Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-424-881/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-13
Bylos Nr.: e2A-424-881/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01814-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Irmantas Šulcas
Atsakovas: R. R., A. R.

Kategorijos

2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-424-881/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01814-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.10.5.2; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. liepos 13 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Himėja“ ieškinį atsakovams R. R. ir A. R. dėl žalos atlyginimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B. (S. B.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Himėja“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Admivista“ (buvęs pavadinimas „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“), pateikė ieškinį atsakovams R. R. ir A. R., kuriuo prašė:

1.1. priteisti iš atsakovo R. R. 1 754 641,10 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų 1 754 641,10 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

1.2. pripažinti negaliojančiomis dėl prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnis) bei dėl tariamumo (CK 1.86 straipsnis) atsakovų R. R. ir A. R. 2017 m. liepos 18 d. sudarytas sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinę sutartis, taikyti restituciją ir pripažinti, kad atsakovų turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise;

1.3. nustatyti, kad atsakovo R. R. dalis bendrojoje nuosavybėje 2017 m. liepos 18 d. sandorių sudarymo metu sudarė ½ dalį (konkretų turtą, jo vertę ir atsakovo R. R. dalį konkrečiame turtiniame vienete nurodant / patikslinant po to, kai bus gauti duomenys apie turto sudėtį sandorių sudarymo dieną).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarta civilinę bylą dalyje dėl ieškovės LUAB „Himėja“ reikalavimų, pripažinti, kad atsakovų turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise bei nustatyti, jog atsakovo R. R. turto dalis bendrojoje nuosavybėje 2017 m. liepos 18 d. sandorių sudarymo metu sudarė ½ dalį, nutraukti.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Himėja“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivista“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pripažino LUAB „Himėja“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, konstatavę, kad LUAB „Himėja“ prie bankroto privesta tyčia, nustatė, jog įmonės nemokumui ar jau nemokios įmonės situacijos pabloginimui įtakos turėjo 2017 m. vasario 9 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. gegužės 26 d. preliminariosios sutartys, kuriomis LUAB „Himėja“ įsipareigojo parduoti butus, esančius (duomenys neskelbiami), pirkėjams J. R. ir V. R., UAB „Žirginėlis“, UAB „Kapitalo Renta“, V. S.. Teismas pripažino neteisėtu (fiktyviu) naujojo LUAB „Himėja“ vadovo S. B. paskyrimą; 36 059,20 Eur vertės turto ir 1 088 223,72 Eur prekių likučio perdavimą; vadovo R. R. veiksmus, kuriais iš įmonės kasos nuo 2017 m. vasario 15 d. buvo paimta 134 710,48 Eur (kurių panaudojimo dėl paslėptų ir bankroto administratoriui neperduotų dokumentų neįmanoma nustatyti); 75 423 Eur dividendų išmokėjimą už 2015 metus; vadovo veiksmus, pažeidžiant imperatyvų CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą, išsimokant lėšas sau ir nemokant darbo užmokesčio darbuotojams.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodė, kad pagal bankroto administratoriaus gautus dokumentus, UAB „Himėja“ vadovas, neįgijęs nuosavybės teisės į butus (Nr. B17, B18, B24, B31 ir B32), esančius (duomenys neskelbiami), šiuos butus pagal preliminariąsias pirkimo pardavimo sutartis perleido kitiems pirkėjams (dabartiniams LUAB „Himėja“ kreditoriams). 2017 m. vasario 9 d. UAB „Himėja“ vadovas sudarė buto Nr. B17 preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Žirginėlis“, pagal kurią 2017 m. vasario 13 d. gavo 12 000 Eur, o 2017 m. vasario 14 d. – 30 470 Eur. 2017 m. vasario 15 d. UAB „Himėja“ vadovas sudarė dar vieną to paties buto Nr. B17 preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį su V. R. ir J. R.. Pagal šią sutartį 2017 m. vasario 16 d. gavo 34 000 Eur, o 2017 m. balandžio 10 d. – 12 000 Eur. Analogiška situacija susiklostė ir su butu Nr. B18, esančiu (duomenys neskelbiami). UAB „Himėja“ ir UAB „Kapitalo renta“ 2017 m. vasario 9 d. sudarė šio buto preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal ją, 2018 m. sausio 25 d. aktu buvo sudengta šių įmonių 39 250 Eur skola. Dėl to paties buto 2017 m. vasario 15 d. buvo sudaryta ir kita preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis su kitu pirkėju V. R., kuris su sutuoktine J. R. 2017 m. vasario 15 d. sumokėjo 46 050 Eur, 2017 m. vasario 16 d. – 32 800 Eur, 2017 m. balandžio 10 d. – 11 600 Eur. Preliminariąją buto Nr. B32, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Himėja“ sudarė ir V. S. Pagal šią sutartį 2017 m. kovo 9 d. būsimoji pirkėja sumokėjo 37 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo patvirtinta 315 946,43 Eur butų pirkėjų finansiniai reikalavimai LUAB ,,Himėja“ bankroto byloje. LUAB „Himėja“, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, ir kuri dėl minėtų įmonei nenaudingų sandorių sudarymo negali atsiskaityti su kreditoriais, kurių bendra bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma yra 1 687 906,20 Eur. Be to, LUAB „Himėja“ bankroto proceso metu paaiškėjo, kad atsakovas R. R. ir jo sutuoktinė A. R., kuri iki 2016 m. gruodžio 30 d. buvo ir LUAB „Himėja“ valdybos narė, 2017 m. liepos 18 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį bei Povedybinę sutartį, kuriomis nustatė asmeninės nuosavybės turto režimą, susitarė dėl turto priklausymo kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, šiais sandoriais siekdama išvengti buvusios valdybos narės ir vadovo sutuoktinės atsakomybės prieš įmonės kreditorius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei LBUAB „Himėja“ iš atsakovo R. R. 1 450 489,84 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 450 489,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskyrė atsakovui R. R. 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 500 Eur išieškant valstybei, o 500 Eur – ieškovei LUAB „Himėja“.

8. Remdamasis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis, teismas nustatė, kad UAB „Himėja“ įregistruota 2001 m. gegužės 11 d., jos vadovu nuo pat įsteigimo momento iki 2018 m. gegužės 21 d. buvo R. R., kuris nuo 2017 m. liepos 21 d. įregistruotas kaip vienintelis bendrovės akcininkas.

9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „Himėja“ iškėlė bankroto bylą. Teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi LUAB „Himėja“ bankroto byloje buvo patvirtintas 1 542 091,82 Eur kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas (aktualus kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas patvirtintas 2021 m. kovo 29 d. nutartimi). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

10. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi LUAB „Himėja“ bankrotas pripažintas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais.

11. Teismas nurodė, kad atsakovai 2017 m. liepos 18 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią susitarė, jog 340 vienetų UAB „Himėja“ akcijų, padalintų į 100 akcijų, bei priklausančių atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise (306 vienetų akcijų registruota sutuoktinės vardu, 34 vienetai akcijų registruota sutuoktinio vardu) asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui, o atsakovei sumokama 1 000 Eur kompensacija (Sutarties 2.1, 4.1.4 punktai). Kitas šalių bendrai turimas turtas šia sutartimi nebuvo dalinamas (Sutarties 4.1.5 punktas).

12. Tą pačią dieną, 2017 m. liepos 18 d. atsakovai sudarė ir Povedybinę sutartį, kuria susitarė dėl sutuoktinių tarpusavio turtinių teisių ir pareigų, gyvenant susituokus, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyriumi (separacijoje) (Sutarties 1.1 punktas), bei sulygo, kad turtas, įgytas santuokoje po šios sutarties įsigaliojimo, bus kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (Sutarties 1.2 punktas); sutartimi sutuoktinių teisės ir pareigos nustatytos tik turto, kuris bus įgytas ateityje atžvilgiu (Sutarties 1.3 punktas).

13. Teismas nurodė, kad nagrinėjant pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog trečiasis asmuo S. B., kaip įmonės vadovas, buvo paskirtas fiktyviai, todėl nusprendė, kad reikalavimai pareikšti tinkamam atsakovui, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo de jure (teisiškai) ir de facto (faktiškai) ėjo LUAB ,,Himėja“ vadovo pareigas, t. y. R. R. Be to, teismas konstatavo, kad bankrotą pripažinus tyčiniu, R. R. neteisėti veiksmai ir kaltė, laikytini nustatytais prejudicinių faktų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnis), todėl šios civilinės atsakomybės sąlygos teismas iš naujo nenustatinėjo, o žalos padarymo faktą bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį preziumavo. Dėl žalos dydžio ir pagrįstumo, teismas nusprendė pagal nurodomą ieškinio faktinį pagrindą, byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, atitinkamai įvertinęs ir atsakovo argumentus bei pateikus įrodymus, siekiant paneigti aukščiau nurodytas prezumpcijas.

14. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog ieškiniu reikalaujamos žalos dydis yra preziumuojamas, nes šiuo atveju žala grindžiama turto neišsaugojimu, įmonei nenaudingais sandoriais, dividendų išmokėjimu ir kt.

15. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas žalos padarymo faktą iš esmės siekė paneigti įmonės dokumentų perdavimu faktiškai fiktyviai paskirtam naujajam įmonės vadovui 2018 m. gegužės 7 d. perdavimo aktu, kurio fiktyvumas byloje nustatytas, bei į tai, jog atsakovas selektyviai teikė nenustatytos kilmės turto ir atsargų nurašymo aktus, nepaaiškindamas jų kilmės, nepateikė objektyvių duomenų dėl įmonės turto, sandorių sudarymo naudingumo ir kt., teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų byloje, nepateikiant trūkstamų dokumentų, taikoma contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija.

16. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus bei atliktos ekspertizės aktą, teismas padarė išvadą, kad byloje įrodyta, jog dėl atsakovo R. R. neteisėtų veiksmų įmonei padaryta žala yra 1 450 489,84 Eur: 18 837,79 Eur vertės ilgalaikio turto ir 1 088 223,72 Eur vertės atsargų neišsaugojimas ir neperdavimas; 27 481,90 Eur dividendų, neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), išmokėjimas; 315 946,43 Eur nepadengti kreditorių finansiniai reikalavimai (pagal preliminariąsias sutartis nepagrįstai priimti avansai). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 52 701,01 Eur žalos, atsiradusios paėmus pinigines lėšas iš bendrovės kasos, dėl likusios išmokėtų dividendų sumos bei 104 278,27 Eur žalos, pažeidus mokėjimo eiliškumą, o taip pat reikalavimus dėl atsakovų R. R. ir A. R. 2017 m. liepos 18 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties ir 2017 m. liepos 18 d. povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančiomis CK 1.81 ir CK 1.86 straipsniuose numatytais pagrindais. Teismas nusprendė, kad ginčijami sandorių negaliojimo pagrindai teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

17. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas R. R. iš esmės viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė nei vieno procesinio dokumento per teismo nustatytą terminą; papildomus įrodymus teikė prieš pat teismo posėdžius, nenurodydamas nei objektyvių vėlavimo priežasčių, nei aiškaus dokumentų gavimo šaltinio; teismui paskyrus ekspertizę nesumokėjo nustatyto užstato, kurio dydį žinojo iš anksto, pagal eksperto pateiktus duomenis, dėl to teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tokį atsakovo elgesį teismas įvertino kaip nesuderinamą su CPK 42 straipsnyje nustatytais šalių procesinių teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo principais, todėl atsakovui R. R. paskyrė 1 000 Eur baudą, 50 proc. baudos priteisiant ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismas, neapklausęs įmonės UAB „Himėja“ buhalterės J. D., neapklausęs teismo ekspertizę atlikusio eksperto, neįvertinęs, kad naujas įmonės vadovas S. B. buvo atidaręs bendrovės vardu sąskaitą ir atliko mokėjimus, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą.

18.2. Teismas nepagrįstai priteisė 1 088 223,72 Eur žalą už neperduotas įmonės atsargas. Teismui buvo pateikti atsargų nurašymo aktai, kurie patvirtina atsargų panaudojimą gamyboje. Atsargos buvo panaudotos gaminiams, kuriuos realizavus, įmonė gavo pajamas. Teismas neįvertino, kad atsargų nurašymo operacijos tiesiog nebuvo laiku ir tinkamai buhalteriškai įformintos.

18.3. Teismas nepagrįstai priteisė 18 837,79 Eur žalą už neperduotą turtą, nes neįvertino, kad turtas (transporto priemonės), kuris buvo perduotas nemokumo administratoriui, buvo realizuotas bankroto procese.

18.4. Teismas, vertindamas atsargų faktinį buvimą ir panaudojimą, neteisėtai pasisakė dėl UAB „Dažų studija“ teisių ir pareigų, nes ši bendrovė nebuvo įtraukta į bylą.

18.5. Teismas, vertindamas dividendų išmokėjimą 2017–2018 metais, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

18.6. Teismas nepagrįstai taikė contra spoliatorem taisyklę. Dokumentų į bylą negalėjo pateikti, nes jie buvo paimti ikiteisminio tyrimo metu, apie kurio atlikimą buvo informuotas ir teismas, ir nemokumo administratorius.

18.7. Teismas nepagrįstai atsakovui paskyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė LUAB ,,Himja“ prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, neapklausdamas J. D. ir teismo eksperto, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, yra nepagrįsti. Atsakovui buvo kelis kartus suteikta galimybė apklausti liudytoją, buvo sudaryta galimybė kviesti teismo ekspertą, teismas pridėjo prie bylos visus atsakovo, nors ir pavėluotai, teiktus dokumentus ir juos įvertino. Atsakovas nenurodė nei vieno įrodymo, kurį neva netinkamai įvertino teismas, nenurodė, kaip įrodymų vertinimas galėtų pakeisti galutines teismo išvadas.

Šalies argumentai

19.2. Apeliantas neteisingai nurodo neva byloje buvo nustatytas faktas, kad UAB „Himėja“ naujai paskirtas vadovas įmonės vardu atidarė sąskaitą ir iš jos atliko mokėjimus. Byloje surinkti įrodymai paneigė bet kokį fiktyvaus vadovo S. B. dalyvavimą UAB „Himėja“ veikloje. Prie bylos buvo pridėtas S. B. apklausos protokolas Estijos Respublikos teisme, kuris gautas tyčinio bankroto byloje. Apklausos metu S. B. neigė bet kokio įmonės turto ar finansinės apskaitos dokumentų gavimą, sąskaitų atidarymą ar pavedimų darymą. Be to, LUAB „Himėja“ bankrotą pripažinus tyčiniu nustatyta, kad dalis dokumentų, kurie neva buvo perduoti 2018 m. gegužės 7 d. naujajam (fiktyviam) vadovui S. B., ikiteisminio tyrimo metu buvo rasti UAB „Dažų studija“ ar atsakovo patalpose, t. y. fiktyviam bendrovės vadovui dokumentai faktiškai nebuvo perduoti, o tik surašytas dokumentų perdavimo aktas.

19.3. Teismas, spręsdamas dėl atsargų buvimo įmonėje, ir jų nesunaudojimo, išsamiai įvertino tiek pavienius įrodymus, tiek ir jų visumą, todėl padarė pagrįstas išvadas, kad įmonė atsargas turėjo, jų neperdavė fiktyviam vadovui, jos liko atsakovo žinioje. Apeliantas, ginčydamas teismo išvadas, nurodo tik deklaratyvius teiginius, tačiau nenurodo nei vieno argumento, kuris leistų suabejoti teismo išvadomis. Atsakovo teiginiai apie įmonės gautas pajamas iš gaminių, pagamintų sunaudojus atsargas, nėra pagrįsti įrodymais. Atsakovas nepaaiškina, kiek pajamų buvo gauta sunaudojus atsargų už 723 752,39 Eur, nepaaiškina, kur buvo panaudotos gautos pajamos, kodėl iš jų nebuvo atsiskaityta su bendrovės kreditoriais, nepaaiškina atsargų nurašymo aktų kilmės ir kodėl šie aktai nebuvo pateikti nuo 2018 metų.

19.4. Byloje paneigtas faktas, kad atsargų nurašymo operacijos galėjo būti laiku ir tinkamai buhalteriškai neapskaitytos. LUAB „Himėja“ bankroto byloje buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 30 d. bendrovės balansas. Vėliau buvo pateiktas 2017 m. lapkričio 30 d. patikslintas balansas, kuriame buvo nurodytos visos bendrovės finansinės operacijos. Nuo 2017 m. lapkričio 30 d. bendrovė veiklos nevykdė.

19.5. Apeliantas neteisingai nurodo, kad įmonės kreditoriai nereiškė finansinių reikalavimų. Kreditoriai finansinius reikalavimus, kurie viršija 1,6 mln. Eur, yra pareiškę LUAB ,,Himėja“ bankroto byloje.

19.6. Atsakovas neįvykdė pareigos perduoti bendrovės dokumentus nemokumo administratoriui, pasirašinėjo fiktyvius aktus dėl dokumentų perdavimo fiktyviam vadovui, kad išvengtų jų perdavimo nemokumo administratoriui, į bylą po 3 metų nagrinėjimo pateikė neaiškios kilmės dokumentus ir reikalavo, jog ekspertas juos įvertintų. Atsakovo argumentas, kad dokumentų jis negalėjo pateikti, nes jie buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, prieštarauja faktams. Teismas pagrįstai pripažino, kad dokumentų nepateikimo tikslas buvo nuslėpti įmonės turtinę padėtį, todėl pagrįstai taikė contra spoliatorem taisyklę.

19.7. Turto ir atsargų buvimas įmonėje pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais ir jų analize. Apelianto ir fiktyvaus vadovo pasirašyti 2017 m. gegužės 7 d. aktai yra tik papildomi įrodymai, kuriuose užfiksuotas turtas ir atsargos, kuriuos įmonė turėjo. Naujojo vadovo S. B. paskyrimo fiktyvumas nustatytas sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto, jį patvirtino ir Estijos Respublikos teisme įvykusi apklausa. S. B. patvirtino, kad dalis neva perduotų dokumentų ir turto liko pas atsakovą ir buvo rasti kratų metu arba buvo perduoti nemokumo administratoriui. Jeigu atsakovas visą 2017 m. gegužės 7 d. akte nurodytą turtą būtų perdavęs naujajam vadovui, atsakovas neturėtų jo ir negalėtų perduoti nemokumo administratoriui ar lizingo bendrovėms. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad dalį 2018 m. gegužės 7 d. perdavimo akte nurodyto turto (transporto priemones) nemokumo administratoriui ir lizingo bendrovei perdavė pats atsakovas. Šios aplinkybės, kratų metu rasti dokumentai patvirtina, kad turto perdavimas buvo fiktyvus, buvo pasirašyti aktai, nors realiai turtas liko atsakovo žinioje.

19.8. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos už turto neperdavimą, iš pradžių reikalavo priteisti visą įmonės 2018 m. gegužės 7 d. turėto turto vertę, t. y. 36 059,20 Eur (nors pagal 2017 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis įmonė turėjo daugiau turto, t. y. už 39 376 Eur). 2021 m. gegužės 27 d. nemokumo administratorius patikslino reikalavimą ir sumažino reikalavimą iki 18 837,79 Eur, nes dalį turto, t. y. už 17 221,41 Eur, atsakovas perdavė nemokumo administratoriui ar grąžino lizingo bendrovei.

19.9. Atsakovo argumentai, kad vertindamas atsargų faktinį buvimą ir panaudojimą bendrovės veikloje, teismas pasisakė dėl UAB „Dažų studija“ teisių ir pareigų, nors ši bendrovė nebuvo įtraukta į bylą, yra nepagrįsti. Teismas, vertindamas prejudicinę nutartį dėl LUAB „Himėja“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodė, kad bankroto byloje buvo tiriamas ir veiklos perkėlimo į šią bendrovę faktas, tačiau tai nereiškia, jog sprendimas turi įtaką UAB „Dažų studija“ teisėms ir pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Byloje kilo ginčas dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą taikymo ir aiškinimo, taip pat dėl atsakovui paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

22. Šioje byloje nemokumo administratorius pareiškė ieškinį dėl 1 729 819,69 Eur žalos atlyginimo buvusiam įmonės vadovui ir akcininkui R. R., remdamasis aplinkybe, kad LUAB „Himėja“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, žalos dydį grįsdamas, neišsaugotu ir neperduotu įmonės turtu (ilgalaikis turtas, atsargos, kasoje buvusios lėšos); neteisėtu dividendų išmokėjimu; neteisėtu sandorių sudarymu ir jų pagrindu gautų bei negrąžintų lėšų apimtyje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma LUAB ,,Himėja“ bankroto byloje (pagal neteisėtai sudarytas preliminariąsias sutartis); žala atsiradusia iš mokėjimo eiliškumo pažeidimo.

23. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 1 450 489,84 Eur žalą, kurią sudaro: 18 837,79 Eur žala dėl neperduoto bendrovės ilgalaikio turto; 1 088 223,72 Eur žala dėl neperduotų įmonės atsargų; 27 481,90 Eur žala dėl neteisėto dividendų išmokėjimo; 315 946,43 Eur žala dėl neteisėtai sudarytų preliminariųjų butų pirkimo sutarčių.

24. Atsakovas R. R. apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žalos priteisimo. Apelianto vertinimu, priimdamas sprendimą, teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, be to, nepagrįstai paskyrė atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pažeistomis proceso teisės normomis, neapklausus LUAB „Himėja“ buhalterės J. D. ir ekspertizę atlikusio eksperto bei neįvertinus naujo įmonės vadovo S. B. veiksmų

25. Apeliantas skunde nurodo, kad neapklausęs LUAB „Himėja“ buhalterės J. D., neapklausęs teismo ekspertizę atlikusio eksperto, neįvertinęs, jog naujas įmonės vadovas S. B. buvo atidaręs bendrovės vardu sąskaitą ir darė mokėjimus, teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, todėl netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

26. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

27. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant šia nurodytas proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytoja J. D. atsakovo prašymu į teismo posėdį buvo kviečiama, tačiau neatvyko. Byloje yra liudytojos prašymas, kuriame ji nurodo, kad dėl savo amžiaus ir silpnos sveikatos negali atvykti į teismo posėdį, taip pat negali jame dalyvauti ir nuotoliniu būdu. Liudytoja prašė teismo leisti jai nedalyvauti teismo posėdžiuose ir nurodė, kad visus paaiškinimus ir parodymus pateikė Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-3603-866/2018 dėl LUAB „Himėja“ bankroto ir civilinėje byloje Nr. e2-166-866/2022, daugiau nieko papildyti neturi, be to, daugelio faktinių aplinkybių neatsimena. Nurodė, kad išeidama iš UAB „Himėja“ visą dokumentaciją perdavė jos vadovui R. R. (liudytojos prašymas Vilniaus apygardos teisme užregistruotas 2022 m. sausio 13 d., dokumento Nr. 1750).

31. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi byloje buvo paskirta ekonominė (apskaitos ir finansų) ekspertizė, kurią atlikdamas teismo ekspertas raštu pateikė klausimus buvusiai įmonės buhalterei J. D., kuri į juos atsakė raštu. Gavęs ekspertizės aktą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą ir nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą prašymui dėl eksperto (ne)kvietimo į teismo posėdį pateikti iki 2023 m. sausio 2 d., kartu pateikiant rašytinius įrodymus, patvirtinančius 272,25 Eur užstato sumokėjimą į teismo depozitinę sąskaitą už eksperto iškvietimą į teismo posėdį, tačiau apeliantas šia teise nepasinaudojo ir per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui prašymo dėl teismo eksperto iškvietimo ar sutikimo apmokėti eksperto iškvietimo į teismo posėdį išlaidas.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo teismo posėdyje neapklausus LUAB „Himėja“ buhalterės J. D. ir teismo ekspertizę atlikusio eksperto. Kaip jau buvo nurodyta, LUAB „Himėja“ buhalterė J. D. į visus eksperto klausimus atsakė raštu, o ekspertas, atlikdamas ekspertizę, jos paaiškinimus įvertino. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo paskirtas tik 2023 m. vasario 3 d., todėl atsakovas turėjo pakankamai laiko (beveik 2 mėnesius) susipažinti su ekspertizės aktu ir, esant poreikiui, reikšti prašymą dėl buhalterės J. D. iškvietimo į teismo posėdį arba pateikti jai klausimus raštu, į kuriuos ji atsakytų iki teismo posėdžio, tačiau šia galimybe taip pat nesinaudojo. Šios nustatytos aplinkybės, o taip pat ir tai, kad atsakovas neteikė prašymo dėl ekspertizę atlikusio eksperto iškvietimo į teismo posėdį, sudaro pagrindą atsakovo veiksmus, t. y. prašymo dėl liudytojos apklausos pareiškimą teismo posėdyje, vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

33. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, susijusias su naujo įmonės vadovo S. B. paskyrimu. Prie nagrinėjamos bylos, buvo pridėta S. B. apklausa, kuri buvo gauta LUAB ,,Himėja“ bankroto byloje, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Apklausos metu S. B. paaiškino, kad iš R. R. pirko įmonę, tačiau iš karto po jos įgijimo paaiškėjo, jog įmonės sąskaitos yra areštuotos, todėl siekė, jog įmonę iš jo atsiimtų. Nurodė, kad nors ir pasirašė jam pateiktus dokumentus, tačiau neperėmė nei įmonės turto, nei kasos likučio, nei buhalterinės apskaitos, o banko sąskaitą atidarė, tačiau ja nesinaudojo. Paaiškino, kad nemokumo administratoriui įmonės dokumentų ir turto neperdavė, nes pastarųjų nebuvo perėmęs iš buvusio vadovo R. R.. Nagrinėdamas bylą teismas nenustatė, kad S. B., kaip įmonės vadovas, būtų atlikęs kokius nors konkrečius su įmonės valdymu susijusius veiksmus, o apeliantas, reikšdamas apeliacinį skundą, konkrečių aplinkybių taip pat nenurodė.

34. Taigi, apeliacinio skundo argumentai neva pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, ar netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nes neapklausė atsakovo nurodytos liudytojos ir teismo eksperto, neįvertino, kad naujas įmonės vadovas S. B. buvo atidaręs bendrovės vardu sąskaitą ir darė mokėjimus, yra nepagrįsti. Atsakovas deklaratyviai teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenurodė konkrečių netinkamai įvertintų įrodymų ir kaip jie galėtų pakeisti galutines teismo išvadas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteistos žalos pagrįstumu

35. Apeliantas nesutinka su iš jo priteista žala, teigdamas, kad žalos dydis šioje byloje nėra įrodytas.

36. Pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės reikalavimus dėl 52 701,01 Eur žalos, paėmus pinigines lėšas iš bendrovės kasos, dėl dalies dividendų ir 104 278,27 Eur žalos, pažeidus mokėjimo eiliškumą, todėl apelianto argumentai, susiję su šiais reikalavimais, nevertinami.

37. Ginčydamas teismo priteistą 1 088 223,72 Eur žalą už neperduotas įmonės atsargas, apeliantas nurodė, kad teismui pateikti atsargų nurašymo aktai patvirtina atsargų panaudojimą bendrovės veikloje (gamyboje). Pasak apelianto, teismas neįvertino, kad atsargų nurašymo operacijos tiesiog nebuvo laiku ir tinkamai apskaitytos bendrovės buhalterijoje. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

38. Šioje byloje, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką, bei atsakovo teisę įrodinėti savo atsikirtimų pagrįstumą visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kartu ir ekspertizės aktu, teismas atsakovo prašymu paskyrė ekonominę (apskaitos ir finansų) ekspertizę, kurios metu buvo įvertinti įmonės dokumentai, kuriuos pavyko surinkti nemokumo administratoriui ir teismo ekspertui iš kitų bylų, viešųjų registrų, trečiųjų asmenų, nes atsakovas R. R. savo pareigos perduoti nemokumo administratoriui visus bendrovės dokumentus, tinkamai nevykdė.

39. Teismo ekspertas, vertindamas pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, kartu ir įmonės finansininkės J. D. pateiktus atsakymus į eksperto klausimus, bei atsakovo nurodytas aplinkybes dėl atsargų apskaitos / nurašymo, tarp jų atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas medžiagų nurašymas, atsakydamas į ketvirtąjį ekspertizės klausimą – ar 1 088 223,72 Eur vertės prekių likutis pagrįstas kokiais nors kitais apskaitos dokumentais? – padarė išvadą, jog 2018 m. gegužės 7 d. perdavimo aktu buvo įformintas perduotas 1 088 223,72 Eur vertės prekių likutis, pagrįstas 2015–2016 metų ataskaitomis, nes atitinka bendrą sumą, ir pagrįstas 2017 m. lapkričio 30 d. analitiniu apskaitos registru.

40. Tiek ekspertizę atlikusio teismo eksperto, tiek ir pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir tai, kad atsakovo pateikti atsargų nurašymo aktai (už 723 752,39 Eur), kurie, apelianto teigimu, patvirtina atsargų sunaudojimą bendrovės veikloje (gamyboje), neatitinka minimalių įrodymų leistinumo reikalavimų, nes dokumentuose nėra nurodyta jų sudarymo data, be to, jie nėra pasirašyti atsakingo asmens. Be to, tiek teismas, tiek ir teismo ekspertas įvertino aplinkybę, kad atsargų nurašymo fakto nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, bei nustatyta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, jog kada nors bendrovėje faktiškai buvo atliekama bendrovės turto inventorizacija; atsargų nurašymo fakto nepatvirtina ir finansinės atskaitomybės dokumentai; pats atsakovas, sudarydamas 2018 m. gegužės 7 d. perdavimo aktą, patvirtino faktinį atsargų egzistavimą; atsargų nurašymo aktai nebuvo pateikti nei 2018 metais sprendžiant dėl bankroto bylos LUAB ,,Himėja“ iškėlimo, nei 2019 metais sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, o šioje byloje buvo pateikti tik 2021 m. rugsėjo mėn., neatskleidžiant gavimo šaltinio.

41. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą dėl LUAB „Himėja“ bankroto pripažinimo tyčiniu, R. R. atskirajame skunde nurodė, jog paskiriant vadovu S. B., įmonė nebuvo nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties 26.4 punktas), o įrodinėdamas įmonės mokumą jis nurodė tą patį 2018 m. gegužės 7 d. perdavimo aktą. Šios nustatytos aplinkybės tik patvirtina aplinkybę, kad nurodomas bendrovės atsargų kiekis faktiškai egzistavo.

42. Taigi, spręsdamas dėl žalos dydžio pagrįstumo už neperduotas įmonės atsargas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek teismo eksperto išvadas, tiek ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nustatytas aplinkybes, tiek atsakovo pateiktus atsargų nurašymo aktus, tiek kitus finansinės atskaitomybės dokumentus, ir byloje nustatytas aplinkybes, kad pats atsakovas 2018 m. gegužės 7 d. perdavimo akte patvirtino faktinį atsargų egzistavimą, o versija dėl gamyboje sunaudotų atsargų byloje atsirado tik 2021 metais, pagrįstai nusprendė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad 1 088 223,72 Eur vertės atsargos, nurodytos 2018 m. gegužės 7 d. perdavimo akte, faktiškai neegzistavo, todėl pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 1 088 223,72 Eur žalos, neišsaugojus ir neperdavus įmonės atsargų, atlyginimo.

43. Teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsargų faktinį buvimą ir panaudojimą, pasisakė dėl UAB „Dažų studija“ teisių ir pareigų, nors ši bendrovė nebuvo įtraukta į bylą, atmeta kaip nepagrįstus, nes ginčijamas sprendimas UAB „Dažų studija“ teisėms ir pareigoms įtakos neturi. Priešingai nei teigia atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas UAB „Dažų studija“ veiklos nevertino. Vien tai, kad teismas, vertindamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį dėl LUAB „Himėja“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pažymėjo, jog šioje byloje buvo nustatytas šių dviejų įmonių sąsajumas per fizinius asmenis, todėl, atsižvelgdamas į šių įmonių veiklos tapatumą, išreiškė tikimybę, kad LUAB „Himėja“ atsargos galėjo būti panaudotos susijusiose veiklose, savaime nereiškia, jog ginčijamas sprendimas turi kokią nors įtaką UAB „Dažų studija“ teisėms ir pareigoms.

44. Apeliantas, ginčydamas teismo priteistą 18 837,79 Eur žalą už neperduotą ilgalaikį turtą, nepateikė byloje argumentų ir(ar) rašytinių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą nuspręsti, kad nurodytu turtu įmonė nedisponavo. Tuo tarpu byloje surinkti finansinės atskaitomybės dokumentai ir teismo eksperto atliktas tyrimas patvirtina faktinį apskaityto bendrovės turto egzistavimą. Teismo ekspertas, atsakydamas į ketvirtąjį ekspertizės klausimą, nurodė, kad 2018 m. gegužės 7 d. perdavimo akte nurodytas 36 059,20 Eur vertės turtas yra pagrįstas ne tik 2015–2016 metų finansinėmis ataskaitomis, bet ir 2017 m. rugsėjo 30 d. bei 2017 m. lapkričio 30 d. tarpinėmis finansinėmis ataskaitomis, o taip pat 2017 m. lapkričio 30 d. ilgalaikio turto analitikos ataskaita. Kadangi dalį turto (transporto priemones, kurių vertė 17 221,41 Eur) atsakovas perdavė nemokumo administratoriui ar grąžino lizingo bendrovei, 2021 m. gegužės 27 d. ieškovė patikslino reikalavimą ir sumažino reikalaujamą priteisti žalą iki 18 837,79 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, apelianto argumentai, kad priteisdamas 18 837,79 Eur žalą teismas neįvertino, jog konkretus turtas (transporto priemonės), kuris buvo perduotas nemokumo administratoriui, buvo realizuotas bankroto procese, atmetami kaip nepagrįsti.

45. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl teismo peržengtų ieškinio ribų, vertinant dividendų išmokėjimą 2017–2018 metais.

46. Teismo ekspertui Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo pateiktas prašymas įvertinti išmokėtų dividendų teisėtumą 2015 metais. Teismo ekspertas, įvertinęs, kad įmonės dokumentuose nebuvo tiksliai nurodyta, jog dividendai išmokėti būtent už 2015 metus, įvertinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą akcininkų sprendimuose neprivaloma nurodyti, už kuriuos metus mokami dividendai, pagrįstai įvertino dividendų išmokėjimo teisėtumą už ilgesnį laikotarpį. Tokia teismo eksperto teisė kyla iš įstatymo (CPK 216 straipsnio 2 dalies), todėl teismas pagrįstai vadovavosi teismo eksperto pateikta išvada ir vertino ją, spręsdamas dėl žalos priteisimo. Tiek teismo eksperto išvadą, tiek šalių argumentus teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo teismo posėdyje iki baigiamųjų kalbų, todėl apelianto argumentai, kad teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl contra spoliatorem taisyklės taikymo

47. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai taikė contra spoliatorem taisyklę. Nurodė, kad dokumentų į bylą negalėjo pateikti, nes šie buvo sulaikyti ir paimti ikiteisminio tyrimo metu, apie kurį buvo informuotas tiek teismas, tiek nemokumo administratorius. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

48. Contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 52 punktą; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017 ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).

49. Šiuo atveju atsakovo pareiga nemokumo administratoriui perduoti dokumentus atsirado 2018 m. birželio 4 d. nutartimi LUAB ,,Himėja“ iškėlus bankroto bylą, t. y. kur kas anksčiau nei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas šios pareigos neįvykdė, dokumentų neperdavė, nemokumo administratoriui pateikė aktus dėl dokumentų neva perdavimo naujajam, kaip paaiškėjo vėliau, fiktyviam bendrovės vadovui. Ikiteisminis tyrimas nemokumo administratoriaus ir kitų nukentėjusių asmenų iniciatyva buvo pradėtas vėliau, jo metu (per kratas) buvo rasta dalis bendrovės dokumentų. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas sąmoningai siekė paslėpti įmonės dokumentus.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovas žalos padarymo faktą iš esmės siekė paneigti įmonės dokumentų perdavimu faktiškai fiktyviai paskirtam naujajam bendrovės vadovui 2018 m. gegužės 7 d. perdavimo aktu, bei į tai, jog byloje selektyviai teikė nenustatytos kilmės nurašymo aktus, nepaaiškindamas jų kilmės ir gavimo aplinkybių, nepateikė objektyvių duomenų dėl įmonės turto ir kt., pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, taikytina contra spoliatorem prezumpcija.

Dėl atsakovui paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

51. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

52. Sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-915/2016).

53. Atsakovas, nesutikdamas su jam paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodo, kad viso proceso pirmosios instancijos teisme metu jam buvo sudarytos nelygios ir nelygiavertės sąlygos, tačiau šių teiginių nepagrindžia.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas R. R. iš esmės nei vieno procesinio dokumento nepateikė per teismo nustatytą terminą, o papildomus įrodymus teikė prieš pat teismo posėdžius, nenurodydamas nei objektyvių tokio vėlavimo priežasčių (vilkino bylos nagrinėjimą), nei aiškaus dokumentų gavimo šaltinio, nepaaiškino teikiamų dokumentų kilmės, be to, teismui paskyrus teismo ekspertizę nesumokėjo nustatyto dydžio užstato, nors jo dydį žinojo iš anksto, dėl to teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir tik paskyrus teismo ekspertizę iš naujo sumokėjo nustatytą užstatą, tokį atsakovo elgesį pagrįstai įvertino kaip nesuderinamą su CPK 42 straipsnyje nustatytais šalių procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo principais, todėl pagrįstai atsakovui paskyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

55. Kiti apelianto argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

58. Ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 84 straipsniu, priteisia iš atsakovo R. R. 11 854 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbiami), 11 854 Eur (vienuolikos tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą.

Teisėjai Vilija MikuckienėAsta RadzevičienėIrmantas Šulcas