Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Atsiliepimas

2. Ieškovės ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovė 2022 m. gegužės l d. apie 17.00 val. namuose pasijuto labai blogai, tirpo kairė ranka, silpnėjo kairė koja, veido simetrijos buvo nelygios, nejautė veido, negalėjo aiškiai kalbėti, todėl išsikvietė greitąją pagalbą. Atvykusiems greitosios pagalbos gydytojams paaiškino, kaip jaučiasi, tačiau jie pasakė, kad jai yra nerimas, suleido vaistų, liepė masažuoti ranką ir išvažiavo. Nuo suleistų vaistų ieškovė užmigo. Išmiegojusi daugiau kaip penkias valandas jautėsi taip pat blogai, todėl vėl išsikvietė greitąją pagalbą ir ji buvo nuvežta į ligoninę. Ligoninėje ieškovę priėmė tuo metu budėjęs ligoninės (duomenys neskelbtini) ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjas B. Gydytojas nurodė slaugytojoms paguldyti ieškovę stebėjimui ir pastatyti lašelinę. Naktį ieškovė buvo palikta be priežiūros, nemiegojo. Ryte atėjęs gyd. B pakėlė ieškovės kairę ranką, ją numetė ir pasakė, kad reikia vežti į (duomenys neskelbtini). Tik 2022 m. gegužės 2 d. ryte ieškovė buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę (praėjus 17 valandų nuo susirgimo), kur jai buvo suteikta reikiama pagalba ir buvo gydoma iki 2022 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje ieškovei buvo diagnozuotas smegenų infarktas dėl smegenų arterijos trombozės. Šioje ligoninėje buvo atlikti visi reikiami tyrimai, suteiktas profesionalus gydymas. Po gydymo ieškovė buvo nukreipta reabilitacijai į (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninę, kur gydėsi nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. birželio 3 d. Dėl laiku nesuteiktos pagalbos ieškovė jaučia didelius galvos skausmus, svaigimą, kamuoja nemiga, susilpnėjusi atmintis. Ieškovė lankosi psichikos sveikatos centre dėl kamuojamo nerimo, baimės. Ji negali dirbti fiziškai kaire ranka, visa kairė kūno pusė yra silpna. Ieškovei nustatytas 50 procentų darbingumas, nors iki ligos ji buvau visiškai darbinga. Po šio įvykio ieškovei sumažėjo galimybės užsiimti ankstesne veikla (visuomenine, laisvalaikio ar kt.), kadangi laisvalaikiu prižiūrėjo ir slaugė pažįstamus, kaimynus, kurie negalėjo savimi pasirūpinti, tačiau po žalos atsiradimo nebeturi fizinių jėgų rūpintis kitais (negali sunkiai kelti, svaigsta galva, fiziškai silpna kairė ranka (yra kairiarankė). Ieškovė negali pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais ir kitais artimaisiais taip, kaip jais rūpinosi iki žalos atsiradimo momento.

2.2. Ieškovė su sugyventiniu auginu dvi dukras ((duomenys neskelbtini)). Vyresnioji dukra jau gali daugiau ir pati savimi pasirūpinti, tačiau mažesniajai dukrai reikia daugiau pagalbos buityje, ruošiant pamokas, tačiau ieškovei labai trūksta tiek fizinių jėgų, tiek yra sunku ir emociškai, nes greitai pavargsta net galvodama, pradeda prarasti atmintį, nepamena apie tai, ką prieš kelias minutes galvojo. Po įvykio pablogėjo išvaizda, t. y. pasikeitė veido simetrija, dėl ko naudoja veido kremus, kad paslėpti šią problemą, sutrikusi kalba, sunkiai valdo kairę ranką. Tenka nuolat vartoti nereceptinius vaistus nuo galvos skausmo. Ypatingai jaučia nepatogumus dėl kairės rankos nevaldymo, nemigos, baimės jausmo, kalbos sutrikimų, suprastėjusios atminties, koordinacijos, atsirado nuotaikų kaita, nuolatinis nerimas, panika.

2.3. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2023 m. balandžio 28 d. išvadoje konstatuota, kad 2022 m. gegužės 1 d., 20.34-20.40 val., (duomenys neskelbtini) pirminės asmens sveikatos priežiūros centro greitosios medicininės pagalbos slaugytoja C, pacientei išsakant simptomus, būdingus ūminiam galvos smegenų kraujotakos sutrikimui/smegenų infarktui (tirpo kairioji ranka, susilpnėjo kairiosios kojos jėga, veido judesiai tapo asimetriški, negalėjo aiškiai kalbėti – šie simptomai buvo nurodyti pacientės 2023 m. sausio 18 d. skunde ir (duomenys neskelbtini) ligoninės Etapinėje epikrizėje iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)), šių simptomų nevertino, neįtarė galimo galvos smegenų kraujotakos sutrikimo/smegenų infarkto ir tuo, be kita ko, pažeidė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai įstatyme nustatytą paciento teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

2.4. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2023 m. kovo 13 d. atsakyme konstatuota, kad 2022 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės vidaus ligų gydytojas B priėmimo skubios pagalbos skyriuje, vertindamas klinikinę pacientės A būklę, be kita ko, nenustatė skubios medicinos pagalbos teikimo indikacijų ir todėl pacientei nebuvo paskirta skubios medicinos pagalbos kategorija, paskirdamas gydytojo neurologo konsultaciją, jos neužtikrino.

2.5. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kreipėsi į ekspertę gydytoją neurologę dr. D. Ekspertė nurodė kad ankstesnis pacientės pervežimas į insulto centrą teoriškai galėjo sumažinti žalos dydį, tačiau kokia apimtimi, atsakyti konkrečiai šiuo atveju negalima, kadangi gydymo efektyvumas priklauso ne tik nuo laiko iki gydymo pradžios, bet ir kitų veiksnių. Jei pacientė po pirmojo kvietimo būtų vežama iš karto į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tolimesnė pacientės ligos eiga ir gydymas priklausytų nuo objektyvios pacientės būklės, atliktų tyrimų ir jų rezultatų. Visai išvengti žalos sveikatai greičiausiai nebūtų galima, kadangi žala yra susijusi su pacientės pagrindinio susirgimo pobūdžiu – galvos smegenų insultu dėl vidurinės smegenų arterijos užsikimšimo. Tačiau pacientės transportavimas po pirmojo greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) iškvietimo į (duomenys neskelbtini) ligoninę teoriškai būtų sutrumpinęs laiką iki galutinės diagnozės, bei reperfuzinio gydymo pradžios. Vertinant susirgimo laiką 17 val., GMP kvietimo laiką ir transportavimo iki (duomenys neskelbtini) trukmę, apžiūros trukmę, pacientei IV trombolizė nebūtų buvusi taikoma dėl netinkamo terapinio laiko (<4,5 val). Nors trumpesnis laikas nuo susirgimo pradžios iki reperfuzinio gydymo mechanine trombektomija (kraujagyslės atvėrimo) pradžios yra reikšmingas geresnių išeičių po insulto prognostinis veiksnys, tačiau tai nėra vienintelis rodiklis, nulemiantis galutines išeitis po insulto, čia svarbūs veiksniai yra ir paciento amžius, gera kolateralinė kraujotaka, periprocedūrinių komplikacijų nebuvimas ir kt.

2.6. Ekspertė konstatavo, kad pacientei paskirta skubi neurologo konsultacija (tačiau apie jos atlikimą jokių duomenų dokumentuose nėra), kraujo tyrimai ir skirtas stebėjimas, o galvos smegenų kompiuterinė tomografija (toliau – ir KT) atlikta tik 06:46 val. Remiantis dokumentais, paskirta skubi neurologo konsultacija nebuvo atlikta, galvos smegenų KT atlikta pavėluotai, pasirinkta gydymo taktika – neteisinga (pacientė turėjo būti nedelsiant perkelta į insulto gydymo centrą ((duomenys neskelbtini) ligoninę). Nors židininė diagnozė atvykus leido įtarti galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, diagnozė buvo patvirtinta tik 7:33. Ekspertė padarė išvadą, kad visos reikiamos specializacijos gydytojų konsultacijos ir tinkama diagnozė suformuluota pavėluotai, pacientė turėjo iš karto būti perkelta į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

2.7. (duomenys neskelbtini) ligoninėje pacientei 2022 m. gegužės 2 d. 02:15 val. nustačius židininius simptomus iš karto galima buvo įtarti ūmų kraujotakos sutrikimą, o atlikus KT tyrimą nustatyti smegenų infarktą ir pacientę nukreipti į insulto gydymo centrą (toliau – ir IGC). Anksčiau patekus į IGC, visai išvengti žalos sveikatai nebūtų galima, kadangi žala yra susijusi su pacientės pagrindiniu susirgimu – galvos smegenų insultu dėl vidurinės smegenų arterijos užsikimšimo. Pacientės savalaikis transportavimas į (duomenys neskelbtini) ligoninę būtų sutrumpinęs laiką iki detalesnio KT angiografinio tyrimo ir mechaninės trombektomijos pradžios, o greitesnis laikas iki smegenų reperfuzijos teoriškai galėjo prisidėti prie mažesnės liekamosios žalos po insulto.

2.8. Nors medicinos darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau akivaizdu, jog ieškinys reiškiamas dėl to, kad gydymo įstaigų, konkrečiai (duomenys neskelbtini) pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (toliau – ir (duomenys neskelbtini) PSPC) ir (duomenys neskelbtini) ligoninės, darbuotojai neužtikrino maksimalių pastangų imantis visų galimų ir reikalingų priemonių, kad pacientas išvengtų visų ar bent dalies jam kilusių ypač sunkių neigiamų jo sveikatai padarinių (neįgalumo). Akivaizdu, kad dėl (duomenys neskelbtini) ligoninės ir (duomenys neskelbtini) pirminės asmens sveikatos priežiūros centro darbuotojų netinkamų veiksmų, ieškovei atsirado sveikatos sutrikdymas ir buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.

2.9. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nutarė ieškovės prašymo atlyginti turtinę žalą netenkinti. Ieškovė nežinojo, jog išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. vaistų įsigijimo kvitus, reikia kaupti ir pateikti, kad žala būtų atlyginta, be to, niekas jai to nepaaiškino, o jos būklė ir šiai dienai yra nepakankamai gera, kad viską atsiminti. Ieškovė daugiau įrodymų, nei informacija apie išrašytus vaistus, kuri yra esveikata sistemoje, pateikti negali. Ieškovės prašyta atlyginti 294 Eur suma, palyginti su netektomis pajamomis, jeigu laiku būtų diagnozuota liga ir nebūtų prarastas darbingumas, yra visiškai nedidelė ir neaprėpianti tikrų patirtų išlaidų, todėl turėtų būti priteista pagal pateiktą informaciją iš Esveikata sistemos.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Ieškovės reikalavimas priteisti tokią didelę neturtinę žalą yra nepagrįstas. Atsakovės manymu, Komisijos nustatyta neturtinės žalos suma, yra adekvati nustatytai situacijai. Ieškinyje nurodyti ieškovės sveikatos sutrikimai, negalavimai ir nepatogumai, 50 proc. darbingumo praradimas didžiąja dalimi yra ne netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų pasekmė, o patirto insulto pasekmė.

3.2. Komisijos pasitelkta ekspertė gydytoja neurologė dr. D (toliau – ir ekspertė) į Komisijos klausimą, ar pacientė patyrė žalą gaudama asmens sveikatos priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini) PSPC, nurodė, kad pacientės patirta žala – liekamieji reiškiniai po persirgto išeminio galvos smegenų insulto dėl vidurinės smegenų arterijos užsikimšimo. Žala buvo neišvengiama, nes tai yra ūminės ligos pasekmė. Ankstesnis pacientės pervežimas į insulto centrą teoriškai galėjo sumažinti žalos dydį, tačiau kokia apimtimi, atsakyti konkrečiai šiuo atveju negalima, kadangi gydymo efektyvumas priklauso ne tik nuo laiko iki gydymo pradžios, bet ir kitų veiksnių.

3.3. Į Komisijos klausimą, ar (duomenys neskelbtini) rajono ligoninė galėjo anksčiau nustatyti galvos smegenų infarktą (pacientė atvyko 2022 m. gegužės 2 d. 02:15 val., KT tyrimas paskirtas 06:06 val., KT išvada aprašyta 07:33 val.), kaip buvo galima sumažinti ar išvengti žalos pacientės sveikatai, jei taip, kokia dalimi, ekspertė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono ligoninėje pacientei 2022 m. gegužės 2 d. 02:15 val. nustačius židininius simptomus iš karto galima buvo įtarti ūmų kraujotakos sutrikimą, o, atlikus KT tyrimą, nustatyti smegenų infarktą ir pacientę nukreipti į insulto gydymo centrą. Anksčiau patekus į IGC visai išvengti žalos sveikatai nebūtų galima, kadangi žala yra susijusi su pacientės pagrindiniu susirgimu – galvos smegenų insultu dėl vidurinės smegenų arterijos užsikimšimo. Pacientės savalaikis transportavimas į (duomenys neskelbtini) ligoninę būtų sutrumpinęs laiką iki detalesnio KT angiografinio tyrimo ir mechaninės trombektomijos (MT) pradžios, o greitesnis laikas iki smegenų reperfuzijos teoriškai galėjo prisidėti prie mažesnės liekamosios žalos po insulto. Tačiau kokia dalimi galima būtų mažesnė žala konkrečiu atveju įvertinti negalima – nors MT laikoma vienu efektyviausiu insulto metodu įvykus insultui dėl smegenų arterijos užsikimšimo, tačiau gydymo efektas stebimas ne visiems pacientams ir priklauso nuo įvairių faktorių.

3.4. Komisija, įvertinusi turimą medžiagą ir ekspertės išvadas, konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) PSPC, teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas, sukėlė žalą pacientės sveikatai ir nustatė žalos sumą ta apimtimi, kiek žala buvo susijusi ne su insulto pasekmėmis, o su netinkamai teiktomis paslaugomis. Ieškovė ieškinyje nepateikė įrodymų, kad dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų patyrė išvengiamą žalą ir atsiradę sutrikimai yra ne ligos, o netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pasekmė. Taip pat ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad padaryta žala pinigine išraiška yra didesnė nei nustatė Komisija. Nesant nustatytiems kitokiems faktams dėl patirtos žalos, Komisijos nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir atitinkantis padarytos žalos mąstą. Ieškovė nepagrindžia, kad jos praradimai ir išgyvenimai buvo tokie dideli, kad padaryta žala pinigine išraiška sudaro 100 000 Eur.

Atsiliepimas

4.1. Atsakovė atsiliepime visiškai nepasisako dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2023 m. kovo 13 d. atsakymo dėl 2022 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kuri ieškovei buvo teikta pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus.

4.2. 2022 m. gegužės l d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini) pirminės asmens sveikatos priežiūros centro greitosios medicininės pagalbos darbuotojai atvykus į ieškovės namus, atlikus visus veiksmus vertinant klinikinę ieškovės būklę nustatant skubios medicinos pagalbos teikimo indikacijas, ieškovei turėjo būti paskirta skubios medicinos pagalbos kategorija. (duomenys neskelbtini) rajono ligoninėje situacija pasikartojo, nes vidaus ligų gydytojas B priėmimo skubios pagalbos skyriuje vertinant klinikinę būklę nenustatė skubios medicinos pagalbos teikimo indikacijų, dėl ko nebuvo paskirta skubios medicinos pagalbos kategorija. Dėl šio aplaidumo ieškovė yra tik 50 procentų darbinga, praradusi didelę dalį atminties, negali įsidarbinti, negali atlikti jokių pavedamų darbinių funkcijų, nes greitai užmiršta kas buvo prieš kelias minutes. Grįžus iš gydymo įstaigos, ieškovei atsirado papildomi simptomai – nerimas, baimė, nuotaikos, elgesio, miego sutrikimai, kurių iki insulto patyrimo nebuvo. Dėl minėtos aplinkybės jai teko ilgą laiką gydytis (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, jai buvo nustatyta organinė depresija, organiniai nuotaikos sutrikimai, organinis asmenybės sutrikimas, organinis astetinis sutrikimas, todėl ji buvo ir yra priversta vartoti psichotropinius vaistus, lankytis pas gydytojus psichiatrus, lankyti psichikos dienos stacionarą. Minėtas gydymas tęsiasi ir šiuo metu.

4.3. Ieškovė negali pateikti vaistų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, kadangi jų neišsaugojo, nes nežinojo, kad jų reikės, todėl į bylą pateikė tik informaciją, kurią galėjo gauti, t. y. Esveikatos informacinės sistemos duomenis, kurie patvirtina, jog ji buvo priversta naudoti medikamentus, kurie nėra kompensuojami. Medikamentus turėjo naudoti dėl insulto, nes jie naudojami išskirtinai esant šiai ligai. Vadinasi, jie susiję su ligos pasekmėmis, kurios atsirado dėl aplaidaus medikų darbo.

5. Atsakovas pateikė teismui tripliką, kuriame nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

5.1. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nepateikė objektyvių duomenų, kad žala sveikatai buvo išvengiama ir kad 50 procentų nedarbingumas po patirto insulto yra priežastiniu ryšiu susijęs su teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis.