Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

3. Prašydama priteisti BUAB „Energo strategija“ iš UAB „Atenergo“ 60 000 Eur negrąžinto avanso, nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 16 ir 17 d., 2012 m. spalio 2 d. ieškovė padarydama 56 000 Eur ir 4 000 Eur dydžio avansinius pavedimas į atsakovės banko sąskaitą, pavedimuose nurodė, kad mokėjimai atlikti kaip avansiniai apmokėjimai už vėjo jėgaines ir transportavimą. Tačiau atsakovė jokių vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo sutarčių su ieškove nesudarė, įrangos nepardavė ir nepristatė. Atsakovė yra praturtėjusi ieškovės sąskaita dėl to, kad jai ieškovė sumokėjo 60 000 Eur kaip avansą, o atsakovė tokiai sumai vėjo jėgainių neperdavė, todėl ieškovė patyrė 60 000 Eur dydžio nuostolių.

5. Dėl ieškovės prašymo priteisti 60 000 Eur avansą atsakovė su reikalavimu nesutiko, nurodė, kad 2009 m. vasario 20 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta Paslaugų sutartis Nr. 03. Šalis siejo atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai. Ieškovė ir atsakovė susitarė dėl nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu – konsultavimo vėjo jėgainių projektavimo procese, teikimo. Atsakovė įvykdė nurodytoje sutartyje numatytas paslaugas, o gauti avansiniai mokėjimai buvo panaudoti tiesiogiai vykdant sandorį. Ieškovės į atsakovės sąskaitą pervesti pinigai 60 000 Eur buvo panaudoti ieškovės vėjo jėgainėms iš pardavėjo XAL SRL, G. B. (Rumunija) įsigyti. Nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, kadangi nėra visų jo taikymui būtinų sąlygų: a) atsakovė nėra praturtėjusi ieškovės sąskaita; b) šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinis paslaugų teikimas; c) ieškovė sumokėjo atsakovei avansinius mokėjimus pagal susitarimą (sutartį); d) ieškovė investavimo veiksmus atliko savo rizika. Taigi, ieškovė turėjo reikšti ieškinį dėl sutartinės atsakomybės (žalos atlyginimo) taikymo, o ne dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovė nepagrįstai reiškia analogišką reikalavimą priteisti iš atsakovės 60 000 Eur dydžio sumą kaip ir 2021 m. spalio 11 d. teismui pateiktame ieškinyje. Įvertinus nagrinėjamoje byloje ieškovės suformuluotus materialinius teisinius reikalavimus (ieškinių dalykus), darytina išvada, jog ieškovė nepagrįstai reiškia du analogiškus reikalavimus dėl 60 000 Eur priteisimo. Ieškovė niekada nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl paslaugų kokybės ir/ar apimties, nenutraukė sutarties, nereikalavo pateikti kokių nors paslaugų teikimo ataskaitų ar detalizacijų, kas šalių susitarimu, vertintina, jog paslaugas vykdytojas suteikė tinkamai ir visa apimtimi (Sutarties 3.3. punktas). Tarp ieškovės ir atsakovės jokia forma nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Jokio rašytinio, nei žodinio susitarimo dėl vėjo jėgainių pirkimo ir/ar transportavimo tarp šalių nebuvo, t. y. ginčo paslaugų sutartimi atsakovė nebuvo įsipareigojusi atlikti jokių veiksmų tolimesniame, t. y. vėjo jėgainių statybos, procese. Nors tokiems veiksmams atlikti šalys buvo sutarusios sudaryti papildomą sutartį (Sutarties 4.1.2 punktas), tačiau tokios sutarties taip ir nesudarė. Atsakovės iniciatyva mokėjimo nurodyme įvardyta mokėjimo paskirtis „avansinis mokėjimas už vėjo jėgaines ir transportavimą“ neįrodo pirkimo–pardavimo teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės fakto. Mokėjimo paskirties nurodymas atliekant mokėjimo pavedimą yra vienašalis veiksmas, priklausantis išimtinai nuo pavedimą atliekančios šalies valios, todėl jis negali sukurti pareigų tokį mokėjimą gaunančiai šaliai. Jokio iš ieškovės gautų įmokų įskaitymo / užskaitymo nebuvo atlikta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sumokėti mokėjimai atsakovei yra kainos dalis pagal paslaugų sutartį, jokio šių mokėjimų įskaitymo ar užskaitymo atsakovė neturėjo atlikti ir neatliko. Tam, kad iš ieškovės gautus pinigus naudoti savo veikloje pagal bet kokią teisėtą paskirtį, atsakovei nebūtina atlikti kokių nors papildomų teisiškai reikšmingų veiksmų, taip pat ir įskaitymo.

9. Ieškovės ir atsakovės 2009 m. vasario 20 d. sudaryta paslaugų sutartis buvo išsamiai išanalizuota 2022 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-85-330/2023. Minėtoje byloje ieškovė siekė pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 20 d. tarp UAB „Energo strategija“ ir UAB „Atenergo“ sudarytą Paslaugų sutartį. Atsakovė priešingai įrodinėjo, kad tinkamai atliko savo pareigas pagal Paslaugų sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties sąlygos iš esmės atitiko atlygintinų paslaugų teikimo sutartinių santykių teisinį reglamentavimą (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716-6.723 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatavo, kad Paslaugų sutartis buvo vykdoma, iš jos šalims atsirado teisių ir pareigų. Padarė išvadą, kad tenkinti ieškinio reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia nebuvo pagrindo. Nurodyta teismo nutartis dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančia yra įsiteisėjusi, atsakovė šios nutarties dalies neginčijo kasacine tvarka, todėl šalims turi res judicata galią. Analogiškai 2022 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu (Civilinė byla Nr. e2A-505-1120/2022) yra išnagrinėta UAB „Tauraganas“ ir atsakovės 2009 m. vasario 20 d. sudaryta paslaugų sutartis. UAB „Tauraganas“ (paslaugų gavėja) siekė susigrąžinti dalį kainos iš atsakovės (paslaugų davėjos), sumokėtos pagal paslaugų sutartį, motyvuodama tuo, kad paslaugos už šią kainos dalį nebuvo suteiktos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių buvo sudaryta konsultacinių paslaugų teikimo sutartis. Ieškovė ir atsakovė susitarė dėl nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu - konsultavimo vėjo jėgainių projektavimo procese, teikimo. Teismas nurodė, kad „Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo sutarties sudarymo 2009 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugas pagal sutartį teikė. Byloje nustatyta, kad kompetentingoms institucijoms 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo pateiktas ir žemės sklypo (kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini)) Vydutaičių k., Pagėgių sen., Pagėgių sav., detalusis planas su visais priedais. Šiuo veiksmu - detaliojo plano pateikimu pasirašymui atsakingai institucijai - šalys ir buvo apsibrėžusios baigiamąjį paslaugų teikimo momentą (Sutarties 3.4. punktas). Visas iki šio veiksmo suteiktas paslaugas šalys įvertino 81 093,60 Eur kaina.“ Įvertinusi sutarties sąlygas ir atsakovės pateiktus įrodymus apie darbų pagal paslaugų sutartį atlikimą, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė įrodė darbus atlikusi, o ieškovė nepaneigė atsakovės teiktų įrodymų, kad darbai atlikti, nes buvo pasiektas paslaugų sutartimi numatytas rezultatas. Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas atsakovės nebuvo apskųstas kasacine tvarka ir šalims turi res judicata galią. Todėl ieškovės nuomone konstatuotos faktinės aplinkybės ir teisinių santykių kvalifikavimas negali būti iš naujo kvestionuojami.

10. Ieškovės nuomone Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo sekančias reikšmingas bylos teisingam išsprendimui aplinkybes: Ir santykiuose su UAB „Energo strategija“, ir santykiuose su UAB „Tauraganas“ atsakovė teikė konsultavimo paslaugas, t.y. nesiekė bendrų su paslaugų gavėjais tikslų, tačiau siekė naudos sau - išrašydama sąskaitas ir gaudama mokėjimus už suteiktas paslaugas. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad vien iš atsakovės pateiktų neišsamių ir nenuoseklių banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. pradžios iki 2012 m. pabaigos už suteiktas konsultavimo paslaugas iš UAB „Energo strategija“, UAB „Tauraganas“ ir UAB „Tauro šėlsmas“ gavo 182 200 Lt (52768,78 Eur) atlyginimo. Ir santykiuose su UAB „Energo strategija“, ir santykiuose su UAB „Tauraganas“ atsakovė susitarė dėl nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu. Nei viena iš atsakovės pateiktų sutarčių nenumatė materialaus objekto įsigijimo (vėjo jėgainių pirkimo ir transportavimo). Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad vien iš atsakovės pateiktų neišsamių ir nenuoseklių banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. pradžios iki 2012 m. pabaigos UAB „Energo strategija“, UAB „Tauraganas“ ir UAB „Tauro šėlsmas“ atliekant mokėjimus nurodydavo paskirtį (Avansinis apmokėjimas už konsultacines paslaugas, apmokėjimas už konsultacines paslaugas, už paslaugas). Tuo tarpu ieškovės ir UAB „Tauraganas“ atliktuose mokėjimuose nurodyta paskirtis (atitinkamai 60000 Eur ir 58 000 Eur) - Avansinis apmokėjimas už vėjo jėgaines ir transportavimą. Nurodyti argumentai leidžia padaryti išvadas, kad ieškovė ir atsakovė nesudarė susitarimo dėl jungtinės veiklos, o susitarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo.

11. Net pripažinus 2009 m. vasario 20 d. sudarytą Paslaugų sutartį susitarimu dėl jungtinės veikos į jos susitarimo dalyką neįėjo materialaus objekto įsigijimas (vėjo jėgainių pirkimas ir transportavimas), nes nėra pagrindo jungtinės veiklos sutarties nuostatas, apibrėžiančias veiklos tikslus, aiškinti plačiau, negu yra parašyta sutartyje. Viena iš teismų praktikoje išskiriamų esminių jungtinės veiklos sutarties sąlygų - dalyvių susitarimas dėl įnašų į bendrą veiklą. Būtent jungtinės veiklos sutartis apibrėžia kiekvieno iš partnerių įnašą. Partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą - pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos sutarties šalys sutartimi turi teisę apibrėžti, kokį konkrečiai įnašą turės įnešti kiekviena iš šalių. Bylos duomenys įrodo, kad atsakovė UAB „Energo Strategija“ išrašė sąskaitų 62852 Eur sumai; UAB „Tauraganas“ - 77 381 Eur sumai, kokiai sumai buvo išrašyta sąskaitų UAB „Tauro šėlsmas“ byloje nėra informacijos, tačiau vien iš atsakovės pateiktų neišsamių ir nenuoseklių banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. pradžios iki 2012 m. pabaigos už suteiktas konsultavimo paslaugas atsakovė iš UAB „Tauro šėlsmas“ gavo 37 607,16 Eur (129850 Lt). Tuo tarpu atsakovės pateikti dokumentai byloja tik apie 14232 Eur (49138 Lt) patirtas faktines atsakovės išlaidas. Skirtumas tarp atsakovės faktiškai patirtų išlaidų ir išrašytų sąskaitų bei UAB „Tauro šėlsmas“ faktiškai apmokėtų paslaugų yra 163 608,84 Eur (62 852 + 77 381 + 37 607,16 - 14232 ) - būtent tokia suma įvertina savo indelį į jungtinę veiklą atsakovė.

12. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974-6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 28 punktas). Be UAB „Energo Strategija“, UAB „Tauraganas“ bei UAB „Tauro šėlsmas“ mokėjimų atliekamų už suteiktas konsultacines paslaugas, UAB „Energo Strategija“ ir UAB „Tauraganas“ atliko 118 000 Eur mokėjimus atsakovei (atitinkamai 60 000 Eur ir 58 000 Eur) - avansinius apmokėjimus už vėjo jėgaines ir transportavimą. Tačiau pati atsakovė įmonei „United logistic services“ sumokėjo tik 130 000 JAV dolerių, t.y. 369 031 Lt sumą (130 000 x 2,6463, tokiu būdu pasipelnydama 11 122 Eur (38 400 Lt) (407 431 - 369 031). Nurodytas 130 000 JAV dolerių mokėjimas negali būti traktuojamas kaip veiksmas siekiantis bendrų tikslų. Be to CK 6.969 straipsnio 4 dalis nustato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais - notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Atsakovė nepateikė rašytinio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės, kuriuo šalys siektų įsigyti materialų objektą - vėjo jėgaines, todėl net ir nustačius, kad šioje byloje tikrai pakanka įrodymų išvadai, kad tarp šalių buvo susiklostę esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai, sutartys teismo pripažintina negaliojančia. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

14. Šalių jungtinės veiklos santykius įrodo ir tolimesni jėgainių verslo įgyvendinimo veiksmai. UAB „Atenergo“ (tuo metu dar – A. M. individuali įmonė), bendram verslo planui įgyvendinti išsinuomojo iš fizinių asmenų (I. ir A. J.) žemės sklypą (kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vydutaičių k., Pagėgių sen., Pagėgių sav. Pačioje nuomos sutartyje nurodyta, kad žemė yra reikalinga projektuoti, statyti ir eksploatuoti vėjo jėgaines. Po to, 2009 m. vasario 20 d. UAB „Atenergo“ šį žemės sklypą subnuomavo kitiems verslo partneriams UAB „Tauro šėlsmas“, UAB „Tauraganas“, UAB „Energo strategija“. Atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypo subnuomos sutartis sudaryta tą pačią dieną, kaip ir paslaugų sutartys su UAB „Energo strategija“, UAB „Tauraganas“. Tai rodo, kad ir žemės sklypo subnuomos sutartis patenka į visumą rašytinių susitarimų, kuriais buvo suforminta partnerių jungtinė veikla.

15. Po šių susitarimų (sutarčių) sudarymo, UAB „Atenergo“, kaip pagrindinis partneris, veikiantis visų partnerių vardu, pradėjo vykdyti veiksmus dėl sklypo paskirties keitimo, detaliojo plano parengimo, sąlygų elektrinėms projektuoti gavimo, inžinerinių geologinių tyrimų atlikimo, poveikio aplinkai vertinimo, kadastrinių matavimų ir t.t. Visi šie veiksmai atspindi bylos 2-3 tomuose esančiuose dokumentuose. Iš byloje esančių AB „Lesto“ planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti matyti, kad visoms 4 įmonėms, dalyvavusioms jungtinėje veikloje, LESTO išdavė planavimo sąlygas, pagal kurias kiekviena įmonė planavo pasistatyti po vieną vėjo jėgainę. visur nurodomas tas pats bendrai išsinuomotas žemės sklypas, kiekviena jėgainė pažymėta savo numeriu nuo Ve1 iki Ve 4. Nepaisant formaliai nurodytų skirtingų planavimo organizatorių (kiekvieno jungtinės veiklos partnerio), kontaktinis telefonas visur vienas ir tas pats, t. y. UAB „Atenergo“ telefono numeris. Tai patvirtina, kad UAB „Atenergo“ buvo pagrindinis partneris, kuris viskuo rūpinosi.

16. UAB „Atenergo“ 2012 m. rugpjūčio 30 d. partnerių vardu pasirašė sutartį su Rumunijos įmone XAL SRL dėl 4 vėjo jėgainių pirkimo. Buvo sutarta, kad viena jėgainės kaina bus 43 000 Eur. Po kelių dienų 2012 m. rugsėjo 3 d. ieškovės UAB „Energo strategija“ akcininkai pervedė iš viso 60 000 Eur į UAB „Energo strategija“ sąskaitą. UAB „Tauraganas“ akcininkai, tie patys, kaip ir UAB „Energo strategija“ akcininkai (R. I., G. S. ir A. I.), tą pačią dieną (2012 m. rugsėjo 3 d.) į UAB „Tauraganas“ sąskaitą įnešė taip pat po 20 000 Eur (iš viso 60 000 Eur. Netrukus po to, iš abiejų įmonių (UAB „Energo strategija“ ir UAB „Tauraganas“) pagrindiniam partneriui UAB „Atenergo“ buvo iš karto pervesta atitinkamai 60 000 Eur ir 58 000 Eur. Be to, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1359-460/2019 konstatuota, kad „13. Bylos duomenimis nustatyta, jog keturios įmonės: UAB „Atenergo“, UAB „Tauro šėlsmas“, UAB „Energo strategija“ ir UAB „Tauraganas“, dalyvauja bendrame vėjo jėgainių statybos projekte, kuris šiuo metu yra įgyvendinamas“. Ir nors, prejudicijos šiai bylai šie teismo motyvai neturi, tačiau kartu su pirmiau aptartais įrodymais, patvirtina buvus bendrą šių įmonių vėjo jėgainių verslą.

17. Dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo prieš pat nemokumo bylos iškėlimą paaiškino, kad UAB „Atenergo“, kaip pagrindinis partneris, tiesiog ilgą laiką nebuvo tikra, kaip turėtų būti teisingai buhalteriškai suforminti kitų partnerių įnašai. Ar išrašant tiesiog PVM sąskaitas faktūras už konsultacijas pagal paslaugų sutartį, ar kažkaip kitaip. Todėl dalis PVM sąskaitų faktūrų iš tiesų išrašytą pakankamai vėlai, lyginant su paslaugų (realiai – jungtinės veiklos ) sutarčių sudarymu ar veiksmų vykdant tas sutartis atlikimu. Tačiau tinkamas ar netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Reikalavimo teisės atsiskaityti už suteiktas paslaugas PVM sąskaitos faktūros neišrašymas nedelsiant po paslaugų suteikimo nepaneigia, nes mokestines prievoles, buhalterinę apskaitą reguliuoja ne šalių susitarimas, o atitinkamai mokesčių ir buhalterinės apskaitos įstatymai. Tokią UAB „Atenergo“ poziciją, beje, patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendime, priimtame byloje Nr. e2A-505-1120/2022 tarp BUAB „Tauraganas“ ir UAB „Atenergo“, kurioje nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė 2020 m. sausio 3 d. ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą jau tuo metu, kai buvo teisme nagrinėjama byla dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo nėra reikšmingos ginčui dėl dalies kainos, sumokėtos pagal paslaugų sutartį, grąžinimo.

18. Nors byloje nėra aiškiai ir konkrečiai išreikštos sutartinės nuostatos apie tai, kad ta paslaugų sutartyse visiems partneriams, išskyrus UAB „Atenergo“, numatyta paslaugų kaina (280 000 Lt), yra partnerių įnašas į jungtinę veiklą, tačiau iš pirmiau aptartų argumentų ir įrodymų tokią išvadą galima neabejotinai daryti. Todėl šioje byloje ieškovės mokėjimai atsakovei (iš viso - 60 000 Eur), buvo ne kas kita, bet vieno iš partnerių (UAB „Energo strategija“) įnašas į jungtinę veiklą.

19. Vėjo jėgainių verslas, dėl to nėra ginčo, šalims nepavyko dėl kelių priežasčių: dėl to, kad nepavyko pasiekti detaliojo planavimo reikalavimų ir gauti statybos leidimus, dėl to, kad apskritai nepavyko įsigyti jėgainių, nes Rumunijos įmonė, turėjusi jas parduoti, buvo likviduota. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK6.974–6.976 straipsniai).

20. Jei ieškovei, šiuo atveju atlikusiai savo įnašo mokėjimus jungtinei veiklai būtų šis įnašas grąžintas, būtų pažeistas CK 6.974 straipsnis, kuris sako, kad bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 straipsnio 1 dalis). Susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja (CK 6.974 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tarp šalių nebuvo susitarta, kaip bus skirstomas bendras pelnas ir/ar nuostoliai, todėl turi būti taikoma CK 6.974 straipsnio 1 dalies taisyklė ir ieškovės sumokėta atsakovei 60 000 Eur suma turi būti prilyginta jo daliai prie bendrų jungtinės veiklos partnerių nuostolių.

21. Atsakovės vadovas A. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad buvo bendras interesas pasistatyti 4 vėjo jėgaines. Tačiau statyti vieną bendrą vėjo parką būtų buvę labai brangu, būtų reikėję specialaus plano, todėl buvo nuspręsta dirbti bendrai, kad pasiekti bendrą rezultatą bet siekiant išvengti didelių išlaidų buvo priimami sprendimai dėl kiekvienos įmonės. Buvo sudaryta Paslaugų sutartis ir toje sutartyje numatyta, kad vėliau bus sudaromos kitos sutartys. Paslaugų sutartis buvo aiškiai apibrėžta. Paslaugų teikimo terminas – nuo Sutarties pasirašymo dienos iki detaliojo plano pateikimo valstybinei institucijai. Nors pateikė dokumentus 2014 m., dėl institucijų skirtingo vertinimo juos tikslino ir vėliau, tikėjosi rezultato bet norimas rezultatas kiekvienai įmonei pasistatyti vėjo jėgaines nebuvo pasiektas. Teikiant paslaugas buvo atliekami organizaciniai darbai, derinimai, mokama darbuotojams už darbą, buvo mokami mokesčiai. Po paslaugų suteikimo, ką įsipareigojo UAB „Atenergo“ tą ir atliko, toliau būtų buvę atliekami kiti veiksmai pagal Paslaugų sutarties 3.4 punktą, dėl jėgainių įsigijimo, pirkimo, statybos darbų, kelių tiesimo, paskolų būtų buvę sudaromos kitos papildomos sutartys, kiti atskiri susitarimai. Sunku buvo gauti naudotas jėgaines, galvojant į priekį buvo rizikuojama, todėl buvo sumokėtas avansas Rumunijos įmonei tikslu rezervuoti vėjo jėgaines. UAB „Atenergo“ rezervavo 4 vėjo jėgaines, kitos įmonės taip pat mokėjo avansus, ir kitos įmonės patyrė nuostolius, iš viso buvo rezervuota 18 vėjo jėgainių. Tai nebuvo pirkimo - pardavimo sutartis, UAB „Atenergo“ nenupirko jėgainių savo vardu, be to neturėjo pagrindo ir teisės jų perparduoti, tokio susitarimo nebuvo, buvo tik ketinama pirkti. Be to atsakovės sumokėta avanso suma buvo nedidelė. Vėjo jėgaines įmonės būtų pirkusios tiesiogiai, lėšas būtų pagal sudarytas sutartis pervedusios tiesiogiai, jų vienos kaina mažiausiai tuo metu buvo 800 000 Lt (231696,01 Eur). Ieškovės mokėjimo nurodymuose UAB „Atenergo“ buvo nurodyta, kad lėšos pervedamos už vėjo jėgaines, bet kaip manė akcininkai taip ir nurodė. Tačiau tai nėra esminis dalykas, nes buvo pasirašyta paslaugų sutartis, tuo pagrindu ir pervedė lėšas. Atsakovė gavo pinigus, užpajamavo nepriklausomai nuo nurodytos paskirties. Nebūtų galėjusi užskaityti jei nebūtų buvę Paslaugų sutarties.

22. Liudytojas T. M. paaiškino, kad jis buvo UAB „Energo strategija“ vadovas. (bylos duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 10-15)). Kiek prisimena UAB „Atenergo“ suteikė paslaugas, o UAB „Energo strategija“ sumokėjo už paslaugas bet tikslių aplinkybių dėl vėjo jėgainių verslo, kokios paslaugos buvo teiktos, dėl atliktų mokėjimų už paslaugas nebeprisimena nes tai buvo seniai.

23. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2019 m. gruodžio 6 d. buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei UAB „Energo strategija“. Bankroto byla ieškovei iškelta 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi, nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“, nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 10 d. (t.1.,b.l. 7-9). LITEKO duomenimis 2020 m. balandžio 6 d. bankrutuojančiai UAB „Energo strategija“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 63377,48 Eur sumai (civilinės bylos Nr. eB2-132-340/2023).

24. 2009 m. vasario 20 d. ieškovė UAB „Energo strategija“ atstovaujama direktoriaus L. K. ir atsakovė UAB „Atenergo“, atstovaujama direktoriaus A. M. ir sudarė Paslaugų sutartį Nr. 03, pagal kurios Sutarties 1.1 punktą atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės UAB „Energo strategija“ užsakymą suteikti konsultacines ir informacijos teikimo atlygintinas paslaugas vėjo jėgainių projektavimo, dokumentų ruošimo bei kitais klausimais, kurie susiję su vėjo jėgainių projektų ruošimu ir įgyvendinimu, žemės paskirties keitimo į kitos paskirties žemę vėjo jėgainių statybai, žemės grunto tyrimo klausimais, poveikio aplinkai vertinimo klausimais, sanitarinių apsaugos zonų nustatymo klausimais, detaliojo plano ruošimo klausimais, vėjo jėgainių statybai reikalingų leidimų ir licencijų gavimo, finansavimo ir kitais klausimais, atstovauti teismuose ir ginti įmonės interesus, susijusius su vėjo jėgainių projektų ruošimu, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. (1t.,b.l. 16 – 19, t.3., b.l. 163-166).

25. Bylos duomenimis 2008 m. spalio 16 d. Pagėgių savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl leidimo rengti detalųjį planą žemės sklype, esančiame Pagėgių savivaldybės Vydutaičių kaime 13, 37 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2., b.l. 94, t.3., b.l. 137). Pateikti duomenys apie 2008 m. rugpjūčio 22 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Atenergo“ ir subnuomos sutartis su UAB „Energo strategija“ , UAB „Tauro šėlsmas“, UAB „Tauraganas“ (t.2., b.l. 174-194, t.3.,b.l. 23-30). 2012 m. vasario 22 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus Pagėgių savivaldybės administracijos teisių ir pareigų perdavimo sutartimi detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos perduotos UAB „Atenergo“. Nustatyta, kad sutartis galioja iki detaliojo plano patvirtinimo datos bet ne ilgiau kaip 3 metus (t.2., b.l. 95-98, t.3.,b.l. 155-162). Byloje pateikti dokumentai dėl Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti, detaliojo plano sprendinių viešinimo (t.2., b.l. 99-133, 136-173, t.3. 147-155). UAB „Tauragės planas“ pavesta užduotis detaliajam planui parengti, numatyti terminai 2012 m. I ketvirtis – 2013 m. IV ketvirtis (t.2., b.l. 134). 2012 m. rugsėjo 18 d. UAB „Atenergo“ sudaryta sutartis darbams atlikti su UAB „Ekosistema“ (t.3., 14-15 b.l.), 2012 m. spalio 30 d. su UAB „Rapasta“ (3t. b.l.16-18). 2008 m. lapkričio 28d. Projektavimo darbų sutartis su UAB „Tauragės planas“ ( 3t. b.l. 19-22). Atsakovė pateikė duomenis apie atliktus mokėjimus pagal sutartis ( 3t., b.l. 104-117).

26. Byloje pateikta 2014 m. kovo 5 d. Teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažyma, Aiškinamasis raštas (t.2., b.l., 26-42). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. rugpjūčio 24 d. Atrankos išvada dėl keturių po 500 kW galios vėjo jėgainių statybos ir eksploatacijos Vydutaičių kaime, Pagėgių savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo ir su tuo susiję kiti duomenys. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovė UAB „Atenergo“ (t.2.,b.l. 43-93). Pateikti duomenys, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. detalusis planas pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl žemės sklypo (kadastrinio Nr. 8824/0001:38) Vydutaičių k., Pagėgių sen., Pagėgių sav. Byloje pateiktas derinimo protokolas, Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir kt. 2014 m. rugpjūčio 4 d. pateiktas raštiškas pranešimas UAB „Energo strategija“ Dėl paslaugų sutarties 2009 m. vasario 20 d. įvykdymo ir detaliojo plano pateikimo patikrinimui, kuriame nurodoma, kad UAB „Atenergo atliko paslaugas ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. pateikė detalųjį planą Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros skyriui (t.2., b.l. 196-199).

27. Byloje pateiktas 2014 m. rugsėjo 2 d. Teritorinio planinio dokumentų patikrinimo aktas dėl numatomos veiklos žemės sklypo padalijimo, paskirties keitimo, naudojimo būdo, susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų (4 vėjo energijos jėgainių iki 330 kW ir TP statybos). Patikrinimo išvadoje nurodoma neteikti teritorijų planavimo dokumento tikrinti pakartotinai, kol vadovaujantis teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje teisės aktų nustatyta tvarka nebus pakeisti ir patvirtinti detaliojo plano sprendinių neatitinkantys Pagėgių savivaldybės bendrojo plano ar juos keičiančio Pagėgių savivaldybės bendrojo plano ar juos keičiančio Pagėgių savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T-181 rengiamo Pagėgių savivaldybės teritorijos vėjo jėgainių parkų išdėstymo specialiojo plano sprendiniai (t.2., b.l. 6-25). UAB „Atenergo“ 2015m. vasario 11d. kreipėsi su prašymu į Pagėgių savivaldybės administraciją prašydama įtraukti į rengiamą vėjo jėgainių specialųjį planą žemės sklypą, kuriame parengtas detalusis planas dėl 4 vėjo jėgainių statybos ir yra derinimo stadijoje ( 3t., b.l. 136).

28. 2016 m. lapkričio 9 d. buvo pateiktas prašymas patikrinti teritorijų planavimo dokumentą, informuoti akcininkai dėl susipažino su dokumentu pas detaliojo plano rengėją. Byloje pateiktas 2016 m. lapkričio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas į 2016 m. lapkričio 9 d. „Atenergo“ prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą, kuriame nurodoma, kad pareigų perdavimo 2012 m. vasario 22 d. sutartis, kurios pagrindu bendrovė įgijo planavimo organizatoriaus teises, galiojo nuo jos pasirašymo datos iki detaliojo piano patvirtinimo datos, bet neilgiau kaip 3 metus. Tikrinimo metu sutartis yra negaliojanti, tuo pačiu bendrovė neturi planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų. Taip pat nustatyta, kad dokumento sudėtyje tikrinimui pateiktu planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvado galiojimas yra pasibaigęs. Pagėgių savivaldybės taryba 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu patvirtino Pagėgių savivaldybes teritorijos vėjo jėgainių parkų išdėstymo specialųjį planą, kuris, yra pripažįstamas Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi. Dokumento tikrinimas buvo nutrauktas ir gražintas UAB „Atenergo“ (t.2., b.l. 18-25).

33. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nebeginčija Paslaugos sutarties nes šis reikalavimas yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Nors neneigia, kad ieškovė nėra pilnai atsiskaičiusi su atsakove pagal Paslaugų sutartį, tačiau šiuo atveju atsakovė šių lėšų nėra įskaičiusi už suteiktas paslaugas. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2012 m. rugsėjo 16 ir 17 d. atliko du 56 000 Eur vertės mokėjimus, 2012 m. spalio 2 d. dar vieną 4 000 Eur dydžio avansinį mokėjimą į atsakovės sąskaitą. Mokėjimų nurodymuose įrašyta, kad atliekami avansiniai apmokėjimai už vėjo jėgaines ir transportavimą. Ieškovės teigimu, su atsakove vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo sutarčių ji nesudarė, atsakovė jėgainių įrangos ieškovei nepristatė ir nepardavė, todėl ieškovės atsakovei pervestos lėšos, kurios kvalifikuojamos kaip avansas už vėjo jėgaines ir transportavimą, turi būti priteistos grąžinti kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Atsakovė vėjo jėgainės ieškovei nepardavė, avanso ieškovei negrąžino. Tarp šalių buvo atsiradę iki sutartiniai santykiai dėl 60 000 Eur avanso sumokėjimo už vėjo jėgainę ir transportavimą, tačiau jie nutrūko, kadangi vėjo jėgainės nebuvo parduotos, todėl atsakovė turi pareigą gražinti ieškovės sumokėtas lėšas, kaip įgytas be teisinio pagrindo. Ieškovės atstovo vertinimu tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė jungtinės veiklos santykiai.

35. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje esančius įrodymus dėl suteiktų paslaugų įvertino, padarydamas išvadas, kad paslaugos ieškovei pagal Paslaugų sutartį yra suteiktos. Kaip minėta ieškovė pareiškusi ieškinį tai neigė, tačiau šiuo metu remiasi minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad paslaugos visgi buvo suteiktos ieškovei, tačiau atsakovė nepagrįstai praturtėjo nes 60 000 Eur avansas buvo pravestas ne už suteiktas paslaugas. Šiuo atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti sumokėtų pinigų (avanso) kaip be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

36. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6. 242 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktas).

37. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti( CK 6.696 straipsnio 1,4 punktai). Tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu (CK 6.972 straipsnio 1 dalis).

38. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 44 punktas). Skiriamasis jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, 60 punktas).

39. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 28 punktas). Bendri sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) sudaro teisinį pagrindą ją kvalifikuoti būtent kaip jungtinės veiklos sutartį, nors ji gali turėti ir paskolos, atlygintinų paslaugų, rangos ar kitoms sutartims būdingų elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46-469/2022, 51 punktas). Kitų sutarčių, su kuriomis teismų praktikoje lyginama jungtinės veiklos sutartis, šalių tikslai (interesai, dėl kurių sutartys sudaromos) yra priešingi, pvz., viena iš paslaugos sutarties šalių siekia gauti paslaugą, kita – atlygį už ją; užsakovas sudaro rangos sutartį turėdamas tikslą įgyti darbų rezultatą, rangovas – gauti pelno už atliktus darbus ir pan. Tuo tarpu jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslas bendras – gauti pelną ar pasiekti ne komercinį tikslą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-469/2023).

40. Atsakovės vadovo atstovo vertinimu ieškovė prašydama priteisti sumokėtą avansą motyvuoja tik pervedant lėšas nurodytu mokėjimo pagrindu. Tačiau, kaip tuo metu buvo susitarta, kaip reikėtų kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius nėra pakankamai aišku ir atsakovei. Ieškovė neigusi, kad buvo sudaryta Paslaugų sutartis ir suteiktos paslaugos, to nebeginčija. Ieškovei tai tvirtinant, atsakovė tokiu atveju sutinka, kad tarp šalių susiklostė tokie santykiai. Net atsakovei ir užskaičius 60000 Eur už suteiktas paslaugas, už jas nėra pilnai atsiskaityta, nes susitarta buvo dėl 81 000 Eur sumos. Šiuo atveju atsakovei nedraudžiama užskaityti pervestas lėšas už paslaugas, nors mokėjimo paskirtis nurodyta kita. Atsakovė neturėjo pareigos pranešti ieškovei, kad lėšas užskaito už suteiktas paslaugas ieškovei. Tai, kad PVM sąskaita išrašyta 2020 m. neturi teisinės reikšmės. Pagal paslaugų sutartį lėšos galėjo būti mokamos avansu, jos sumokėtos ir užskaitytos. Šiuo atveju nenustačius jungtinės veiklos, nesant aiškių susitarimų, nesant rašytinės sutarties, lėšos pagrįstai užskaitytos už atsakovės suteiktas paslaugas pagal paslaugų sutartį. Tarp šalių susiklosčiusius santykius galima vertinti ir kaip jungtinės veiklos santykius. Tarp atsakovės ir kitų įmonių sudarytos identiškos paslaugų sutartys, buvo siekiama bendro rezultato, atsakovė neatliko skirtingus veiksmus įmonių atžvilgiu, jos teiktos paslaugos buvo bendros, visų interesais, ne individualios. Negalima vertinti, kad nesudarytos rašytinės sutartys, jos sudarytos, tik gal pavadintos netinkamai, kaip Paslaugų sutartis. Nėra aiškaus susitarimo dėl kiekvieno indėlio į bendrą tikslą, bet yra pagrindo vertinti, kad atsakovės indėlis nematerialus, organizacinis, ji rūpinosi visais klausimais, kitų indėlis finansinis. Tačiau tarp šalių nebuvo susitarimo, kad atsakovė pirks vėjo jėgaines, nėra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovė pagal Paslaugų sutartį buvo įsipareigojusi pateikti parengtą detalųjį planą valstybinei teritorijų priežiūrą atliekančiai institucijai, savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Šalys norėjo pastatyti elektrines, tačiau sumanymas nepavyko dėl to, kad nepavyko pasiekti detaliojo planavimo reikalavimų ir gauti statybos leidimus, dėl to, kad nepavyko įsigyti jėgainių, nes Rumunijos įmonė, turėjusi jas parduoti, buvo likviduota. Jei vertinti, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos santykiai, šalies lėšos, indėlis į bendrą veiklą, jei verslas nepavyko, neturi būti kitų kompensuotos. Kokia buvo atsakovės valia sudarant sutartį negali konkrečiai pasakyti, labiau vertintų, kad tarp šalių buvo sudaryta Paslaugų sutartis. Kokios konkrečiai paslaugos suteiktos atsakovė pateikė duomenis, be to Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad paslaugas atsakovė suteikė. Atsakovės vertinimu jei nebūtų jokių sutarčių, tai galėtų būti vertinama, kad ieškovė atsakovei sumokėjo lėšas be jokio teisinio pagrindo, tačiau šiuo atveju buvo sudaryta Paslaugų sutartis. Atsakovė suteikusi paslaugas turi teisę ė apmokėjimą.

41. Vertinant tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovės atstovų nurodytus argumentus matyti, kad atsakovės atstovų paaiškinimai nėra nuoseklūs vertinant ar tarp šalių susiklostė paslaugų, ar jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Atsakovės vadovas A. M. paaiškino, kad buvo bendras interesas pasistatyti 4 vėjo jėgaines. Paaiškino, kad statyti vieną bendrą vėjo parką būtų buvę labai brangu, būtų reikėję specialaus plano, todėl buvo nuspręsta dirbti bendrai, priimti sprendimus dėl kiekvienos įmonės, todėl buvo sudaryta Paslaugų sutartis, o joje buvo numatyta, kad vėliau bus sudaromos kitos sutartys. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės paslaugų teikimo apimtys ir terminas buvo aiškiai apibrėžtos, paslaugų teikimo terminas – nuo Sutarties pasirašymo dienos iki detaliojo plano pateikimo valstybinei institucijai.

42. 2009 m. vasario 20 d. sudaryta Paslaugų sutartimi tarp ieškovės UAB „Energo strategija“ ir atsakovės UAB „Atenergo“ pagal Sutarties 1.1 punktą atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės UAB „Energo strategija“ užsakymą suteikti konsultacines ir informacijos teikimo atlygintinas paslaugas vėjo jėgainių projektavimo, dokumentų ruošimo bei kitais klausimais, kurie susiję su vėjo jėgainių projektų ruošimu ir įgyvendinimu, žemės paskirties keitimo į kitos paskirties žemę vėjo jėgainių statybai, žemės grunto tyrimo klausimais, poveikio aplinkai vertinimo klausimais, sanitarinių apsaugos zonų nustatymo klausimais, detaliojo plano ruošimo klausimais, vėjo jėgainių statybai reikalingų leidimų ir licencijų gavimo, finansavimo ir kitais klausimais, atstovauti teismuose ir ginti įmonės interesus, susijusius su vėjo jėgainių projektų ruošimu, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugas susitarė teikti žodžiu arba raštu pagal ieškovės užsakymą (Sutarties 1.2 punktas). Susitarė, kad užsakymai dėl informacijos ar konsultacijų teikiami telefonu, paštu ar kitais telekomunikacijų įrenginiais (Sutarties 1.3 punktas). Sutartyje nustatyta visa teikiamų paslaugų kaina – 280 000 Lt su PVM (Sutarties 3.1 punktas). Sutartyje nurodyta, kad pasirašius šią sutartį, ieškovė vykdo avansinius apmokėjimus, pagal atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras (Sutarties 3.2 punktas). Atsakovė sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas pateikia ieškovei, o ieškovė privalo apmokėti pagal pateiktą sąskaitą. Ieškovei nepateikus raštiškų prieštaravimų dėl suteikiamų paslaugų, laikoma, kad atsakovė paslaugas suteikė tinkamai (Sutarties 3.3 punktas). Paslaugų teikimo terminas – nuo Sutarties pasirašymo dienos iki detaliojo plano pateikimo valstybinei teritorijų priežiūrą atliekančiai institucijai pasirašyti. Tolimesniam paslaugų teikimui sudaroma papildoma sutartis arba rašomas priedas prie Sutarties (Sutarties 3.4 punktas). Ieškovė Sutartimi įsipareigojo atlyginti papildomas išlaidas, kurias patirs atsakovė teikdama paslaugas, tokias kaip dokumentų tvarkymo įforminimo, apmokėjimo už detaliojo plano paruošimą, grunto tyrimų atlikimą, geodezinius matavimus, kelionių, vertimo, bylinėjimosi išlaidas teismuose ir kitas išlaidas, kurios gali atsirasti teikiant konsultacijas vėjo jėgainių projektavimo darbuose (Sutarties 3.5 punktas). Paslaugų teikėjas, atsakovė įsipareigojo teikti konsultacines ir informacines teikimo paslaugas vėjo jėgainių, projektų rengimo, leidimų gavimo, ir kitais klausimais kurie susiję su vėjo jėgainių projektavimu Sutarties 1.1. punkte nurodyta apimtimi iki detaliojo plano pateikimo valstybinei teritorijų priežiūrą atliekančiai institucijai pasirašyti (Sutarties 4.1.1 punktas). Dėl konsultacinės ir informacinės teikimo paslaugos tolimesniems vėjo jėgainių statybos, statybos projekto rengimo konsultavimo paslaugų klausimais sudaroma papildoma sutartis pagal šalių nustatytas sąlygas (Sutarties 4.1.2 punktas). Ieškovės reikalavimu pranešti visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą (Sutarties 4.1.3 punktas). Sutartis galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (Sutarties 6.1 punktas) (1t.,b.l. 16 – 19, t.3., b.l. 163-166). Teikiant paslaugas buvo atliekami organizaciniai darbai, derinimai ir kt. (šios nutarties 21 punktas).

G. S., A. I. pervedė po 20 000 Eur nurodydami pervedimo pagrindą „ Akcininko įnašas įrangos pirkimui“ (1t., b.l. 22). CK 6.970 straipsnis numato, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Įnašas įvertinamas pinigais visų partnerių susitarimu. Tačiau įvertinus byloje pateiktus įrodymus teismas neturi pagrindo su prieš tai minėtais atsakovės argumentais sutikti.

49. Atsakovės atstovas paaiškino, kad galvodama atsakovė į priekį rizikavo, sumokėjo avansą s Rumunijos įmonei tikslu rezervuoti 4 vėjo jėgaines. UAB „Atenergo“ nenupirko jėgainių savo vardu, be to neturėjo pagrindo ir teisės jų perparduoti, tokio susitarimo nebuvo, buvo tik ketinama pirkti. Vėjo jėgaines įmonės būtų pirkusios tiesiogiai, lėšas būtų pagal sudarytas sutartis pervedusios tiesiogiai. Nors ieškovės mokėjimo nurodymuose UAB „Atenergo“ buvo nurodyta, kad lėšos pervedamos už vėjo jėgaines, atsakovė šias lėšas gavo už suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu nurodytų aplinkybių dėl 130 000 JAV dolerių mokėjimo, dėl mokėjimo nurodymuose nurodytos paskirties nėra pagrindo vertinti kaip šalių bendrą indėlį siekiant įsigyti vėjo jėgaines. T.y. ieškovės atsakovei pervestų lėšų laikyti mokėjimais, atliktais vykdant susitarimą dėl jungtinės veiklos vykdymo, nėra pagrindo.