- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-09-15
- Bylos Nr.
- AN2-247-493/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00516-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. A.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. A. apeliacinį skundą dėl 2023 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties, kuria D. A. skundas tenkintas iš dalies ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-10662-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23206817423, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, pakeistas, D. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas sumažintas iki 9 (devynių) mėnesių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-10662-2023 (toliau – ir Institucijos nutarimas) D. A. (toliau – ir apeliantė, ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad ji 2023 m. gegužės 6 d. 10 val. 32 min. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,74 +/- 0,02 promilės, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 21 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) D. A. skundžiamą Institucijos nutarimą pakeitė, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, D. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą sumažino iki 9 (devynių) mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojančias, nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas ir administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padarė išvadą, jog teisingas ir protingas privalomos administracinio poveikio priemonės terminas gali būti išimties būdu sumažintas nuo 12 (dvylikos) mėnesių iki 9 (devynių) mėnesių.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu apeliantė D. A. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 21 d. nutartį ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą sutrumpinti iki 4 (keturių) mėnesių.
3.1. Apeliantės manymu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš dalies nepilnai įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą bei netinkamai individualizavo paskirtos nuobaudos (poveikio priemonės) dydį ir apeliantei paskyrė per griežtą administracinio poveikio priemonės terminą.
3.2. Apeliantė konstatuojama, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių labiau sumažinti administracinio poveikio priemonės terminą.
3.3. Skunde pastebima, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ji pripažino kaltę dėl padaryto nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
3.4. Pažymima, kad administracine tvarka ji nebausta, tai rodo, jog administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai. Šis nusižengimas yra vienintelis per visą jos 24 mėnesių vairavimo stažą. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas šių faktų neįvertino. Taip pat reikšminga aplinkybė ta, jog jai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,72 promilės, kuris iš esmės nežymiai viršija ribą, nuo kurios vairuotojams kyla administracinė atsakomybė. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad ji yra vieniša (šeimos nėra sukūrusi), jos mama yra mirusi, taip pat ji neturi brolių ar seserų, kitų giminaičių, kurie galėtų padėti pasirūpinti neįgaliu vieninteliu artimuoju – tėvu, kuriam nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis ir reikia nuolat lankytis gydymosi įstaigose. Apeliantė aukštesnio teismo prašo atkreipti dėmesį, kad jos tėvas V. U., gimęs (duomenys neskelbtini), negali pasirūpinti savimi, vaikščioti gali tik padedamas ir lydimas, jam yra nustatytas pirmojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikis. Jai tėvą reikia nuolatos vežioti pas įvairius gydytojus ir į reabilitacijas. Teisė vairuoti transporto priemones jai taip yra gyvybiškai reikalinga dėl jos darbo specifikos bei savo pasiligojusio tėvo priežiūros. Todėl netekus teisės vairuoti ir neturint teisės vairuoti transporto priemones kyla susisiekimo sunkumų, kurie labai skausmingai atsiliepia ne tik jai, bet ir jos tėvui, kurį prižiūri ir rūpinasi juo. Darbovietėje yra charakterizuojama teigiamai.
3.5. Apeliantė supranta, kad visą tai ji turėjo įvertinti, o to nepadariusi, prisiima pasekmių, kilusių dėl padaryto administracinio nusižengimo, riziką. Tačiau šiuo atveju pažymi, kad nagrinėjamu atveju jai buvo nustatytas 0,72 promilių neblaivumas, kuris nedaug viršijo leistiną normą, jos padarytas nusižengimas jokių realių sunkių pasekmių nesukėlė.
3.6. Skunde apeliantė taip pat nurodo mananti, kad teismas, sutrumpindamas poveikio priemonę, netinkamai įvertino jai nustatytą neblaivumo laipsnį ir kitus svarbius duomenis šioje byloje. Netinkamai atsižvelgė byloje esančius faktinius duomenis, o būtent į tai, kad sėsdama už vairo apsvaigimo nuo alkoholio ji objektyviai galėjo ir nejausti, tad kryptingos tyčios sėsti už vairo būnant apsvaigus nuo alkoholio ji neturėjo ir to nesiekė. Tą patį įrodo ir administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, o būtent jos nuoširdumas, kad ji nevengė nurodyti tikrųjų galimo apsvaigimo aplinkybių bei, kad sąžiningai galėjo nejausti, kad yra apsvaigusi nuo alkoholio. Taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju ji buvo stresinėje situacijoje dėl savo tėvo sveikatos būklės, kadangi visai neseniai iki šio nusižengimo padarymo jam buvo nustatyti pirmojo lygio specialieji poreikiai, dėl to ji labai išgyvena, kadangi jai tai labai didelė našta ir atsakomybė. Taip pat žinojo, kad namuose laukia jos tėvas, kuris yra labai sunkios sveikatos būklės ir savimi pasirūpinti tinkamai negali, todėl išskubėjo kuo anksčiau namo, galimai tinkamai neįvertinusi situacijos.
3.7. Vertinama, kad šie duomenys leidžia teigti, kad jos asmuo nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jos padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis ir iš dalies padarytas esant būtinojo reikalingumo sąlygomis. Dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei yra linkusi pasitaisyti.
3.8. Skunde nurodomas ANK reguliavimas, numatytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje, taip pat cituojama teismų praktika aktuali skundo nagrinėjimo klausimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. AN2-545-255/2017). Taip pat remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
3.9. Apibendrinama, kad įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teigiamai ją charakterizuojančias aplinkybes, jos pačios kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, tai, jog asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, pažeidimą padarė pirmą kartą, paskirtą piniginę baudą sumokėjo, įvertinus nustatytą girtumo laipsnį, aplinkybę, kad ne tik pažeidėjas, bet ir jos tėvas už kurį ji yra atsakinga patirs didelius nepatogumus ir neigiamus padarinius, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 4 (keturių) mėnesių. Taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė jau yra pasimokiusi iš šios klaidos, kadangi ir taip jau šiuo metu patiria didelius nepatogumus ir pasekmes ne tik ji, bet ir jos neįgalus tėvas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į skundą Institucija prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. A. skundas netenkinamas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Apeliaciniame skunde padaryto nusižengimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas nėra keliamas. Administracinėn atsakomybėn patraukta D. A. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 4 (keturių) mėnesių. Aukštesnis teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamos nutarties ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad dar labiau sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą apeliantei, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.
6. Pažymėtina, jog administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik, teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta ir vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021).
7. Nagrinėjamu atveju apeliantė D. A. Institucijos nutarimu pripažinta kalta ir nubausta dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys. Šio straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Pagal aptartą teisinį reguliavimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra privalomas ir gali būti neskiriamas arba skiriamas trumpesniam terminui tik esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms (šios nutarties 6 punktas), rodančioms, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
9. Nagrinėjamu atveju D. A. Institucijos nutarimu paskirtas 12 (dvylikos) mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, kuris pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirtas trumpesnis nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas ir sutrumpintas iki 9 (devynių) mėnesių. Iš skundžiamos nutarties turininio matyti, jog švelninant specialiosios teisės atėmimo terminą, žemesnės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. A. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybės nevengė, kad tai yra pirmas ir vienintelis D. A. administracinis nusižengimas, įvertino tai, kad jos vairavimo stažas yra 24 metai. Įvertinta ir tai, kad paskirtą baudą D. A. jau yra sumokėjusi, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, ji netektų darbo, kuris yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis, kad D. A. yra vienintelis asmuo, kuris rūpinasi savo neįgaliu tėvu. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ji yra vieniša (šeimos nėra sukūrusi), jos mama yra mirusi, taip pat ji neturi brolių ar seserų, kitų giminaičių, kurie galėtų padėti pasirūpinti neįgaliu vieninteliu artimuoju – tėvu, kuriam nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis ir reikia nuolat lankytis gydymosi įstaigose, taip pat į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jai taip yra gyvybiškai reikalinga dėl jos darbo specifikos bei savo pasiligojusio tėvo priežiūros. Apylinės teismas vertino, kad netekus teisės vairuoti ir neturint teisės vairuoti transporto priemones kyla susisiekimo sunkumų, kurie labai skausmingai atsiliepia ne tik jai, bet ir jos tėvui, kurį prižiūri ir rūpinasi juo. Darbovietėje yra charakterizuojama teigiamai. Be to, buvo įvertintas administracinio nusižengimo pobūdis ir pavojingumas (žala nebuvo padaryta, nekilo avarinių situacijų, administracinis nusižengimas užfiksuotas magistraliniame kelyje, nebuvo nustatyta jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nusižengimo n metu – ryte – eismas įprastai nėra intensyvus).
10. Susipažinus su apeliaciniu skundu nustatyta, kad apeliantė iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui, skųsdama Institucijos priimtą nutarimą. Kaip jau minėta, skundžiama nutartimi visi skunde nurodyti argumentai bei faktinės aplinkybės jau įvertintos taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytoms išvadoms ir akcentuoja, jog byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų ir (ar) naujų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima dar labiau trumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą. Priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą įstatymui tiek pačiam apeliantui, tiek visuomenei.
11. Kartu apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, pastebi ir tai, jog D. A. nurodytos aplinkybės, dėl kurių jai ypač reikalinga teisė vairuoti transporto priemones savaime nemenkina nei jo kaltės pažeidimo padaryme, nei padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, todėl jos nelaikytinos išskirtinėmis ar ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę. Apeliantė, žinodama, kad jai specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones, yra būtina, privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.
12. Vertinant apeliaciniame skunde nurodomus argumentus dėl neįgalaus senyvo amžiaus tėvo priežiūros, darbinės veiklos, pažymėtina, kad šios asmeninio pobūdžio aplinkybės nėra išskirtinės ir nelaikytinos atsakomybę švelninančiomis, juolab, kad pareiškėjai jos buvo žinomos ir nusižengimo darymo metu. Teismų, nagrinėjusių analogiško pobūdžio bylas, praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, nelaikytinas išskirtine aplinkybe. Be to, teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad buitiniai bei gyvenimiški nepatogumai, susiję su būtinybe vairuoti transporto priemonę dėl šeiminių aplinkybių, artimųjų priežiūros ir pan., ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Tuo tarpu šių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonę), nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
13. Taigi, taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau vis tik iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, o šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad minėti principai, apeliantui paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisė vairuoti transporto priemones atrėmimą, ir nustačius jos taikymo terminą trumpesnį nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas, t. y. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir skyrus 9 (devynių) mėnesių terminą, buvo pažeisti.
14. Nurodytų aplinkybių pagrindu, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti paskirtą, ir taip švelnesnę nei minimali įstatymo nustatytą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti 2023 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos D. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.