Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – Institucija) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-116615528-17 D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 7 d., apie 07.50 val., Klaipėdoje, Smiltelės – Minijos gatvių sankryžoje vairavo automobilį, „Volkswagen Transporter“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Skundžiama 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Institucijos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau D. P. apeliaciniame skunde keliamas jam paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių) individualizavimo klausimas. Apeliantas D. P. skunde nesutinka su ta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties dalimi, kuria nepakeista Institucijos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo dalis, kuria jam už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, ir prašo atimti teisę vairuoti trumpesniam laikui. Taigi apeliantas prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes, D. P. nuomone, jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir sunkinančių nebuvimas, asmenybė, darbinė ir šeiminė padėtys yra pakankami spręsti, jog jam už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – yra neproporcinga padarytam nusižengimui ir jo asmenybei ir kad nuobaudos skyrimo tikslai gali būti ir bus pasiekti paskiriant trumpesnį nei įstatyme numatytas šios administracinio poveikio priemonės terminas. Būtent šiuo klausimu (dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybės) apygardos teismas ir pasisako.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu D. P. pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir, atsižvelgusi į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti) ir nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią baudą – 300 Eur – bei minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės valdyti transporto priemones atėmimą 1 metams. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį, Institucijos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą bei administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. apeliacinį skundą, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. P. sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kad D. P. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Tačiau nagrinėdamas D. P. skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismas neaptarė ir neįvertino apelianto skunde pateiktų argumentų, o motyvą, kad egzistuoja pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, atmetė nurodęs, kad teismas nenustatė išskirtinių priežasčių, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

Skunde D. P. pažymi, kad jo vairavimo stažas yra 34 metai (automobilį jis vairuoja nuo 1983 metų), tačiau per visą šį laikotarpį jis niekada nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (girtam). Tokį pažeidimą jis padarė pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, šiurkščių pažeidimų praeityje nėra padaręs, taip pat nėra teistas, nėra priklausomas nuo alkoholio. Darbovietė UAB (duomenys neskelbtini) jį charakterizuoja teigiamai – kaip pareigingą, atsakingą darbuotoją, darbą atliekantį gerai ir laiku. Apeliantas teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui, kuris yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Be to jis gyvena (duomenys neskelbtini), o darbai vykdomi Klaipėdos mieste ir kitose nuo Šiaulių miesto nutolusiose vietovėse. Todėl teisė vairuoti jam yra būtina darbo funkcijų atlikimui. Jo darbdavys taip pat pažymėjo, kad darbo funkcijų atlikimui jam reikalingas galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Vairuoti jam tenka kiekvieną darbo dieną, tačiau per visą darbo įmonėje nuo 2000 metų laikotarpį jis nebuvo padaręs jokių panašaus pobūdžio pažeidimų, taip pat nėra gavęs jokių drausminių nuobaudų. Be to, D. P. pažymi, kad jo darbas yra vienintelis jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis, taigi dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių – jis gali netekti darbo, tai sukeltų ypač sunkias pasekmes jam ir jo šeimai. Be to, teisė vairuoti jam reikalinga ir rūpinantis savo šeima – žmona (ji nevairuoja transporto priemonės, galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi) ir senyvo amžiaus (77 metų) mama D. P., gyvenančia (duomenys neskelbtini). Dėl prarastos teisės vairuoti jis negali ne tik nuvažiuoti pas mamą, bet ir nuvežti ją pas gydytojus. Tad vairuotojo pažymėjimas jam yra labai reikalingas. Taip pat skunde apylinkės teismui dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo D. P. nurodė, kad teisės pažeidimą padarė ne tyčia, o neteisingai įvertinęs savo galimybę vairuoti transporto priemonę, nes alkoholį vartojo iš vakaro, atsikėlęs ryte nesijautė apsvaigęs ir nesuvokė galimų pasekmių ir keliamo pavojaus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą, neįvertino visų anksčiau nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė.

Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skiriant administracinę nuobaudą buvo būtina atsižvelgti į visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o būtent į tai, kad: D. P. nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; nevengė administracinės atsakomybės, Institucijos paskirtą baudą sumokėjo. Svarbu pažymėti ir tai, kad D. P. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Taip pat buvo būtina įvertinti ir jo asmenybę: neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, charakterizuojamas labai gerai.

Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, o D. P. paskirta nuobauda šiuo atveju yra neproporcinga ir neadekvati jo padarytam pažeidimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nustatytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo sąlygos sudaro pagrindą pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir Institucijos nutarimu apeliantui skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių. Teismas mano, jog vien administracinės nuobaudos – baudos be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas apeliantui, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų. Vairuodamas neblaivus apeliantas elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo, yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo poveikio priemonės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir 2017 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės nutarimu D. P. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.

Kitą 2017 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties dalį ir 2017 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės nutarimo dalį palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.