai perduodamų dokumentų lydraštį) turėjo elgtis atidžiai ir atsakingai, įgyvendindama tiek savo teises, tiek pareigas, o neturint tam tikrų žinių, tartis su specialistais, šiuo konkrečiu atveju – su statybos techniniu prižiūrėtoju.

41. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu daug kartų akcentavo, jog visiškai pasitikėjo atsakovės atstovu, teismo vertinimu, pasirašydama dokumentus nesielgė kaip atsakinga ir atidi verslininkė (nesikonsultavo su statybų techniniu prižiūrėtoju), teismas vertina, jog veiksmų seka ir jų visuma patvirtina, kad ieškovė su atliktais pakeitimais sutiko, juos priėmė ir jais naudojosi, nes nustatyta, kad atsakovės pastatyti namai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, 2014 m. gegužės 5 d. lydraščiu ieškovei buvo perduotas Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos originalas, o vėliau jie parduoti siekiant atsiskaityti su ieškovės kreditoriais.

Dėl eksperto S. M. kompetencijos

42. 2021 m. liepos 19 d. ieškovės atstovas advokatas V. R. nurodė, jog ekspertas S. M. neturėjo teisės atlikti statinio dalies – laikančiųjų konstrukcijų – ekspertizės, nors savo ekspertizės akte tai atliko ir pasisakė prielaidomis. Laiko S. M. ekspertizę niekine ir prašo ja nesivadovauti ir vadovautis A. S. specialisto išvada.

43. Atsakovės atstovas advokatas A. B. su nurodytais motyvais nesutiko ir nurodė, jog S. M. yra įrašytas į ekspertų sąrašą Ekspertizės įstatymo 11 ir 13 straipsniuose numatytais pagrindais, jis gali atlikti visas ekspertizes, susijusias su statiniu, taip pat jo konstrukcijomis.

44. Statybos produkcijos sertifikavimo centro pateiktoje informacijoje nurodyta, jo S. M. nesuteikta teisė eiti statinio dalies ekspertizės vadovo pareigų, įskaitant ir statinio dalies – konstrukcijų. SPSC išduoti kvalifikacijos atestatai S. M. nesuteikia teisės atlikti statinio dalies – statinio laikančiųjų konstrukcijų – ekspertizės.

45. 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas S. M. paaiškino, jog jis turi teisę atlikti tokio tipo ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centras jam išdavė kvalifikaciją atlikti ekspertizes, Statybos produkcijos sertifikavimo centras neišdavinėja ekspertų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Jam suteikta teisė atlikti statybos ekspertizę, kuri suteikia teisę atlikti viso pastato ekspertizę, tai ir buvo padaryta. Statybos ekspertizėmis užsiima 14 metų.

46. Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, jog teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą teismo ekspertų sąrašą. Ekspertizės įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, jog teismo ekspertų sąrašas sudaromas ir tvarkomas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Į teismo ekspertų sąrašą įrašomi teismo eksperto kvalifikaciją turintys, šio įstatymo 6 ir 7 straipsniuose nustatytus reikalavimus atitinkantys ir šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka prisiekę asmenys. Šie asmenys laikomi įrašytais į teismo ekspertų sąrašą tol, kol bus iš jo išbraukti šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka LR ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

47. Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše, kurį tvarko Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nurodyta, jog S. M. yra suteikta teisė eiti 1) statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Projekto dalis: pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo; 2) suteikta teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai (išskyrus elektros tinklus 110 kV ir aukštesnės įtampos), hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje; 3) suteikta teisė eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo; 4) suteikta teisė eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos (išskyrus valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelio kelią), taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Projekto dalis: konstrukcijų; 5) suteikta teisė atlikti statybos ekspertizę. Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas daro pagrįstą išvadą, jog ekspertas S. M. turi teisę atlikti statybos ekspertizę, apimančią ir konstrukcinės dalies ekspertizę, todėl ieškovės atstovo prašymas nesivadovauti S. M. atlikta teismo ekspertize yra nepagrįstas.

Dėl faktiškai atliktų darbų

48. Byloje nustatyta, jog atsakovė statybos objekte faktiškai atliko darbų, kurie nėra įtraukti į atliktų darbų aktus arba neatitinka sutartyje numatytų darbų: faktiškai įrengtos plonesnės perdangos, plonesnės blokelių mūro sienos, sienos sumūrytos iš kitokių medžiagų, negu numatyta sutartyje, atlikta mažiau darbų, negu užaktuota, užaktuoti faktiškai neatlikti darbai. Tarp šalių ginčo, jog sienos buvo išmūrytos, tačiau ne tokios rūšies ir ne tokio pločio blokeliais, kaip nurodyta lokalinėje sąmatoje, perdanga nors ir ne tokio storio padaryta, stogo laikančios konstrukcijos taip pat sumontuotos, nėra.

49. Ekspertas A. S., atlikęs statybos-montavimo darbų vizualinę apžiūrą ir apimčių kontrolinius matavimus, 2018 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje ir 2021 m. sausio 25 d. specialisto išvados patikslinime Nr. 21/01-03, įvertinęs rangovės UAB „T&A idėja“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų statybos-montavimo darbų kiekių ir kainų, nurodytų atliktų darbų aktuose, pagrįstumą, nurodė, jog statybos objekte faktiškai atlikti ne visi statybos darbai ir išlaidos, nurodytos UAB „T&A idėja“ atliktų darbų aktuose. Neatliktų (nepaslėptų), bet įtrauktų į rangovės UAB „T&A idėja“ atliktų darbų aktus, statybos darbų ir išlaidų vertė sudaro 58 091 Eur (200 577 Lt). Ekspertas A. S. 2021 m. sausio 25 d. Specialisto išvados patikslinime Nr. 21/01-03 nurodė, jog rangovė UAB „T&A idėja“ neužaktavo atliktų darbų aktais, bet faktiškai atliko darbų už bendrą 30 892,00 Eur sumą, iš jos: atlikti nesutartiniai darbai (specialisto išvadose įkainoti skaičiuojamųjų rinkos kainų 2013 m. kovo mėn. kainų lygiu, sudaro – 20 500,00 Eur; atliktų sutartinių darbų, neužaktuoti kiekiai, nustatyti kontrolinių apmatavimų metu (specialisto išvadoje įvertinti sutartinių darbų kainų lygiu) sudaro – 10 392,00 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

50. Teismo ekspertas S. M. teismo ekspertizėje nurodė, jog atsakovė neatliko darbų, kurie yra užaktuoti atliktų darbų aktais už 57 832,67 Eur su PVM. Faktiškai atlikta darbų, kurie neįtraukti į atliktų darbų aktus, kaina: yra 30 892,16 Eur su PVM (lentelėje nurodoma, kad 30 892 Eur), iš šios sumos: darbų, kurių pavadinimai yra nurodyti atliktų darbų aktuose, kiekių, viršijančių atliktų darbų aktuose nurodytus kiekius, kaina yra 10 392,52 Eur su PVM; darbų, kurių pavadinimai nėra nurodyti atliktų darbų aktuose, tačiau faktiškai atlikti vietoje atliktų darbų aktuose nurodytų darbų, kaina yra 20 499,64 Eur su PVM.

51. Pažymėtina, jog tiek A. S., tiek S. M. nurodo tokias pačias neužaktuotų, bet faktiškai atliktų darbų vertes. A. S. nurodė – 30 892 Eur, o S. M. – 30 892,16 Eur. A. S. nurodo, jog iš nurodytos sumos buvo atlikta nesutartinių darbų už 20 500 Eur, o S. M. nurodo, jog buvo atlikta darbų už 20 499,64 Eur. Atlikta sutartinių darbų pagal A. S. už 10 392 Eur, o pagal S. M. – už 10 392,52 Eur. Kadangi S. M. lentelėje, kuri pateikta ekspertizės akte, nurodo sumas, suapvalintas be skaičių po kablelio, tik aprašomojoje dalyje nurodo skaičius po kableliu, teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi sumomis, kurios nurodytos teismo ekspertizės lentelėje, tai yra kurios suapvalintos iki eurų, be centų.

52. Ieškovė byloje nurodė (2021 m. liepos 19 d. prašymo priedas), kad rangovė UAB „T&A idėja“ pagal 2013 m. spalio 10 d. Rangos sutartį Nr. 2013/10/01/01 ir šios sutarties priedus lokalines sąmatas (2018 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvados Nr. l8-08/01 priedas Nr. 5) tiriamųjų objektų, sublokuotų namų pamatų ir rostverkų neįrenginėjo. Minėtas konstrukcijas (pamatus ir rostverkus) rangovė UAB „T&A idėja“ statė pagal 2013 m. vasario 20 d Statybos rangos sutartį. Atliktus darbus pagal 2013 m. vasario 20 d. Statybos rangos sutartį užaktavo atliktų darbų aktais už 2013 m. kovo mėnesį. Šiuose aktuose buvo užaktuota „Rūsio sienų ir cokolio šiltinimas, naudojant putų polistireno plokštes kai izoliacijos sluoksnio storis 100 mm“, šiuos jau užaktuotus darbus, tačiau kitu aprašymu – „Rostverko šiltinimas įrengtuose klojiniuose, naudojant putų polistireno plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis 100 mm“ rangovė UAB „T&A idėja” užaktavo antrą kartą (žiūrėti UAB „West Expert“ specialisto išvados Nr.l8-08/01, priedo Nr. 2, eilutės Nr. 3, 62, 122). Teismo ekspertizės akte Nr. 21-31 (rostverko šiltinimo darbai nepagrįstai priskirti kaip faktiškai atlikti darbai pagal Rangos sutartį Nr. 2013/10/01/01 (2013 m. spalio 10 d.).

53. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2013 m. vasario 20 d. Rangos sutartyje nurodyta, jog sutarties objektas – įrengti 66 gręžtinius CPA polius be grunto išvežimo pagal priedą Nr.1 ir įrengti rostverką pastatams pagal priedą Nr.2. Lokalinėje sąmatoje (priedas Nr. 2) nurodyta, jog rostverko betonavimo darbai, be kita ko, apima rūsio sienų ir cokolio šiltinimą naudojant putų polistireno plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis 100 mm. 2013 m. kovo mėn. atliktų darbų aktuose nurodyta, jog atlikti rūsio sienų ir cokolio šiltinimo naudojant putų polistireno plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis – 100 mm, darbai. 2013 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartyje Nr. 2013/10/01/01 nurodyta, kad sutarties objektas yra atlikti trijų dviejų butų ir vieno vieno buto sublokuotų namų statybos rangos darbus. Šios sutarties lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad atliekamas rostverko šiltinimas įrengtuose klojiniuose, naudojantis putų polistireno plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis – 100 mm. 2013 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų aktuose nurodyta, kad atliktas rostverko šiltinimas įrengtuose klojiniuose, naudojantis putų polistireno plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis – 100 mm. Specialisto išvadoje priedas Nr. 2, eilutės Nr. 3, 66, 122 ekspertas A. S. nurodė, jog rostverko šiltinimo darbai rangovės UAB „T&A idėja“ atliktų darbų aktais užaktuoti du kartus (atliktų darbų aktai už 2013 m. kovo mėn. ir 2013 m. balandžio mėn.). Teismas pažymi, jog 2013 m. balandžio mėnesį atliktų darbų aktuose nėra nieko pasisakoma apie rostverko šiltinimo darbus, apie jų atlikimą nurodoma 2013 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktuose. Teismas taip pat pažymi, jog ekspertui A. S. atliekant specialisto išvadą nebuvo pateikta 2013 m. vasario 20 d. rangos sutartis, jos priedai ir pagal šią sutartį išrašyti 2013 m. kovo ir balandžio mėnesį atliktų darbų aktai.

54. Teismo ekspertizės akte ekspertas S. M. nurodė, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad šie darbai nebuvo atlikti. Tokią išvada padaryta, nes šis darbas buvo užaktuotas ir pagal kitą tarp Užsakovo ir Rangovo 2013 m. vasario 20 d. pasirašytą sutartį. Ekspertas pažymėjo, kad prie 2013 m. spalio 10 d. sutarties pridėtose lokalinėse sąmatose pastatuose buvo numatyti rostverko šiltinimo įrengtuose klojimuose, naudojant putų polistireno plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis – 100 mm, darbai. Visas prie sutarties pridėtose lokalinėse sąmatose nurodytas šių darbų kiekis yra užaktuotas atliktų darbų aktuose. Faktiškai šie darbai yra atlikti. Teismo ekspertas akte pažymėjo, kad jam nebuvo pavesta tirti kitos tarp užsakovo ir rangovo 2013 m. vasario 20 d. pasirašytos sutarties ir šios sutarties pagrindu surašytų atliktų darbų aktų bei atliktų darbų. Todėl teismo ekspertas, nustatęs, kad rostverkų šiltinimo darbai buvo numatyti 2013 m. spalio 10 d. sutartyje, atliktų darbų aktuose ir šie darbai faktiškai buvo atlikti, daro išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog šie darbai priskirtini prie pagal aktus faktiškai atliktų darbų.

55. Rostverkas – (vok. Rostwerk < Rost - grotos + Werk – statinys, sutvirtinimas), antpolis – pólinio pamato viršutinė dalis, į kurią remiasi statinys; rostverkas jungia polius į vieną konstrukciją, paskirsto statinio apkrovą poliams, sulygina jų slūgimą; būna betoninis arba gelžbetoninis, rečiau metalinis arba medinis (https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Rostverkas). Cokolis – (it. zoccolo): 1. archit. Išlaidas – išorinės sienos ar stulpo (kolonos) apatinė dalis, paprastai storesnė (https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/). Cokolis taip pat dar apibrėžiamas kaip antžeminė išorinės pastato sienos pamato dalis. 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdyje ekspertas S. M. paaiškino, jog rostverkas ir cokolis nėra tas pats. Rostverkas yra pamatų dalis, pamatas yra platesnė sąvoka, o cokolio ir rūsio pastatuose iš viso nėra.

56. Įvertinus tai, jog 2013 m. vasario 20 d. Rangos sutarties lokalinėje sąmatoje (priedas Nr. 2) nurodyta, kad rostverko betonavimo darbai, be kita ko, apima rūsio sienų ir cokolio šiltinimą naudojant putų polistireno plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis 100 mm, o ekspertas S. M. nurodė, kad šiuose pastatuose nėra rūsio ir cokolio, o paties rostverko šiltinimo darbai numatyti lokalinėse sąmatose pagal 2013 m. spalio 10 d. rangos sutartį, tai, kad ekspertui A. S. nebuvo pateikta 2013 m. vasario 20 d. rangos sutartis, lokalinė sąmata ir 2013 m. kovo ir balandžio mėnesį atliktų darbų aktai, bei 2013 m. balandžio mėnesio akte nėra nurodyta, kad būtų atlikti kokie nors rostverko šiltinimo darbai, teismas vertina, jog ekspertas S. M. pagrįstai rostverko šiltinimo darbus vertino kaip faktiškai pagal šią sutartį atliktus darbus.

57. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog A. S. nurodytos pastabos, kad rostverko šiltinimo darbai yra užaktuoti du kartus ir nėra įskaitomi kaip faktiškai atlikti darbai, yra nepagrįstos ir byloje laiko įrodytu, kad atsakovė statybos objekte neatliko darbų už 57 832,67 Eur su PVM, kaip nurodyta ekspertizės akte, o ne už 58 091 Eur, kaip nurodyta specialisto išvadoje.

58. Atsakovės atstovas advokatas A. B. bylos nagrinėjimo metu ir 2021 m. spalio 1 d. paaiškinimuose Nr. DOK-12935 nurodė, jog nesutinka su ekspertizės akte eksperto nurodytais faktiškai atliktais armavimo darbų kiekiais. Pažymi, kad iš ekspertizės akto suvestinių lentelių matyti, kad vien armavimo darbų, nurodytų atliktų darbų aktuose, ir teoriškai apskaičiuotų eksperto kiekių, skirtumas yra esminis ir sudaro net 8 874,60 Eur su PVM. Nurodo, jog ieškovė S. M. nepateikė projekto konstrukcinės dalies, todėl ekspertas negalėjo teisingai apskaičiuoti į objektą sudėtos armatūros kiekio.

59. Atliktų darbų aktuose nurodyta, jog statybos objekte iš viso buvo panaudota 15,48391 tonų armatūros, ekspertas nurodė, jog faktiškai panaudota 8,26111 tonos, tai yra 7,1228 tonomis mažiau, tai, atsakovės vertinimu, sudaro 8 875,14 Eur sumą.

Žemesnės instancijos teismas

60. Teismo posėdžio metu ekspertas S. M. (2021 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu) paaiškino, jog armatūra tikrai yra sudėta. Tačiau kadangi armatūra yra užbetonuota, todėl jos kiekiai apskaičiuojami arba pagal projektą, arba ekspertai atlieka skaičiavimus pagal normatyvinius reikalavimus, nes kaip ekspertai jie žino, kiek įprastai armatūros dedama. Kadangi jam nebuvo pateikta konstrukcinė projekto dalis, jis armatūros kiekį skaičiavo pagal A. S. atliktus skaičiavimus, o A. S. nurodė, jog armatūros skaičius ėmė iš projekto, taigi konstrukcinės projekto dalies nepateikimas šioms išvadoms esmės neturėjo.

61. Atsakovės atstovas nurodo, jog, jo vertinimu, armatūros kiekis turėjo būti apskaičiuotas pagal armatūros kiekį, nurodytą atliktų darbų aktuose, tačiau teismas, įvertinęs eksperto S. M. paaiškinimus, neturi pagrindo laikyti, kad atsakovė statybos objekte faktiškai atliko darbų už 8 874,60 Eur daugiau nei nurodoma tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės išvadose.

62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko byloje įrodyta, kad atsakovė Statybos objekte užaktavo, tačiau faktiškai pagal atliktų darbų aktus neatliko darbų už 57 832,67 Eur su PVM, tačiau atliko kitų darbų, kuriuos ieškovė priėmė ir jais naudojosi, už 30 892 Eur su PVM, todėl atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita 26 940,67 Eur, kurie priteistini iš atsakovės ieškovei.

63. Ieškovė byloje taip pat nurodė, jog faktiškai atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaštai sudaro 20 742,27 Eur, jog sienos išmūrytos iš senų plytų, perdengimuose matomi trūkimai ir skilimai. Nustatyta, kad tiek Specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte nurodyta, jog darbų ištaisymo kaštai sudaro 20 742,27 Eur, tačiau, kadangi byloje nėra keliamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo, nes ieškovė reikė ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, teismas dėl šių ieškovės nurodomų aplinkybių nepasisako, nes jos išeina už nagrinėjamo ginčo ribų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 94 straipsnis numato, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

65. Ieškovė byloje reiškė du savarankiškus reikalavimus: vieną turtinį, prašė priteisti 58 091 Eur, teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 26 940,67 Eur, taigi tenkinta 46,38 proc. šito reikalavimo, ir vieną neturtinį, prašė įpareigoti atsakovę ieškovei pateikti statybos žurnalą, šio ieškinio reikalavimo ieškovė atsisakė. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų atsikirtimų apimtis, kurie buvo susiję su pirmu ir antru ieškovės reikalavimu, tai, jog neturtinio reikalavimo ieškovė atsisakė tik prieš pat bylos pabaigą (2021 m. liepos 20 d.), nes turtas buvo parduotas ir statybos žurnalo išreikalavimas ieškovei tapo neaktualus, o ne dėl to, kad atsakovė būtų patenkinusi jos reikalavimą, priešingai, atsakovė visą bylos nagrinėjimą įrodinėjo, kad statybos žurnalas ieškovei perduotas, teismas vertina, kad patenkinta 0 proc. šio reikalavimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad iš viso patenkinta 21,69 proc. ieškovės reikalavimų, o atmesta 78,31 proc. visų ieškovės reikalavimų.

66. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs šalių prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžius (ieškovės – 1 000 Eur, atsakovės – 3 570 Eur), atstovų byloje pateiktus procesinius dokumentus, jų kiekį, taip pat atstovų advokatų dalyvavimą teismo posėdžiuose, jų trukmę ir kiekį, teismas daro išvadą, kad šalių prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokatų darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos ir atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius.

67. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 171 Eur žyminio mokesčio, 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 484 Eur už specialisto A. S. dalyvavimą teismo posėdyje, 1 000 Eur už advokato paslaugas bylos nagrinėjimo metu, iš viso 1 693 Eur. Kadangi yra tenkinta 21,69 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina Eur 367,21 Eur (1 693 Eur ×21,69 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

68. Iš bylos nustatyta, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 4 500 Eur už ekspertizės atlikimą, 242 Eur už eksperto S. M. dalyvavimą teismo posėdyje, 3 570 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 8 312 Eur. Kadangi yra atmesta 78,31 proc. ieškovės reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 6 509,13 Eur (8 312 Eur × 78,31 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

69. Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą atsakovei iš ieškovės priteisiama 6 141,92 Eur (6 509,13 Eur – 367,21 Eur).

70. Atsakovė už eksperto S. M. dalyvavimą teismo posėdyje į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 605 Eur, iš kurių ekspertui buvo pervesta 242 Eur, todėl likę 363 Eur grąžintini atsakovei UAB „T&A idėja“ į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo atliktas mokėjimas.

71. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovės UAB „Mėlynasis banginis“ prašymas ir atidėtas 1 000 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismas nutartimi nustatė, jog ieškovė paduodama ieškinį turėtų sumokėti 1 171 Eur dydžio žyminį mokestį (1 096 Eur už turtinį reikalavimą ir 75 Eur už neturtinį reikalavimą), tačiau ieškovė sumokėjo tik 171 Eur, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą prašė atidėti. Įvertinus bylos baigtį (ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir bylos dalis nutraukta ieškovei atsisakius nuo dalies ieškinio) nustatyta, jog ieškovė turi sumokėti valstybei 25 proc. nuo 75 Eur už neturtinį reikalavimą, t. y. 18,75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 5 dalis, 87 straipsnio 2 dalis) ir 808,22 Eur už turtinį reikalavimą (26940,67 Eur × 3 proc.). Iš viso iš ieškovės valstybei priteistina 655,97 Eur ((18,75 Eur +808,22 Eur) – 171 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mėlynasis banginis“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T&A idėja“ 26 940,67 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt Eur 67 ct), nepagrįstai gautus iš ieškovės.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priimti ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti statybos žurnalą ir šią bylos dalį nutraukti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T&A idėja“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėlynasis banginis“ 6 141,92 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėlynasis banginis“ 655,97 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „T&A idėja“ 363 Eur dydžio avansą, įneštą į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2021 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 932, pervedant juos į mokėtojo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Kristina Domarkienė