Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-462-549/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-30
Bylos Nr.
II-462-549/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00326-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Pažeidėjas
G. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-462-549/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00326-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6.;1.5.3.;16.11.6.; 21.10.3.; 21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: 24253502116KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. (toliau ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2024-09-17 nutarimo Nr. 30-ANR_N-11585-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2024-09-17 nutarimu Nr. 30-ANR_N-11585-2024 G. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2024-08-31, 10 val. 56 min., Liepojos-Girininkijos g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,77 prom., neblaivumas (girtumas), po paklaidos – 0,75 prom., neblaivumas (girtumas). Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. B. skundu prašo pakeisti 2024-09-17 nutarimo dalį dėl jam skirtos administracinio poveikio priemonės ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta minimali, arba šis poveikio priemonės apskritai neskirti.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas pripažįsta padaręs inkriminuojamą administracinį nusižengimą, jo neginčija ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškina, kad alkoholį vartojo iš vakaro, todėl, pakankamai neįvertinęs jo poveikio organizmui, kitą dieną vairavo. Buvo nustatytas lengvas 0,77 (0,75 po paklaidos) promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios, nes prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo, o sustabdžius vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą, dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, nors turi virš 27 metų vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, mažamete dukra, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Jo gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Pilnu etatu dirba transporto skyriaus vadovo pavaduotoju kelių tiesimo įmonėje „UAB (duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, nes privalo vykti į skirtingus darbų objektus, esančius visoje Lietuvoje ir Latvijoje, juos inspektuoti, vykti į pagrindinę įmonės būstinę Vilniuje, taip pat vizituoti įvairias detalių tiekimo, kelių tiesimo technikos serviso įmones. Papildomai dirba pirmininku Klaipėdos miesto regbio klube „(duomenys neskelbtini)“. Teisė vairuoti reikalinga vykti į susitikimus su potencialiais klubo rėmėjais ir vykdyti regbio klubo veiklą. Teisė vairuoti reikalinga ir neatlygintinai padedant treniruoti regbio klubo vaikus, vežant juos į įvairias varžybas visoje Lietuvoje. Taip pat prisideda organizuojant tarpmokyklinius vaikų regbio turnyrus ir šventes, prisidedu ir vedant, koordinuojant užklasinę veiklą „(duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje”, „(duomenys neskelbtini) progimnazijoje”, „(duomenys neskelbtini) progimnazijoje” ir „(duomenys neskelbtini)”. 2024 metais organizavo edukacinę veiklą vaikams su negalia „(duomenys neskelbtini) mokykloje”. Darbdavio yra charakterizuojamas, kaip profesionalus, punktualus, visada padedantis, iniciatyvus, pavyzdingas, aktyvus, patikimas ir pareigingas darbuotojas. Charakteristikoje pažymima, kad jam teisė vairuoti būtina vykdyti tiesiogines darbines pareigas, vykti į skirtingus darbų objektus esančius visoje Lietuvoje ir Latvijoje. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti mažamete dukra, šeima ir artimaisiais. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbovietę ir daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti, netektų darbo, tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą („AB Swedbanke“ yra sudaręs būsto paskolos sutartį) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems.

Pareiškėjas pažymi, kad augina mažametę dukrą A. R. B (gim. (duomenys neskelbtini)), kuri nuo šių metų spalio mėnesio lankys privatų darželį, todėl teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti mažametės dukros saugų patekimą į ugdymo įstaigą. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti sergančiais, pensinio amžiaus tėvais, neįgalia mama J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir tėvu A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurie gyvena Kuršėnuose. Dėl ypatingai suprastėjusio mobilumo jiems būtina pagalba lankantis pas gydytojus. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant tėvų sveikata ir privalomai vykstant į įvairias medicinos įstaigas. Taip pat jis rūpinasi tėvų mokesčiais, vaistais ir finansine padėtimi. Mamai pakeisti abiejų kelių sąnariai, pripažintas viso kūno artritas. Tėvui nustatytas prostatos vėžys, hipertenzija, daryta kraujagyslių šuntavimo operacija. Todėl ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, artimiesiems.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad paskyrus ir trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio ir tai nepažeistų nei viešojo intereso, nei teisingumo principo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Pažymima, kad G. B. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Institucijos nuomone, G. B. skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas sutrumpinti paskirtų administracinio poveikio priemonių terminą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo asmeniniais interesais, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad tai, jog pažeidėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, nustatytas neblaivumas minimaliai viršija leistiną normą, jo padaryta veika nėra tyčinė ir nekilo sunkių pasekmių, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas ir dėl rūpinimosi artimaisiais, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būtų paskirtos švelnesnes administracinio poveikio priemones, negu straipsnio sankcijoje numatytos minimalios arba administracinio poveikio priemonės būtų neskiriamos. Aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo ir dėl rūpinimosi artimaisiais, jau buvo žinomos prieš padarant administracinį nusižengimą, tačiau tai G. B. nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties G. B. neatsakingo elgesio rezultatas. Tai, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo praradimą, apsunkinti materialinę padėtį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų įvertinti dar prieš darydamas administracinį nusižengimą. G. B. interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, o dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo sukeliami nepatogumai negali būti pripažinti išskirtine jo naudai liudijančia aplinkybe, pateisinančia švelnesnių, nei įstatyme numatyta, administracinių poveikio priemonių taikymą. Be to, G. B. administracinio poveikio priemonės buvo paskirtos minimaliam sankcijoje numatytam terminui įvertinus jo iki administracinės bylos nagrinėjimo pateiktame prašyme išdėstytą prisipažinimą ir gailėjimąsi, taip pat atsižvelgus į tai, kad alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,75 (įskaitant paklaidą) promilių neblaivumas. Atsiliepime tvirtinama, kad G. B. neteisėti veiksmai buvo tiesiogiai sukėlę pavojų tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams, o paskirtos administracinio poveikio priemonės yra proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkančios nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Manoma, kad pareiškėjo teisinės padėties švelninimas ar administracinio poveikio priemonių terminų trumpinimas ar netgi neskyrimas, nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tiek su valstybės politika griežtinti atsakomybę vairuotojams už vairavimą esant neblaiviems ir apsvaigusiems nuo alkoholio, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką administracinį nusižengimą. Juo labiau, kad ir už mažiau šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Institucija pažymi, kad atsiradus alternatyviai administracinio poveikio priemonei, jos taikymo ignoravimas ir besąlygiškas asmenims padariusiems šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ANK 34 straipsnio 6 dalies, nuostatų taikymas, iškreiptų bausmės paskirtį ir nepasiektų būtinų prevencinių nuobaudos tikslų, neatgrasytų nuo naujų nusižengimų padarymo. Šiuo atveju už vairavimą esant neblaiviam būtų taikoma analogiška ar net švelnesnė administracinio poveikio priemonė nei už kitus ne tokius pavojingus KET pažeidimus.

Kadangi administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, G. B. skundas turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-09-17 nutarimą Nr. 30-ANR_N-11585-2024 be pakeitimų, o administracinio nusižengimo bylą prašoma nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėjas G. B. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę – vietoj paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti šios teisės atėmimą 3 mėnesiams. Sutrumpinti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, termino neprašo. Paaiškino, kad kaltę pripažįsta ir labai gailisi dėl savo poelgio, jaučia labai didelę gėdą. Nurodė, kad jis prižiūri ir rūpinasi pagyvenusiais ligotais tėvais, kurie gyvena Kuršėnuose. Mama yra neįgali, jai pakeist abiejų kelių sąnariai, pripažintas viso kūno artritas. Tėvas serga onkologine liga, hipertenzija, daryta kraujagyslių šuntavimo operacija. Be to, augina mažametę 2,5 metų dukrą, kurią taip pat reikia pasirūpinti, nuvežti pas gydytojus. Todėl ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, artimiesiems. Be to, dėl šios teisės praradimo labai nukenčia darbas, nes jam būtina vykti į objektus, kurie išsidėstę po visą Lietuvą, iki pat Latvijos, o dabar yra priverstas trukdyti kitus asmenis. Taip pat jis yra regbio klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, padeda vesti treniruotes, vyksta į mokyklas, dažnai patys veža vaikus į varžybas, todėl dabar kenkia ir darbo kokybė ir sportinis pasirengimas. Anksčiau paskirtas baudas yra sumokėjęs. Apskritai dauguma nuobaudų yra paskirta už žmonos padarytus pažeidimus, nes ji dažniausiai naudojasi šeimos automobiliu, ir per neapsižiūrėjimą jį pastatydavo neleistinose vietose. Tačiau, kadangi automobilis registruotas jo vardu, baudos buvo skiriamos jam. Bet baudos būdavo nedidelės, todėl paprasčiau jas buvo sumokėti nei imtis priemonių, kad jos būtų perrašytos žmonos vardu. Nepagalvojo, kad dėl to jam pačiam kils neigiamų padarinių. Jis stengiasi būti kuo naudingesnis visuomenei, supranta savo elgesio neleistinumą ir labai gailisi dėl savo poelgio, todėl mano, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas gali būti sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Skundu nėra ginčijamos faktinės bylos aplinkybės ir G. B. kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. Skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023).

G. B. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė skundžiamame nutarime pripažinta jos atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. B. už analogiškus ar kitokius šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas (b. l. 1 t., b. l. 126-148). Todėl jis nelaikytinas linkęs ypač grubiai, piktybiškai nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, o pastarasis pažeidimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. O kad baustumas už kitokius, ne grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, patvirtina ir teismų praktika (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-235-360/2021).

Vertinant G. B. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis iš esmės nedaug viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą, už kurią taikoma atsakomybė. Be to, iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad neblaivumo lygis mažėjo, nepaneigta, kad pareiškėjas alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, todėl tikėtina, kad galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, dėl ko galėjo nesitikėti, jog jo organizme buvo likęs toks alkoholio lygis. Tai reiškia, kad G. B. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis. Ypač įvertinus, jog jis buvo sustabdytas vykdant prevencinę priemonę, o ne dėl to, kad pavojingai vairavo ar kitaip kėlė grėsmę. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykio nesukelta, jokių padarinių nekilo. Įvertinamos ir kitos skunde bei teismo posėdyje nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo įtakos pareiškėjo darbinei veiklai ir asmeniniam gyvenimui. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 12-15). Įmonė jį charakterizuoja teigiamai ir patvirtina, kad pagal darbo pobūdį G. B. yra būtina teisė vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 18). Taip pat pareiškėjas dirba Klaipėdos miesto regbio klube „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 10-11). Todėl nepaneigta, kad teisė vairuoti jam reikalinga vykti į susitikimus su potencialiais klubo rėmėjais ir vykdyti regbio klubo veiklą, padedant treniruoti regbio klubo vaikus, vežant juos į įvairias varžybas visoje Lietuvoje. Pareiškėjas prisideda ir organizuojant tarpmokyklinius vaikų regbio turnyrus ir šventes, prisidedu ir vedant, koordinuojant užklasinę veiklą „(duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje”, „(duomenys neskelbtini) progimnazijoje”, „(duomenys neskelbtini) progimnazijoje” ir „(duomenys neskelbtini)”. 2024 metais organizavo edukacinę veiklą vaikams su negalia „(duomenys neskelbtini) mokykloje”, (1 t., b. l. 17). Įvertinama ir tai, jog pareiškėjas augina mažametę dukrą (1 t., b. l. 31), šeima šiuo metu gyvena Klaipėdos priemiestyje, vaikas pradeda lankyti ikimokyklinė ugdymo įstaigą, todėl pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones būtina susisiekimui bei rūpinantis savo šeimos narių poreikiais. Be to, pareiškėjas rūpinasi ir savo garbingo amžiaus, labai ligotais tėvais, kurie gyvena gan toli nuo pareiškėjo (Kuršėnuose) (1 t., b. l. 33-71). Mamai J. B. nustatytas neįgalumas (1 t., b. l. 189-190), tėvas A. B. serga onkologine liga (1 t., b. l. 58-60). Todėl pareiškėjui netekus teisės ilgą laiką vairuoti, pasekmes patirtų ne tik jis pats, bet ir jo nepilnametis vaikas, ligoti tėvai. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog G. B. piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašyta į priklausomybių ligų kabineto įskaitą (1 t., b. l. 32). Visos šios aplinkybės (ypatingai atsakomybėn traukiamo asmens vairuotojo stažas, jo anksčiau padarytų KET pažeidimų pobūdis, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad G. B. padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykio nesukelta, sunkūs padariniai nekilo.

Nors pagal teismų praktiką, pažeidimą padariusio asmens asmeniniams ir artimųjų interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, taip pat ir darbo pobūdis negali būti pripažintas išskirtine jo naudai liudijančia aplinkybe, pateisinančia švelnesnės, nei įstatyme numatyta, nuobaudos taikymą, tačiau skunde išdėstyti argumentai neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai vertina savo elgesį, jo elgesys nebuvo lengvabūdiškas ir jis suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas bei yra linkęs pasitaisyti, todėl ir paskiriant švelnesnę nuobaudą, ji atgrasys jį nuo administracinių nusižengimų darymo. Pažymėtina, kad ir pagal teismų praktiką, net esant tokiam ar artimam neblaivumo laipsniui, kaip buvo nustatytas pareiškėjui, galimas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-194-606/2024, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-247-493/2023, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis Nr. II-48-814/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-4-885/2023).

Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir nedaug leidžiamą ribą viršijantis girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, turėjo būti itin kritiškas sau, žinodamas, jog vartojo alkoholį ir įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą. Teismo vertinimu, išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, todėl G. B. skirti vien tik jo lūkesčius atitinkančią administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Tokios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės – sukeliami nepatogumai buityje, materialiniai praradimai – nes visos skunde išdėstytos aplinkybės pažeidėjui buvo žinomos nusižengimo darymo metu, tačiau nuo netinkamo poelgio nesulaikė.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors šiuo atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių ir vertinamos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau jos visa apimtimi neeliminuoja jo atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą. Dėl ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, sutrumpinant jos terminą iki 5 mėnesių, paliekant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-09-17 nutarimą Nr. 30-ANR_N-11585-2024, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, G. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė