Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios R. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo administracijos teikimas dėl bausmių, paskirtų R. M., subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistosios R. M. skundu ir skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, patikrinęs skundžiamos žemesniojo teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartis yra priimta nepadarius jokių procesinių pažeidimų ar teisės taikymo klaidų.

7. Iš skundo aukštesniajam teismui matyti, jog nuteistojo iš esmės ginčija tik prie griežtesnės bausmės pridėtų arešto bausmių dydžius ir teigia, kad šiuo atveju žemesnysis teismas prie jai paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės galėjo maksimaliai pridėti iki 45 parų arešto, kaip tai numatyta BK 49 straipsnio 3 dalyje. Aukštesnysis teismas nesutinka su šiais skundo motyvais.

8. Nors sutiktina, kad BK 49 straipsnio 3 dalis numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 10 iki 45 parų arešto, tačiau pastebėtina, kad R. M. klaidingai aiškina bausmių bendrinimo nuostatas, susijusias su skirtingų bausmių rūšių tarpusavio subendrinimu. BK 63 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti 20 metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – BK nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Lingvistiškai aiškinant pacituotą nuostatą darytina išvada, kad tuo atveju, jei galutinė subendrinta R. M. paskirta bausmė būtų buvusi arešto bausmė, tuomet šios bausmės dydis negalėtų viršyti 45 parų arešto. Šiuo atveju yra matyti, jog paskirtos bausmės rūšis yra laisvės atėmimas, taigi jos galutinis terminas negali viršyti 20 metų.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei yra teigiama skunde aukštesniajam teismui, bendrinant nuteistajam paskirtas bausmes už kelias nusikalstamas veikas vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Tuo tarpu nuteistoji siekia, kad jai pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirtos bausmės būtų iš pradžių subendrintos tarpusavyje iki maksimalaus 45 parų arešto dydžio, kuris būtų bendrinamas su jai paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vis dėlto, toks baudžiamojo įstatymo aiškinimas yra neteisingas bei prieštaraujantis nagrinėjamam klausimui aktualiai teismų praktikai.

10. Aukštesnysis teismas vertina, kad prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtos 15 parų arešto bausmės žemesniojo teismo buvo parinktos visapusiškai ir išsamiai motyvuojant tokį sprendimą – atsižvelgta į tai, kad nusikalstamos veikos yra vienarūšės bei itin nesiskiriančios savo pavojingumo laipsniu, be to, parinktas pridėtinas bausmės dydis yra artimas BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam minimumui. Dėl to spręstina, kad nėra pagrindo švelninti nuteistajai paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

11. Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, jog skundžiama žemesniojo teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo administracijos teikimas buvo patenkintas išsamiai įvertinus nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes, atsižvelgus į nuteistąją bei jos padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, dėl ko nuteistajai R. M. paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Su žemesniojo teismo išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas, dėl to nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti R. M. skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. M. skundą atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.