Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai R. M. (naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones „Zoom“), jos gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

kaltinamajam O. M. (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“), jo gynėjai advokatei Zitai Malovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), baigęs 6 klases, vedęs, nedirbantis, iki bausmės atlikimo registruotas Užimtumo tarnyboje, 17 kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius kartus:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – paskirta 20 parų arešto;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – skirta 20 parų arešto;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) paskirta 30 parų arešto bausmės;

5) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 16 d. nutartimi jam paskirta subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant, bei skirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 16 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 17 d. nuosprendį,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruojanti ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, 25 kartus teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 24 parų arešto bausme;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 30 parų arešto bausme (bausmė atlikta);

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, skirta 30 parų arešto bausmė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė;

6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 26 parų arešto bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – skirta 30 parų arešto bausmė;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. M. 2024 m. gegužės 18 d., apie 15.15 val., būdamas parduotuvėje „MANGO“, Gedimino pr. 22, Vilniuje, iš prekybos salės paėmė 4 vnt. moteriškų rankinių ,,Mango", kurios 1 vnt. kaina 45.99 Eur, bendros 183.96 Eur vertės ir susidėjo rankines į savo kuprinę, po ko pasišalino iš parduotuvės, nesumokęs už prekes, tokiais savo tyčiniais veiksmais pagrobė UAB ,,Apranga" priklausantį 183,96 Eur vertės turtą. O. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Be to, O. M. 2024 m. gegužės 24 d. apie 16.00 val., būdamas Gedimino pr. 20, Vilniuje, UAB SPORTLANDA LT ,,Sportland“ parduotuvėje, veikdamas kartu su R. M., tuo metu, kai R. M. iš prekybos salės paėmė 2 vnt. ,,The North Face" marškinėlius, kurių 1 vnt. kaina 40.00 Eur, bendros 80.00 Eur vertės, iš prekių salės paėmė 3 vnt. ,,The North Face" šortų, kurio 1 vnt. vertė 100.00 Eur, bendros 300 Eur vertės, 4 vnt. ,,The North Face" marškinėlių, kurių 1 vnt. kaina 30.00 Eur, bendros 120.00 Eur vertės, 3 vnt. ,,The North Face" marškinėlių, kurių 1 vnt. kaina 35.00 Eur, bendros 105.00 Eur vertės, įsidėjo prekes į su savimi atsineštą kuprinę, po ko nuėjo prie R. M., kuri į jo kuprinę įdėjo iš prekybos salės paimtus 2 vnt. marškinėlių ir pasišalino iš parduotuvės, nesumokėję už prekes, taip bendrais tyčiniais veiksmais pagrobė UAB ,,SPORTLANDA LT" priklausantį 605.00 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais O. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

R. M. 2024 m. gegužės 24 d. apie 16.00 val., būdama adresu Vilniuje, Gedimino pr. 20, esančioje UAB SPORTLANDA LT ,,Sportland" parduotuvėje, veikdama kartu su O. M., tuo metu, kai O. M. iš prekybos salės paėmė 3 vnt. ,,The North Face" šortų, kurio 1 vnt. vertė 100,00 Eur, bendra vertė 300 Eur, 4 vnt. ,,The North Face" marškinėlių, kurių 1 vnt. kaina 30,00 Eur, bendra vertė 120,00 Eur, 3 vnt. ,,The North Face" marškinėlių, kurių 1 vnt. kaina 35,00 Eur, bendra vertė 105,00 Eur ir įsidėjo prekes į su savimi atsineštą kuprinę, iš prekybos salės paėmė 2 vnt. ,,The North Face" marškinėlius, kurių 1 vnt. kaina 40,00 Eur, bendra vertė 80,00 Eur, po ko prie jos priėjus O. M., į jo kuprinę įdėjo iš prekybos salės paimtas prekes ir nesumokėję už prekes, pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu, bendrais veiksmais pagrobė svetimą UAB ,,SPORTLANDA LT" priklausantį 605,00 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl vagystės iš parduotuvės UAB „Sportland LT“, adresu Gedimino pr. 20, Vilniuje

Dėl vagystės iš parduotuvės APB „Apranga“ „Mango“, adresu Gedimino pr. 22, Vilniuje

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl R. M. skiriamos bausmės

Kaltinamajame akte (2 t., b. l. 157-160) ir baigiamosiose kalbose (3 t., b. l. 35-40) nurodoma, kad kaltinamosios R. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Teismas R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nors kaltinamoji teisme prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (3 t., b. l. 35-36), tačiau atsižvelgiant į tai, jog R. M. sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, nededa jokių pastangų atlyginti padarytą žalą, jos prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismo vertinimu R. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikaltimą padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prokuroro surašytame kaltinamajame akte buvo nurodyti ankstesni R. M. teistumai (2 t., b. l. 157), atitinkamai byloje pridėta kaltinamąją charakterizuojanti medžiaga, tarp jų – įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas (toliau – ĮKNR) (2 t., b. l. 21-91, 3 t., b. l. 45-58), pati kaltinamoji nustatant asmenybę nurodė, kad yra teista 21 k., paskutinį kartą prieš mėnesį (3 t., b. l. 17), tačiau baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą kaltinamoji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 d. 13 punktas), kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, apie tai nepasisakė prokuroras ir baigiamosiose kalbose (3 t., b. l. 38). Kartu pastebėtina, kad galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį. Tokia pozicija neprieštarauja ir teismų praktikai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-304-648/2019).

Kaip jau minėta, kad R. M. anksčiau teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn), 25 kartus, paskutinius kartus traukta baudžiamojon atsakomybėn už nedidelės vertės vagystes, skirtos arešto bausmės (2 t., b. l. 21-91). Teista ir užsienio valstybėje už nusikalstamas veikas, susijusias su vagystėmis. Pažymėtina, kad ĮKNR ir Liteko duomenimis, praeityje R. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį t. y. už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir BK 64¹ straipsniu, jai skirta reali 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Lygtinis paleidimas netaikytas (Liteko duomenys, pvz., Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartis (byla Nr. TS-23-928/2021)). ĮKNR duomenimis, bausmę atliko 2022 m. birželio 2 d. (3 t., b. l. 49).

Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies nuostatas, teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Darytina išvada, kad byloje nagrinėjamą veiką, R. M. padarė turėdama neišnykusį teistumą.

BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (teisės akto redakcija įsigalioja nuo 2025 m. vasario 1 d., vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033)), reglamentuoja, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Teismas papildomai atsižvelgia į tai, kad R. M. administracine tvarka bausta daugiausiai už vagystes, baudų nėra linkusi mokėti (2 t., b. l. 56-89). Be to, šiuo metu kaltinamosios R. M. atžvilgiu yra priimtas vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuris dar nėra įsiteisėjęs ir nagrinėjamos kelios baudžiamosios bylos. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji gyvena iš pašalpos, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog kaltinamoji R. M. pragyvenimui lėšas gauna vykdydama nusikalstamas veikas. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. M. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jos daromos nusikalstamos veikos yra tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys.

Teismo vertinimu, R. M. atsakomybę sunkina tai, kad šioje byloje tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ji padarė būdama pripažinta kalta padariusi tyčinį nusikaltimą, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (teisės akto redakcija įsigalioja nuo 2025 m. vasario 1 d., vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033)), reiškia, kad R. M. yra recidyvistė, o tai taip pat yra R. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas konstatuoja, kad yra dar viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad į parduotuvę tiek O. M., tiek R. M. atvyko kartu. Abu buvo aktyvūs nusikaltimo vykdytojai, t. y. t. y. R. M. paėmė marškinėlius, O. M. marškinėlius, šortus. R. M. daiktus vėliau perdavė O. M., kuris juos įsidėjo į kuprinę. Tokie veiksmai traktuotini kaip bendrininkų, kadangi jie suvokė, kad veikė bendrai, savo veiksmais palengvino bendro tikslo – svetimo turto įgijimo – įgyvendinimo procesą, abu tokių jų veiksmų tikėjosi ir jiems neprieštaravo, todėl darytina išvada, kad vagystę padarė bendrininkų grupėje.

Be šių nurodytų aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R. M., taip pat atsižvelgia į jos asmenybę – brandaus, darbingo amžiaus, oficialiai nedirbanti (pažymėtina, kad VSDFV duomenimis – kaltinamoji nėra oficialiai dirbusi) (2 t., b. l. 90-91), teismo posėdžio metu teigė, kad registruojasi Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 17), ištekėjusi, tačiau jos sutuoktinis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teigia neturinti nepilnamečių vaikų, byloje duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, priklausomybės ligų centre nesigydė.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu siūlė R. M. už padarytą nusikalstamą veiką skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu. Kaltinamosios gynėja advokatė tokį siūlymą palaikė, nurodė, kad nusikalstamas veikas daro dėl nepritekliaus, pastovaus darbo neturėjimo (3 t., b. l. 38-39).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įskaitant ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, susijusias su jos gyvenimo būdu (t. y. brandaus darbingo amžiaus, tačiau niekada oficialiai nedirbusi, kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos metu nustatytų aplinkybių – pragyvenimui lėšas gaunanti iš neteisėtų veikų), sistemingą nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymą, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Be to, ĮKNR duomenimis R. M. yra nuteista arešto bausme ir vengianti atlikti arešto bausmę, nuo 2025 m. sausio 20 d. yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato paieškose (3 t., b. l. 58). Teismas pažymi, kad byloje nėra tikslių kaltinamosios gyvenamosios vietos duomenų, ką liudija tarnybinis pranešimas dėl atvesdinimo (3 t., b. l. 2).

Kadangi R. M. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 97-100) - panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamosios R. M. atžvilgiu yra priimtų kitų teismo procesinių sprendimų, tačiau teisme yra nagrinėjamų ir kitų baudžiamųjų bylų, kuriose nėra priimtų galutinių teismo sprendimų. Atsižvelgiant į tokią situaciją, teismas nebendrina kaltinamajai paskirtos bausmės su kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, kad būtų išvengta dvigubo bendrinimo. Visos R. M. paskirtos bausmės galės bus subendrintos vėliau nuosprendžio vykdymo metu arba kitu nuosprendžiu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. M. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Dėl O. M. skiriamos bausmės

Skirdamas kaltinamajam O. M. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas nuosavybei ir padaryta viena baigta tyčinė nusikalstama veika nuosavybei. Veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų. Byloje pareikštas civilinis ieškinys, padaryta žala neatlyginta.

Kaltinamajame akte (2 t., b. l. 157-160) ir baigiamosiose kalbose (3 t., b. l. 35-40) nurodoma, kad kaltinamojo O. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Teismas O. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nors kaltinamasis teisme prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (3 t., b. l. 36-37), tačiau atsižvelgiant į tai, jog O. M. sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, nededa jokių pastangų atlyginti padarytą žalą, jo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

O. M. atsakomybę sunkina tai, kad tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje) jis padarė būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu teistas ir už atvirąją vagystę, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 286 straipsnį, 2 t., b. l. 98-124), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (teisės akto redakcija įsigalioja nuo 2025 m. vasario 1 d., vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033)), reiškia, kad O. M. yra recidyvistas, o tai taip pat yra O. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad į parduotuvę „Sportland“, esančią Gedimino pr. Vilniuje, tiek O. M., tiek R. M. atvyko kartu. Abu buvo aktyvūs nusikaltimo vykdytojai, t. y. R. M. paėmė parduotuvėje esančius marškinėlius, kuriuos priėjus prie O. M. sudėjo į jo turėtą kuprinę. Tokie veiksmai traktuotini kaip bendrininkų, kadangi jie suvokė, kad veikė bendrai, savo veiksmais palengvino bendro tikslo – svetimo turto įgijimo – įgyvendinimo procesą, abu tokių veiksmų tikėjosi ir jiems neprieštaravo, todėl darytina išvada, kad vagystę padarė bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam O. M., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – jauno darbingo amžiaus, vedęs, Sodros duomenimis praeityje dirbo (2 t., b. l. 137), teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dirba, gauna apie 150-200 Eur atlyginimą už padarytus darbus (3 t., b. l. 37), praeityje 17 kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (vagystes), vyrauja turtiniai nusikaltimai, teistumas nėra išnykęs, yra dar nepasibaigusių baudžiamųjų procesų, taip pat teistas ir užsienyje (2 t., b. l. 98-124), ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkiąsias vagystes, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (2 t., b. l. 125-136), byloje duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, priklausomybės ligų centre nesigydė.

Teismas įvertina faktą, jog ankstesniais nuosprendžiais O. M. paskirtos bausmės nepasiekė bausmės tikslų ir paskirties, nes jis nusikalto naujai. Nusikalstamos veikos yra analogiško pobūdžio, kas rodo, kad galimai nusikalstamų veikų vykdymas kaltinamajam buvo tapęs pragyvenimo šaltiniu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės kaltinamąjį O. M. charakterizuoja kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas, nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, negebančio paklusti taisyklėms, nesilaikančio jokių apribojimų. Be to, visos šios aplinkybės rodo, kad jokios kitos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės yra nepakankamos koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti O. M. paskyrus griežtą bausmės rūšį bei individualizuojančią jos trukmę.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog O. M. už įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam O. M. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, skirti 45 parų arešto bausmę.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežtos ar per švelnios, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Nors nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas) ir BK 178 straipsnio 5 dalyje (baudžiamasis nusižengimas) skiriasi pagal nusikalstamų veikų kategoriją, tačiau jų pavojingumas iš esmės vienodas, kadangi vagystės būdas yra analogiškas, skiriasi tik pavogtų daiktų vertė, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagrobtų daiktų vertės tarpusavyje itin nesiskiria. Atsižvelgiant į tai, bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, jas iš dalies sudedant.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėti dalį švelnesnės – 30 parų arešto bausmės (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 2 dalis) ir O. M. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Kadangi O. M. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai O. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 5-8) - panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamojo O. M. atžvilgiu yra priimtų kitų teismo procesinių sprendimų, tačiau teisme yra nagrinėjamų ir kitų baudžiamųjų bylų, kuriose nėra priimtų galutinių teismo sprendimų. Atsižvelgiant į tokią situaciją, teismas nebendrina kaltinamajam paskirtos bausmės su kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, kad būtų išvengta dvigubo bendrinimo. Visos O. M. paskirtos bausmės galės bus subendrintos vėliau nuosprendžio vykdymo metu arba kitu nuosprendžiu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016). Atsižvelgiant į tai, kad O. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje civilinis ieškovas UAB „Sportland LT“ pareiškė civilinį ieškinį 605 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 45), 2024 m. birželio 6 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 46-48).

APB „Apranga“ pareiškė civilinį ieškinį 253,95 Eur (1 t., b. l. 134), 2024 m. birželio 6 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 135-137). Teismo posėdžio metu prokuroras patikslino, kad kaltinamajame akte inkriminuotos tik rankinių vagystės iš „Mango“ parduotuvės, kadangi švarkelio vagystę įvykdė kita moteris, kuri nubausta administracine tvarka, todėl pavogtų daiktų vertė yra 183,95 Eur.

Kaltinamasis O. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pavogtų daiktu vertėmis, stengsis susimokėti ir atlyginti žalą (3 t., b. l. 37). Kaltinamoji R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta (3 t., b. l. 36).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta civilinio ieškovo UAB „Sportland LT“ prašoma priteisti žala buvo patirta būtent kaltinamųjų O. M. ir R. M. veiksmais, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, be to, pastebėtina, kad ir kaltinamieji sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu (t. y. iš esmės nėra ginčo dėl to), sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš O. M. ir R. M. solidariai UAB „Sportland LT“ naudai priteistina 605 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo APB „Apranga“ prašo priteisti 253,95 Eur (1 t., b. l. 134), tačiau byloje įrodyta, kad dėl kaltinamojo O. M. veiksmų buvo patirta tik 183,96 Eur žala, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš O. M. APB „Apranga“ naudai priteistina 183,96 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Byloje pateikta 2025 m. vasario 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo O. M. (3 t., b. l. 30-34).

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam O. M. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajai R. M. gynėjas paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pripažinus būtinu jos gynėjo dalyvavimą, kadangi byloje galimas interesų prieštaravimas.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamųjų teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis O. M. yra suimtas ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, niekur nedirba, taip pat R. M. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, niekur nedirbanti, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi voke prie bylos antrojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. M. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (teisės akto redakcija įsigalioja nuo 2025 m. vasario 1 d., vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033)) pripažinti R. M. recidyviste.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

O. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

O. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėti dalį švelnesnės – 30 parų arešto bausmės (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 2 dalis)) ir O. M. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. M. paskirti 6 (šešių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (teisės akto redakcija įsigalioja nuo 2025 m. vasario 1 d., vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033)) pripažinti O. M. recidyvistu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam O. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2025 m. kovo 6 d.).

Civilinio ieškovo UAB „Sportland LT“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš R. M. ir O. M. UAB „Sportland Lt“ naudai 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo APB „Apranga“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš O. M. civilinio ieškovo APB „Apranga“ naudai 183,96 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus devyniasdešimt šešis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 2 kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus voke prie bylos antrojo tomo paskutinio viršelio vidinės pusės– nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.