- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-531-544/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00184-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- V. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2185-7732/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė) pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. A. 3 980,53 Eur negrąžintos kredito dalies; 344,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-02-08); 48,93 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 980,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026-10-30); 521,98 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos; 19,43 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2020-10-30 ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas 4 320 Eur vartojimo kreditas 72 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) iki 2026-10-30. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės jam siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė.
3. Kartu iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovui buvo įteikti tinkamai (asmeniškai 2022-05-17), apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes atsakovas buvo įspėtas. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į aplinkybę, jog ieškovė buvo išreiškusi prašymą bylą priimti sprendimą už akių esant tam numatytoms sąlygoms, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2022 m. birželio 7 d. sprendimu už akių ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo V. A. 3 980,53 Eur negrąžinto kredito, 344,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 48,93 Eur tarpininkavimo mokesčio, 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 980,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026-10-30) ir neviršijant bendros 2 090,25 Eur sumos, 19,43 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 393,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 277,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2020-10-30 ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui 72 mėnesių laikotarpiui suteiktas 4 320 Eur dydžio kreditas. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti gautą kreditą bei sumokėti ieškovei vartojimo kredito mokestį (sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punkte detalizuota, kad bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – tai išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2022-02-02 siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2022-02-08 nutraukė.
6. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 980,53 Eur negrąžintos kredito dalies yra pagrįstas. Kartu teismas vertino, jog ieškovės prašytos priteisti 344,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-02-08), faktiškai yra reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu, t. y. mokestis už naudojimąsi paskolos suma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 20 procentų dydžio metines pelno palūkanas. Iki sutarties nutraukimo dienos pagal mokėjimo grafiką turėjo būti sumokėti 344,98 Eur pelno palūkanų, tačiau šios sumos atsakovas nesumokėjo, todėl reikalavimas ją priteisti yra pagrįstas. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 48,93 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, yra pagrįstas ir tenkinamas, kaip ir 20 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-02-08) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026-10-30), neviršijant bendros 2 090,25 Eur (mokėjimo grafike nuo 2022-02-08 iki 2026-10-30 numatytų mokėtinų palūkanų) sumos.
7. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 521,98 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos yra nepagrįstas. Skundžiamame sprendimu už akių pabrėžiama, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Sutartimi šalys susitarė ir dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo netesybomis – sutarties 6.1. punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku, bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Kadangi atsakovas neįvykdė savo sutartinių prievolių, ieškovės reikalavimas dėl 19,43 Eur dydžio delspinigių yra pagrįstas.
9. Teismas taip pat konstatavo esant pagrindui priteisti iš atsakovės ir 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą (4 393,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (89,32 proc.) priteisti 277,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog kadangi valstybės dėl procesinių dokumentų įteikimo patirtos 4,48 Eur išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (5 Eur), jos nepriteisiamos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti iš atsakovo V. A. 521,98 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022-02-08) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-10-30) bei dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą, kitą skundžiamo sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, ir bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas už apeliacinio skundo parengimą.
11. Apeliantė nurodo, kad ji yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl šioje veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kuris įvardijamas tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu, todėl bent 50 proc. tokio užmokesčio yra išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Negana to, apeliantė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 proc. taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Apeliantė (įstatymų ribose) apskaičiuoja atlygį kiekvienai sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos ir, atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, šis praranda teisę į iš anksto numatytą kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.
12. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad apeliantė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su vartojimo kredito gavėjais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams.
13. Pažymi jog nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovės mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau, šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantė, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovei netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliantė ir prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo. Vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės, nutraukus sutartį, likusi nesumokėta tarpininkavimo mokesčio suma turėtų būti vertinami kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
14. Kartu apeliantė pažymi, jog sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas (atsakovas) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinami kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
16. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo, priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, o taip pat vadovaudamasis CPK 320 straipsnio nuostatomis, nagrinėja šią civilinę bylą pareikšto apeliacinio skundo ribose.
17. Byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad 2020-10-30 ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui 72 mėnesių laikotarpiui suteiktas 4 320 Eur dydžio kreditas. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti gautą kreditą bei sumokėti ieškovei vartojimo kredito mokestį (sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punkte detalizuota, kad bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – tai išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Atsakovui tinkamai nevykdžius prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, o taip pat nebendradarbiavus su ieškove, ieškovė 2022-02-02 siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2022-02-08 nutraukė.
18. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 521,98 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškusių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-02-08) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-10-30), motyvavo tuo, kad tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už apeliantės patiriamas išlaidas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Šis mokestis nėra skirtas apeliantės patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tie nuostoliai atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentų, jog vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės, nutraukus sutartį, likusi nesumokėta tarpininkavimo mokesčio suma turėtų būti vertinami kaip orientacinė suma apeliantės nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
19. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas).
20. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestį sudaro 8,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos. Taip pat nurodoma konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 663,09 Eur, kuri buvo išdėstyta dalimis ir įtraukta į atsakovės mokėtiną kasmėnesinę įmokos sumą. Tokia tarpininkavimo mokesčio suma (663,09 Eur) įeina į sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito sumą. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai nereiškia, kad apeliantė, nutraukusi sutartį 2022-02-08, turi teisę reikalauti tos tarpininkavimo mokesčio dalies, kurią būtų sumokėjusi atsakovė, tinkamai ir laiku vykdydama sutartinius įsipareigojimus.
21. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Nutraukus sutartį, kredito davėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (tiek tiesioginius, tiek negautas pajamas). Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už apeliantės patiriamas išlaidas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis mokestis neskirtas apeliantės patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo. Dėl to tarpininkavimo mokestis skaičiuotinas už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
23. Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečiai išlaidų patiriama administruojant atsakovės sutartį, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovei išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, komunikuodama apie teikiamas paslaugas, vertindama atsakovės (klientės) mokumą ir tikrindama atsakovės duomenis mokamose duomenų bazėse, derindama sutarties sąlygas su atsakove (kliente), rengdama atsakovės sutartį, teikdama informaciją investuotojams, siekdama atgauti iš atsakovės skolą ir pan. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad po bylos iškėlimo teisme, išlaidas kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Be to, vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos taip pat CPK nustatyta tvarka. Dėl to, apeliantei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, su skolos atgavimu susiję nuostoliai būtų trigubi, apeliantė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
24. Pažymėtina, jog naujausioje ir aktualiausioje apygardų teismų praktikoje laikomasi šioje nutartyje išdėstytos pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-160-1043/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-134-921/2022; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-32-425/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-639-613/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑1101‑886/2021; ir kt.).
25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu už akių priteisė apeliantei iš atsakovo 48,93 Eur tarpininkavimo mokesčio iki sutarties nutraukimo dienos (2022-02-08). Apeliantės argumentai dėl 521,98 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies po sutarties nutraukimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
26. Kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų priteisti negautas pajamas (nuostolius), pasireiškusias tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo, tinkamai aiškino ir taikė ginčui išspręsti aktualias materialinės ir proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas, tačiau teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis pirmiau nurodytu būdu patikslinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. birželio 7d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.