Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-499-450/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-15
Bylos Nr.: e2A-499-450/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00374-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas, Irmantas Šulcas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mėlynasis banginis“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „T&A idėja“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai
2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
3.2.4.9.6.2Eksperto išvada

Civilinė byla Nr. e2A-499-450/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00374-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.18.6; 2.6.9.2; 2.1.5.1.1; 2.1.5.1.2.7; 3.2.4.9.6.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėlynasis banginis“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T&A idėja“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėlynasis banginis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T&A idėja“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir įpareigojimo pateikti statybos žurnalą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mėlynasis banginis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „T&A idėja“ 58 091 Eur nepagrįstai gautą sumą; įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei statybos žurnalą dėl pagal 2013 m. vasario 20 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2013/02/20-01 ir 2013 m. spalio 10 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2013/10/01/01 vykdytų statybos darbų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove buvo sudariusi dvi statybos rangos sutartis (toliau – ir Sutartis): (1) 2013 m. vasario 20 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2013/02/20-01, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus (įrengti pamatus) už 125 437,56 Lt su PVM kainą; (2) 2013 m. spalio 10 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2013/10/01/01, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus (pastatyti tris dviejų butų ir vieną vieno buto sublokuotus namus) už 466 906,33 Lt su PVM kainą. Atsakovė parengė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriuos ieškovė, pasitikėdama atsakove, pasirašė. Aktų pagrindu atsakovė pateikė ieškovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras, iš viso 151 503,14 Eur (523 110,05 Lt) sumai. Ieškovė iš viso sumokėjo atsakovei 109 655,84 Eur sumą (90 540,84 Eur (312 619,40 Lt) pervedė, o 19 115,00 Eur (660 00,27 Lt) sumą šalys įskaitė, nes šia suma ieškovė perėmė atsakovės PVM nepriemoką ir liko atsakovei skolinga 41 847,31 Eur. Atsakovė dėl neapmokėtos sumos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1338-730/2015 tenkino.

3. Ieškovė, pasitelkusi statybos ekspertą A. S., detaliai patikrino atliktų statybos darbų apimtis ir nustatė, kad neatliktų (nepaslėptų), bet įtrauktų į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, statybos darbų vertė sudaro 58 091 Eur. Šią sumą, kurią ieškovė prašo priteisti jos naudai, atsakovė gavo be teisinio pagrindo, nes darbų neatliko.

4. Be to, nagrinėjamu atveju statyba vyko rangos būdu, todėl atsakovė privalėjo pildyti statybos žurnalą ir pasibaigus rangos santykiams jį perduoti ieškovei, tačiau 2015 m. kovo 15 d. pranešimu nuo 2015 m. kovo 27 d. nutraukusi Statybos rangos sutartis, to nepadarė, dėl to ieškovė prašė įpareigoti atsakovę perduoti statybos žurnalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 26 940,67 Eur nepagrįstai gautus iš ieškovės; kitą ieškinio dalį atmetė; priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti statybos žurnalą ir šią bylos dalį nutraukė; priteisė atsakovei iš ieškovės 6 141,92 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės valstybei priteisė 655,97 Eur žyminio mokesčio; grąžino atsakovei 363 Eur dydžio avansą, įneštą į teismo depozitinę sąskaitą.

6. Teismo vertinimu, sutartinių šalių santykių buvimas savaime neatima galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieškovė yra sumokėjusi sumas, kurių pagal Sutartis atsakovė negalėjo reikalauti, o ir atsakovei pareikalavus jų mokėti neprivalėjo. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė gali ginti savo teises nepagrįsto praturtėjimo institutu.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovei turint teisę reikšti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsakovės keliami ieškinio senaties termino klausimai ginčui yra neaktualūs, nes bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų, kuris yra taikomas reikalavimui dėl nepagrįsto praturtėjimo, nėra praleistas.

8. Teismas, spręsdamas dėl neatliktų darbų, atkreipė dėmesį, kad ieškovė buvo pareiškusi savarankišką materialinį teisinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei statybos žurnalą, kurio atsisakė, kai pastatyti namai buvo parduoti iš varžytynių ir ieškovė neteko teisinio suinteresuotumo gauti Statybos žurnalą. Teismas pažymėjo, kad statybos žurnalas nebuvo pateiktas ir ekspertui A. S., teikiant specialisto išvadą. Todėl teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą rašytinį įrodymą, kad statybos žurnalas vis tik buvo perduotas ieškovei pasirašytinai 2014 m. gegužės 5 d., jog iš atsakovės į bylą pateikto statybos žurnalo kelių lapų kopijų nustatyta, kad statybos žurnale atlikti pakeitimai (dėl I aukšto mūro sienų) buvo pažymėti, taip pat vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovės direktoriumi T. J. labai pasitikėjo, R. J. V. paaiškinimus, kad pakeitimai buvo fiksuoti statybų žurnale, darė išvadą, kad ieškovės bendrovės vadovė M. T. turėjo su statybos žurnalu bei jame padarytais įrašais susipažinti ir žinoti apie padarytus pakeitimus. Įvertinęs, kiek laiko ieškovė nesiėmė jokių veiksmų dėl padarytų pakeitimų, teismas vertino, kad ji su atliktų darbų pakeitimais sutiko.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra juridinis asmuo, profesionali rinkos dalyvė, kuri statė kelis namus, tikėtina, pardavimui ir pelno gavimui, todėl juridinio asmens direktorė, spręsdama statybų klausimus, pasirašydama atliktų darbų aktus, privalėjo žinoti savo teises ir pareigas, sąžiningai jomis naudotis. Ieškovės direktorės elgesys turi atitikti rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartus, todėl, pasirašydama dokumentus (atliktų darbų aktus, jai perduodamų dokumentų lydraštį), turėjo elgtis atidžiai ir atsakingai, o neturėdama tam tikrų žinių, tartis su specialistais, pvz. su statybos techniniu prižiūrėtoju. Todėl teismas ieškovės direktorės elgesį dokumentų pasirašymo aspektu, jai visiškai pasitikint atsakovės atstovu, vertino kaip neatsakingą ir neatitinkantį atidžios verslininkės standarto. Teismas darė išvadą, kad ieškovė su atliktais pakeitimais sutiko, juos priėmė ir jais naudojosi, nes atsakovės pastatyti namai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, 2014 m. gegužės 5 d. ieškovei buvo perduotas Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos originalas, o vėliau jie parduoti, siekiant atsiskaityti su ieškovės kreditoriais.

10. Teismas, vertindamas eksperto S. M. kompetenciją, nustatė, kad ekspertas turi teisę atlikti statybos ekspertizę, apimančią ir konstrukcinės dalies ekspertizę, todėl ieškovės prašymą nesivadovauti S. M. atlikta teismo ekspertize laikė nepagrįstu.

11. Teismas, vertindamas atliktus darbus, nustatė, kad atsakovė faktiškai atliko darbus, kurie nėra įtraukti į atliktų darbų aktus arba neatitinka Sutartyse numatytus darbus: faktiškai įrengtos plonesnės perdangos, plonesnės blokelių mūro sienos, sienos sumūrytos iš kitokių medžiagų, negu numatyta Sutartyse, atlikta mažiau darbų negu užaktuota, užaktuoti faktiškai neatlikti darbai. Tarp šalių ginčo, jog sienos buvo išmūrytos, tačiau ne tokios rūšies ir ne tokio pločio blokeliais, kaip nurodyta lokalinėje sąmatoje, perdanga nors ir ne tokio storio padaryta, stogo laikančios konstrukcijos taip pat sumontuotos, nėra.

12. Teismas pažymėjo, jog tiek A. S., tiek S. M. nurodo tokias pačias neužaktuotų, bet faktiškai atliktų darbų vertes: A. S. – 30 892 Eur, o S. M. – 30 892,16 Eur. A. S. nurodo, kad iš nurodytos sumos buvo atlikta nesutartinių darbų už 20 500 Eur, o S. M. nurodo, jog buvo atlikta darbų už 20 499,64 Eur. Atlikta sutartinių darbų pagal A. S. už 10 392 Eur, o pagal S. M. – už 10 392,52 Eur.

13. Teismas darė išvadą, kad A. S. nurodytos pastabos, jog rostverko šiltinimo darbai yra užaktuoti du kartus ir nėra įskaitomi kaip faktiškai atlikti darbai, yra nepagrįstos ir byloje laikė įrodytu, jog atsakovė statybos objekte neatliko darbų už 57 832,67 Eur su PVM, kaip nurodyta ekspertizės akte, o ne už 58 091 Eur, kaip nurodyta specialisto išvadoje. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktuose nėra pasisakoma apie rostverko šiltinimo darbus, apie jų atlikimą nurodoma 2013 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktuose. Teismas pažymėjo, kad ekspertui A. S. atliekant specialisto išvadą, nebuvo pateikti 2013 m. vasario 20 d. Statybos rangos sutartis, jos priedai ir pagal šią sutartį išrašyti 2013 m. kovo ir balandžio mėn. atliktų darbų aktai. Teismas pritarė eksperto S. M. pozicijai, kuris rostverko šiltinimo darbus vertino kaip faktiškai atliktus pagal 2013 m. spalio 10 d. Sutartį darbus.

14. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl ekspertizės nurodytų faktiškai atliktų armavimo darbų kiekių ir pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė faktiškai atliko darbų už 8 874,60 Eur daugiau nei nurodoma specialisto išvadoje ir ekspertizės išvadose. Ekspertas S. M. paaiškino, jog armatūra tikrai yra sudėta, tačiau kadangi ji yra užbetonuota, jos kiekiai apskaičiuojami arba pagal projektą, arba ekspertai atlieka skaičiavimus pagal normatyvinius reikalavimus. Kadangi jam nebuvo pateikta konstrukcinė projekto dalis, jis armatūros kiekį skaičiavo pagal A. S. atliktus skaičiavimus, o A. S. nurodė, jog armatūros skaičius ėmė iš projekto, taigi konstrukcinės projekto dalies nepateikimas šioms išvadoms esmės neturėjo.

15. Teismas vertino byloje įrodyta, kad atsakovė užaktavo, tačiau faktiškai pagal atliktų darbų aktus neatliko darbų už 57 832,67 Eur su PVM, tačiau atliko kitų darbų, kuriuos ieškovė priėmė ir jais naudojosi, už 30 892 Eur su PVM, todėl nusprendė, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita 26 940,67 Eur suma, kurią priteisė iš atsakovės ieškovei.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė teigė, jog faktiškai atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaštai sudaro 20 742,27 Eur, nes sienos išmūrytos iš senų plytų, perdengimuose matomi trūkimai ir skilimai. Specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nurodyta, kad darbų ištaisymo kaštai sudaro 20 742,27 Eur, tačiau teismas, atsižvelgęs, jog byloje nėra keliamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo, nes ieškovė reiškė ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, dėl šių ieškovės nurodomų aplinkybių nepasisakė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17. Ieškovė UAB „Mėlynasis banginis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl padarytų pakeitimų, nes atsakovė nebuvo gavusi išankstinio ieškovės sutikimo dėl papildomų darbų atlikimo, ji nekėlė klausimo dėl kainos didinimo, todėl ieškovė neprivalo mokėti už papildomai atliktus darbus. Atsakovė, teigdama, kad ieškovė sutiko dėl papildomų darbų atlikimo, privalėjo tai įrodyti, t. y. įrodyti, kad buvo duoti rašytiniai sutikimai. Tokių rašytinių įrodymų į bylą nėra pateikta, o tokias aplinkybes įrodinėti liudytojų parodymais draudžiama.

17.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi statybos žurnale fiksuota informacija, nes jame nurodoma statybos eiga, o ne nukrypimai nuo projekto ar sutikimai dėl pakeitimų. Visi pakeitimai turi būti raštiškai suderinti, prieš juos atliekant, o tokie pakeitimai, kuriuos atliko atsakovė, negalimi be projekto korektūros, tai teisme patvirtino ekspertas A. S.. Be to, statybos žurnalo ieškovė neturi, nors jis ir įrašytas į perduotinos dokumentacijos sąrašą kaip perduotas, tokia situacija susiklostė dėl neatidumo ir kalbos nežinojimo.

17.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ekspertas S. M. turi teisę atlikti konstrukcinės statinio dalies ekspertizę. Valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras atsakė, kad S. M. nėra atestuotas atlikti nei statinio, nei jo dalies ekspertizės, todėl tokių ekspertizių atlikti negali. Nors S. M. gali atlikti statybos, kaip veiklos, ekspertizę, tačiau tai nėra tapatu statinio ekspertizei. Dėl to nėra pagrindo vadovautis S. M. pateikta ekspertize ir jo paaiškinimais. Teismas, sumažindamas nuo 58 091 Eur iki 57 832,67 Eur užaktuotų, bet neatliktų darbų vertę, vadovavosi S. M. ekspertize, kuri yra niekinė, kaip atlikta asmens, neturėjusio teisės jos atlikti, todėl ja negalima paneigti A. S. išvadų .

Atsiliepimas

18. Atsakovė UAB „T&A idėja“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

Šalies argumentai

18.1. Ieškovė neteigia, kad atsakovė papildomų darbų neatliko, o tik nurodo, jog ieškovė nedavė atsakovei rašytinio sutikimo dėl papildomų statybos rangos darbų atlikimo, dėl to neturi už juos mokėti, t. y. ieškovė pasirinkusi tokį teisių gynybos būdą, remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu, kuris yra savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, apeliaciniu skundu kelia ginčą dėl rangos teisinių santykių pagrįstumo. Ieškinio dalykas yra tik permokos už neatliktus rangos darbus dydis ir ieškovė gali reikalauti atlyginti tik tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kiek ieškovė sumokėjo už atsakovės neatliktus darbus.

18.2. Ieškovė, gindama savo teises, galėjo pasinaudoti rangovo atsakomybės institutu, tačiau neteisėtai pareiškė ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes buvo praleidusi rangoms santykiams taikomą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

18.3. Tiek A. S., tiek S. M. yra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, tik pagal skirtingus jiems įstatyme numatytus ir taikytus reikalavimus: ekspertas S. M. išlaikė teismo eksperto kvalifikacijos ir teismo ekspertizės metodologijos egzaminą, o taip pat eilėje kompetencijų buvo atestuotas Statybos produkcijos sertifikavimo centro; A. S. teismo eksperto kvalifikacijos egzamino nelaikė, nes jam specialių žinių turinčio asmens kvalifikaciją suteikė kita valstybės institucija – Statybos produkcijos sertifikavimo centras. Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nurodyta, kad S. M. suteikta teisė atlikti ir statybos ekspertizę. Taigi S. M. gali atlikti bet kokios rūšies statybos ekspertizę, apimančią ir konstrukcinės dalies ekspertizę, o ieškovės prašymas nesivadovauti S. M. atlikta teismo ekspertize yra nepagrįstas.

18.4. Abu ekspertai nurodė, kad neatlikti, bet užaktuoti darbai sudaro beveik tą pačią sumą – 27 000 Eur, todėl ieškinio reikalavimas nuo 58 091 Eur turi būti sumažintas iki 26 940 Eur.

18.5. Specialistui A. S. nebuvo pateikti dokumentai – statybos darbų žurnalai, darbo projektas, kuriuos ieškovė turėjo, dėl to jis atliko tyrimą ir pateikė išvadas neturėdamas pagrindinių dokumentų, todėl jų negalima laikyti patikimomis, objektyviomis ir pagrįstomis.

19. Atsakovė UAB „T&A idėja“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Ieškovė nepagrįstai rėmėsi nepagrįsto praturtėjimo institutu, o ne rangovo atsakomybės institutu. Tokį neleistiną teisių gynimo būdą ieškovė pasirinko, nes praleido rangoms santykiams taikomą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Net ir pareikšdama ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, o ne 3 metų senaties terminas dėl nuostolių atlyginimo.

19.2. Specialisto A. S. ir eksperto S. M. atlikti statybos tyrimai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais, nes tyrimui buvo pateikti tik pirminiai ir pradiniai duomenys bei dokumentai. Statybos eigoje sprendiniai, ieškovės pageidavimu, buvo keičiami, parengtas darbo projektas, tačiau ieškovė specialistui A. S. pateikė tik techninį projektą, t. y. pradinį dokumentą, pagal kurį buvo rengiama rangos sutartis ir sąmata, o darbo projekto, statybos žurnalų nepateikė, nors visą dokumentaciją atsakovė perdavė ieškovei: tiek darbo projektas, tiek ir statybos darbų žurnalas kartu su kitais dokumentais ieškovei buvo perduotas pasirašytinai 2014 m. gegužės 6 d.; atsakovė specialistui A. S. pateikė techninio projekto konstrukcinę dalį, tačiau ekspertui S. M. jos nepateikė, teigdama, kad neturi, dėl ko ekspertas negalėjo teisingai apskaičiuoti armatūros kiekio; 2014 m. gruodžio 12 d. ieškovė gavo pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir jos pagrindu įregistravo statybą, kurios be atsakovės perduotos dokumentacijos nebūtų gavusi ir įregistravusi statinių; nors ieškovė neigia, kad jai buvo perduota nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla, tačiau kadastrinė byla buvo suformuota 2014 m. balandžio 29 d., t. y. kai atsakovė baigė rangos darbus ir nutraukė sutartį; A. S. specialisto išvados Priedo Nr. 2 pastabų grafose nurodyta konkreti projektinė dokumentacija, kuria jis vadovavosi atliekant statybos tyrimą; specialistas taip pat naudojo dalį projekto konstrukcinės dalies fragmentų, nors ieškovė teigė, jog jokios dokumentacijos neturi. Be to, tai kad statybos sprendiniai buvo keičiami patvirtina elektroninis susirašinėjimas, ekspertų išvados, kuriuose nurodyta jog dalis darbų – net 42 proc. Darbų, yra atlikta ne pagal sprendinius ir jie nesusiję su defektų taisymu. Akivaizdu, kad sprendiniai buvo keičiami ir ženkliai. Pakeitimų dėl ieškovės tyčia nepateiktos dokumentacijos, atsakovė negali įrodyti, todėl ieškovei turėjo būti pritaikyta įrodymų slėpimo prezumpcija (contra spoliatorem), tačiau teismas tuo nesirėmė bei nenurodė argumentų.

Atsiliepimas

20. Ieškovė UAB „Mėlynasis banginis“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

20.1. Egzistuoja visos sąlygos ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimui: atsakovė gavo reikalavimo patenkinimą už neatliktus darbus iš ieškovės, kuris yra nebeginčijamas ir jau įvykdytas; atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, nes ieškovė neginčijamai atsakovei sumokėjo už tai, ko negavo; priežastinis ryšys akivaizdus, nes atsakovė gavo apmokėjimą už darbus, kurių neatliko, o ieškovė sumokėjo už tai, ko negavo; atsakovė neturėjo teisinio pagrindo praturtėti, nes pagal sutartį atsakovei turi būti mokama tik už atliktus darbus, o ne už tai, ko ji nepadarė; pareiškiant ieškinį nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, nes atsakovė jau buvo įgijusi neginčijamą ir privalomai vykdytiną reikalavimą į apmokėjimą už tuos darbus, kurių faktiškai neatliko, kuris netgi buvo įvykdytas; nuostolių atsiradimo rizika tenka atsakovei, nes atsakovė, kaip rangovė, privalo garantuoti ir patvirtinti, kad visi jos atliktų darbų aktuose nurodyti darbai faktiškai buvo atlikti; ieškovė negali kitais būdais apginti savo pažeistų teisių, nes pinigai, kurie gauti atsakovės kaip nepagrįstas praturtėjimas, yra priteisti teismo sprendimu, kuris nebegali būti peržiūrimas, yra įvykdytas, tai reiškia, jog pagal sutartinius statybos rangos santykius šis klausimas negali būti peržiūrimas.

20.2. Ieškinys pareikštas ne dėl daiktų trūkumų, o dėl nepagrįsto praturtėjimo, todėl senaties terminas yra 10 metų, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo priteisti pinigus atsakovei įsiteisėjimo dienos. Dėl nepagrįsto praturtėjimo atlyginami nuostoliai, o jų atlyginimui reikalavimo pareiškimui 3 metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo tada, kada atsakovė nepagristai praturtėjo, o nuo tada, kai apie tai sužinojo ieškovė, t. y. ieškovė apie tai sužinojo ne 2014 m., kai lankėsi objekte, o tik po A. S. ekspertizės atlikimo. Todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

20.3. Ekspertas užfiksavo neakivaizdžius nepaslėptų darbų trūkumus, kuriuos nustatė tik atlikęs iš esmės statinio ekspertizę, o paslėptų darbų trūkumų negalėjo nustatyti, todėl ieškovė turi teisę remtis neatliktų darbų faktu. Tai, kad statybos eigoje dalyvavo techninis prižiūrėtojas, nereiškia, jog neatitikimus galima buvo pastebėti. Trečiasis asmuo patvirtino, kad su ieškovės atstovais nebendravo, jų nepažinojo, o bendravo tik su atsakovės atstovais.

20.4. A. S. buvo pakankama dokumentacijos, kuri jam buvo pateikta, pagal ją atsakė į visus jam užduotus klausimus. S. M. buvo pateikta A. S. išvada, kurioje buvo aprašytas techninis projektas ir išvardinti jo sprendiniai, todėl laikytina, kad ir S. M. disponavo šia informacija, tai reiškia, jog abu ekspertai naudojosi ta pačia dokumentacija, ji buvo pakankama išvadoms pateikti, todėl A. S. tyrimai laikytini išsamiais ir patikimais, priešingai, S. M. išvados, padarytos neturint teisės atlikti tokią ekspertizę.

20.5. Statybos eigoje buvo daromi nukrypimai nuo projekto, tačiau tai buvo vykdoma savavališkai, be ieškovės žinios, su ja nesuderinus ir negavus jos sutikimo. Statybos žurnale fiksuojama statybos eiga, o ne nukrypimai nuo projekto ar sutikimai dėl pakeitimų. Be to, tam, kad įregistruotum naujai pastatytą statinį, reikia turėti tik techninį projektą, kadastrinius matavimus ir užpildyti statybos užbaigimo deklaraciją, darbo projekto nereikia. Dokumentų perdavimo akto ekspertizės negalima buvo atlikti fiziškai, nes tam ieškovės vadovė M. T. turėtų atvykti į Lietuvą ir pateikti ekspertui parašų pavyzdžius, o to ji negali padaryti dėl pandemijos taikomų ribojimų. Ieškovė neslėpė dokumentų, visi turimi dokumentai buvo pateikti ekspertams, antstoliui, o statybos žurnalo neturėjo. Pati atsakovė dalį statybos žurnalo kopijų pateikė į bylą, tai leidžia daryti išvadą, kad visas statybos žurnalas yra pas atsakovę, kurio ji neteikė, nes jame nėra įrašų apie ieškovės sutikimus dėl projektinių sprendimų pakeitimų .

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

22. Bylos duomenimis ieškovė UAB „Mėlynasis banginis“ ir atsakovė UAB „T&A idėja“ 2013 m. vasario 20 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 2013/02/20-01, kuria atsakovė įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti 66 gręžtinius CFA polius be grunto išvežimo (iki rostverko apačios) bei įrengti rostverką pastatams objekte „3 dviejų butų ir 1 vieno buto sublokuoti namai, (duomenys neskelbtini)“ (Sutartie 1.1 punktas), o ieškovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti numatytą 125 437,56 Lt su PVM darbų kainą (Sutarties 1.2 punktas).

23. Šalys 2013 m. spalio 10 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 2013/10/01/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo rizika, jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti 3 dviejų butų ir 1 vieno buto sublokuotų namų, (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus (Sutarties 1.1 punktas); perduoti užsakovei visą techninę, projektinę, išpildomąją dokumentaciją (Sutarties 1.2 punktas); atlikti ir būti atsakinga už darbo zonų priežiūrą objekte (Sutarties 1.3 punktas), o ieškovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 466 906,33 Lt su PVM darbų kainą (Sutarties 2.1 punktas).

24. Byloje ginčo, kad dalį sutartyse numatytų darbų atsakovė atliko, nėra. Šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriais ieškovė be jokių pastabų ir išlygų priėmė atsakovės atliktus darbus 150 166,86 Eur (518 496,15 Lt) sumai pagal abi sutartis. Atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras dėl 151 503,14 Eur (523 110,05 Lt) sumos apmokėjimo už atliktus darbus pagal sutartis. Ieškovė už statybos darbus sumokėjo 90 540,84 Eur (312 619,40 Lt) sumą, o 19 115 Eur (66 000,27 Lt) sumai šalys atliko užskaitą, nes šia suma ieškovė perėmė atsakovės PVM nepriemoką, susidariusią dėl to, kad atsakovė neapmokėjo ieškovės pagal sutartis pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Viso ieškovė už statybos rangos darbus atsiskaitė 109 655,84 Eur (378 619,67 Lt) sumai ir liko atsakovei skolinga 41 847,31 Eur (144 490,38 Lt) sumą. Atsakovė, ieškovei neatsiskaitant pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 41 847,31 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1338-730/2015 atsakovės ieškinį tenkino ir priteisė 41 847,31 Eur skolą už atliktus statybos darbus. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-1338-730/2015 yra visiškai įvykdytas, t. y. ieškovė su atsakove yra atsiskaičiusi pagal visus pateiktus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

25. Ieškovė 2015 m. kovo 12 d. pranešimu, remdamasi 2013 m. spalio 10 d. Rangos sutarties 5.6 punktu, sutartį nuo 2015 m. kovo 27 d. nutraukė.

26. Ieškovė, pasitelkusi statybos ekspertą A. S., patikrino atsakovės atliktų statybos rangos darbų apimtis ir nustatė, kad didelė dalis darbų, darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodytų kaip atliktų, yra neatlikta. 2018 m. rugpjūčio 18 d. Specialisto išvadoje Nr. 18-08/01 ekspertas A. S. konstatavo, kad neatliktų (nepaslėptų), bet įtrauktų į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, darbų vertė sudaro 58 091 Eur (200 577 Lt).

27. Ieškovė, remdamasi statybos eksperto A. S. 2018 m. rugpjūčio 18 d. Specialisto išvada Nr. 18-08/01 bei tuo, kad atsakovei už visus jos nurodytus kaip atliktus statybos rangos darbus pagal sutartis yra sumokėjusi, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos naudai priteisti iš atsakovės UAB „T&A idėja“ 58 091 Eur kaip nepagrįstai gautą sumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovė gali ginti savo teises nepagrįsto praturtėjimo institutu, taip pat tai, jog atsakovė faktiškai pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus neatliko darbų už 57 832,67 Eur su PVM sumą, tačiau atliko kitus darbus už 30 892 Eur su PVM sumą, su kurių pakeitimais ieškovė sutiko, juos priėmė ir jais naudojosi, skundžiamu sprendimu nusprendė, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita 26 940,67 Eur suma, kurią priteisė iš atsakovės ieškovei. Abi šalys iš dalies su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Ieškovė teigia, kad ji nedavė sutikimo dėl papildomų darbų atlikimo, o atsakovė nekėlė klausimo dėl kainos didinimo, todėl ieškovė neprivalo mokėti už papildomai atliktus darbus. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi S. M. ekspertize, kuri yra niekinė, kaip atlikta asmens, neturėjusio teisės jos atlikti. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ieškovė nepagrįstai rėmėsi nepagrįsto praturtėjimo institutu, o ne rangovo atsakomybės institutu; nepaisant pasirinkto savo teisių gynimo būdo ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Atsakovė taip pat nurodo, kad nei specialisto A. S., nei eksperto S. M. atlikti statybos tyrimai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais, nes tyrimams buvo pateikti tik pirminiai ir pradiniai duomenys bei dokumentai; statybos eigoje sprendiniai, ieškovės pageidavimu, buvo ženklai keičiami, dėl to buvo parengtas naujas darbo projektas, kurio ieškovė neteikia, todėl atsakovė negali įrodyti ir apsiginti nuo ieškinio reikalavimų.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra keliami klausimai dėl: (1) nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo nagrinėjam ginčui; (2) ieškinio senaties termino (ne)taikymo; (3) tam tikrų de facto (faktiškai) atsakovės atliktų darbų vertinimo, pirma, kaip papildomų, iš anksto nenumatytų, ir, antra, šių darbų vertės atlyginimo naštos paskirstymo; (4) atsakovės (ne)atliktų rangos darbų apimties pagal sutartis; (4) eksperto S. M. kompetencijos.

Dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo

29. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, taikė turto (piniginių lėšų) gavimą be pagrindo reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.137–6.242 straipsniuose, nes nusprendė, kad sutartinių santykių egzistavimas neatima galimybės taikyti šį institutą, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas, nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti. Atsakovė nesutinka su tokiu teisiniu kvalifikavimu ir teigia, kad minėtos CK nuostatos nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos, nes šalių santykiams taikytinas rangovo atsakomybės institutas.

30. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022 49 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).

33. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020 28 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą kompensuoti jos įrodinėjamiems praradimams, kuriuos ieškovė, kaip ji nurodo, patyrė sumokėjusi pinigines sumas už atsakovės pagal šalių sudarytas sutartis neatliktus darbus ir / ar atliktus be jos sutikimo (papildomus) darbus. Teisėjų kolegija, vertindama šias faktines aplinkybes aukščiau nurodytų nepagrįsto praturtėjimo instituto, kaip savarankiško pažeistų teisių gynybos būdo, normų ir kasacinio teismo šio instituto aiškinimų kontekste, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertinamas turto gavimo be pagrindo instituto normų pagrindu. Neginčytina, kad atsakovė gavo turtinę naudą be teisinio pagrindo, jei ji neatliko dalies darbų pagal sutartis ir / ar juos atliko be ieškovės sutikimo, o ieškovė už tokius darbus su atsakove atsiskaitė. Be to, esant visiškai įvykdytam Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimui už akių civilinėje byloje Nr. e2-1338-730/2015, t. y. ieškovei su atsakove atsiskaičius pagal visus pateiktus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras, spręstina, kad ieškovė nebeturi galimybių apginti savo pažeistas teises kitais gynybos būdais, pvz., atsakovės nurodomu rangovo atsakomybės institutu.

35. Dėl aukščiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovės argumentus, kad nagrinėjamam ginčui turto gavimo be pagrindo reglamentuojančios nuostatos negali būti taikomos.

Dėl ieškinio senaties

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas.

38. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė, reikšdama ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, yra praleidusi ieškinio senaties terminą, nes šiam institutui taikomas ne bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, o 3 metų senaties terminas dėl nuostolių atlyginimo.

39. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų; šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiam reikalavimui, kurį yra pareiškusi ieškovė, taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), dėl to pripažintina, jog ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Tokios pozicijos, kad ieškiniams dėl nepagrįsto praturtėjimo taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas, laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2012; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 44 punktą). Taigi atsakovės interpretacijos, kad nagrinėjamu atveju taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, nes CK 6.242 straipsnyje nurodyta, jog nesąžiningai praturtėjęs asmuo privalo atlyginti dėl nesąžiningo praturtėjimo patirtus nuostolius, laikytinos nepagrįstomis ir neteisingomis.

Dėl rangos darbų apimties

41. Nagrinėjamu atveju abi šalys ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų neatliktų ir papildomai atliktų darbų balansą. Ieškovė teigia, kad ji nesutiko su papildomų rangos darbų atlikimu ar darbų pakeitimais, dėl to ji neprivalo mokėti už papildomai atliktus darbus. Tuo tarpu atsakovė savo skunde teigia, kad statybos eigoje sprendiniai ieškovės pageidavimu buvo ženkliai keičiami, todėl ji nesutinka, jog ieškovė jai yra sumokėjusi daugiau negu ji už faktiškai atliktus darbus turėjo teisę gauti.

Žemesnės instancijos teismas

42. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiomis eksperto A. S. 2018 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvada ir 2021 m. sausio 25 d. specialisto išvados patikslinimu Nr. 21/01-03 bei eksperto S. M. atliktos teismo ekspertizės išvadomis, nusprendė, kad atsakovė neatliko sutartyse numatytų darbų, kuriuos įtraukė į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, už 57 832,67 Eur su PVM sumą, tačiau atliko kitus darbus, kurių neįtraukė į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir kurie neatitiko sutartyse numatytų darbų bei kuriuos ieškovė priėmė ir jais naudojosi, už 30 892 Eur su PVM sumą.

43. Ekspertas A. S. 2018 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje ir 2021 m. sausio 25 d. specialisto išvados patikslinime Nr. 21/01-03 nurodė, kad neatliktų (nepaslėptų), bet įtrauktų į rangovės UAB „T&A idėja“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, statybos darbų ir išlaidų vertė sudaro 58 091 Eur (200 577 Lt); rangovė UAB „T&A idėja“ faktiškai atliko darbų, kurių neįtraukė į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, už bendrą 30 892 Eur sumą.

44. Ekspertas S. M. teismo ekspertizės akte nurodė, kad atsakovė neatliko darbų, kurie yra įtraukti į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, už 57 832,67 Eur su PVM sumą; rangovė faktiškai atliko darbų, kurių neįtraukė į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, už 30 892,16 Eur su PVM sumą (lentelėje nurodoma, kad 30 892 Eur).

45. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tiek ekspertas A. S., tiek ir ekspertas S. M. nurodė iš esmės analogiškas faktiškai atliktų, tačiau į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus neįtrauktų, darbų vertes: A. S. – 30 892 Eur sumą, iš kurios nesutartų darbų už 20 500 Eur sumą ir sutartų darbų už 10 392 Eur sumą; S. M. – 30 892,16 Eur sumą, iš kurios nesutartų darbų už 20 499,64 Eur ir sutartų darbų už 10 392,52 Eur sumą.

46. Ieškovė skunde teigia, kad nėra pagrindo vadovautis eksperto S. M. pateiktomis ekspertizės išvadomis, nes ekspertas tokioms išvadoms parengti neturėjo reikiamos kvalifikacijos, t. y. ekspertas nėra atestuotas atlikti nei statinio, nei jo konstrukcinės dalies ekspertizės.

47. Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis, o 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis. Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 5.1 ir 7.3 punktuose nustatyta, kad teismo ekspertas turi vadovautis, be kita ko, profesionalumo principu, kuris reiškia, jog teismo ekspertas privalo atlikti ekspertinius tyrimus tik pagal kompetenciją, turėdamas reikiamų specialiųjų žinių ir tinkamą kvalifikaciją konkrečiam ekspertiniam tyrimui atlikti, bei sąžiningumo principu, kuris reiškia, kad teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis. Iš aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį pagal kompetenciją, remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis, jeigu klausimai nepatenka į jo kompetencijos sritį, jis privalo atsisakyti atlikti užduotį.

48. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ekspertas S. M. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, be to, ekspertas savo kompetenciją byloje reikiamo pobūdžio ekspertizei atlikti patvirtino teikdamas sutikimą ją atlikti. Preliminarūs ekspertizės klausimai buvo pateikti ekspertui susipažinti prieš jam duodant sutikimą ekspertizei atlikti, taigi jis turėjo galimybę su jais susipažinti iš anksto ir įvertinti, ar klausimai patenka į jo kompetenciją ir neišeina už jo specialiųjų žinių ribų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už melagingos išvados davimą ekspertui numatyta baudžiamoji atsakomybė (CPK 215 straipsnio 2 dalis). Nors, anot ieškovės, ekspertui S. M. nesuteikta teisė atlikti konstrukcinės statinio dalies ekspertizę, bet pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ekspertui yra suteikta teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas, taip pat suteikta teisė atlikti statybos ekspertizę, kas reiškia, jog kvalifikaciniai atestatai atskirų dalių (konstrukcijų ir t. t.) ekspertizės vadovo pareigoms eiti nėra reikalingi, eksperto kvalifikacija yra pakankama. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo byloje nesivadovauti eksperto S. M. pateiktu ekspertizės aktu.

49. Atsakovė teigia, kad specialisto A. S. ir eksperto S. M. atlikti statybos tyrimai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais, nes tyrimui buvo pateikti tik pirminiai ir pradiniai duomenys bei dokumentai.

50. Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 12.1 ir 12.3 punktuose nustatyta, kad teismo ekspertas turi vadovautis, be kita ko, tyrimo išsamumo principu, kuris reiškia, jog teismo ekspertas privalo pagal kompetenciją išsamiai ištirti visą ekspertiniam tyrimui pateiktą medžiagą ir duomenis; taip pat prašyti ekspertiniam tyrimui reikalingos papildomos medžiagos, jeigu mano, kad pateikta medžiaga yra nepakankama ekspertiniam tyrimui atlikti. Aptartos teisės etikos kodekso nuostatos ekspertams numato pareigą išsamiai išstirti visą jiems pateiktą medžiagą, o jos trūkstant – prašyti papildomos medžiagos.

51. Nagrinėjamu atveju tiek ekspertas A. S., tiek ekspertas S. M. savo išvadose pateikė atsakymus į visus jiems užduotus klausimus, tai leidžia daryti išvadą, jog pateiktos medžiagos jiems pakako išsamiai atsakyti į šalių užduotus klausimus. Aplinkybė, kad S. M. nebuvo pateiktas techninis projektas, aukščiau nurodytų teisėjų kolegijos išvadų dėl tyrimų išsamumo nekeičia, nes, kaip teisingai pažymi ieškovė, ekspertui S. M. buvo pateikta A. S. išvada, kurioje, be kita ko, buvo aprašytas techninis projektas ir išvardinti jo sprendiniai, todėl laikytina, jog S. M. disponavo tokia pačia informacija kaip ir A. S..

52. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, daro išvadą, kad nėra pagrindo nesivadovauti byloje pateiktais A. S. ir S. M. atliktais tyrimais, kurių išvados iš esmės yra analogiškos.

53. Minėta, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos tesimo išvadomis dalyje dėl faktiškai atliktų papildomų darbų ir teigia, jog ji nesutiko su papildomų rangos darbų atlikimu ar darbų pakeitimais, dėl to ji neprivalo mokėti už papildomai atliktus darbus.

54. Papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta tiek bendrosiose rangos (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tiek specialiosiose statybos rangos (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) teisinius santykius reglamentuojančiose normose. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.

55. Kasacinis teismas aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį yra nurodęs, kad šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. Be to, pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo (t. y. ar sutikti su kainos padidėjimu), bet ir tai, kad turi būti pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus.

56. Įprastiniu atveju rangovas nustatęs, kad kyla poreikis atlikti papildomus statybos rangos sutartyje ir normatyviniuose statybos aktuose nenurodytus darbus, sustabdęs pagrindinių darbų atlikimą, kreipiasi į užsakovą, jį informuoja apie tokį poreikį ir tik gavęs jo sutikimą dėl papildomų darbų atlikimo ir kainos turi teisę į tokių sąnaudų atlyginimą; priešingu atveju, jei jis laiku ir tinkamai neinformuoja užsakovo arba negauna sutikimo atlikti papildomus darbus, tokių darbų, jei jie vis dėlto atliekami, išlaidos priskiriamos rangovo rizikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020).

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė papildomus darbus atliko šalių bendru sutarimu, o ieškovės sutikimas buvo išreikštas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais. Tokias teisėjų kolegijos išvadas apgrindžia toliau nurodomi motyvai.

58. Visų pirma, kaip pagrįstai pažymi atsakovė, byloje nėra ginčo dėl atsakovės atliktų papildomų darbų fakto. Šalys nesutaria tik dėl to, kam tenka šių papildomų darbų kaštai – atsakovei (rangovei) ar ieškovei (užsakovei).

59. Antra, atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad statybos eigoje sprendiniai ieškovės pageidavimu buvo ženkliai keičiami, o šie pakeitimai atsispindi statybos žurnale. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šią atsakovės poziciją iš dalies pagrindžia byloje esančios Statybų žurnalo 5 lapų kopijos, iš kurių matyti, kad pastatų pirmas aukštas išmūrytas 18 cm storio blokeliais, o ne 20 ir / ar 25 cm blokeliais, kaip nurodyta lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose. Byloje taip pat nustatyta, kad minimas statybos žurnalas 2014 m. gegužės 5 d. Perduodamos dokumentacijos lydraščiu buvo perduotas ieškovei, tačiau ieškovė šio žurnalo nepateikė nei ekspertams, nei teismui, deklaratyviai teigdama, jog šio žurnalo neturi, o lydraštyje ieškovės vadovės parašas yra suklastotas, dėl to pirmosios instancijos teismas ieškovės atžvilgiu taikė contra spoliatorem taisyklę ir nusprendė, jog ieškovė papildomus darbus priėmė ir jais naudojosi. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, siekdama įrodyti, kad lydraštyje, kuriuo ieškovės vadovei perduotas statybos žurnalas, jos parašas yra suklastotas, galėjo teismo prašyti skirti rašysenos ekspertizę, tačiau tokia teise nepasinaudojo, apsiribodama deklaratyvių paaiškinimų teikimu bei pareikšto reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo pateikti statybos žurnalą atsisakymu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad lydraštyje pasirašė ieškovės vadovė ir statybų žurnalas jai buvo perduotas, kurio ji nepateikė nei ekspertams, nei teismui.

60. Trečia, tiek eksperto A. S. 2018 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje ir 2021 m. sausio 25 d. specialisto išvados patikslinime Nr. 21/01-03, tiek ir eksperto S. M. atliktoje teismo ekspertizėje nustatyta, kad atsakovė atliko darbus, kurių neįtraukė į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir kurie neatitiko sutartyse numatytų darbų, už 30 892 Eur su PVM sumą.

61. Ketvirta, pagal bylos duomenis, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė būtų galėjusi nežinoti apie atsakovės atliktus papildomus, nepaslėptus darbus ar būtų jiems nepritarusi, nes ieškovė papildomai atliktais darbais naudojosi ir pakankamai ilgą laiką dėl jų nereiškė jokių pretenzijų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės pastatyti namai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, 2014 m. gegužės 5 d. lydraščiu ieškovei perduodant Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos originalą.

62. Apibendrinant motyvus teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiuo atveju tarp šalių atskiras raštiškas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo sudarytas, tačiau, įvertinus aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju konkliudentiniai šalių veiksmai leidžia daryti išvadą, kad šalys dėl papildomų darbų buvo susitarusios žodžiu ir ieškovė dėl to, jog būtų atlikti papildomi darbai neprieštaravo, todėl ieškovei kilo pareiga atsiskaityti su atsakove už šios papildomai atliktus darbus. Nei ieškovė, nei atsakovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ekspertų A. S. ir S. M. nurodyti papildomai atlikti darbai, jų kiekiai ir kainos galėtų būti vertinami kaip akivaizdžiai neteisingi, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dalyje dėl 30 892 Eur sumos priteisimo.

63. Atsakovė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dalyje dėl neatliktų darbų ir teigia, kad statybos eigoje sprendiniai, ieškovės pageidavimu, buvo ženkliai keičiami, tačiau ieškovei neteikiant techninio darbo projekto atsakovė negali apsiginti nuo ieškinio, todėl ieškovei turėjo būti pritaikyta įrodymų slėpimo prezumpcija (contra spoliatorem). Teisėjų kolegija tokius atsakovės argumentus laiko nepagrįstais.

64. Visų pirma, priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas ieškovės atžvilgiu taikė contra spoliatorem taisyklę ir nusprendė, kad atsakovė atliko darbus, kurių neįtraukė į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir kurie neatitiko sutartyse numatytų darbų bei kuriuos ieškovė priėmė ir jais naudojosi, už 30 892 Eur su PVM sumą.

65. Antra, kaip ir dėl papildomai atliktų darbų, taip ir dėl neatliktų darbų nei ieškovė, nei atsakovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ekspertų A. S. ir S. M. nurodyti atsakovės neatlikti sutartyse numatyti darbai, kuriuos ji įtraukė į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, jų kiekiai ir kaina (57 832,67) galėtų būti vertinami kaip akivaizdžiai neteisingi. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad ji atliko daugiau darbų ir / ar didesnius jų kiekius, nei nustatyta nagrinėjamoje byloje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo tiek savo iniciatyva teikti tai pagrindžiančius įrodymus, tiek ir prašyti teismo skirti papildomą ir / ar pakartotinę ekspertizę, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo, apsiribodama deklaratyvių argumentų dėl ekspertų A. S. specialisto išvados ir S. M. ekspertizės išvadų teikimu. Teisėjų kolegija motyvų, kad nėra pagrindo nesivadovauti byloje pateiktais A. S. ir S. M. atliktais tyrimais, kurių išvados iš esmės yra analogiškos, nebekartoja (žr. šios nutartis 48, 51 punktus).

66. Trečia, pati atsakovė patvirtino, kad statybos eigoje sprendiniai buvo ženkliai keičiami, kas taip pat patvirtina, jog dalis darbų, sutartų šalių sutartimis, buvo neatlikti ir / ar pakeisti.

67. Apibendrindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji atliko Sutartyse numatytus darbus, kuriuos įtraukė į atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, už 57 832,67 Eur su PVM sumą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

68. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, sprendžia, kad pagrindo naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra.

69. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau atmetus tiek ieškovės, tiek ir atsakovės apeliacinius skundus, apeliančių patirtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Asta RadzevičienėAntanas RudzinskasIrmantas Šulcas