- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- e2A-303-467/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00028-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Alma Urbanavičienė, Rūta Latvelė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Rūtos Latvelės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa), priteisti ieškovei 100 000 Eur neturtinės ir 294 Eur turtinės žalos, patirtos dėl aplaidaus gydymo įstaigų darbo, atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad dėl viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (toliau – ir Rokiškio PSPC) ir VšĮ Rokiškio rajono ligoninės (toliau – ir Rokiškio ligoninė) netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (pavėluotai diagnozuoto (duomenys neskelbtini) patyrė 100 000 Eur neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija), ieškovės vertinimu, nepagrįstai neturtinę žalą įvertino 6 000 Eur) ir 294 Eur turtinę žalą (išlaidas vaistams).
3. Ieškovė 2022 m. gegužės 1 d. apie 17.00 val. pasijuto blogai – tirpo kairė ranka, silpnėjo kairė koja, veido simetrijos buvo nelygios, nejautė veido, negalėjo aiškiai kalbėti – todėl išsikvietė greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP). Atvykus GMP, ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini), suleista vaistų, nurodyta masažuoti ranką, į ligoninę važiuoti nesiūlyta. Išmiegojusi 5 valandas ieškovė vis tiek jautėsi blogai, todėl dar kartą išsikvietė GMP, kuri, tik ieškovės sugyventiniui pareikalavus, ieškovę išvežė į Rokiškio ligoninę. Ligoninėje 2025 m. gegužės 2 d. 02.15 val., nustačius židininius simptomus, iš karto buvo galima įtarti ūmų (duomenys neskelbtini), o, atlikus (duomenys neskelbtini) tyrimą, nustatyti (duomenys neskelbtini) ir ieškovę nukreipti į (duomenys neskelbtini) gydymo centrą (Respublikinę Panevėžio ligoninę), tačiau visos reikiamos specializacijos gydytojų konsultacijos ir tinkama diagnozė suformuluota pavėluotai ((duomenys neskelbtini) atlikta 2022 m. gegužės 2 d. 06.46 val., diagnozė patvirtinta 07.33 val.). Ieškovė pavėluotai pervežta į (duomenys neskelbtini) gydymo centrą, dėl to pailgėjo laikas iki (duomenys neskelbtini) tyrimo ir (duomenys neskelbtini) pradžios, o greitesnis reagavimo laikas iki (duomenys neskelbtini) galėjo prisidėti prie mažesnės liekamosios žalos po (duomenys neskelbtini).
4. Dėl laiku nesuteiktos pagalbos ieškovė jaučia didelius galvos skausmus, svaigimą, kamuoja nemiga, susilpnėjo atmintis. Ieškovė lankosi psichikos sveikatos centre dėl kamuojamo nerimo, baimės. Ji negali dirbti fiziškai kaire ranka (yra kairiarankė), kairė kūno pusė yra silpna. Ieškovei nustatytas 50 proc. darbingumas (dalyvumas), nors iki ligos ji buvo visiškai darbinga. Po šio įvykio ieškovei sumažėjo galimybės užsiimti ankstesne veikla (visuomenine, laisvalaikio ar kt.), kadangi laisvalaikiu prižiūrėjo ir slaugė pažįstamus, kaimynus, kurie negalėjo savimi pasirūpinti. Po žalos atsiradimo ieškovė nebeturi fizinių jėgų rūpintis kitais (negali sunkiai kelti, svaigsta galva, fiziškai silpna kairė ranka); negali pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais ir kitais artimaisiais taip, kaip jais rūpinosi iki žalos atsiradimo momento. Ieškovei trūksta tiek fizinių jėgų, tiek yra sunku ir emociškai, nes greitai pavargsta – net galvodama, ima prarasti atmintį, nepamena apie tai, ką prieš kelias minutes galvojo. Po įvykio pablogėjo išvaizda, t. y. pasikeitė veido simetrija, dėl to naudoja veido kremus, kad paslėptų šią problemą; sutriko kalba; tenka nuolat vartoti nereceptinius vaistus nuo galvos skausmo. Ypatingai ieškovė jaučia nepatogumus dėl kairės rankos nevaldymo, nemigos, baimės jausmo, kalbos sutrikimų, suprastėjusios atminties, koordinacijos, atsirado nuotaikų kaita, nuolatinis nerimas, panika.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovės L. J. ieškinį patenkino iš dalies – pripažino ieškovei teisę į 23,97 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą: priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
7. Teismas nustatė, kad Komisija 2023 m. gruodžio 28 d. sprendime konstatavo, jog VšĮ Rokiškio PSPC ir Rokiškio ligoninė, teikdamos asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, sukėlė žalą jos sveikatai.
8. Teismas nurodė, kad dėl Rokiškio PSPC ir Rokiškio ligoninės nerūpestingumo ir aplaidumo ieškovei buvo pavėluotai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (šį susirgimą rodančių požymių buvo jau pirmojo GMP iškvietimo 2022 m. gegužės 1 d. 20.28 val. metu), todėl ji pavėluotai (tik 2022 m. gegužės 2 d. ryte ((duomenys neskelbtini) išvada gauta 2022 m. gegužės 2 d. 07.33 val.) buvo perkelta į Respublikinę Panevėžio ligoninę ((duomenys neskelbtini) gydymo centrą), kur jai buvo suteiktas reikiamas gydymas. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
Šalies argumentai
9. Pasisakydamas dėl turtinės žalos teismas nustatė, kad Komisija 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu nusprendė atlyginti ieškovei 23,97 Eur turtinę žalą už vaistinių preparatų įsigijimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai 294 Eur turtinės žalos dėl vaistinių preparatų įsigijimo atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti vaistinių preparatų įsigijimo čekiai patvirtina, jog ieškovė įsigijo jų tik už 23,97 Eur, t. y. už Komisijos nustatytą sumą. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu galėtų susiformuoti pagrįstas teismo įsitikinimas, kad ieškovė patyrė daugiau išlaidų vaistiniams preparatams dėl patirto (duomenys neskelbtini) įsigyti. Ieškovė nepateikė teismui duomenų nei kiek kitų vaistinių preparatų ji įsigijo, nei kokia jų kaina, nei kiek ji faktiškai išleido pinigų. Juolab kad iš pateiktų čekių matyti, jog dalis vaistų ieškovei yra kompensuojama.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovė (valstybė) neturi teisės skųsti (prašyti peržiūrėti) Komisijos sprendimo dėl turtinės žalos ieškovei atlyginimo. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad Komisijos nustatyta žalos atlyginimo suma yra pakankama. Dėl šių priežasčių teismas neperžiūrėjo ir nesprendė dėl Komisijos jau nustatytos 23,97 Eur turtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo. Teismas vertino tik tai, ar yra pagrindas priteisti ieškovei daugiau nei 23,97 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, pagrindo priteisti didesnę sumą nėra.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė neprašo atlyginti netiesioginių nuostolių (negautų pajamų, t. y. pajamų, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota), todėl šiuo klausimu nepasisakė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė nereikalauja priteisti netiesioginių nuostolių atlyginimo, neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti patirtų tiesioginių nuostolių dydį.
13. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nustatė, kad atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, viena vertus, prašo jį atmesti, teigdama, jog ieškovės patirta žala buvo neišvengiama, kita vertus, sutinka, kad Komisijos nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama.
14. Teismas pasirėmė Komisijos ekspertės dr. I. S. išvadomis, kuriose konstatuota, kad ieškovės patirta žala – liekamieji reiškiniai po persirgto (duomenys neskelbtini). Žala buvo neišvengiama, nes tai yra ūminės ligos pasekmė. Ankstesnis pacientės pervežimas į (duomenys neskelbtini) centrą teoriškai galėjo sumažinti žalos dydį, tačiau kokia apimtimi, atsakyti konkrečiai negalima, kadangi gydymo efektyvumas priklauso ne tik nuo laiko iki gydymo pradžios, bet ir kitų veiksnių.
15. Teismo vertinimu, byloje susiklostė specifinė situacija, kad net jei ieškovė būtų iš karto po pirmojo GMP iškvietimo išgabenta į Respublikinę Panevėžio ligoninę, ji, tikėtina, vis tiek būtų patyrusi tam tikrą neišvengiamą žalą dėl ūminio susirgimo ((duomenys neskelbtini)), tačiau šiuo atveju nėra galimybių nustatyti, kokia žala būtų buvusi patirta ir kokios žalos dalies būtų pavykę išvengti. Vis dėlto šiame kontekste teismas pastebėjo, kad jam nekyla pagrįstų abejonių, jog tam tikros žalos (jos dalies) vis dėlto būtų pavykę išvengti, jei Rokiškio PSPC ir Rokiškio ligoninė būtų viską padarę rūpestingai ir atidžiai (laiku diagnozavę galimą (duomenys neskelbtini) ir išgabenę ieškovę į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jai buvo suteikta reikiama sveikatos priežiūros paslauga). Todėl teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad visa ieškovės patirta žala buvo neišvengiama.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismui nekilo pagrįstų abejonių, kad dalies ieškovės patirtos žalos buvo galima išvengti, tačiau neįmanoma nustatyti, kokios žalos dalies būtų išvengta, jei sveikatos priežiūros įstaigos būtų viską atlikusios pagal joms taikomus aukštus rūpestingumo, apdairumo ir atidumo reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju buvo reikšmingai pavėluota ieškovei diagnozuoti (duomenys neskelbtini), todėl teismui nekilo pagrįstų abejonių, kad dalį ieškovės patirtos žalos vis dėlto lėmė netinkami gydymo įstaigų veiksmai (neveikimas). Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nusprendė, kad ieškovė turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą.
17. Vertindamas patirtą neturtinę žalą, teismas pažymėjo, kad dėl (duomenys neskelbtini) ieškovė, gana jauno, t. y. 34 metų ((duomenys neskelbtini) metu) moteris, neteko 60 proc. darbingumo (dalyvumo), labai pablogėjo jos psichinė sveikata, ji turi vartoti psichiką veikiančius vaistus, dėl (duomenys neskelbtini) pablogėjo jos išvaizda, ji patiria galvos skausmus, svaigimą, jaučia nepatogumus dėl sunkesnio kairės rankos valdymo (nustatyta (duomenys neskelbtini)), nemigos, baimės jausmo, kalbos sutrikimų, suprastėjusios atminties, koordinacijos, atsiradusios nuotaikų kaitos, nerimo, depresijos. Smarkiai pablogėjusi ieškovės sveikata lemia reikšmingus jos galimybių įsidarbinti, tobulėti, bendrauti, gyventi pilnavertį šeimos ir socialinį gyvenimą apribojimus, sunkumus rūpintis šeimos nariais (turi dvi nepilnametes dukras). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės sveikata artimiausiu metu gali iš esmės pagerėti (atsistatyti), todėl ieškovei gali tekti ilgus metus jausti smarkiai pablogėjusios sveikatos padarinius.
18. Atsižvelgdamas į kitose bylose priteisiamas žalos atlyginimo sumas (skirtingose situacijose svyruojančias nuo 5 000 iki 160 000 Eur), taip pat aplinkybę, kad visgi tam tikra žala ieškovės sveikatai buvo neišvengiama ir tinkamas sveikatos priežiūros įstaigų elgesys tik būtų galėjęs sumažinti ieškovės patirtą žalą, teismas nusprendė, jog Komisijos nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra per mažas, jis padidintinas iki 15 000 Eur.
19. Nusprendęs, kad ieškovės patirta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju vertintina 15 000 Eur, o Komisija sprendimu neturtinę žalą įvertino 6 000 Eur, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė skirtumą tarp šių sumų, t. y. 9 000 Eur. Ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės įstatyme numatytų procesinių palūkanų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos. Ieškovės patirta 23,97 Eur turtinė žala turi būti atlyginta (išmokėta) pagal Komisijos 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą, todėl atskirai šiuo teismo sprendimu nepriteistina.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Apeliaciniame skunde ieškovė L. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš atsakovės ieškovei priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos ir 294 Eur turtinės žalos, patirtos dėl aplaidaus gydymo įstaigų darbo, atlyginimą bei priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) patirtas išlaidas. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Ieškovė iki 2022 m. gegužės 1 d. buvo visiškai sveika, o po aplaidžių gydymo įstaigų darbuotojų veiksmų ieškovei po gydymo buvo nustatytas 50 proc. darbingumo (dalyvumo) praradimas, o Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dalyvumo lygio“ ieškovei buvo nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis, netektas dalyvumo lygis 60 proc. Akivaizdu, kad neigiamos pasekmės tik didėja, nors dėl šios aplinkybės teismas nepasisakė ir šių papildomai į bylą pateiktų įrodymų nevertino.
20.2. Teismas sprendimo 16 punkte remiasi ekspertės dr. I. S. išvada, kad ieškovės patirta žala – liekamieji reiškiniai po persirgto (duomenys neskelbtini) – buvo neišvengiama, nes tai yra ūminės ligos pasekmė. Tačiau ta pati ekspertė taip pat konstatavo, kad ankstesnis pervežimas į (duomenys neskelbtini) centrą galėjo sumažinti žalos dydį. Nors ekspertė teigė negalinti konkrečiai nustatyti, kokia apimtimi žala būtų sumažėjusi, ji akcentavo, kad Rokiškio ligoninėje be pagrindo buvo praleistas laikas. Ekspertė nevertino, ar pasekmės iš viso būtų atsiradusios, jei ieškovė būtų buvusi nuvežta į Rokiškio ligoninę ir laiku pristatyta į (duomenys neskelbtini) centrą, o ne praėjus 17 valandų nuo susirgimo. Ekspertė konstatavo pasekmes, kurios atsirado po pavėluoto pristatymo, bet neatsakė į klausimą, ar pasekmių visiškai nebūtų atsiradę, jei pristatymas būtų įvykęs 17 valandų anksčiau.
20.3. Teismo sprendimo 17 punkte išdėstyta prielaida, kad ieškovė būtų patyrusi tam tikrą žalą net ir laiku nuvežus ją į Rokiškio ligoninę, grindžiama tik tikėtina teorija. Ieškovės sveikatos būklė po gydymo akivaizdžiai blogėja, o tai rodo mažėjantis dalyvumo lygis. Tai patvirtina priežastinį ryšį tarp netinkamai suteiktų medicininių paslaugų ir ieškovės patirtos žalos, kuri nuolat progresuoja ir turi būti tinkamai kompensuota.
20.4. Teismas teisingai įvertino sprendimo 19 punkte įvardytas aplinkybes, tačiau priteistas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis prieštarauja paties teismo nurodytai teismų praktikai kitose bylose priteisiamoms žalos atlyginimo sumoms (skirtingose situacijose svyruojančioms nuo 5 000 iki 160 000 Eur). Teismas nevertino ieškovės argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, nors sveikata yra unikali vertybė, leidžianti žmogui kaupti socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kurti savo gerovę, ir kuri niekada nebus atkurta dėl atsakovų aplaidumo. Ieškovė patyrė žalą dėl vienos iš svarbiausių, fundamentaliausių žmogaus vertybių – sveikatos pažeidimo. Pažeistos vertybės reikšmingumas yra kriterijus, kuris neabejotinai lemia didesnės piniginės kompensacijos nustatymą. Staigus ir netikėtas 60 proc. dalyvumo praradimas sukėlė ir tebekelia ieškovei skausmingus išgyvenimus bei nepatogumus kasdieniame gyvenime.
20.5. Teismas, kaip kriterijaus ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertinti didesne suma, nevertino aplinkybės, kad žala ieškovės sveikatai padaryta sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių profesionalių gydytojų ir kito medicinos personalo, į kuriuos pacientas kreipiasi pasitikėdamas ir tikėdamas, jog jie atidžiai, rūpestingai ir dėdami maksimalias pastangas pasirūpins jo sveikata, ją pagerins ir suteiks tinkamą gydymą laiku, o ne po pakartotinio iškvietimo bei apžiūros, kuomet reikėjo skubiai vežti į kompetentingą gydymo įstaigą. Šiuo atveju gydytojų atsakomybę lemia byloje nustatytos aplinkybės dėl netinkamo ir uždelsto reikiamo gydymo veiksmų suteikimo. Būtent dėl to ieškovei kilo itin skaudžios pasekmės, kurių, kaip nurodė išvadas teikę medicinos srities specialistai, buvo galima išvengti, pasirinkus tinkamą gydymo taktiką ir ėmus ją įgyvendinti nedelsiant. Pasekmės yra akivaizdžios ir lydės ieškovę visą likusį gyvenimą, tai neabejotinai turi įtakos ir psichologinei būsenai, dėl to ieškovė priversta lankytis pas psichologą, negali įsidarbinti, turi atminties sutrikimų, tai didina padarytą neturtinę žalą.
20.6. Ieškovė nežinojo, kad vaistų įsigijimo kvitus reikia kaupti ir pateikti, jog žala būtų atlyginta, be to, niekas jai to nepaaiškino, o jos būklė ir šiai dienai yra nepakankamai gera, kad viską atsimintų. Kitų duomenų apie išrašytus vaistus nei ta informacija, kuri pateikiama e.sveikatoje, pateikti negali. Ieškovės prašyta atlyginti 294 Eur suma, palyginus su netektomis pajamomis, jeigu laiku būtų diagnozuota liga ir nebūtų prarastas darbingumas, yra nedidelė ir neaprėpianti tikrų patirtų išlaidų, todėl turėtų būti priteista pagal pateiktą informaciją iš e.sveikata sistemos.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai iš esmės yra tapatūs argumentams, išsakytiems pirmosios instancijos teisme; argumentai dėl žalos atsiradimo priežasčių nepagrįsti specialistų ar ekspertų vertinimu, o tik subjektyviu situacijos supratimu. Argumentai dėl turtinės žalos ir jos dydžio neparemti faktiniais duomenimis, pagrįstai leidžiančiais teigti, kad tokia žala buvo patirta.
21.2. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
21.3. Nesutikdama su teismo sprendimu apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo, ko konkrečiai teismas iš byloje esančių duomenų neištyrė, kokius konkrečiai įrodymus įvertino neteisingai, kokias materialiosios teisės normas neteisingai aiškino ir taikė, ar kokius proceso įstatymo pažeidimus, lėmusius neteisingo sprendimo priėmimą, padarė.
21.4. Teigdama, kad dėl Rokiškio PSPC ir Rokiškio ligoninės darbuotojų netinkamų veiksmų apeliantei nustatytas 60 proc. dalyvumo netekimas, o tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priteisti 100 000 Eur neturtinę žalą, ieškovė tokio teiginio nepagrindžia objektyviais duomenimis, leidžiančiais pagrįstai teigti, kad 60 proc. dalyvumo netekimas yra priežastiniu ryšiu susijęs Rokiškio PSPC ir Rokiškio ligoninės veiksmais. Net ir darant prielaidą, kad 60 proc. dalyvumo netekimas yra sveikatos priežiūros įstaigų veiksmų pasekmė, ieškovė prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio nepagrindžia jokių išskirtinių aplinkybių buvimu, leidžiančių padaryti išvadą, kad jos praradimai ir išgyvenimai buvo tokie dideli, jog padaryta žala pinigine išraiška sudaro 100 000 Eur.
21.5. Teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl ieškovės sveikatos sutrikimų priežasčių ir pasekmių bei žalos dydžio, sprendimą motyvavo byloje esančia medžiaga, įskaitant ir Komisijos sprendimą bei gydytojo eksperto išvadas, teismų praktika. Teisiškai reikšmingų, objektyvių duomenų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes, ieškovė nepateikia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
23. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) normas atlyginimo. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, teisei į žalos atlyginimą pagal PTŽSAĮ normas atsirasti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama (žala turi būti atlyginama, jei jos, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, buvo galima išvengti); 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti įstatymas taip pat nereikalauja ir teisės į žalos atlyginimą su jais nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 32–34 punktai).
24. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės (apeliantės) L. J. ieškinį konstatuodamas, kad jam nekilo abejonių dėl paties žalos padarymo fakto ir kad tam tikros žalos (jos dalies) būtų buvę galima išvengti, jei Rokiškio PSPC ir Rokiškio ligoninė būtų viską padarę rūpestingai ir atidžiai (laiku diagnozavę galimą (duomenys neskelbtini) ir išgabenę ieškovę į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jai buvo suteikta reikiama sveikatos priežiūros paslauga). Taigi, iš esmės teismas nustatė tiek žalos atsiradimo faktą, tiek jos neišvengiamumą bei priežastinį ryšį tarp apeliantei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantei šioje situacijoje atlygintina 15 000 Eur neturtinė žala ir apeliantė leistinais įrodymais pagrindė, jog patyrė 23,97 Eur iš 294 Eur prašytos priteisti turtinės žalos atlyginimo.
25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdama, kad: 1) teismas nevertino 2024 m. lapkričio 18 d. naujai pateiktų įrodymų apie apeliantės būklės blogėjimą; 2) ekspertė pripažino, kad žala galėjo būti mažesnė, jei pacientė būtų laiku pervežta į (duomenys neskelbtini) centrą, bet nevertino, ar pasekmių apskritai buvo galima išvengti, jei gydymas būtų pradėtas nedelsiant, o teismas to taip pat neįvertino; 3) teismo išvada, kad žala būtų atsiradusi bet kokiu atveju, yra teorinė, o ieškovės sveikatos blogėjimo faktas yra nulemtas netinkamai suteiktų medicininių paslaugų; 4) priteisti 15 000 Eur neatitinka teismų praktikos analogiškose bylose ir neatsižvelgta į sveikatos, kaip esminės žmogaus vertybės, pažeidimo mastą bei pasekmes ieškovei; 5) teismas neįvertino aplinkybės, kad žala padaryta dėl profesionalų aplaidumo, kuris sukėlė negrįžtamus padarinius apeliantei, paveikusius jos kasdienį gyvenimą ir psichologinę būklę; 5) apeliantė negalėjo pateikti visų vaistų įsigijimo įrodymų dėl sveikatos būklės ir informacijos stokos, todėl prašomi 294 Eur turėtų būti priteisti pagal e.sveikatoje esančius duomenis.
26. Taigi, apeliaciniame skunde iš esmės keliami tik netinkamo neturtinės ir turtinės žalos dydžio nustatymo klausimai, todėl teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja apeliacinio skundo argumentais apibrėžta apimtimi.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
27. Akreditavimo tarnybos Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus 2023 m. balandžio 24 d. Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-47/2023 ataskaitoje konstatuota, kad 2022 m. gegužės 1 d. GMP paslaugos pacientei L. J. buvo teiktos netinkamai – pacientei išsakant simptomus, būdingus (duomenys neskelbtini) (tirpo kairioji ranka, susilpnėjo kairiosios kojos jėga, veido judesiai tapo asimetriški, negalėjo aiškiai kalbėti) slaugytoja J. T. šių simptomų nevertino, neįtarė galimo (duomenys neskelbtini), neišaiškino pacientei galimų pasekmių atsisakius skubiai vykti į stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos priėmimo–skubios pagalbos skyrių.
28. Akreditavimo tarnybos Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus 2023 m. kovo 8 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-507/2022 ataskaitoje konstatuota, kad 2022 m. gegužės 2 d. Rokiškio ligoninėje pacientei L. J. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus: vidaus ligų gydytojas R. K. priėmimo–skubios pagalbos skyriuje pacientei L. J., vertinant klinikinę pacientės būklę, nenustatė skubios medicinos pagalbos teikimo indikacijų, pacientei nebuvo priskirta skubios medicinos pagalbos kategorija.
Žemesnės instancijos teismas
31. Ieškovė, vadovaudamasi PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą dėl sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. sprendimu pripažino ieškovei L. J. teisę į 23,97 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei priteisė ieškovei iš atsakovės 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
32. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021 42 punktas).
34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta ir tai, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar įmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
35. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).
36. Apeliantė, remdamasi dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų patirtais išgyvenimais, likusiomis sveikatos sužalojimo pasekmėmis, prašė priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Komisija vertino, apeliantei atlygintina 6 000 Eur neturtinė žala.
37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie žalos apeliantės sveikatai padarymo aplinkybes, jos patirtus išgyvenimus, nepatogumus, likusias neigiamas pasekmes, pripažino apeliantės teisę į 15 000 Eur neturtinės žalos piniginę kompensaciją ir, atsižvelgdamas į tai, kad Komisijos sprendimu nustatyta 6 000 Eur kompensacija apeliantei jau išmokėta, priteisė 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
38. Vertindamas patirtą neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl (duomenys neskelbtini) ieškovė, gana jauno, t. y. 34 metų ((duomenys neskelbtini) metu) moteris, neteko 60 proc. darbingumo (dalyvumo), labai pablogėjo jos psichinė sveikata, ji turi vartoti psichiką veikiančius vaistus, dėl (duomenys neskelbtini) pablogėjo jos išvaizda, ji patiria galvos skausmus, svaigimą, jaučia nepatogumus dėl sunkesnio kairės rankos valdymo (nustatyta (duomenys neskelbtini)), nemigos, baimės jausmo, kalbos sutrikimų, suprastėjusios atminties, koordinacijos, atsiradusios nuotaikų kaitos, nerimo, depresijos. Smarkiai pablogėjusi ieškovės sveikata lemia reikšmingus jos galimybių įsidarbinti, tobulėti, bendrauti, gyventi pilnavertį šeimos ir socialinį gyvenimą apribojimus, sunkumus rūpintis šeimos nariais (ji turi dvi nepilnametes dukras). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės sveikata artimiausiu metu gali iš esmės pagerėti (atsistatyti), todėl ieškovei gali tekti ilgus metus jausti smarkiai pablogėjusios sveikatos padarinius (žr. skundžiamo sprendimo 19 punktą).
39. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos (piniginės kompensacijos) dydį teigdama, kad teismas, nustatydamas jai priteistinos neturtinės kompensacijos dydį, nukrypo nuo savo paties sprendime nurodytos teismų praktikos, neįvertino aplinkybės, jog iki 2022 m. gegužės 1 d. (t. y. iki (duomenys neskelbtini)) apeliantė buvo visiškai sveika, bei nevertino apeliantės 2024 m. lapkričio 18 d. pateiktų naujų įrodymų, pagrindžiančių jos sveikatos būklės blogėjimą, padarė klaidingą išvadą, kad apeliantės atsiradusios pasekmės vis tiek būtų atsiradusios, net jei sveikatos priežiūros paslaugos jai būtų buvusios suteiktos laiku ir tinkamai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su šia apeliantės pozicija.
40. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė (jos advokatas) 2024 m. lapkričio 18 d. pirmosios instancijos teismui pateikė Komisijos 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. J. prašymo atlyginti žalą“ su lydraščiu ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo „Dėl dalyvumo lygio“ kopijas. Minėtu sprendimu apeliantei nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis ir 60 proc. netekto dalyvumo lygis. 2023 m. vasario 14 d. apeliantei buvo nustatytas 50 proc. darbingumo (dabar dalyvumo) lygis.
41. Viena vertus, asmens netekto dalyvumo (darbingumo) lygis procentine išraiška labiau reikšmingas sprendžiant dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, kai byloje yra įrodinėjamas negautų pajamų dydis. Tai patvirtina kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad asmens netektas darbingumas lemia tam tikro masto jo galimybės dirbti ir užsidirbti atitinkamas iki sveikatos sužalojimo gautas pajamas sumažėjimą. Todėl, apskaičiuojant nukentėjusiam asmeniui priteistiną nuostolių atlyginimo sumą, yra atsižvelgiama į šio asmens netekto darbingumo procentinę išraišką, kuri atitinka jo patirtos žalos mastą. Dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusio darbuotojo nuostoliais yra laikomas jo iš dalies netektas darbingumas, todėl sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį, o negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 ir jos 63, 64 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip pažymėta ir skundžiamo sprendimo 14 punkte, apeliantė šioje byloje neprašė atlyginti netiesioginių nuostolių (negautų pajamų, t. y. pajamų, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota).
42. Kita vertus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, be kita ko, atsižvelgė ir į tai, kad apeliantei nustatytas 60 proc. netektas dalyvumas (žr. teismo sprendimo 19 punktą), nors ieškinio pateikimo metu (2024 m. sausio 27 d.) apeliantei galiojo anksčiau nustatytas 50 proc. netekto darbingumo (dalyvumo) lygis. Kitaip tariant, individualizuodamas apeliantės patirtą neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas į dar labiau sumažėjusį (t. y. pablogėjusį) dalyvumo lygį atsižvelgė ir į kaip teismų praktikoje suformuotą vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad atsižvelgdamas į šią aplinkybę teismas nevertino ir sprendime neišskyrė, jog būtent viso 60 proc. dalyvumo netekimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su Rokiškio PSPC ir Rokiškio ligoninėje apeliantei netinkamai teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
43. Nors apeliaciniame skunde kritikuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad žala būtų atsiradusi bet kokiu atveju, teigiant, jog ši išvada yra tik teorinė, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą rėmėsi ekspertės dr. I. S. pateiktais atsakymais.
44. Ekspertė dr. I. S., atsakydama į klausimą „Jei I GMP kvietimo metu, būtų įtarti (duomenys neskelbtini) pakitimai, ar turėjo būti pacientė vežama į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę ar į VšĮ Rokiškio rajono ligoninę? Jei turėjo būti vežama iš karto į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę ar galima buvo sumažinti ar išvengti žalos pacientės sveikatai? Jei taip, kokia dalimi?“, nurodė, kad „Jei pacientė po pirmojo kvietimo būtų vežama iš karto į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, tolimesnė pacientės ligos eiga ir gydymas priklausytų nuo objektyvios pacientės būklės, atliktų tyrimų ir jų rezultatų. Visai išvengti žalos sveikatai greičiausiai nebūtų galima, kadangi žala, susijusi su pacientės pagrindinio susirgimo pobūdžiu – ga(duomenys neskelbtini). Tačiau pacientės transportavimas po I GMP į Panevėžio ligoninę teoriškai būtų sutrumpinęs laiką iki galutinės diagnozės bei (duomenys neskelbtini) gydymo pradžios. Vertinant susirgimo laiką 17 val., GMP kvietimo laiką ir transportavimo iki Panevėžio trukmę, apžiūrą SPS, pacientei (duomenys neskelbtini) nebūtų taikytina dėl netinkamo terapinio laiko (<4,5 val.). Nors trumpesnis laikas nuo susirgimo pradžios iki (duomenys neskelbtini) gydymo (duomenys neskelbtini) pradžios yra reikšmingas geresnių išeičių po (duomenys neskelbtini) prognostinis veiksnys, tačiau tai nėra vienintelis rodiklis, nulemiantis galutines išeitis po (duomenys neskelbtini), čia svarbūs veiksniai yra ir paciento amžius, gera kolateralinė kraujotaka, periprocedūrinių komplikacijų nebuvimas ir kt. [4]. Todėl konkrečiai atsakyti į klausimą, kokia dalimi būtų mažesnė žala po (duomenys neskelbtini) konkrečiai šiuo atveju, negalima“.
45. Atsakydama į klausimą „Jei manote, kad VšĮ Rokiškio rajono ligoninė galėjo anksčiau nustatyti (duomenys neskelbtini) (pacientė atvyko 2022-05-02 02:15 val., (duomenys neskelbtini) tyrimas paskirtas 06:06 val., (duomenys neskelbtini) išvada aprašė 07:33 val.), kaip buvo galima sumažinti ar išvengti žalos pacientės sveikatai? Jei taip, kokia dalimi?“ ekspertė dr. I. S. nurodė, kad „VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje Pacientei 2022-05-02 02:15 val. nustačius židininius simptomus iš karto galima buvo įtarti (duomenys neskelbtini), o atlikus (duomenys neskelbtini) tyrimą nustatyti (duomenys neskelbtini) ir pacientę nukreipti į (duomenys neskelbtini) gydymo centrą. Anksčiau patekus į (duomenys neskelbtini) visai išvengti žalos sveikatai nebūtų galima, kadangi žala yra susijusi su pacientės pagrindiniu susirgimu – (duomenys neskelbtini). Pacientės savalaikis transportavimas į Panevėžio ligoninę būtų sutrumpinęs laiką iki detalesnio – KT (duomenys neskelbtini) tyrimo bei (duomenys neskelbtini) pradžios, o greitesnis laikas iki (duomenys neskelbtini) teoriškai galėjo prisidėti prie mažesnės liekamosios žalos po (duomenys neskelbtini). Tačiau kokia dalimi galima būtų mažesnė žala konkrečiu atveju įvertinti negalima: nors (duomenys neskelbtini) laikoma vienu efektyviausiu (duomenys neskelbtini) metodu įvykus (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), tačiau gydymo efektas stebimas ne visiems pacientams ir priklauso nuo kelių faktorių. Įvairių tyrimų duomenimis – trumpesnis laikas nuo susirgimo pradžios iki (duomenys neskelbtini) yra reikšmingas geresnių išeičių po (duomenys neskelbtini) prognostinis veiksnys, tačiau tai nėra vienintelis rodiklis, nulemiantis geresnes išeitis po (duomenys neskelbtini), čia svarbūs veiksniai yra ir paciento amžius, gera kolateralinė kraujotaka, periprocedūrinių komplikacijų nebuvimas ir kt. [4,5]. Todėl atsakyti į klausimą, kokia dalimi būtų mažesnė žala po (duomenys neskelbtini) negalima“.
46. Taigi, pirmiau pacituoti ekspertės atsakymai patvirtina, kad visiškai išvengti žalos sveikatai, net jeigu apeliantė būtų laiku pristatyta į (duomenys neskelbtini) gydymo centrą, nebūtų galima vien dėl paties susirgimo pobūdžio – ga(duomenys neskelbtini). Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ekspertė nevertino, ar pasekmių apskritai buvo galima išvengti, jei gydymas būtų pradėtas nedelsiant. Ekspertė nurodė, kad nėra įmanoma nustatyti, kokia dalimi žala būtų buvusi mažesnė, tačiau iš esmės liekamieji reiškiniai po patirto (duomenys neskelbtini) galėję būti mažesni, jeigu apeliantė būtų buvusi anksčiau pristatyta į (duomenys neskelbtini) gydymo centrą. Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų apeliantė į bylą nėra pateikusi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje susiklostė specifinė situacija, kai nėra galimybių nustatyti, kokia žala būtų buvusi patirta ir kokios žalos dalies būtų pavykę išvengti, tačiau abejonių, kad tam tikros žalos (jos dalies) vis dėlto būtų pavykę išvengti, jei Rokiškio PSPC ir Rokiškio ligoninė būtų viską padarę rūpestingai ir atidžiai (laiku diagnozavę galimą (duomenys neskelbtini) ir išgabenę apeliantę į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jai buvo suteikta reikiama sveikatos priežiūros paslauga) nekyla.
47. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo savo paties sprendime nurodytos teismų praktikos, suformuotos nustatant neturtinės žalos dydį bylose dėl sveikatai ar gyvybei padarytos žalos atlyginimo. Nors kasacinis teismas teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuotą kitose analogiško pobūdžio bylose, pripažįsta vienu iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau kartu pažymi, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 67 punktas ir jame nurodyta praktika). Todėl toks vertinimas lemia, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 50 punktas).
48. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 32, 33 punktai).
49. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad jo nurodytose bylose priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų dydis skirtingose situacijose yra nuo 5 000 Eur iki 160 000 Eur, tačiau nė vienoje iš nurodytų bylų nebuvo susiklosčiusi visiškai analogiška apeliantę ištikusiai situacija. Pavyzdžiui, už 80 proc. netektą darbingumą dėl nugaros smegenų pažeidimo, kuris susidarė kaip komplikacija po ieškovui diagnozuoto spondilodiscito, priteistas 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021); už 45 proc. netektą darbingumą priteista 10 000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-434-910/2024). 100 000 Eur (tiek kiek nagrinėjamu atveju prašė apeliantė) ir daugiau priteista už 100 proc. nedarbingumą, t. y. visišką neįgalumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-9-934/2024); 160 000 Eur priteista už uždelstą komplikacijų šalinimą, dėl kurių aštuonmetis neteko regėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-52-910/2024); 150 000 Eur priteista už gimimo metu patirtą intranatalinę asfikciją ir sunkų neįgalumo lygį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-893-330/2022). Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė, o ir teisėjų kolegija nenustatė, kad esant panašioms aplinkybėms būtų priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimo dydis, nei jį nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl nesutiktina su apeliante, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
50. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino individualias aplinkybes, o būtent tai, kad po (duomenys neskelbtini) apeliantė, 34 metų moteris, neteko 60 proc. darbingumo (dalyvumo), labai pablogėjo jos psichinė sveikata, ji turi vartoti psichiką veikiančius vaistus, pablogėjo jos išvaizda, ji patiria galvos skausmus, svaigimą, jaučia nepatogumus dėl sunkesnio kairės rankos valdymo (nustatyta (duomenys neskelbtini), nemigos, baimės jausmo, kalbos sutrikimų, suprastėjusios atminties, koordinacijos, atsiradusios nuotaikų kaitos, nerimo, depresijos. Smarkiai pablogėjusi ieškovės sveikata lemia reikšmingus jos galimybių įsidarbinti, tobulėti, bendrauti, gyventi pilnavertį šeimos ir socialinį gyvenimą apribojimus, sunkumus rūpintis šeimos nariais (turi dvi nepilnametes dukras). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės sveikata artimiausiu metu gali iš esmės pagerėti (atsistatyti), todėl ieškovei gali tekti ilgus metus jausti smarkiai pablogėjusios sveikatos padarinius (žr. skundžiamo sprendimo 19 punktą).
51. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, remiantis byloje esančia medžiaga, apeliantei dar iki (duomenys neskelbtini) patyrimo jau buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir apeliantė vartojo jai priskirtą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44), todėl negalima teigti, jog (duomenys neskelbtini) sutrikimas atsirado kaip uždelsto apeliantės patekimo į (duomenys neskelbtini) gydymo centrą pasekmė.
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai individualizavo apeliantei atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, ir pagrįstai nusprendė, kad 15000 Eur piniginė kompensacija už apeliantės patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus nagrinėjamoje situacijoje yra teisinga.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
53. Priešingai nei neturtinės žalos atveju, kai patirtų nepatogumų ir išgyvenimų neįmanoma įkainoti konkrečia pinigine suma, patirtos turtinės žalos atlyginimo dydžiui pagrįsti (nagrinėjamu atveju apeliantės išlaidos vaistams) gali ir turi būti pateikiami objektyvūs įrodymai. Apeliantė prašė priteisti jai 294 Eur turtinės žalos atlyginimą, tačiau jį grindė tik išrašu (1 t., b. l. 13–14), kuriame nurodoma numeris (tikėtina, recepto numeris), būsena (įsigytas), vaisto veikliosios medžiagos pavadinimas, forma, įsigijimo data, vaistą išrašiusio gydytojo vardas ir pavardė. Pažymėtina, kad vien tik šio išrašo, kuris, kaip apeliantė nurodo, atspausdintas iš e.sveikata, negalima spręsti apie tai, kokius konkrečius vaistus apeliantė įsigijo ir kiek jie kainavo. Minėta, kad nurodyta tik veiklioji vaisto medžiaga, tačiau skirtingų gamintojų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga pavadinimai skiriasi, skiriasi ir jų kainos, kurios gali būti skirtingos ir skirtingose vaistinėse ar jų tinkluose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė (apeliantė) nepateikė teismui duomenų, nei kiek kitų vaistinių preparatų (išskyrus tuos, kurių įsigijimą patvirtina vaistinių preparatų įsigijimo čekiai) ji įsigijo, nei kokia jų kaina, nei kiek pinigų apeliantė faktiškai jiems išleido. Kitaip tariant, neįrodė tokios žalos fakto bei jos dydžio.
54. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė dėl savo sveikatos būklės nesupratusi ir nežinojusi, jog reikia rinkti vaistų įsigijimo kvitus tam, kad galėtų įrodyti patirtą turtinę žalą, todėl 294 Eur turtinės žalos atlyginimas jai turėtų būti priteistas vien minėto išrašo iš e.sveikata pagrindu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šio įrodymo pateikimas nėra pakankamas 294 Eur išlaidoms už vaistus pagrįsti. Apeliantė įrodymais (kvitais) pagrindė tik dalį šios sumos – 23,97 Eur (1 t., b. l. 69). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad e.sveikata sistemoje prie kiekvieno įsigyto vaisto recepto turi būti ir įrašai apie susijusius dokumentus, iš kurių galima nustatyti, kurioje vaistinėje ir kada buvo išduotas vaistas, koks vaistininkas jį išdavė. Apeliantė nepateikė paaiškinimų, kokiu būdu apskaičiavo šią prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį (294 Eur). Taip pat nepateikė duomenų, kurioje vaistinėje ar kuriose vaistinėse ji įsigijo konkrečių pavadinimų vaistus, kiek jų įsigijo, kiek (bent jau vidutiniškai) tuo metu jie kainavo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantės teisę į 23,97 Eur turtinės žalos atlyginimą (kuris vykdant Komisijos sprendimą jau buvo išmokėtas), nes likusios 270,03 Eur sumos apeliantė nepagrindė įrodymais.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
55. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paciento teisę į už sveikatai padarytos žalos atlyginimą, ir nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pagrįstai pripažino apeliantės teisę į 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, padidindamas jai Komisijos nustatyto 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 15 000 Eur, skundžiamu teismo sprendimu priteisdamas 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pagrįstai nusprendė, kad apeliantė įrodė tik 23,97 Eur turtinę žalą, kurios atlyginimas skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu jau buvo įvykdytas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
56. VGTPT pateikė prašymą priteisti valstybei iš atsakovės apeliantei suteiktos teisinės pagalbos išlaidas (175 Eur), tačiau netenkinus apeliantės apeliacinio skundo ir paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.